3f43ce9f-d3b7-445d-b43f-c43de1ea2159 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-98-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28524-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) I.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio bÅ«stas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, O. B., S. B., R. B., M. J., T. J. Ž., K. M., I. S., P. Å ., V. Å ., I. T., V. V., E. V., J. V., R. Ž., L. V. Ž., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę nuo 2014 m. liepos 10 d., apskaičiuojant daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į palyginamuosius naudinguosius plotus įtraukti namo gyventojų faktiÅ¡kai naudojamų (užimamų) neįregistruotų rÅ«sio patalpų plotÄ , vadovaujantis UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ butų ir kitų patalpų savininkams 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡tu nurodytais duomenimis apie butų savininkų faktiÅ¡kai užimamas rÅ«sio patalpas ir rÅ«sio patalpų plotÄ .

2. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2005 metų yra buto, esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkas. Šio daugiabučio namo cokoliniame aukšte yra 278,75 kv. m pagalbinės patalpos, padalintos į atskiras patalpas, kurių didžioji dalis teisiškai neįregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nors name esantys butai nekilnojamojo turto registre įregistruoti su pastaba „su rūsiu“. Šiuo pagrindu ieškovas naudojasi 23,39 kv. m rūsio patalpa, o 2013 m. gegužės 24 d. su sutuoktine T.

J.-Ž. įsigijo dar vienÄ daugiabutyje esantį 25,91 kv. m ploto rÅ«sį, kuris Nekilnojamo turto registre įregistruotas kaip „negyvenamosios patalpos-sandėlis“. Atsakovė, apskaičiuodama ieÅ¡kovui tenkančius mokesčius, susijusius su bendro turto naudojimu ir priežiÅ«ra, įtraukia ieÅ¡kovui priklausantį sandėlį, tačiau kitų daugiabučio namo butų savininkų faktiÅ¡kai valdomų rÅ«sio patalpų į šį skaičiavimÄ neįtraukia.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2015 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kiniu jau buvo kreipęsis į teismÄ dėl mokesčių už paslaugas bei kitas bendro turto naudojimo iÅ¡laidas skaičiavimo, Å¡is ginčas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl Å¡ioje byloje pateiktas ieÅ¡kinys yra tapatus jau iÅ¡nagrinėtai bylai. Atsakovei neturint nei teisės, nei pareigos savavaliÅ¡kai atidalinti rÅ«sio patalpų, mokesčiai už neatidalintas rÅ«sio patalpas nėra skaičiuojami. Sprendimai dėl namo valdymo ir naudojimo priimami bendraturčių susitarimu, o ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti dėl mokesčių skaičiavimo tvarkos name (duomenys neskelbtini).

4. Trečiasis asmuo P. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad namo rÅ«siai nėra iÅ¡dalinti proporcingai butų užimamiems plotams ir nėra viso namo gyventojų bendro sutarimo dėl rÅ«sio padalinimo. Ä®traukus rÅ«sio plotus į mokesčių skaičiavimÄ , turėtų bÅ«ti įtrauktas ir palėpės plotas, dėl kurio iÅ¡dalinimo gyventojai taip pat nėra sutarę. Trečiasis asmuo nurodė sutinkÄ s, kad mokesčiai bÅ«tų skirstomi proporcingai faktiÅ¡kai užimamam plotui, jei tai atitiktų faktinę situacijÄ , įskaičiavus ir palėpės plotÄ , tačiau dėl to neturi didėti bendri viso namo gyventojų sumokami mokesčiai.

5. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4712-912/2016, tiek Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1098-275/2017 nustatė, kad atsakovės taikomas mokesčių apskaičiavimas nepažeidžia ieÅ¡kovo ir kitų bendraturčių teisių, lygybės, proporcingumo bei teisingumo principų. Atsižvelgdamas į tai, kad teismai jau įvertino atsakovės mokesčių apskaičiavimui taikomos tvarkos teisingumÄ , teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas nuo 2014 m. liepos 10 d. įpareigoti atsakovę kitaip skaičiuoti mokesčius negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme visa apimtimi, nes tai prieÅ¡tarautų res judicata principui. Teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo reikalavimas nagrinėjamas tik ta apimtimi, kuria jis nukreiptas į ateitį ir nėra tapatus ankstesniems teismų sprendimams.

8. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 7 dalį į naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nepaisant to, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai yra pasiskirstę ir faktiškai naudojasi cokoliniame aukšte esančiomis patalpomis, privalėjo šį savo teiginį įrodyti.

10. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį tik namo bendraturčiai tarpusavio sutarimu, o ne atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai turi teisę nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis ar konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog tokia tvarka bÅ«tų nustatyta. Vertindamas atsakovės parengtÄ 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡tÄ dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpų naudotojų, kuriuo ieÅ¡kovas įrodinėjo neatidalintų patalpų faktinį naudojimÄ , teismas nurodė, kad nors Å¡iame atsakovės raÅ¡te ir yra nurodoma, kokias rÅ«sio patalpas, kurie namo gyventojai naudoja, tačiau Å¡is raÅ¡tas atspindi 2014 metų duomenis.

Teismo posėdyje dalyvavę tretieji asmenys nurodė, kad šiuo metu yra kilęs ginčas dėl rūsio patalpų naudojimo, gyventojai nesutaria dėl naudojamų patalpų, jos yra neproporcingos gyventojams nuosavybės teise priklausančioms butų dalims. Trečiasis asmuo E. V. teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad atsakovas neteisėtai atsiskyrė savo naudojamas rūsio patalpas.

11. Remdamasis dalyvaujančių byloje asmenų teiktais paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai nesutaria dėl rūsio patalpų naudojimo. Teismas vertino, kad vien tik ieškovo pateiktas atsakovės 2014 m. liepos 10 d. raštas yra nepakankamas įrodymas konstatuoti, jog ieškovas ir tretieji asmenys šiuo metu naudojasi (yra užėmę) jame nurodytas rūsio patalpas. Kitų įrodymų dėl faktinio rūsio patalpų naudojimo šiuo metu ieškovas teismui nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas kitų įrodymų dėl faktinio rÅ«sio patalpų naudojimo, iÅ¡skyrus 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡tÄ , teismui nepateikė.

Be Å¡io raÅ¡to, ieÅ¡kovas į bylÄ buvo pateikęs ir kitus papildomus įrodymus (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, namo patalpų planÄ , namo atnaujinimo (modernizavimo) projektÄ , raÅ¡tus namo gyventojams, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir kt.), tačiau teismas Å¡iais įrodymais nepagrįstai nesivadovavo. 12.2. Teismas nepagrįstai nevertino trečiųjų asmenų I. T., I. S. ir E. V. teismo posėdžio metu teiktų paaiÅ¡kinimų dėl faktiÅ¡kai naudojamų (užimamų) rÅ«sio patalpų. 12.3.

Vertindamas 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡tÄ , teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis atspindi tik 2014 metų duomenis ir nėra aktualus (teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad jam nėra žinoma apie duomenų pasikeitimus; nė vienas iÅ¡ trečiųjų asmenų nepateikė įrodymų dėl kitokio faktinio naudotojų sÄ raÅ¡o; atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad per visÄ laikÄ dėl faktinių naudotojų sÄ raÅ¡o iÅ¡ gyventojų nėra sulaukusi nė vieno patikslinimo; nė vienas iÅ¡ trečiųjų asmenų teismo posėdžio metu ar atsiliepime į ieÅ¡kinį neneigė tokio faktinio patalpų naudojimo; tretieji asmenys parengiamojo posėdžio, o vėliau ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie naudojasi rÅ«sio patalpomis, taip pat teigė žinantys, kuriomis patalpomis naudojasi kitų bÅ«tų savininkai). 12.4.

Manydamas, kad byloje esančių įrodymų neužtenka, teismas galėjo pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas pastabų dėl įrodymų pakankamumo neturėjo, papildomų įrodymų Å¡alims pateikti nesiÅ«lė, o sprendimÄ grindė tuo, kad 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡tas yra vienintelis ir nepakankamas įrodymas. 12.5. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs iÅ¡ vartojimo santykių, teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, reikalingus teisingam ir objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui. 12.6.

Nors namo savininkai nėra priėmę sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo ir raÅ¡tiÅ¡kai nenustatyta tvarka, pagal kuriÄ naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo cokoliniame aukÅ¡te esančiomis rÅ«sių patalpomis, tačiau ieÅ¡kovas teismui pateikė įrodymus, kad aktyviais veiksmais skatino gyventojus sudaryti tokį susitarimÄ ir dėl to patyrė asmeninių iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas į bylÄ taip pat pateikė duomenis, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas ne dėl ieÅ¡kovo, bet daugumos namo gyventojų vengimo bendradarbiauti.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dalis gyventojų (įskaitant ir posėdyje dalyvavusius trečiuosius asmenis) piktnaudžiauja teise, blokuodami patalpų atsidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo klausimÄ . 12.7. Nepriklausomai nuo to, kad tarp namo gyventojų nėra raÅ¡tiÅ¡ko susitarimo dėl naudojimosi rÅ«siais tvarkos, tačiau egzistuoja faktiÅ¡kai turimų (užimamų) rÅ«sio patalpų naudojimas, pagal kuriÄ kiekvienas namo buto savininkas turi atskirÄ rÅ«sį. Todėl esant faktiÅ¡kai turimų (užimamų) rÅ«sio patalpų naudojimui bei žinant visų rÅ«sių faktinius naudotojus, yra neteisinga ir neteisėta tokių faktiÅ¡kai turimų (užimamų) rÅ«sio patalpų netraukti į palyginamuosius naudinguosius plotus. 12.8.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę į palyginamuosius naudinguosius plotus faktiÅ¡kai turimų (užimamų) rÅ«sio patalpų plotus nereiÅ¡kia naudojimosi daugiabučio namo bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo vieno butų ir kitų patalpų savininko sprendimu. 12.9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas turėtų bÅ«ti suprantamas taip, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalies pagrindu atliekamam daugiabučio namo bendrosios nuosavybės teisės objektų (rÅ«sių, kitų patalpų) įskaičiavimui į konkretaus asmens palyginamuosius naudinguosius plotus nebÅ«tina inicijuoti teisinių procesų dėl atskirų neįregistruotų patalpų suformavimo ir padalinimo, nes tokių procesų rezultate tokios patalpos įgytų statusÄ â€žÄ¯registruotos“, „įteisintos“.

Skundžiamu spendimu atsisakyta taikyti aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , o atsakovės veiksmai, apskaičiuojant palyginamuosius naudinguosius plotus tik pagal registruotų objektų plotus, neatitinka CK 4.82 straipsnio 7 dalies turinio ir prasmės. 12.10. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp namo patalpų savininkų yra kilęs ginčas dėl rÅ«sio patalpų naudojimo. Nesutarimai tarp bendraturčių yra kilę ne dėl rÅ«sio patalpų naudojimo, bet dėl jų atidalinimo. Dėl faktinio patalpų naudotojų sÄ raÅ¡o jokio ginčo nėra.

Be to, nesutarimas tarp bendraturčių nėra pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. 12.11. Kol bendraturčiai sprendžia ginÄÄ ar taikiai nusistatinėja dalis, į palyginamuosius plotus atitinkamame gyvenamajame name turi bÅ«ti įtraukiamas jų tuo metu faktiÅ¡kai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas. 12.12. Pareiga nustatyti daugiabučio namo bendrÄ jį naudingÄ jį plotÄ ir kiekvieno savininko faktiÅ¡kai valdomų (užimamų) patalpų naudingÄ jį plotÄ tenka atsakovui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus bÅ«tent administratorius sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sÄ raÅ¡Ä pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis, taip sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä .

Kadangi į atsakovės uždavinius ir funkcijas patenka bendrojo naudojimo patalpų administravimas ir priežiÅ«ra bei mokesčių už Å¡ias paslaugas teisingas apskaičiavimas, laikytina, kad Å¡ių atsakovės funkcijų atlikimui, atsakovė privalo surinkti tikslius duomenis apie jos administruojamas bendrÄ sias patalpas ir Å¡ių patalpų naudotojus, jų faktiÅ¡kai užimamų patalpų plotÄ .

13. Trečiasis asmuo I. T. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutiko. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

16. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), cokoliniame aukÅ¡te esančios negyvenamosios patalpos (rÅ«siai), iÅ¡skyrus ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiÄ 25,91 kv. m ploto negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra teisiÅ¡kai įregistruotos.

17. Atsakovė, surinkusi duomenis apie faktiÅ¡kai butų savininkų naudojamas rÅ«sio patalpas, 2014 m. liepos 10 d. sudarė rÅ«sio patalpų naudotojų sÄ raÅ¡Ä , jame nurodydama butų savininkus ir jų naudojamų rÅ«sio patalpų numerius.

18. IeÅ¡kovas, kaip daugiabučiame gyvenamajame name esančių patalpų savininkas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ , nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi bÅ«ti įskaičiuojamas ir rÅ«sio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiÅ¡kai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad Å¡ios patalpos nėra teisiÅ¡kai įregistruotos bei įteisintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorę, nuo 2014 m. liepos 10 d. apskaičiuojant daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į palyginamuosius naudinguosius plotus įtraukti namo gyventojų faktiÅ¡kai naudojamų (užimamų) neįregistruotų rÅ«sio patalpų plotÄ , nurodytÄ atsakovės 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡te dėl rÅ«sio patalpų naudotojų.

19. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai nesutaria dėl rÅ«sio patalpų naudojimo, o atsakovės 2014 m. liepos 10 d. parengtas raÅ¡tas nėra pakankamas konstatuoti, jog ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys Å¡iuo metu naudojasi (yra užėmę) Å¡iame raÅ¡te nurodytas rÅ«sio patalpas.

20. IeÅ¡kovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, jog tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl rÅ«sio patalpų naudojimo, rÅ«sio patalpos yra neproporcingos gyventojams nuosavybės teise priklausančioms butų dalims ir tai, kad bendraturčiai nėra sudarę tarpusavio susitarimo dėl naudojimosi ginčo patalpomis. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡tÄ dėl bÅ«tų savininkų naudojamų rÅ«sio patalpų (nelaikė jo aktualiu), taip pat nepagrįstai nesivadovavo kitais ieÅ¡kovo byloje pateiktais įrodymais.

21. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktÄ pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

Byloje nėra ginčo, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), cokoliniame aukÅ¡te esančios negyvenamosios patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (iÅ¡skyrus nurodytÄ 25,91 kv. m ploto sandėlį, vieÅ¡ame registre įregistruotÄ ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė).

22. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

23. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

24. IÅ¡analizavus parengiamojo ir teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų teiktus paaiÅ¡kinimus, įvertinus trečiojo asmens P. Å . atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų rÅ«sio patalpų tarp bÅ«tų savininkų yra kilęs ginčas. Teismo posėdyje dalyvavę tretieji asmenys (bÅ«tų savininkai) nurodė, kad namo gyventojai nesutaria dėl naudojamų patalpų, jos yra neproporcingos gyventojams nuosavybės teise priklausančioms butų dalims, be to, buvo suÅ¡aukti net keli butų savininkų susirinkimai, kuriuose buvo bandoma spręsti rÅ«sio patalpų paskirstymo klausimÄ , tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.

25. IeÅ¡kovo argumentas, kad nesutarimas tarp bendraturčių yra kilęs ne dėl rÅ«sio patalpų naudojimo, bet dėl jų atidalijimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neturintis esminės teisinės reikÅ¡mės. IÅ¡ bylos medžiagos ir trečiųjų asmenų teiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad bendraturčiai nesutaria dėl jiems priskirtinų rÅ«sio patalpų. Pažymėtina tai, kad tiek atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tiek naudojimosi tvarkos nustatymas ar kiti su bendro naudojimo objektų naudojimu susiję klausimai priskirtini bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sričiai, kurioje Å¡ie klausimai, kaip jau nurodyta, sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkams priimant sprendimÄ balsų dauguma arba sudarant susitarimÄ (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

26. Aptariamu atveju pats ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad bÅ«tų savininkai nėra priėmę sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, kartu nurodydamas, jog ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais skatino namo gyventojus sudaryti tokį susitarimÄ , tačiau jis nebuvo sudarytas dėl to, kad daugumos namo gyventojų vengia bendradarbiauti, piktnaudžiauja teise ir ignoruoja patalpų atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo klausimÄ .

27. Byloje yra pateikti ieÅ¡kovo ginčo name esančių bÅ«tų savininkams adresuoti praneÅ¡imai, kuriuose ieÅ¡kovas prašė užpildyti prie praneÅ¡imo pridedamÄ patvirtinimÄ , nurodant konkrečias rÅ«sio patalpas, kuriomis yra naudojamasi. Nurodytais praneÅ¡imas ieÅ¡kovas kvietė namo bendraturčius sudaryti bendrÄ susitarimÄ dėl naudojimosi rÅ«sio patalpomis, kartu informuodamas, kad, nesutikus sudaryti tokio susitarimo, ieÅ¡kovas bus priverstas kreiptis į teismÄ dėl priverstinio naudojimosi rÅ«sio patalpomis tvarkos nustatymo.

28. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Å i nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

29. Esant bendraturčių nesutarimui, kurio iÅ¡spręsti nurodytais interesų derinimo ir savitarpio supratimo principais nepavyko, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , tačiau ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ne bendraturčiams, nesutinkantiems sudaryti susitarimÄ , bet namÄ administruojančiai įmonei. IeÅ¡kovo nuomone, kadangi į atsakovės uždaviniams ir funkcijos priskirtini bendrojo naudojimo patalpų administravimas ir priežiÅ«ra bei mokesčių už Å¡ias paslaugas teisingas apskaičiavimas, Å¡ių atsakovės funkcijų atlikimui atsakovė privalo surinkti tikslius duomenis apie jos administruojamas bendrÄ sias patalpas ir Å¡ių patalpų naudotojus bei jų faktiÅ¡kai užimamų patalpų plotÄ .

30. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimÄ pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas).

31. IeÅ¡kovo teisingai nurodyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų funkcijų, sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sÄ raÅ¡Ä pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis (Nuostatų 4.1 punktas), sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä (Nuostatų 4.2 punktas), taip pat proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas (Nuostatų 8 punktas).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinį nustato patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusių sprendimų ir pavedimų įgyvendinimÄ (CK 4.85 straipsnio 8 dalis, Nuostatų 3 punktas). Taigi pačių sprendimų, susijusių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, priėmimas priskirtinas patalpų savininkų kompetencijai (4.85 straipsnio 1 dalis), o bendrojo naudojimo objektų administratorius tik imasi priemonių Å¡iems sprendimams įgyvendinti.

Jau nurodyta, kad esant bendraturčių nesutarimui, valdymo ir naudojimosi tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas, įskaitant ieškovo nurodytas Nuostatų normas, neįpareigoja ir nesuteikia bendrojo naudojimo objektų administratoriui teisės spręsti patalpų savininkų ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, nes, bendraturčiams nesusitarus, tai padaryti gali tik teismas.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡te, kuriuo ieÅ¡kovas įrodinėja patalpų savininkų faktiÅ¡kai naudojamų (užimamų) rÅ«sio patalpų plotÄ , taip pat buvo nurodyta, jog klausimai dėl rÅ«sio patalpų įteisinimo, perdalinimo, perskirstymo ir pan. yra sprendžiami bendru gyventojų sutarimu arba, nesant tokio sutarimo, – teisme.

34. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovės atliekamu mokėjimų už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ apskaičiavimu, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei ir anksčiau. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4712-912/2016 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. NurodytÄ sprendimÄ apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-1098-275/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Nurodytoje byloje atsakovei nurodžius, kad ji neturi galimybės skaičiuoti mokesčių pagal gyventojų turimus rÅ«sių plotus, nes neturi duomenų apie konkrečius rÅ«sių savininkus ir tiems savininkams priklausančių rÅ«sių plotus, apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės taikomas skaičiavimo metodas, kai mokesčiai neskaičiuojami nuo turimų rÅ«sių plotų, nes juos turi visi namo gyventojai, iÅ¡skyrus vienÄ butÄ ((duomenys neskelbtini)), nepažeidžia butų savininkų, turinčių rÅ«sius, teisių.

Nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui.

35. Byloje konstatavus, kad dėl bendrojo naudojimo objekto – rÅ«sio patalpų – naudojimo tarp bendraturčių yra kilęs ginčas, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos pagrįstai atsakovės 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡tÄ laikė nepakankamu įrodymu konstatuoti, jog ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys Å¡iuo metu naudojasi (yra užėmę) jame nurodytas rÅ«sio patalpas, juolab kad pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog raÅ¡tas buvo parengtas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir namo gyventojai pritarimo jam nebuvo pareiÅ¡kę, be to, pareiÅ¡kėja nurodė neturinti duomenų, kurie butų savininkai kuriomis rÅ«sio patalpomis naudojasi Å¡iuo metu.

36. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad be 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡to, jis į bylÄ buvo pateikęs ir kitus papildomus įrodymus (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, namo patalpų planÄ , namo atnaujinimo (modernizavimo) projektÄ , raÅ¡tus namo gyventojams, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir kt.), patvirtinančius raÅ¡te nurodytų duomenų teisingumÄ , tačiau teismas Å¡iais įrodymais nepagrįstai nesivadovavo.

37. IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jie nepatvirtina esant bendraturčių susitarimÄ dėl naudojimosi rÅ«sio patalpomis, nurodytomis 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡te. PrieÅ¡ingai, pavyzdžiui, antstolio Roberto Vasiliausko 2014 m. gegužės 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad apžiÅ«rėjus rÅ«sio patalpas vyko namo gyventojų susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl patvirtinimo, kurie namo gyventojai kuriomis rÅ«sio patalpomis faktiÅ¡kai naudojasi, tačiau raÅ¡tiÅ¡kai fakto dėl užimamų rÅ«sio patalpų nė vienas iÅ¡ dalyvavusių asmenų nepatvirtino.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovę pakeisti mokesčių apskaičiavimo tvarkÄ visiems ginčo name esantiems butų savininkams, tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog bendraturčių dauguma objektyvia forma bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi pritarimÄ 2014 m. liepos 10 d. raÅ¡te nurodytiems duomenims. Jau nurodyta, kad, ieÅ¡kovui manant, jog nurodytame raÅ¡te esantys duomenys yra teisingi ir nepasikeitę, o butų savininkams (daliai jų) ginčijant jiems priskirtinas rÅ«sio patalpas, teigiant, kad jos priskirtos nesilaikant proporcingumo principo ir pan., ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl naudojimo rÅ«sio patalpomis tvarkos nustatymo teismo tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

38. IeÅ¡kovo manymu, aptariamu atveju ginčas kilęs iÅ¡ vartojimo santykių ir teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, reikalingus teisingam ir objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojas nacionalinėje teisėje apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, sudarantis sutartį savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Aptariamu atveju ginčas yra kilęs ne iš prievolinių (sutartinių), bet daiktinių teisinių santykių, susisijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl nurodytas ieškovo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimÄ . Teisėjos Rita Kisielienė Laima Ribokaitė Liuda Uckienė