3f40f77a-1cf4-450d-a779-e0f440d270e5 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-356-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02067-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.8.4; 2.6.1.4; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. S. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. E.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 7 000 Eur skolos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2018 m. vasario 13 d. su atsakove sudarė preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė už 85 000 Eur parduoti atsakovei žemės sklypÄ su nebaigtu statyti ir neregistruotu gyvenamuoju namu, notarinį sandorį sudarant iki 2018 m. balandžio 30 d. Atsakovė per du kartus sumokėjo pagal preliminariÄ sutartį 5 000 Eur rankpinigius (2 000 Eur ir 3 000 Eur), o 2018 m. balandžio 23 d. sumokėjo dar 60 000 Eur (7 400 Eur pavedimu ir 52 600 grynaisiais).

Kadangi atsakovė daugiau pinigų nebeturėjo, siekiant iÅ¡saugoti sutartinius santykius ir tinkamai vykdyti savo prievoles pagal preliminariÄ sutartį, susitarė, kad likusius 20 000 Eur atsakovė sumokės vėliau, kai parduos sodÄ , o 20 000 Eur bus laikoma ieÅ¡kovės paskola atsakovei. Å alys vykdydamos šį susitarimÄ pasirašė paskolos raÅ¡telį dėl 20 000 Eur ir ėmėsi organizuoti notarinės sutarties sudarymÄ . 2018 m. gegužės 2 d. pardavė atsakovei žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu.

Tačiau gyvenamasis namas nebuvo registruotas, todėl dėl jo pardavimo sandoris nebuvo tvirtinamas. Atsakovei buvo perleistos teisės į projektÄ bei statybos leidimÄ ir susitarta, kad atsakovė namÄ Ä¯siregistruos savo vardu. 2018 m. liepos pabaigoje rugpjūčio pradžioje Å¡alių susitarimo įsipareigojimai jau praktiÅ¡kai buvo įvykdyti ir atsakovė įsiregistravo gyvenamÄ jį namÄ savo vardu, tačiau 20 000 Eur paskola nebuvo grÄ Å¾inta. Praradusi pasitikėjimÄ atsakove sustabdė preliminarioje sutartyje numatytų darbų atlikimÄ . 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovė grÄ Å¾ino 10 000 Eur skolos dalį, o dėl likusios sumos susitarė, kad neatliktų darbų pagal preliminariÄ sutartį dalis bus lygi 3 000 Eur, o 7 000 Eur įsiskolinimas bus laikomas ieÅ¡kovės paskola atsakovei, kurios įvykdymo užtikrinimui atsakovė iÅ¡duos vekselį, o ieÅ¡kovė nebeatlikinės jokių darbų.

Kartu buvo sutarta dėl galutinio termino 7 000 Eur skolai grÄ Å¾inti – 2018 m. lapkričio 15 d. 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovė savo skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui iÅ¡davė vekselį, kuriuo įsipareigojo 2018 m. lapkričio 15 d. sumokėti 7 000 Eur. Atsakovė suėjus vekselio terminui prievolės neįvykdė, o vekselis niekada ir neįgijo vertybinio popieriaus statuso.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, o patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 11 671,25 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog išduotas vekselis neįgijo teisinės galios, todėl negali patvirtinti jokių prievolių ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovė veikė kaip verslininkė, profesionaliai prekiaujanti nekilnojamuoju turtu. Nei pagal 2018m. balandžio19 d. paskolos raštelį dėl 20 000 Eur, nei pagal 2018 m. rugsėjo 26 d. vekselį pinigų ieškovė neperdavė, o šiais sandoriais buvo bandoma įforminti šalių tarpusavio prievoles pagal rangos teisinius santykius.

IeÅ¡kovė už 85 000 Eur privalėjo atlikti nemaža darbų. IeÅ¡kovės atlikti darbai turi daug trÅ«kumų, kurių iÅ¡taisymo vertę sudaro 11 671,25 Eur, todėl ieÅ¡kovė turi atlyginti žalÄ , t. y. bÅ«simas darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lpkričio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės V. S. 7 000 Eur skolos, nuo Å¡ios sumos 5 procentų metines palÅ«kanas nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 308,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei V.

V., priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. V. 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo, nuo Å¡ios sumos 5 procentų metines palÅ«kanas nuo 2019 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 329,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei V. S., kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovės V. S. ir ieÅ¡kovės V. V. po 275,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui E. E., priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. V. ir atsakovės V. S. po 8,16 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė įsipareigojo pastatyti namÄ su daline apdaila, o atsakovė namÄ priimti ir sumokėti visÄ sutartÄ 85 000 Eur sumÄ ir už žemės sklypÄ , ir už pastatytÄ namÄ . Nė viena Å¡alis nesiekė sudaryti notarinės namo pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat sudaryti raÅ¡ytinės statybų rangos sutarties tarpusavio pasitikėjimo pagrindu ir žodiniu susitarimu, atsakovei buvo svarbiausia, jog ieÅ¡kovė tinkamai atliktų namo statybos darbus ir ji galėtų gyventi ieÅ¡kovės pastatytame name.

Å ių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog Å¡alių susitarimas buvo sudarytas žodžiu, iÅ¡ dalies raÅ¡tu bei Å¡alių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis) ir tarp Å¡alių susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai. Dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atsiskaitė už žemės sklypÄ (7 400 Eur) ir už pastatytÄ namÄ ir atliktus darbus 67 600 Eur, kad iÅ¡ viso yra sumokėjusi 75 000 Eur, tačiau ieÅ¡kovė teigia, kad liko nesumokėta 7 000 Eur Å¡alių sutarta suma, kurios mokėjimo įvykdymÄ Å¡alys užtikrino įformindamos 2018 m. rugsėjo 26 d. pasiraÅ¡ytu vekseliu.

Ieškovė šio vekselio pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 7 000 Eur skolos. Atsakovė nurodė, kad pinigų iš ieškovės nesiskolino, vekselį išdavė ir jame nurodė, jog skola yra 7 000 Eur. Įvertinus tai, jog šalių 2018 m. rugsėjo 26 d. pasirašytas vekselis neturėjo notarinės formos, todėl jis negalėjo būti realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tačiau tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais.

Abi Å¡alys patvirtino, jog ieÅ¡kovė pinigų atsakovei neskolino, o atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės nesiskolino ir jokių pinigų negavo, todėl akivaizdu, jog tarp Å¡alių paskoliniai santykiai nesusiklostė. Atsakovė vekselį iÅ¡davė, nes ji buvo likusi skolinga ieÅ¡kovei pagal Å¡alių sudarytÄ namo statybos rangos sutartį. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė atliko atsakovei statybos rangos darbus, o atsakovė Å¡iuos darbus priėmė. Atsakovė liko skolinga 7 000 Eur, tai patvirtina skolos ir darbų aktas, kuriuo suderinta skola, dėl to Å¡alių sutarimu atsakovė iÅ¡davė 2018 m. rugsėjo 26 d. vekselį, kaip Å¡ios skolos įvykdymo užtikrinimo priemonę.

Ä®vertinus tai, jog vekselis Å¡iuo atveju netapo vertybiniu popieriumi, tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d. vekseliu atsakovei buvo užtikrinta skola, kylanti iÅ¡ statybos rangos sutarties, kurios dydis 7 000 Eur ir patvirtinta pasiraÅ¡ytu skolos ir darbų aktu, be to, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino skolÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai statybos rangos teisiniai santykiai, o atsakovės iÅ¡duotas vekselis buvo kaip atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus ieÅ¡kovei įvykdymo užtikrinimo priemonė.Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , kaip su pagrindine prievole, susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog Å¡alys susitarė, jog žemės sklypas ir namas bus pastatytas už bendrÄ 85 000 Eur sumÄ , ir abi Å¡alys sutiko, kad vekseliu užtikrina bÅ«tent šį susitarimÄ , jog atsakovė vis dar skolinga 7 000 Eur už atliktus statybos darbus. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė per sutarties vykdymo laikotarpį bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl darbų kainos, praÅ¡iusi pakeisti sutarties kainÄ ir tik kilus klausimui dėl galutinio apmokėjimo, kilo ginčas, jog Å¡alių numatyta kaina, anot atsakovės, yra per didelė, kadangi kai kuriuos darbus atliko ir ji pati, o dalis darbų atlikta su trÅ«kumais.

Byloje nustatyta, jog bendra kaina už žemės sklypÄ ir pastatytÄ namÄ , Å¡alių susitarimu, nustatyta 85 000 Eur. Žemės sklypas nupirktas už 7 400 Eur, vadinasi, namas turėjo bÅ«ti pastatytas už 77 600 Eur. Duomenų, jog Å¡alių sutarti ir atlikti darbai gali bÅ«ti įkainojami kitokia suma, atsakovė į bylÄ nepateikė. IÅ¡ esmės ginčo dėl darbų kainos nėra, Å¡alys ginčijasi dėl sutartų darbų masto ir atliktų darbų kokybės. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieÅ¡kovei 7 000 Eur, neginčijo Å¡ios sumos ir neprašė sumažinti Å¡alių sutartos statybos darbų kainos, tačiau reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovės atlikti darbai yra su trÅ«kumais.

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus tai, jog atsakovė pripažino 7 000 Eur skolÄ , o ieÅ¡kovė įrodė, jog atliko sutartus darbus, o darbus, kuriuos atliko pati atsakovė ir kurių neatliko ieÅ¡kovė, už 3 000 Eur iÅ¡minusavo iÅ¡ atsakovės skolos, byloje nėra duomenų, jog atsakovė skolÄ už atliktus darbus ieÅ¡kovei yra sumokėjusi, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 7 000 Eur skolÄ už atliktus darbus.

Dėl nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė praÅ¡o atlyginti 11 671,25 Eur nuostolius, nes ieÅ¡kovės atlikti darbai su trÅ«kumais. Å iuo atveju sutartinės prievolės netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , tai yra ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumus ir jų Å¡alinimo kaÅ¡tus, atsakovė įrodinėja teismo eksperto R. M. parengta 2018 m. spalio 5 d. statinio dalinės ekspertizės iÅ¡vada Nr. 18-03E ir 2019 m. sausio 28 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 19-03E, lokalinėmis sÄ matomis.

IeÅ¡kovė, atsikirsdama atsakovei, pateikė statybos inžinieriaus (specialisto) E. A. atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo specialisto iÅ¡vadÄ , kuri atlikta 2019 m. vasario 18 d., , kad ginčo objekte darbai buvo vykdomi be esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių; taip pat jog 2019 m. vasario mėnesį dalinėje statinio ekspertizėje statinio ekspertizės vadovo teismo eksperto R. M. įvardyti defektai nepagrįsti, kadangi nebaigtų darbų vertinimas, vykdant statinio dalinę ekspertizę, kai statinio savybėms keliami baigtinio produkto reikalavimai, atliktas pažeidžiant teises aktus; to pagrindu ir defektų iÅ¡taisymo sÄ mata yra niekinė.

Nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl atliktų statybos darbų kokybės ir nustatytų trÅ«kumų, jų atsiradimo priežasčių, nurodytų darbų atlikimo bÅ«tinumo bei kainos, teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi siÅ«lė Å¡alims apsvarstyti klausimÄ dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, tačiau Å¡alys praÅ¡ymų skirti teismo ekspertizę neteikė, teismo posėdžio metu teismas kelis kartus Å¡alims siÅ«lė atlikti teismo ekspertizę, tačiau Å¡alys nesutiko, atsakovė motyvavo tuo, jog ieÅ¡kovės darbo trÅ«kumai įvertinti teismo eksperto R.

M., o ieškovė teigė, jog ji neturi pareigos įrodinėti. Teismo posėdžio metu ekspertas R. M. pateiktas išvadas patvirtino ir nurodė, jog savo parengtų išvadų nekeistų. Jo nuomone, ginčo objekte gyventi galima, tačiau namas neatitinka A klasės, todėl pasunkėtų namo atidavimas vertinti, perleidimas. Ieškovė nesutiko su ekspertu, nurodė, jog kai kurie darbai neužbaigti būtent dėl to, jog atsakovė stabdė darbus 2018 m. liepos mėnesį ir ji atsakinga už dabartinę namo būklę, tai yra už tai, jog kaupiasi drėgmė ir pelėsis.

Nurodė, kad nėra visiÅ¡kai įrengti angokraščiai, liko atlikti jų apdailÄ , o atsakovė turėjo įsirengti vidines palanges, o durys yra tinkamos kokybės ir ji buvo įsipareigojusi jas sureguliuoti, tačiau atsakovei nebendraujant, nepavyko įeiti į namÄ ir atlikti likusių darbų. Todėl pasikvietusi statybos inžinierių E. A. negalėjo patekti į ginčo objekto (statomo namo) vidų, kuris savo tyrimÄ bÅ«tent ir atliko tik vizualiai apžiÅ«rėjęs bei pakomentavo atsakovės eksperto iÅ¡vadas, gavęs ekspertizės iÅ¡vados medžiagÄ , objekto projektinę dokumentacijÄ ir susipažinęs su Å¡ios bylos medžiaga.

Statybos inžinierius (specialistas) E. A. 2019 m. balandžio 28 d. išvadoje nurodė, jog ginčo objekte darbai buvo vykdomi be esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių, o 2019 m. vasario mėnesį dalinėje statinio ekspertizėje surašytos statinio ekspertizės vadovo eksperto R. M. įvardyti defektai nepagrįsti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, be to, byloje esant duomenų, kad E. A. neturi teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų – ekspertizės ir įforminti aktus, taip pat paaiškėjus aplinkybei, jog ekspertas R.

M. atlikdamas tyrimÄ neturėjo ginčo statinio projekto pakeitimo, susijusios su langų montavimu, tai yra pakeisto techninio darbo projekto Nr. EEIV-17-05-01-TDP, teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). IÅ¡ esmės ginčai tarp Å¡alių vyko dėl pastatyto namo netinkamo langų sumontavimo ir jų apdailos, durų kokybės ir sumontavimo, grindų įrengimo, stogo konstrukcijų įrengimo.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumų pobÅ«dį, teismas mano, jog darbų priėmimo metu (2018 m. rugsėjo 26 d.) ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumai nebuvo akivaizdÅ«s ir prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama aktÄ atsakovė negalėjo jų pastebėti ir nurodyti darbų perdavimo–priėmimo akte. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms matyti, jog atsakovė, gavusi eksperto iÅ¡vadÄ , neprašė ieÅ¡kovės paÅ¡alinti trÅ«kumų ar sumažinti sutartÄ darbų kainÄ , o reikalauja nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė ir patirs ateityje.

Abiejų Å¡alių veiksmai vykdant susitarimÄ vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – Å¡alių bendradarbiavimo principo – aspektu. Laikytis Å¡io principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias rangos sutarties pagrindu. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Akivaizdu, jog tarp Å¡alių įvykus konfliktui, Å¡alys visiÅ¡kai nebendradarbiavo, trÅ«kumai yra esminiai ir juos bÅ«tina visus Å¡alinti, o ieÅ¡kovė teigė, jog jokių trÅ«kumų nėra, o atsakovės nurodyti trÅ«kumai netrukdo naudoti daikto pagal paskirtį, todėl jų visų Å¡alinti nebÅ«tina.

Be to, ir ekspertas R. M. sutiko, jog tokiame name gyventi galima, tačiau jo nebus galima priregistruoti, parduoti ir t.t. Teismo vertinimu, eksperto iÅ¡vadose Nr. 18-03E ir Nr. 19-03E nurodyti statinio trÅ«kumai pagal jų pobÅ«dį gali bÅ«ti paÅ¡alinti mažesnėmis sÄ naudomis, kaip antai, stogo lakÅ¡tų priveržimas arba net kai kurių trÅ«kumų neÅ¡alinti, kaip antai, visų grindų neardyti, tokie trÅ«kumai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog statinys negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė neįrodinėjo, jog Å¡iuos trÅ«kumus bÅ«tina Å¡alinti.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad negali gyventi name. Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymų nėra, kad Å¡is namas negali bÅ«ti atiduotas vertinti Statybų inspekcijai ar įregistruotas VÄ® Registrų centre, prieÅ¡ingai, namas įregistruotas be esminių nukrypimų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovė iÅ¡ esmės dėl darbų kokybės kreipėsi tik po įvykusio tarp Å¡alių konflikto dėl įsiskolinimo. Atsakovė jokių pretenzijų iki tol nereiÅ¡kė, santykiai tarp Å¡alių buvo puikÅ«s, tačiau atsakovei nesumokant skolos ir tuo pagrindu ieÅ¡kovei kreipusis į teismÄ , atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo.

Tai rodo, kad atsakovė nebuvo rÅ«pestinga ir visiÅ¡kai sÄ Å¾ininga su ieÅ¡kove ir pretenzijų nereiÅ¡kė anksčiau bei neprašė trÅ«kumų Å¡alinti. Kita vertus, ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovės nurodytų trÅ«kumų įrodymais bei tai, jog jų atsiradimÄ sÄ lygojo atsakovės netinkami veiksmai. Ä®vertinus trÅ«kumų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, jog ne visi eksperto nurodyti trÅ«kumai laikytini esminiais trÅ«kumais, kurie neleistų statinio naudoti pagal paskirtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenų, jog įregistruojant 85 procentų baigtumo namÄ , atsakovei buvo iÅ¡duota pažyma, jog statinys yra be esminių nukrypimų nuo projekto, vadinasi, iÅ¡ esmės namas tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Pažymėtina, jog atsakovės argumentai, jog namo neperduos vertinti, neparduos dėl Å¡ioje byloje nurodytų trÅ«kumų, niekuo nepagrįsti. Be to, atsakovė toliau namÄ tvarko ir įrenginėja. Tačiau įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė nesamdė statybos vadovo, namÄ statė ir rengė ieÅ¡kovės samdyti asmenys, įmonės, ieÅ¡kovės draugas, ir vis dėlto dalis darbų atlikti nekokybiÅ¡kai, dėl to name atsirado pelėsis, taip pat rasti trÅ«kumai dėl ieÅ¡kovės netinkamai atliktų darbų – apÅ¡iltinant langus, atliekant jų apdailÄ , palangių skardinimÄ , įrengiant dalį grindų, dalies stogo dangos skardinimÄ , suponuoja iÅ¡vadÄ , jog namas nors ir gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, tačiau jo kokybė nėra tinkama ir tokia, kokios tikėjosi atsakovė, todėl nurodytus Å¡iuos trÅ«kumus bÅ«tina Å¡alinti, o dėl jų paÅ¡alinimo atsakovė jau patyrė nuostolius ir dar patirs Å¡alindamas ieÅ¡kovės padarytus trÅ«kumus.

Teismas, įvertinęs tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, siÅ«lė Å¡alims atlikti teismo ekspertizę siekiant nustatyti atliktų darbų defektus, jų Å¡alinimo bÅ«tinumÄ bei kaÅ¡tus, tačiau nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių nesutiko ir atsisakė skirti teismo ekspertizę. Atsakovė remiasi pateiktomis UAB „Baltų bÅ«stas“ lokalinėmis sÄ matomis, kurios parengtos pagal dalinės ekspertizės aktus Nr. 18-03E ir Nr. 19-03E. Lokalinėje sÄ matoje numatyti defektų trÅ«kumų iÅ¡taisymo darbai – plastikinių langų ir iÅ¡orės durų permontavimas „iÅ¡keliant“ jas į lauko pusę 8 cm (į Å¡ilumos izoliacijÄ ) už 2705,63 Eur, vitrininio lango horizontalaus tarpinio profilio remontas už 81,36 Eur; stogo dangos permontavimas už 2 352,97 Eur;

Å¡varių grindų paruoÅ¡iamojo sluoksnio iÅ¡ardymas ir įrengimas už 1460,92 Eur; statybinio laužo iÅ¡vežimas už 691,12 Eur ir kiti darbai; iÅ¡ viso defektų paÅ¡alinimui apskaičiuota 9 645,66 Eur be PVM (11671,25 Eur su PVM). IeÅ¡kovė apskaičiavimų ir lokalinės sÄ matos nepateikė ir neįrodinėjo, kiek lėšų bÅ«tina atsakovės nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodo, jog svarbu pažymėti, kad byloje nustatyta, jog langai ir durys sumontuoti pagal pakeistÄ projektÄ ir jų nereikia iÅ¡kelti, taip pat neįrodyta, kad stogo konstrukcijų ir grindų trÅ«kumai yra tokie esminiai, jog bÅ«tų reikalinga permontuoti visÄ stogÄ ar iÅ¡ naujo įrengti „švarių“ visų grindų sluoksnį, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas mažinti lokalinės sÄ matos nurodytus kaÅ¡tus.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, į tai, kad iÅ¡ esmės dėl ieÅ¡kovės kaltės buvo netinkamai ir nekokybiÅ¡kai atlikta dalis Å¡alių sutartų darbų ir atsakovė patyrė bei patiria nepatogumus, taip pat įvertinęs tai, jog ne visi ieÅ¡kovės padaryti trÅ«kumai yra esminiai ir namas gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, taip pat atsižvelgęs į abiejų Å¡alių elgesį žodinės rangos sutarties vykdymo metu ir po darbų atlikimo ir jų priėmimo, į ieÅ¡kovės atliktų darbų mastÄ , nustatytų ieÅ¡kovės atliktų darbų defektus ir jų Å¡alinimo bÅ«tinumÄ bei atsakovės praÅ¡omų nuostolių, t. y. trÅ«kumų Å¡alinimo vertę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, mano, jog yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omų nuostolių dydį 50 procentų ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo.

Teismo vertinimu, Å¡i suma yra proporcinga sutartinių įsipareigojimų pažeidimo mastui bei pakankama, kad bÅ«tų atlyginti atsakovei nuostoliai dėl darbų trÅ«kumų Å¡alinimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis ir Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Pirmosios intancijos teismas netinkamai kvalifikavos Å¡alis siejančius teisinius santykius, jog Å¡alis siejo sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad statybos rangos teisiniai santykiai Å¡alis galėjo sieti tik dėl konkrečių preliminarioje sutartyje nurodytų statybos darbų, o ne dėl viso namo statybos. BÅ«tų galima diskutuoti, ar Å¡alys sudarė vienÄ miÅ¡riÄ sutartį (pirkimo–pardavimo ir rangos) ar realiai buvo du skirtingi sandoriai, tačiau jokiu bÅ«du negalima teigti, kad Å¡alys sudarė rangos sutartį dėl namo statybos, kadangi gyvenamasis namas preliminarios sutarties sudarymo metu jau buvo pastatytas ir pardavinėjamas. 7.2.

R. M. akte nurodyti darbai, kuriems neva buvo nustatyti trÅ«kumai, atlikti net iki preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo (tik grindys vėliau). Nė vienas nurodytas trÅ«kumas negali bÅ«ti laikomas paslėptu, kadangi yra aiÅ¡kiai vizualiai matomi – stogas matomas, jo įrengimo kokybė matoma, langai ir durys aiÅ¡kiai matomos (buvo varstomos ir tikrintos), palangės iÅ¡orė irgi matoma. Atsakovė su savo agente ir su sugyventiniu namÄ apžiÅ«rėjo dar iki preliminarios sutarties sudarymo, o grindų įrengimo darbus atsakovė stebėjo bei kontroliavo jų atlikimo metu, vadinasi, įsigyto namo ir atliktų darbų bÅ«klė atsakovei buvo visuomet žinoma, tačiau pretenzijos dėl darbų trÅ«kumų pareikÅ¡tos tik prieÅ¡ieÅ¡kinyje. 2018m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytas aktas, kuris prilygsta ir laikytinas priėmimo perdavimo aktu, tačiau jame pretenzijų dėl darbų trÅ«kumų nebuvo, tokiu atveju netenkama teisės remtis ateityje atliktų darbų trÅ«kumų faktu.

Tačiau pirmosios instancijos teismas leidžia atsakovei remtis darbų trÅ«kumo faktu taip nukrypdamas nuo paties teismo cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 7.3. Pirmosios instancijos teismas defektų faktui konstatuoti rėmėsi liudytojo R.M. parodymais bei jo pateiktu ekspertizės aktu ir dirbtinai ignoravo kito liudytojo E. A. pateiktÄ aktÄ ir teismo posėdžio metu duotus parodymus. R. M. už užmokestį parengė atsakovei dokumentÄ , kurį pavadino ekspertizės aktu. Bet Å¡is dokumentas vien tik dėl to, kad R.

M. vis dar yra įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , savaime netampa teismo paskirto eksperto atliktu ekspertizės aktu ir neįgyja kokios nors didesnės įrodomosios reikÅ¡mės. Net darant prielaidÄ , kad R. M. aktas galėtų bÅ«ti bent teoriÅ¡kai prilyginamas teismo ekspertizės aktui, pažymėtina, jog aktas grindžiamas prielaidomis, yra neiÅ¡samus, nelogiÅ¡kas, jame iÅ¡vados padarytos remiantis neegzistuojančiais, nepatikrintais, neaprobuotais metodais. Jame esanti informacija yra neobjektyvi, nelogiÅ¡ka, tendencinga, nemotyvuota ir galbÅ«t net suklastota, kadangi kartu su Å¡iuo aktu yra pateikiama ne ginčo, o visai kito pastato stogo fotonuotrauka. 7.4.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių dydžio visiÅ¡kai nemotyvuota. Sprendimo 17–19 puslapiuose nurodoma daug tariamai nustatytų byloje faktų, dalis teisingų, dalis kvestionuotinų ir vienas kitam prieÅ¡taraujančių, tačiau teismas nepateikia jų vertinimo ar reikÅ¡mės, tik apibendrinto pobÅ«džio pamÄ stymus (apie ekspertizės aktÄ , jo trÅ«kumus, pačius tariamus defektus, jų esmingumÄ , galimybę naudoti pastatÄ ir panaÅ¡iai, kol galiausiai imama ir padaroma iÅ¡vada, kad nors visi darbai atlikti kaip ir tinkamai, tačiau gal ne visiÅ¡kai kokybiÅ¡kai), ir teismas galiausiai ima ir nusprendžia, jog yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omų nuostolių dydį 50 procentų ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo.

Å ios kategorijos byloje bÅ«tina nustatyti defekto egzistavimo faktÄ , teisę juo remtis ir rangovo atsakomybę už juos Å¡alinančias aplinkybe. Tuomet bÅ«tina įvertinti defekto Å¡alinimo kaÅ¡tus ir priimti sprendimÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ nusprendė, „kas kaltas“, ir, atsižvelgdamas į savo supratimÄ apie sÄ Å¾iningumo bei protingumo principų turinį, nusprendė reikalaujamÄ sumÄ sumažinti per pusę ir tiek, neva abi Å¡alys pačios kažkiek kaltos.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: 8.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi grindžiamas bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių iÅ¡kraipymu ir sau naudingu interpretavimu, atitinkamai, netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų taikymu. 8.2. Apeliantės argumentai, kad neva ji bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių, neatitinka tikrovės. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu laikėsi prieÅ¡taringos pozicijos, t. y. tuo pat metu, neigdama rangos teisinius santykius, reikalaujamÄ priteisti skolÄ kildino iÅ¡ preliminariosios sutarties, jÄ apskaičiuodama pagal atliktus statybos darbus ir įrodinėdama tinkamÄ statybos darbų atlikimÄ . 8.3.

Apeliantė nepagrįstai bando savo prievoles iÅ¡ statybos darbų atsieti nuo preliminariosios sutarties sudarymo metu buvusios namo bÅ«klės, t. y. teigiant, neva atsakovė siekė įsigyti nebaigtÄ statyti namÄ tokios bÅ«klės, kokios jis tuo metu buvo, nepaisant jokių trÅ«kumų. Notarinėje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje neužsimenama apie namÄ ir jo perdavimÄ , todėl savaime suprantama, jos negali bÅ«ti laikomas namo perdavimo dokumentu ir jame negalėjo bÅ«ti aptarti jokie trÅ«kumai.

Trečia, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta sandorio kaina – 7 000 Eur, t. y. namo kaina į sandorį neįtraukta. Nei apeliantė, nei jos sugyventinis A. B. teismo posėdžio metu taip ir nesugebėjo atsakyti į teismo klausimÄ , kokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kiniu reikalaujama pinigų už namÄ , kokiu dokumentu buvo įformintas namo perleidimas. 8.4. Apeliantės teiginius, neva Å¡alys niekada nesitarė dėl namo statybos, geriausiai paneigia pačios apeliantės ir jos draugo A.

B., atlikusio statybos darbus, parodymai teismų posėdžiuose. Pačios apeliantės ir jos sugyventinio (stačiusio namÄ ) parodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad Å¡alys tarėsi dėl tinkamo gyventi namo pirkimo-pardavimo ir namo statybos bÅ«tent iki tinkamos gyventi bÅ«klės, o ne dėl bet kokios bÅ«klės nebaigto namo su tam tikrais atsietais rangos darbais, kad atsakovė nenorėjo pirkti nebaigto statyti namo (dėžutės), o tik tinkamÄ gyventi namÄ , kad bÅ«tent su tokio įsipareigojimo įvykdymu buvo susieta atsakovės prievolė sumokėti visÄ 85 000 Eur kainÄ . 8.5.

Apeliantė neįrodė kokių nors jos atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimÄ Å¡alinančių aplinkybių, pavyzdžiui, kad atsakovė ketino ir sutiko įsigyti namÄ su trÅ«kumais, pavyzdžiui, kad tie trÅ«kumai buvo, apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. 8.6. Apeliantė savo subjektyviomis interpretacijomis, neturėdama specialių žinių, skunde ginčijasi su eksperto R. M. iÅ¡vadomis.

Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė byloje pateikė ne vienÄ eksperto R. M. dalinės ekspertizės aktÄ , be to, taip pat pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Klaipėdos skyriaus mikrobiologinių tyrimų protokolÄ , kuriame 2018 m. spalio 8 d. fiksuotas pelėsinių grybų aptikimas, tai yra praėjus vos kelioms savaitėms nuo tariamo darbų perdavimo atsakovei (su patalpų Å¡ildymu tai neturi nieko bendra). R. M. yra patyręs ekspertas, turi keliasdeÅ¡imties metų patirtį, įtrauktas į Teisingumo ministerijos teismų ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

Tuo tarpu ieÅ¡kovė dėl darbų trÅ«kumų atsikirtinėjo iÅ¡ esmės netinkamÄ aptariamu klausimu kvalifikacijÄ turinčio specialisto E. A. nuomone – komentaru, kuri jokiu bÅ«du negali laikoma lygiaverte ekspertize tam, kÄ atliko ekspertas R. M.. 8.7. Apeliantės teiginiai, neva atsakovė pareiÅ¡kė pretenzijas dėl darbų kokybės tik todėl, kad nebeturėjo pinigų, neatitinka tikrovės ir yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. 8.8. Apeliantės teiginiai, neva teismas vadovavosi tik eksperto R. M. iÅ¡vadomis jas pripažindamas, neatitinka tikrovės. Teismas nesivadovavo vien raÅ¡ytinėmis iÅ¡vadomis, tiek ekspertÄ R.

M., tiek E. A. apklausė teismo posėdžiuose, todėl teismas turėjo pakankamai duomenų savo vidiniam įsitikinimui suformuoti. 8.9. Apeliantės teiginius, neva teismas nevertino kompleksiÅ¡kai byloje surinktų įrodymų, ir konkrečiai – R. M. iÅ¡vadų, paneigia akivaizdu faktas, kad teismas priteisė tik pusę R. M. konstatuotų trÅ«kumų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų. Tai atitinka įstatymo nuostatÄ , kad jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straispnio 1 dalis). 8.10.

Apeliantės kaltinimai, kad ieÅ¡kovė neprašė byloje skirti ekspertizės ir netgi užkirto tam keliÄ , yra absurdiÅ¡ki. Teismas abiem Å¡alims siÅ«lė skirti ekspertizę ir pati apeliantė su tuo nesutiko. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 11. Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2018-02-13 sudarė preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė už 85000 Eur parduoti atsakovei žemės sklypÄ su nebaigtu statyti ir neregistruotu gyvenamuoju namu, notarinį sandorį sudarant iki 2018-04-30. Vykdant šį susitarimÄ atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei 20 000 eurų, todėl dėl Å¡ios sumos buvo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis. Å is raÅ¡telis buvo detalizuotas ranka raÅ¡ytu Å¡ios skolos dydžio sumažinimu iki 17 000 EUR dėl pardavėjos, t. y. ieÅ¡kovės, nepadarytų darbų ir nurodymu, jog ieÅ¡kovė turi padaryti sandarumo testÄ , sureguliuoti duris ir perduoti valymo įrengimo dokumentus (ieÅ¡kinio priedas).

Šį raÅ¡telį ties skolos sumažinimu iki 17 000 eurų pasirašė atsakovė. 2018-05-02 ieÅ¡kovė pardavė atsakovei žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu. Å io sandorio sudarymo metu gyvenamasis namas nebuvo registruotas, 2018-05-02 Klaipėdos m. 7-ajame notarų biure pasiraÅ¡yta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo už 7400 Eur žemės sklypÄ ir Å¡alys patvirtino, jog pirkėja (atsakovė) priėmė žemės sklypų planus, 2017-08-21 statybos leidimÄ naujam statiniui, pastato projektÄ ir projektinę dokumentacijÄ ir kitus dokumentus, susijusius su žemės sklypo eksploatacija; pirkėja patvirtino, jog pretenzijų neturi.

Å ios aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovei buvo perleistos statytojos teisės į nebaigtÄ ieÅ¡kovės statyti namÄ , kurį iki tol statė ieÅ¡kovė.

12. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik 2018-08-03 Pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB -30-180803-00614 pagrindu įregistravo 85 procentų baigtumo gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (t. 3, b. l.142).

13. Byloje nustatyta, kad Å¡alys siejo raÅ¡ytiniai susitarimai Å¡alių 2018-02-13 sudaryta preliminarioji sutartis dėl sklypo pirkimo–pardavimo, kurioje Å¡alys patvirtina, jog yra susitarusios dėl žemės sklypo ir nebaigto namo statybos, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo už 85 000 Eur. Å ioje sutartyje Å¡alys susitarė, kad pardavėjas – ieÅ¡kovė – įsipareigoja padaryti kadastrinių matavimų bylÄ , kad nebÅ«tų nukrypimų nuo projekto iki sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarÄ .

Be to, Å¡alys sudarė priedÄ Nr. 1, pagal kurį ieÅ¡kovė įsipareigojo įvesti vandenį ir nuotekas į namÄ bei nurodė kitus darbus - fasado apdaila, signalizacija; tinkavimas, glaistymas, dažymas; sklypo iÅ¡lyginimas; laminatas iki 10 Eur/kv. m; plytelės iki 12 Eur/kv. m (tualetas ir vonia); atlikti sandarumo testÄ , kad namas atitinka A kategorijÄ , lietvamzdžiai, pakalimai, klinkerinės plytelės ir dekoratyvinis tinkas pagal projektÄ ; stogo apÅ¡iltinamas; santechnikos iÅ¡vedžiojimas name ir grindinis Å¡ildymas be katilo; elektros instaliacija iki 100 taÅ¡kų. 2018-04-23 atsakovė sumokėjo 65 000 Eur. 2018-04-19 suraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis, kuriuo atsakovė patvirtino, jog ieÅ¡kovei skolinga 20000 Eur.

14. Be to, Å¡alių buvo sudarytas skolos apskaičiavimas, kurį Å¡alys pasirašė dėl 17000 Eur skolos, taip pat nurodė, kokius dar turi atlikti ieÅ¡kovė rangos darbus (duris sureguliuoti, atlikti sandarumo testÄ ir atiduoti valymo įrenginių dokumentus) ir kokių nebeatliks, nes atliko atsakovė, tai yra 426,50 Eur pardavėjo (ieÅ¡kovės) skola, 365,00 Eur pakalimai, 1080,00 Eur lubos, 800 Eur gręžinys, 100 Eur sklypo lyginimas, 228,50 Eur lietvamzdžiai), taigi iÅ¡ viso susitarė atimti 3000 Eur. Liko skola 17000 Eur, o ieÅ¡kovė pažadėjo sureguliuoti duris, atlikti sandarumo testÄ ir atiduoti valymo įrengimų dokumentus. Pirmosios instancijos teismas ir apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog Å¡i skolos detalizacija gali bÅ«ti laikoma darbų priėmimo–perdavimo aktu bei skolos už atliktus statybos rangos darbus patvirtinimo aktu. 2018-09-26 suraÅ¡ytas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo iki 2018-11-15 sumokėti 7000,00 Eur ieÅ¡kovei.

15. Atsakovė pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, o patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 11671,25 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

16. Atsakovė rangos darbų trÅ«kumų apimtį įrodinėjo lokaline sÄ mata (t. 1, b. l. 125).

17. Ieškovė apelicinės instancijos teisme nesutinka tik su pirmosios isntancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovės buvo priteisti 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo atsakovei.

18. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad statybos rangos teisiniai santykiai Å¡alis galėjo sieti tik dėl konkrečių preliminarioje sutartyje nurodytų statybos darbų, o ne dėl viso namo statybos. BÅ«tų galima diskutuoti, ar Å¡alys sudarė vienÄ miÅ¡riÄ sutartį (pirkimo–pardavimo ir rangos) ar realiai buvo du skirtingi sandoriai, tačiau jokiu bÅ«dų negalima teigti, kad Å¡alys sudarė rangos sutartį dėl namo statybos, kadangi gyvenamasis namas preliminarios sutarties sudarymo metu jau buvo pastatytas ir pardavinėjamas.

Atsakovė namÄ apžiÅ«rėjo dar iki preliminarios sutarties sudarymo, o grindų įrengimo darbus atsakovė stebėjo bei kontroliavo jų atlikimo metu, vadinasi, įsigyto namo ir atliktų darbų bÅ«klė atsakovei buvo visuomet žinoma, tačiau pretenzijos dėl darbų trÅ«kumų pareikÅ¡tos tik prieÅ¡ieÅ¡kinyje. 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytas aktas, kuris prilygsta ir laikytinas priėmimo–perdavimo aktu, tačiau jame pretenzijų dėl darbų trÅ«kumų nebuvo, tokiu atveju netenkama teisės remtis ateityje atliktų darbų trÅ«kumų faktu.

Be to, apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių dydžio visiškai nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo, ieškovės pareigos pašalinti parduoto nebaigto statyti namo statybos darbų kokybės trūkumus, dėl 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo atsakovei bei teismo sprendimo motyvų išsamumo. Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo.

19. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, jog negalima teigti, kad Å¡alys sudarė rangos sutartį dėl namo statybos, kadangi gyvenamasis namas preliminarios sutarties sudarymo metu jau buvo pastatytas ir pardavinėjamas, tačiau tokia ieÅ¡kovės pozicija yra neparemta įstatymu, nes byloje įrodyta, kad Å¡alys pasirašė tris sutartinius įsipareigojimus, kuriuose ieÅ¡kovė buvo prisiėmusi rangovės pareigas, t. y. 2018-02-13 preliminariÄ sutartį, kurioje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė įsipareigoja padaryti kadastrinių matavimų bylÄ , kad nebÅ«tų nukrypimų nuo projekto iki sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarÄ , priedÄ Nr. 1, kuriame ieÅ¡kovė 10 punktuose įsipareigojo atlikti konkrečius rangos darbus bei skolos apskaičiavimÄ , kurį Å¡alys pasirašė dėl 17000 Eur skolos, taip pat nurodė, kokius dar turi atlikti ieÅ¡kovė rangos darbus (duris sureguliuoti, atlikti sandarumo testÄ ir atiduoti valymo įrenginių dokumentus) ir kokių nebeatliks, nes atliko atsakovė.

20. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

Esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

21. Šioje byloje šalių rašytiniai įrodymai – projektavimo užduotis, statybos projektas, 2017-08-21 statybos leidimas, išduota, ieškovės vardu (t. 3, b.l. 28, 45, 48) – įrodo, jog ieškovė buvo parduoto atsakovei nebaigto statyti gyvenamojo namo statytoja. Paminėta preliminarioji sutartis, jos priedas Nr. 1, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, 2018-07-23 namų valdos apžiūros aktas (t. 3, b. l. 114), nekilnojamojo turto registro pažymėjimas (t.1, b. l. 128), šalių paaiškinimai įrodo, jog šalys buvo susitarusios dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo– pardavimo.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

23. Byloje įrodyta, kad Å¡alys 2018 m. gegužės 2 d. sudarė žemės sklypo notarinę pirkimo– pardavimo sutartį, o Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog atsakovė įregistravo 2018-08-03 pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB -30-180803-00614 pagrindu 85 procentų baigtumo gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (t.3, b. l.142), todėl byloje įrodyta, kad Å¡alys preliminaria sutartimi susitarė dėl 85 procentų baigtumo gyvenamojo namo, kurį pastatė ieÅ¡kovė, pirkimo–pardavimo.

24. Jei Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokiÄ prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, į Å¡alių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012,2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

25. IeÅ¡kovė neigia, jog tarp Å¡alių susiklostė rangos teisiniai santykiai, tačiau Å¡i ieÅ¡kovės pozicija paneigta Å¡ios nutarties 19 p. nurodytais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. preliminarios sutarties paminėtu punktu bei jos priedu Nr. 1, pagal kurį ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti konkrečius statybos rangos darbus. Å ie įrodymai įrodo Å¡alių valiÄ dėl rangos teisinių santykių tarp Å¡alių susiklostymo ir jie yra pakankami atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti.

Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiÅ¡kintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versijÄ dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja Å¡alys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali bÅ«ti nustatoma, dėl ko iÅ¡ tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

Ä®rodyta, jog Å¡alys, sudarydamos priedÄ Nr. 1, susitarė dėl rangos teisinių santykių.

26. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Å alys taip pat turi teisę sudaryti vadinamÄ sias miÅ¡rias sutartis, turinčias kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rÅ«Å¡ių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato Å¡alių susitarimas arba tai neprieÅ¡tarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Preliminari Å¡alių sutartis įrodo, kad  į sutarties kainÄ Ä¯skaičiuoti tiek statybos darbai dėl nebaigto statyti namo, tiek ir sklypo kaina. Todėl Å¡ios bylos įrodymai įrodo, jog Å¡alys sudarė miÅ¡riÄ sutartį, t.y. preliminariÄ Å¾emės sklypo, kuriame buvo nebaigtos statybos namas, pardavimo ir rangos sutartį.

Dėl ieÅ¡kovės pareigos paÅ¡alinti parduoto nebaigto statyti namo statybos darbų kokybės trÅ«kumus 27. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė atsakovei pardavė nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu, nebaigto statyti gyvenamojo namo kokybę buvo aptarusi preliminariojoje sutartyje nurodydama, kad ji įsipareigoja padaryti kadastrinių matavimų bylÄ , kad nebÅ«tų nukrypimų nuo projekto iki sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarÄ bei priede Nr. 1 nurodžiusi 10 pozicijų rangos darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovei, todėl Å¡ios bylos kontekste atsakovė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kovei reikalavimÄ dėl parduoto nebaigto statyti namo kokybės bei dėl rangos darbų trÅ«kumų.

28. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė namÄ apžiÅ«rėjo dar iki preliminarios sutarties sudarymo, o grindų įrengimo darbus atsakovė stebėjo bei kontroliavo jų atlikimo metu, vadinasi, įsigyto namo ir atliktų darbų bÅ«klė atsakovei buvo visuomet žinoma, tačiau pretenzijos dėl darbų trÅ«kumų pareikÅ¡tos tik prieÅ¡ieÅ¡kinyje. 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytas aktas, kuris prilygsta ir laikytinas priėmimo–perdavimo aktu, tačiau jame pretenzijų dėl darbų trÅ«kumų nebuvo, todėl tokiu atveju netenkama teisės remtis ateityje atliktų darbų trÅ«kumų faktu. Tačiau tokia ieÅ¡kovės pozicija yra neparemta įstatymu, nes tiek pirkėjas, tiek užsakovas dėl parduoto daikto kokybės pagal sutartį bei dėl atliktų rangos darbų kokybės turi teisę kreiptis po sutarties sudarymo ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo per visÄ garantijos laikotarpį.

29. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

30. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.

31. Å ioje byloje nustatyta, kad sudarius preliminariÄ jÄ sutartį buvo Å¡alių sudarytas priedas Nr. 1, kuriuo ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei atlikti konkrečius rangos darbus, kurio vienas iÅ¡ punktų buvo sandarumo testo atlikimas kaip įrodymas, kad namas atitinka energinio naudingumo A klasę, todėl įrodyta, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu Å¡is testas nebuvo atliktas ir ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos pastatytas namas atitiko energinio naudingumo A klasę. Byloje įrodyta, kad Å¡alys susitarė dėl nebaigto statyti energinio naudingumo A klasės namo pardavimo.

32. Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trÅ«kumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos bÅ«dais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvÅ«s pirkėjo teisių gynimo bÅ«dai (pvz., kad pardavėjas neatlygintai paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus ar kad bÅ«tų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina). Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo bÅ«dų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimÄ , nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; kt.).

33. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

34. Atskiras rangos sutartis reglamentuojančiose CK normose įtvirtintas bendrasis principas, kad rangovas atsako už atliktų darbų kokybę (CK 6.663, 6.695, 6.702 straipsniai), jis taip pat atsako už statybai naudojamų medžiagų, įrengimų, detalių ir kitokių konstrukcijų defektus, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu Å¡alys susitaria, kad pareiga aprÅ«pinti statybÄ medžiagomis ir įrengimais tenka užsakovui (CK 6.686 straipsnio 1, 2 dalys).

35. Ginčo dėl statybos rangos trÅ«kumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktÄ ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio   3 dalyje nurodytas jo atsakomybę Å¡alinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). 36. Tiek paminėtos įstatymo nuostatos dėl pardavėjo garantuoti parduodamo daikto pagal sutartį kokybę, tiek rangovo pareigos atlikti rangos darbus be defektų leidžia atsakovei reikalauti iÅ¡ nebaigto statyti gyvenamojo namo pardavėjos bei rangovės pagal priedÄ Nr. 1 defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų priteisimo ar kainos sumažinimo.

37. Byloje įrodžius, kad Å¡alys susitarė dėl nebaigto statyti energinio naudingumo A klasės namo pardavimo, ieÅ¡kovė privalėjo pateikti įrodymus, kad tokį namÄ perdavė atsakovei ar preliminarios sutarties sudarymo metu, ar 2018 m. rugsėjo 26 d. sudarius aktÄ , kuris Å¡alių buvo prilygintas ir laikytinas priėmimo–perdavimo aktu, ar notarinės žemės sklypo pirkimo–paradvimo metu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

38. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pardavėjai pažeidė pareigÄ garantuoti daikto kokybę, nes ieÅ¡kovai patikimais įrodymais įrodė paslėptus daikto trÅ«kumus. Dalinės ekspertizės aktu atsakovė įrodė, kad nupirktame name yra plyÅ¡iai ir tarpai stogo skardinime ties kaminu, Å¡ilumos izoliacija su skyle po metaliniu polangiu, durų ir dangų apskardinimo kampuose skylės (t.1, b. l. 117–119). Statinio dalinės ekspertizės akto 7.1 p. iÅ¡vardyti darbai, kuriuos privalo atlikti ieÅ¡kovė kaip rangovė ir pardavėja, kad pastato energinio naudingumo klasė bÅ«tų A. Å ie darbai nurodyti ir lokalinėje sÄ matoje, kuria atsakovė grindė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Å ių įrodymų ieÅ¡kovė nenuginčijo ir nepateikė įrodymų, kad atsakovei perdavė energinio naudingumo klasės A pastatÄ .

39. Apeliantė nurodo, kad daikto trÅ«kumai atsakovei galėjo bÅ«ti buvo žinomi tiek preliminarios sutarties sudarymo metu, nes jos sudarymo metu, nes namas buvo jau pastatytas, tiek žemės sklypo pirkimo–pardavimo sudarymo metu, tiek 2018 m. rugsėjo 26 d. akto sudarymo metu, kuris prilygsta ir laikytinas priėmimo–perdavimo aktu, nes ji įsigijo nebaigtos statybos namÄ , todėl apie daikto trÅ«kumus žinojo. Sutiktina su apeliante, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Tačiau taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau aptartų įrodymų turinį ir visÄ bylos medžiagÄ , mano, kad atsakovė į bylÄ pateikė pakankami įrodymų, t. y. jos užsakymu atliktÄ statinio ekspertizės aktÄ , laboratorinį tyrimÄ , kad stogo dangos skardinimo, langų apÅ¡iltinimo trÅ«kumai atsirado pastato statybos metu (t.1, b. l. 37, 84).

Šių įrodymų pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė nepaneigė, neprašė skirti teismo ekspertizės (CPK 12, 178 straipsnis).

40. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovės statytame atsakovei name atsirado pelėsis, taip pat rasti trÅ«kumai dėl ieÅ¡kovės netinkamai atliktų darbų – apÅ¡iltinant langus, atliekant jų apdailÄ , palangių skardinimÄ , įrengiant dalį grindų, dalies stogo dangos skardinimÄ , suponuoja iÅ¡vadÄ , jog namas nors ir gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, tačiau jo kokybė nėra tinkama ir tokia, kokios tikėjosi atsakovė, t. y. įsigyti energinio naudingumo klasės A pastatÄ . Å ie trÅ«kumai niekaip nėra susiję su atsakovės lėšomis ir jėgomis atliktais darbais, kuriuos įrodinėja ieÅ¡kovė, ir buvo atlikti po daikto perdavimo jų nuosavybėn.

41. Å ioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, jog po preliminarios sutarties 2018 m. vasario 13 d. sudarymo Å¡ios nutarties 19 p. nurodytuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose bei atsakovės skolos dėl 17 000 eurų detalizacijoje, kuri pateikta į bylÄ su ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovė nurodė, jog atliks namo sandarumo testÄ , kuris yra bÅ«tinas konstatuoti, jog pastatytas namas atitiko energinio naudingumo A klasę. Pirmosios instancijos teismas ir apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog Å¡i skolos detalizacija gali bÅ«ti laikoma darbų priėmimo–perdavimo aktu bei skolos už atliktus statybos rangos darbus patvirtinimo aktu. Tačiau byloje atsakovė įrodė, jog ieÅ¡kovė savo pareigos kaip rangovė bei nebaigtos statybos pardavėja dėl namo sandarumo testo ir pastatyto namo atitikimo energinio naudingumo A klasei neatliko.

42. Parduoto daikto paskirtis – gyvenamoji. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Nagrinėjamu atveju parduotas daiktas dėl neaptartų kokybės trūkumų – stogo įrengimo, landų bei kitų trūkumų, išvardytų dalinės ekspertizės akte – sukelia nepatogumų atsakovei, neleidžia daikto naudoti taip, kaip jis paprastai naudojamas (t.1, b. l. 37).

43. Byloje nenustatyta, kad atsakovė yra statybos srities specialistė, be to, dalis darbų yra paslėpti, juos įvertinti galima buvo tik specialistui apžiÅ«rint bei atidengus konstrukcijas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informacijÄ apie daiktÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Dėl 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo atsakovei bei teismo sprendimo motyvų iÅ¡samumo 44. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių dydžio visiÅ¡kai nemotyvuota. Sprendimo 17–19 puslapiuose nurodoma nemaža tariamai nustatytų byloje faktų, dalis teisingų, dalis kvestionuotinų ir vienas kitam prieÅ¡taraujančių, tačiau teismas nepateikia jų vertinimo ar reikÅ¡mės, tik apibendrinto pobÅ«džio pamÄ stymus (apie ekspertizės aktÄ , jo trÅ«kumus, pačius tariamus defektus, jų esmingumÄ , galimybę naudoti pastatÄ ir panaÅ¡iai, kol galiausiai imama ir padaroma iÅ¡vada, kad nors visi darbai atlikti kaip ir tinkamai, tačiau gal ne visiÅ¡kai kokybiÅ¡kai), ir teismas galiausiai ima ir nusprendžia, jog jog yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omų nuostolių dydį 50 procentų ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 5 835,63 Eur nuostolių atlyginimo.

Ši ieškovės pozicija nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo.

45. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuostolių apimtį įrodinėjo lokaline sÄ mata, kurioje nurodyti ieÅ¡kovės vykdytos nebaigtos statybos gyvenamojo namo statybos trÅ«kumai 11 671, 25 EUR sumos (t. 1, b. l. 125). Å ia sÄ mata vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl nuostolių dydžio nemotyvavimo, dėl tariamai nustatytų byloje faktų. Lokalinėje sÄ matoje iÅ¡vardyti darbai yra susieti su ekspertizės akto iÅ¡vadomis, tačiau Å¡i sÄ mata parengta statybos rÅ«Å¡iai, kurios nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė nevykdė. Byloje nustatyta, kad Å¡alys Å¡io objekto statybÄ vykdė Å«kio bÅ«du, nesudarydamos raÅ¡ytinių rangos sutarčių dėl jo statybos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .

46. Atsakovės nurodomoje statybos darbų trÅ«kumų sÄ matoje yra nurodoma tik 7292 EUR statinio statybos suma, kitÄ Å¡ios sÄ matos dalį sudaro darbo užmokestis su valstybinio socialinio draudimo mokesčiais, statybvietės iÅ¡laidos, pelnas, PVM mokestis. Å alys neįrodė byloje, kad Å¡ias iÅ¡laidas buvo patyrusios, t. y. mokėjo darbo užmokestį, mokesčius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , o atsakovė teismo sprendimo neskundė, todėl plačiau analizuoti Å¡ios teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino Å¡alių sutartinių santykių iÅ¡raiÅ¡kÄ , t. y. nepakankamai aiÅ¡kiai ir tiksliai iÅ¡dėstytus raÅ¡ytinius tarpusavio įsipareigojimus dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo, kuriam yra numatyta notarinė sutarties pardavimo forma, kurios Å¡alys nesilaikė. Statytojo teisių perleidimo faktas įrodo, jog ir atsakovė kurį laikÄ buvo Å¡io objekto statytoja, todėl pagrįstai buvo pritaikytas CK 1.5 str. teisingumo principas ir praÅ¡oma priteisti suma sumažinta, dėl to atsakovė nepadavė apeliacinio skundo.

47. Nepagrįstai apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog Å¡i teismo sprendimo dalis yra be motyvų. Žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami, kad atsakytų į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus.

Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

Å ios bylos kontekste teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies motyvai yra pakankami, nes buvo nurodyta aiÅ¡ki suma, aptartas įrodymas – lokalinė sÄ mata ir joje nurodytos sumos sumažinimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 48. Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 49. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliaciniame teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio1 dalis).

50. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė mokėjimo nurodymÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovė advokatui už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sumokėjo 1210 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto dydžio, yra reali ir pagrįsta, netenkinus apeliacinio skundo, Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės V. V. priteisti atsakovei V. S. 1210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis