3f475d80-d63e-42df-b34e-b50e36b3e522 · Panevėžio apygardos teismas

 Administracinė byla Nr. AN2-91-350/2019

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00111-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Lietuvos Respublikos vardu

2019 m. birželio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK (toliau Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

nustatė:

1. Institucija 2019 m. vasario 24 d. R. M. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ už tai, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 19.30 val., jam priklausantis miÅ¡rÅ«nų veislės Å¡uo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio, t. y. palaidas, iÅ¡bėgęs iÅ¡ voljero, esančio adresu – P., (duomenys neskelbtini), įkando kaimynei E. J. priklausančiam JorkÅ¡yro terjerų Å¡uniui. 2019 m. vasario 8 d. iÅ¡raÅ¡yta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad E. J. Å¡uniui nustatytos kastinės – plėštinės žaizdos kairėje ir deÅ¡inėje pusėse ties krÅ«tinės antro trečdalio apatine dalimi. Tokiais veiksmais padaryta 210 Eur turtinė žala asmens turtui. R. M., nesiimdamas visų numatytų priemonių, neužtikrino, kad jam priklausantis Å¡uo nekeltų pavojaus aplinkiniams, grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais R. M. pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643 II straipsnio 6.8 punktÄ , VI straipsnio 47 punktÄ bei Lietuvos Respublikos „GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo“ (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 5 d.) 20 straipsnio 2 dalies 2-4 punktus, bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.

2. S. P. apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla R. M. atžvilgiu buvo nutraukta, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje sudėties.

3. Institucija skundžia Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliaciniu skundu taip praÅ¡oma pasisakyti dėl J. M. veiksmų ir ANK 346 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo jos atžvilgiu.

3.1 Institucija cituoja skundžiamÄ nutarimÄ , jame iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodo, kad apylinkės teismas iÅ¡tyrė ir įvertino ne visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643, VI straipsnio 40 p. nurodyta, kad „voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriose laikomi Å¡unys, turi bÅ«ti įrengti taip, kad juose laikomi Å¡unys negalėtų iÅ¡ jų iÅ¡Å¡okti ar kitu bÅ«du pabėgti. IÅ¡ byloje apklaustų liudytojų D. G., J. K. parodymų matyti, kad M. Å¡uo praeityje ne kartÄ buvo apkandžiojęs žmones, todėl R. M. savo Å¡unį privalėjo vertinti kaip padidintÄ pavojaus Å¡altinį ir užtikrinti, kad nesant aptvertai kiemo teritorijai, jo Å¡uo negalėtų iÅ¡Å¡okti iÅ¡ voljero ar kitu bÅ«du pabėgti, ir jei R. M. bÅ«tų vykdęs įstatymus, aptariamo įvykio nebÅ«tų įvykę. Tokiu bÅ«du teismo nurodyti argumentai, kad R. M. ėmėsi bÅ«tinų priemonių, kad nebÅ«tų pažeisti teisės aktai, neatitinka tikrovės, nes jo pažeidimai dėl Å¡uns laikymo pažeidžiant minėtas taisykles nuolat kartojosi, pasekmės sunkėjo. Tokiu bÅ«du, atsižvelgus į paminėtus duomenis, akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas ir todėl neteisėtas, nes R. M. savo aplaidžiu neveikimu, žinodamas apie ankstesnius, nuolat pasikartojančius, įvykius, specialiai ir tyčia nesiėmė jokių efektyvių priemonių (metų laikotarpyje M. priklausantis Å¡uo penkis kartus pažeidė kitų asmenų teises ir teisėtus interesus) užtikrinančių, kad anksčiau įvykę įvykiai nepasikartotų, todėl jis savo veiksmais padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

4. Atsiliepimu į Institucijos skundÄ R. M. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ , nes jis pagrįstas ir teisėtas.

4.1 Skunde nurodyti argumentai dėl voljero įrengimo nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nes šuo iš voljero neiššoko, voljeras įrengtas pagal reikalavimus, jis ėmėsi priemonių, kad šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams.

4.2 PrieÅ¡ingai, nei nurodoma skunde, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad Å¡uo vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu, klauso Å¡eimininko ir nėra agresyvus, o nukentėjusios Å¡uo nuolat bėgioja be pavadėlio ir atbėga į svetimas teritorijas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad jo Å¡uo kelia nuolatinę grėsmę asmenims. TÄ patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys – pažymos apie Å¡uns dresÅ«rÄ , jo charakteristika. Taip pat neaiÅ¡ku, apie kokius praeities įvykius, ir net penkerius vienerių metų laikotarpyje, susijusius su Å¡uns laikymo taisyklių pažeidimais, kalba apeliantas, nes bylos nagrinėjimo metu buvo užsiminta tik apie tai, kad jo 4 mėnesių Å¡uo žaisdamas bėgiojo paskui kaimynus, dėl ko pastarieji neturėjo jokių pretenzijų, atsižvelgiant ir į tai, kad metai Å¡uniui suėjo tik 2019-05-08. Tokiu bÅ«du, darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad Institucijos apeliacinis skundas nepagrįstas, nes jame iÅ¡dėstyti argumentai visiÅ¡kai neatitinka tikrovės, todėl apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6.1 Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nenagrinėja ir nepasisako dėl skundo argumentų susijusių su J. M. veiksmais ir ANK 346 straipsnio 4 dalies taikymu jos atžvilgiu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. J. M. nagrinėjamoje byloje nebuvo surašytas protokolas, ji nebuvo kaltinama jokio pažeidimo padarymu, todėl vertinti jos veiksmų nagrinėjamos bylos duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

6.2 Taip pat teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl galimai anksčiau R. M. padarytų pažeidimų, susijusių su šuns priežiūra, kadangi dėl to administracinio nusižengimo protokolas nėra surašytas, todėl tai irgi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

7. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo tarpu ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

8. R. M. Institucija surašė protokolÄ jį kaltinant pažeidimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Minimame straipsnyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Å io administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiÅ¡kia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei tarp jų turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys. Minimo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus.

9. Apeliantui suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis savo veiksmais pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643 II straipsnio 6.8 punktÄ , VI straipsnio 47 punktÄ bei Lietuvos Respublikos „GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 2-4 punktus.

9.1 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643 II straipsnio 6.8 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai. To paties įsakymo 47 punkte nurodyta, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

9.2 Tuo tarpu LR „GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose nurodyta, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo laikytis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų gerovę ir apsaugÄ , reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

10. R. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis nesiėmė visų norminiuose aktuose numatytų priemonių ir neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams, grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nes protokole nurodytu laiku ir vietoje jo šuo išbėgo iš voljero be pavadėlio ir antsnukio ir įkando kaimynės E. J. šuniui, taip jį sužalodamas.

11. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įvykio metu R. M. namuose, t. y. vietoje, kur buvo Å¡uo, apskritai nebuvo, jis Å¡unį, iÅ¡vykdamas iÅ¡ namų, paliko uždarytÄ voljere, byloje nėra jokių duomenų, kad voljeras, kuriame buvo laikomas Å¡uo, buvo įrengtas netinkamai ir Å¡uo pats iÅ¡ voljero iÅ¡trÅ«ko. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad iÅ¡ voljero R. M. Å¡uo iÅ¡bėgo (ir po to įkando E. J. Å¡uniui), kai R. M. žmona J. M., norėdama paduoti Å¡iam Å¡uniui maisto, atidarė voljero duris, o tuo metu prie Å¡io voljero buvo ir palaidas E. J. Å¡uo.

12. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad R. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytų teisės aktų pažeidimų veikimu ar neveikimu nepadarė ir jis nėra ir negali bÅ«ti kaltas dėl atsiradusių pasekmių – E. J. Å¡uns sužalojimo, todėl skundÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡ esmės pritaria apylinkės teismo sprendimui administracinio nusižengimo bylÄ R. M. atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veikoje nėra jokio, tame tarpe ir numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, administracinio nusižengimo sudėties.

13. Dėl to skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimas paliktinas galioti, o Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis