3f40d1db-b7cc-48ad-8299-58a40f2c0d64 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-666-212/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07581-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.7.1; 1.3.7.6; 1.3.9.2.2; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Zinos MickevičiÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Eigirdo Činkos, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Jaros transportas“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-974-940/2019 pagal ieÅ¡kovės UAB „Jaros transportas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

M. dėl žalos atlyginimo bei atsakovo V. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Jaros transportas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pripažinimo neteisėtu, netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, reikalavimo dėl žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Jaros transportas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį V.

M. (darbuotojui) dėl iÅ¡ darbo santykių kilusio ginčo, ikiteismine tvarka iÅ¡spręsto Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau - darbo ginčų komisijos) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-6341, iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės teisme. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. 2‘372,40 Eur, tai yra 6 mėnesių atsakovo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalos atlyginimÄ ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad UAB „Jaros transportas“ pagal užsakymus teikia krovinių pervežimo paslaugas. Atsakovas V. M. ieÅ¡kovo įmonėje dirbo nuo 2018 m. liepos 9 d. vairuotoju – ekspeditoriumi. IÅ¡ užsakovo UAB „Mylios“ ieÅ¡kovė gavo pretenzijÄ bendrai 1‘860,22 Eur sumai. Å i žala buvo padaryta dėl Kia Sportage automobilių apgadinimo 2018 m. liepos 13 d. V. M. vežant 7 vnt. Å¡io modelio automobilius, pirmosios jo komandiruotės Europoje metu. Kadangi Å¡ie automobiliai buvo apgadinti dėl dviejų atskirų ir tarpusavyje nesusijusių įvykių, įvykusių tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2018 m. liepos 13 d., AB „Lietuvos draudimas“ juos vertino kaip du draudžiamuosius įvykius.

Dėl sutartyje numatytos 1‘000 Eur dydžio franÅ¡izės draudimas ieÅ¡kovui atlygino tik 440,22 Eur. Dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. pasikrovimo metu automobilio Seat Ibiza apgadinimo ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, draudikas nekompensuos 1‘000 Eur. UAB „Jaros transportas“ iÅ¡ dalies atsiskaitė su pervežimų užsakovu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu, padengdamas 1‘479,49 Eur sumÄ UAB „Mylios“, t. y. Å¡ios sumos negaudamas už atliktas transporto paslaugas. Darbdavys 2018 m. lapkričio 6 d. nutraukė darbo sutartį su atsakovu dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų nevykdymo.

3. Atsakovas V. M. pateikė priešieškinį dėl ikiteismine tvarka išspręsto Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. DGKS-6341, išnagrinėjimo iš esmės teisme, kuriuo prašė:

1) pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ 2018 m. lapkričio 6 d. neteisėtu;

2) priteisti 2‘029,72 Eur netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. kovo 1 d.;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) pripažinti, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, neteisėtas bei jį atmesti;

5) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. DGKS-6341 dalį, kuria nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 299,09 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , taip pat nuspręsta atmesti atsakovo reikalavimÄ dėl 5‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 1‘000 Eur turtinės žalos atlyginimo, laikyti netekusiu galios;

6) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas 3‘085,50 Eur atstovavimo teisme išlaidas.

4. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alių sudaryta darbo sutartis pasibaigė atsakovo (darbuotojo) 2018 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymo pagrindu, o ieÅ¡kovė (darbdavys) darbo sutarties pasibaigimÄ privalėjo įforminti vėliausiai 2018 m. rugsėjo 26 d., todėl darbo sutarties nutraukimas 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. P 18/11/06 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo įteikė tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2018 m. rugsėjo 21 d. įmonės buhalterei.

Atsakovas jokio raÅ¡ytinio neigiamo atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovės dėl savo praÅ¡ymo negavo, nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas nebebuvo siunčiamas į komandiruotes. Manydamas, kad darbo santykiai nutraukti, atsakovas nuo 2018 m. spalio 3 d. įsidarbino kitoje įmonėje, su kuria darbo santykius 2018 m. spalio 29 d. nutraukė dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , kad atsakovui buvo įteikti ieÅ¡kovės siųsti dokumentai: 2018 m. rugsėjo 28 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, darbdavio 2018 m. rugsėjo 14 d. bei 2018 m. spalio 5 d.

įsakymai. IeÅ¡kovė atsakovui skyrė drausmines nuobaudas ? įspėjimus, nors galiojantis Darbo kodeksas (toliau – DK) drausminių nuobaudų instituto nenumato. IeÅ¡kovė vykdė psichologinį spaudimÄ atsakovo atžvilgiu, neužtikrino darbui saugių sÄ lygų (perdavė techniÅ¡kai netvarkingÄ autovežį), davė neatsakingus ir neteisėtus nurodymus vežti didesnius krovinius, nei leistina, delsė mokėti priklausantį darbo užmokestį bei dienpinigius. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai kėlė atsakovui nuolatinį stresÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei lėmė sveikatos pablogėjimÄ .

IeÅ¡kovė neteisėtai nutraukė su atsakovu darbo sutartį pagal Darbo kodekso 58 straipsnį. Neteisėto atleidimo faktas sukrėtė atsakovÄ , sukėlė jam papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės prašė priteisti 500 Eur dydžio neturtinę žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies. Teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 1‘039,25 Eur žalos atlyginimÄ .

Pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Jaros transportas“ 2018 m. lapkričio 6 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ , 4 dalį neteisėtu. Nustatė, kad darbo sutartis tarp Å¡alių nutraukta darbuotojo praÅ¡ymu pagal DK 36 straipsnio 4 dalį, 2018 m. rugsėjo 26 d. Teismas priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2‘029,72 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , ir 997,15 advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 117 Eur žyminio mokesčio ir 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo - 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

6. Teismas nustatė, kad reikalavimai kildinami iÅ¡ 2018 m. liepos 5 d. tarp Å¡alių sudarytos darbo sutarties Nr. 236, kurios pagrindu atsakovas nuo 2018 m. liepos 9 d. bendrovėje buvo įdarbintas vairuotoju – ekspeditoriumi bei 2018 m. liepos 5 d. darbuotojo turtinės atsakomybės sutarties vykdymo. Sudarydamos darbo sutartį ginčo Å¡alys sutarė dėl suminės darbo laiko apskaitos pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 561/2006, trijų mėnesių iÅ¡bandymo termino darbdavio inciatyva, siekiant patikrinti darbuotojo kvalifikacijÄ (darbo sutarties 4 p., 5 p.).

Å alys 2018 m. liepos 5 d. pasirašė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, kurioje sutarė, kad vairuotojas – ekspeditorius prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už perduotas vertybes – autovežį su priekaba. 2018 m. liepos 5 d. atsakovo praÅ¡ymo pagrindu Å¡alys sutarė, kad darbo užmokestis bus mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį. Atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 395,40 Eur, dienos vidutinis darbo užmokestis 26,36 Eur.

7. Nustatė, kad 2018 m. liepos 5 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Mylios“ buvo sudaryta vienkartinė sutartis krovinio pervežimui dėl Kia automobilių pervežimo. 2018 m. rugpjūčio 6 d. iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovės sÄ skaita už transporto paslaugas 1‘573 Eur sumai. Atsakovas 2018 m. liepos 9 d. įsakymu iÅ¡siųstas į komandiruotę 27 dienoms, t. y. nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. Už komandiruotę numatyta iÅ¡mokėti 1‘759 Eur dienpinigių, atsakovui buvo iÅ¡mokėta 1‘592,53 Eur dienpinigių bei 378,12 Eur darbo užmokesčio. 8. 2018 m. rugpjūčio 30 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Mylios“ buvo sudaryta vienkartinė sutartis krovinio pervežimui dėl aÅ¡tuonių automobilių Seat Ibiza ir Seat Arona pervežimo.

Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo iÅ¡siųstas į antrÄ jÄ komandiruotę nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., t. y. 29 dienoms. Už komandiruotę numatyta iÅ¡mokėti 1‘778 Eur dienpinigių.

9. UAB „Vykom“ pateikė UAB „Mylios“ 2018 m. rugsėjo 11 d. pretenzijÄ dėl 1‘445,22 Eur žalos, padarytos 2018 m. liepos 13 d. gabenant Kia automobilius, o UAB „Mylios“ 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė pretenzijÄ ieÅ¡kovei dėl 1‘460,22 Eur nuostolių atlyginimo, t. y. dėl automobilio Kia Sportage, kėbulo Nr. 567555, apgadinimo 2018 m. liepos 13 d. UAB „Mylios“ ieÅ¡kovei 2018 m. spalio 8 d. pateikė antrÄ jÄ pretenzijÄ dėl 400 Eur nuostolių atlyginimo, t. y. dėl automobilio Kia Sportage, kėbulo Nr. 567677, apgadinimo 2018 m. liepos 13 d. Nurodytas sumas buvo praÅ¡oma pervesti per deÅ¡imt dienų į UAB „Mylios“ nurodytÄ sÄ skaitÄ , tačiau duomenų apie Å¡ių sumų pervedimÄ Ä¯ UAB „Mylios“ sÄ skaitÄ byloje nėra.

10. Reck Co&M. GmbH 2019 m. sausio 25 d. pateikė pretenzijÄ ieÅ¡kovei dėl Seat Ibiza automobilio apgadinimo, 2‘597,72 Eur sumai. IeÅ¡kovė ir UAB „Mylios“ 2018 m. spalio 15 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu sutarė atlikti tarpusavio skolų užskaitymÄ 6‘494,49 Eur sumai. IÅ¡ Å¡ios sumos 1‘079,49 Eur ir 400 Eur užskaityta pagal ieÅ¡kovei pateiktas 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. spalio 8 d. pretenzijas dėl pervežtų automobilių apgadinimų.

11. AB „Lietuvos draudimas“ administravo žalos bylÄ Nr. 2035081 dėl 2018 m. liepos 13 d. įvykių. Draudikas nustatė, kad 2018 m. liepos 13 d. vieno draudžiamojo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Kia bamperis, nustatyta 380 Eur žala nevirÅ¡ijo 1‘000 Eur besÄ lyginės iÅ¡skaitos, todėl draudimo iÅ¡mokÄ atsisakyta mokėti. Taip pat buvo apgadintas kito automobilio Kia stogas, dėl ko 2019 m. vasario 8 d. sprendimu nuspręsta iÅ¡mokėti 440,22 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , atlikus besÄ lyginę 1‘000 Eur dydžio iÅ¡skaitÄ , numatytÄ draudimo sutartyje. Žalos byla Nr. 2062715 administruota dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis Seat Ibiza. Nustatytas nuostolių dydis 2‘597,71 Eur, atlikus besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , 2019 m. vasario 8 d. sprendimu nuspręsta iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 1‘597,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kas padaryta 2019 m. vasario 11 d.

12. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. spalio 5 d. UAB „Jaros transportas“ direktoriaus įsakymais atsakovui buvo skirtos drausminės nuobaudos ? įspėjimai, laikotarpiais nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., taip pat nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. spalio 5 d. žymėtos pravaikštos ir neskaičiuotas darbo užmokestis. UAB „Jaros transportas“ direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. P 18/11/06 pagrindu už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m lapkričio 6 d.

žymėta pravaikÅ¡ta darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje ir neskaičiuotas darbo užmokestis, Å¡io įsakymo 2 p. atsakovas atleistas iÅ¡ užimamų pareigų 2018 m. lapkričio 6 d. už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ ir 4 dalį. Pažymėjo, kad nebuvo ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovui vėluota mokėti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (ieÅ¡kovė atsakovui 2018 m. lapkričio 6 d. buvo skolinga 2‘504,81 Eur) ir, kad nutraukus darbo sutartį, su atsakovu pilnai nebuvo atsiskaityta.

13. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti atsakovo atžvilgiu ribotÄ , t. y. 6 mėn. jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio materialinę atsakomybę ir priteisti 2‘372,40 Eur (395,40 Eur (atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis) x 6 mėn.) žalos, kuriÄ sudaro dėl taikytos franÅ¡izės draudiko nekompensuoti nuostoliai, atlyginimÄ . Atkreipė dėmesį, kad atsakovas paties automobilių apgadinimo fakto neginčijo, tačiau neigė padaręs įmonei žalÄ ir nesutiko, kad yra jo kaltė.

Teismas vertino, kad atsakovas 2018 m. liepos 9 d. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su pareiginiais vairuotojo – ekspeditoriaus nuostatais, instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais. Teismas atsakovo teiginius, kad nebuvo apmokytas dirbti su tokio pobÅ«džio autovežio platforma, nebuvo supažindintas su krovinio pervežimo taisyklėmis vertino kritiÅ¡kai. Pažymėjo, kad atsakovas kaip profesionalus darbuotojas (vairuotojas), turėdamas ne vienerių metų darbo patirtį, inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , kaip protingas, rÅ«pestingas, atsakingas darbuotojas turėjo galimybę prieÅ¡ pradedant vykdyti darbines funkcijas, pasidomėti kaip yra pakraunami automobiliai.

Atsakovas liudytojo R. K. parodymų, kad prieš komandiruotę turėjo galimybę apžiūrėti transporto priemonę, kuri jam buvo perduota, nepaneigė.

14. Pažymėjo, kad pareiginių nuostatų 3.1. punkte numatyta, jog vairuotojas turi teisę reikalauti, kad transporto priemonė nebūtų perkrauta, atsisakyti važiuoti, jei transporto priemonė aiškiai techniškai netvarkinga, jei tai kelia pavojų eismo saugumui. Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti vykdyti, jo manymu, neteisėtus nurodymus, todėl konstatuoti, kad automobilis Seat Ibiza buvo apgadintas būtent dėl neteisėtų darbdavio ar jo įgalioto asmens nurodymų, nėra pagrindo.

15. Teismas vertino atsakovo paaiÅ¡kinimų turinį, atmetė jo teiginius dėl psichologinio spaudimo jų suraÅ¡ymo metu, nematė pagrindo spręsti, kad paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykių aplinkybių. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas V. M. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. liepos 13 d., kai gabeno Kia automobilius, kad jie apgadinti pastebėjo tik juos pristatęs į paskirties vietÄ , galimai dėl duobės kelyje, pripažino, kad Seat automobilis nuslydo pasikraunant. Teigė, kad buvo nuovargis, stresas.

Byloje pateikti duomenys, kad atsakovui buvo taikytos nuobaudos dėl greičio virÅ¡ijimo. Sprendė, kad atsakovas vykdydamas savo darbines funkcijas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, jo paaiÅ¡kinimai, susiraÅ¡inėjimas su darbdaviu, nepatvirtina, kad perduotas vilkikas buvo techniÅ¡kai netvarkingas ar, kad nurodomi atsakovo transporto priemonės ar puspriekabės trÅ«kumai buvo esminiai, kėlę pavojų gabenamam kroviniui. Teismas konstatavo, kad darbuotojas Å¡iuo atveju bÅ«damas nepakankamai atidus ir rÅ«pestingas, veikė savo rizika, o tokiais savo veiksmais sukėlė padarinius – žalÄ darbdaviui.

Kadangi atsakovas buvo atsakingas už jam perduotas materialines vertybes, nustatytas gabenamų transporto priemonių apgadinimas, nepriklausomai, ar jis buvo nepastebėtas, ar apgadinimas buvo padarytas automobilių pakrovimo metu, teismui leido spręsti, kad atsakovas tiek priimdamas, tiek pakraudamas jam patikėtas materialines vertybes netinkamai atliko jam pavestÄ darbÄ .

16. Vertino, kad AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) ieÅ¡kovei, dėl byloje nagrinėjamų įvykių, iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo 2‘037,93 Eur draudimo iÅ¡mokÄ : 1) 2019 m. vasario 8 d. sprendimu nuspręsta iÅ¡mokėti 440,22 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , žalos byla Nr. 2035081; 2) 2019 m. vasario 8 d. sprendimu, nuspręsta iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 1‘597,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , žalos byla Nr. 2062715. IeÅ¡kovei pretenzijos pateiktos 1‘860,22 Eur sumai dėl Kia automobilių apgadinimų 2018 m. liepos 13 d.

įvykių metu bei dėl Seat Ibiza apgadinimo 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykio metu – 2‘597,70 Eur. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad dėl automobilių Kia apgadinimo draudikas nekompensavo 1‘420,22 Eur nuostolių, o dėl Seat Ibiza ? 1‘000 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų 1‘000 Eur kompensacijos (draudiko iÅ¡skaičiuota franÅ¡izė) sumokėjimÄ Ä¯monei, pareiÅ¡kusiai pretenzijÄ dėl Seat Ibiza automobilio apgadinimo. IeÅ¡kovė pripažino, kad Å¡ios sumos nėra sumokėjusi, todėl sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje yra neįrodytas.

Pažymėjo, kad byloje yra ieÅ¡kovės ir UAB „Mylios“ 2018 m. spalio 18 d. skolų suderinimo aktas dėl 1‘479,47 Eur sumos, jame nurodoma, kad ieÅ¡kovė ir UAB „Mylios“ atlieka tarpusavio skolų užskaitymÄ , įskaitant pretenzijas dėl Kia Sportage automobilių apgadinimo. Pagal suderinimo aktÄ suderinta skola 1‘479,47 Eur sumai, o dvi pretenzijos buvo pateiktos ieÅ¡kovei 1‘860,22 Eur sumai. Skolos suderinimo aktas sudarytas vėliau (2018-10-18), t. y. po abiejų pretenzijų ieÅ¡kovei pateikimo (atitinkamai 2018-09-12 dėl 1‘460,22 Eur ir 2018-10-09 dėl 400 Eur).

Ieškovei draudikas 2019 m. vasario 8 d. sprendimu kompensavo 440,22 Eur, o duomenų, kad ši draudiko išmokėta suma būtų pervesta pretenzijas pareiškusiai įmonei, nėra. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog ieškovei buvo pareikštos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, pačios savaime neįrodo fakto, kad tai tiesioginė tikroji žala ar negautos pajamos ar, kad ieškovė pateiktas pretenzijas patenkino. Teismas vadovavosi skolos suderinimo akte nurodytais duomenimis, ir konstatavo, kad pagal bylos faktinius duomenis reali ieškovės žala yra 1‘039,25 Eur (1479,47 Eur- 440,22 Eur).

17. Teismas pripažino, kad aplinkybių, patvirtinančių atsakovo didelį neatsargumÄ dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamų įvykių, nenustatyta. Liudytojas R. K. nurodė, kad atsakovui galbÅ«t trÅ«ko patirties, įgÅ«džių. Ä®rodymų, kurie patvirtintų liudytojo teiginius, kad atsakovas pasikraudamas automobilius Seat Ibiza, tiesiog pamirÅ¡o uždėti atramas, teismui nepateikta. Tai, kad ne pats darbuotojas, o krovinio pervežimo užsakovas informavo apie apgadintus automobilius, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo kaltės forma yra didelis neatsargumas. Pripažino, kad ieÅ¡kovė įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti bÅ«tinas turtinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinas 1‘039,25 Eur žalos atlyginimas, nevirÅ¡ijantis trijų mėnesinių vidutinių atsakovo darbo užmokesčių. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis jau yra atlyginęs gera valia 1‘000 Eur žalÄ .

18. Teismas, spręsdamas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, vadovavosi DK 36 straipsnio nuostatomis, numatančiomis Å¡alims galimybę susitarti dėl iÅ¡bandymo bei nutraukti darbo sutartį, pažymėjo, kad pagal įstatymÄ iÅ¡bandymo terminas yra skirtas abiems darbo sutarties Å¡alims, todėl Å¡iuo atveju tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas (atsakovas) turėjo teisę nutraukti darbo santykius įspėjęs kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris darbo dienas (DK 36 str. 3 ir 4 d.).

19. IeÅ¡kovė 2018 m. lapkričio 6 d. nutraukė darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , t. y. už Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo darbo pareigų nevykdymÄ (neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2018 m. spalio 6 d. ? 2018 m. lapkričio 6 d.). Atsakovas teigė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovo buhalterei pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuriame nurodė, kad praÅ¡o atleisti iÅ¡ darbo nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. (2018 m. rugsėjo 22 d. ir 23 d. buvo savaitgalis). Nors tiesioginių įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos atsakovo teiginius byloje nėra, tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo paaiÅ¡kinimus patvirtina netiesioginiai įrodymai.

Buhalterines paslaugas ieškovei teikia UAB „Apskaitos praktika“, o buhalterės darbo vieta yra ieškovės įmonės administracijos patalpose, atsakovas jau nuo 2018 m. spalio 3 d. dirbo UAB „Smartdeal“, atsakovo pateikta telefonų skambučių išklotinė patvirtina jo teiginius, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jam skambino transporto direktorius R. K.. Teismas pažymėjo, kad nepaneigti atsakovo teiginiai, jog buvo skambinta po prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, palikimo įmonėje.

20. Nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ darbo ginčų komisijoje, atsakovas 2018 m spalio 26 d. atsiliepime į prieÅ¡inį darbdavio praÅ¡ymÄ , taip pat teikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus 2018 m. spalio 31 d. praÅ¡yme nurodė, kad neiÅ¡spręstas klausimas dėl jo atleidimo ir prašė iÅ¡reikalauti 2018 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, kurį jis pateikė įmonės buhalterei. Taip pat kėlė klausimÄ dėl nepagrįstai jam žymėtų pravaikÅ¡tų ir skirtų be pagrindo nuobaudų panaikinimo.

21. Teismas sprendė, kad Å¡ie byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ nutraukti darbo sutartį. Tai, kad atsakovas praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo parašė nedarbingumo laikotarpiu, nesudaro pagrindo spręsti prieÅ¡ingai, kadangi teisės aktai nenumato darbuotojui draudimo nedarbingumo laikotarpiui teikti praÅ¡ymus darbdaviui ar darbo ginčus nagrinėjančiai institucijai. Teismas sprendė, kad tokių iÅ¡vadų nepaneigia liudytojo R. K. teiginiai, jog praÅ¡ymo atsakovas nebuvo palikęs, kadangi Å¡is liudytojas yra darbdavio administracijos atstovas ir Å¡iuo metu darbo santykiais susijęs su ieÅ¡kove.

Be to, pats liudytojas 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. dar esant nenutrauktai darbo sutarčiai su atsakovu, jo teiravosi kitos įmonės vadovai apie šį darbuotojÄ ir jis nurodė, kad tai buvęs jų darbuotojas. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad po to, kai atsakovas 2018 m. rugsėjo 10 d. grįžo iÅ¡ komandiruotės, jo daugiau nebebÅ«tų siuntę į komandiruotes. Ä®vertino ir tai, kad tuo metu, kai ieÅ¡kovė įformino darbo sutarties nutraukimÄ Å¡alis jau siejo teisiniai santykiai dėl darbo ginčo, kurį inicijavo bÅ«tent atsakovas, nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, o darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo buvo įformintas tik po to, kai atsakovas pareikalavo iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo.

Byloje nepaneigta, kad ieÅ¡kovas delsė įforminti darbo sutarties nutraukimÄ bÅ«tent dėl jį pasiekusių krovinių pervežimo užsakovų pretenzijų (CPK 12 str., 185 str.).

22. Teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nebenumato drausminių nuobaudų skyrimo instituto, todėl 2018 m. rugsėjo 14 ir spalio 5 d. įsakymais ieÅ¡kovė, fiksuodama darbo pareigų nevykdymÄ , neturėjo teisinio pagrindo skirti drausminių nuobaudų – įspėjimų. Teismas atsižvelgė į Darbo tvarkos taisyklių, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 561/2006 nuostatas, įvertino faktines aplinkybes, atsakovo darbo specifikÄ ir sprendė, kad, labiau tikėtina, jog grįžusiam iÅ¡ komandiruotės 2018 m. rugsėjo 10 d. V. M. nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. turėjo bÅ«ti suteiktos poilsio dienos. Todėl vien tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiui nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 13 d. buvo žymėta pravaikÅ¡ta, kai tarp Å¡alių jau buvo kilęs konfliktas, ieÅ¡kovei nepateikus darbo grafikų, kitų leistinų objektyvių įrodymų, nesudaro pagrindo spręsti prieÅ¡ingai.

23. IeÅ¡kovė Å¡iurkščiu darbo pareigų nevykdymu laikė aplinkybes, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m lapkričio 6 d. nevyko į darbÄ . Teismas sprendė, kad atsakovui pateikus praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovė privalėjo įforminti darbo sutarties nutraukimÄ , kaip tai numatytÄ DK 36 straipsnio 4 dalyje. Darbo sutartį 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymu ieÅ¡kovė nutraukė ne dėl pakartotinio darbo pareigų nevykdymo, ir ne dėl darbo pareigų nevykdymo už tÄ laikotarpį, kai darbo sutartis dar nebuvo nutraukta, bet dėl to, kad atsakovas neatvyko į darbÄ nuo 2018 m. spalio 6 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai faktiÅ¡kai darbo santykiai jau buvo pasibaigę darbuotojo praÅ¡ymu.

Atsakovui pateikus praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, esant nustatytam bandomajam terminui, ieÅ¡kovė neturėjo teisinio pagrindo žymėti pravaikÅ¡tas 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymuose nurodytais laikotarpiais, nes Å¡alių darbo santykiai vėliausiai nutrÅ«ko 2018 m. rugsėjo 26 d. (trečiÄ darbo dienÄ po praÅ¡ymo pateikimo, kaip tai yra numatyta DK 36 straipsnio 4 dalyje).

24. Nors nesutikdama su atsakovo praÅ¡yme nurodyta data ieÅ¡kovė turėjo teisę nenutraukti darbo sutarties nuo 2018 m. rugsėjo 24 d., tačiau vadovaujantis DK 36 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovė privalėjo darbo sutartį vėliausiai nutraukti 2018 m. rugsėjo 26 d. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymas dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas. Konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta darbuotojo praÅ¡ymu 2018 m. rugsėjo 26 d.

Teismas įvertino, kad galutinai su atsakovu ieÅ¡kovė atsiskaitė tik 2019 m. kovo 1 d. Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugsėjo 26 d., teismas pripažino, kad už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. kovo 1 d., 5 mėn. ir 2 d. d.) atsakovui priteistinos 2‘029,72 Eur netesybos (DK 146 str., 147 str. 2 d.). Teismas pakankama satisfakcija pripažino darbo sutarties dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo nutraukimo neteisėtumo konstatavimÄ , įvertino faktines bylos aplinkybes ir netenkino atsakovo reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo.

Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai 25. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Jaros transportas“ praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1‘419,98 Eur žalos atlyginimÄ , taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinys, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti pilnai.

26. IeÅ¡kovė praÅ¡o priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus (tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktÄ , elektroninį laiÅ¡kÄ ), kadangi po sprendimo priėmimo paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog ieÅ¡kovės atstovas advokatas galimai per neatidumÄ nepateikė reikÅ¡mingo įrodymo – tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo akto, kuriuo faktiÅ¡kai buvo įskaityta pirmoji 380,73 Eur dalis UAB „Mylios“ pareikalautų nuostolių atlyginimo pagal pretenzijÄ dėl 1‘460,22 Eur žalos atlyginimo.

Å is įrodymas patvirtina, kad ieÅ¡kovė pilnai įskaitė bendrÄ 1‘860 Eur UAB „Mylios“ pareikalautÄ atlyginti žalÄ dviem tarpusavio suderinimo aktais. Todėl bendra ieÅ¡kovei priteistina suma iÅ¡augtų nuo 1‘039,25 Eur iki 1‘419,98 Eur sumos (įvertinus, kad 440,22 Eur ieÅ¡kovei kompensavo draudikas), atsirastų pagrindas pervertinti atsakovo veiksmus į didelį neatsargumÄ (žalos atlyginimas virÅ¡ija 3 mėnesių darbo užmokesčio dydį). Nurodo argumentus, teismų praktikÄ dėl bÅ«tinumo priimti naujai teikiamus įrodymus.

27. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė padarytos žalos dydį, nepagrįstai sprendė, kad žala padaryta esant įprastam atsakovo neatsargumui. Teismas, apskaičiuodamas priteistinÄ Å¾alos dydį, vadovavosi 2018 m. spalio 15 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, tačiau jį sukritikavo nurodant, kad nėra duomenų, jog draudikui kompensavus ieÅ¡kovei 440,22 Eur, Å¡i draudiko iÅ¡mokėta suma bÅ«tų pervesta pretenzijas pareiÅ¡kusiai įmonei, kaip ir nėra įrodymų, kad likusiÄ sumÄ pagal pateiktas pretenzijas ieÅ¡kovė bÅ«tų atlyginusi jas pareiÅ¡kusiai įmonei.

Teismas motyvavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per pretenzijose nurodytus terminus, ieÅ¡kovė bÅ«tų pervedusi 1‘860,22 Eur sumÄ UAB „Mylios“, pažymėjo, kad Å«kine komercine veikla besiverčiantys asmenys turi pareigÄ buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir kad nepateikdama pirminių apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų patirtus nuostolius, ieÅ¡kovė turi prisiimti tokių įrodymų nepateikimo padarinius.

28. Galima manyti, kad teismas nepripažįsta 2018 m. spalio 15 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo akto kaip raÅ¡ytinio dokumento, pagrindžiančio juridinius faktus, turinčius teisinę reikÅ¡mę UAB „Jaros transportas“ ir UAB „Mylios“ buhalterinei apskaitai ir joje patvirtintiems Å«kiniams įvykiams. Tokios sprendimo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo apibrėžtoms apskaitos dokumento ir Å«kinės operacijos sÄ vokoms bei jų turiniui. 2018 m. spalio 15 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktas bei naujai teikiamas aktas neprieÅ¡tarauja ir atitinka apskaitos dokumentų reikalavimams, nurodytiems Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. ir 13 str. 1 d., yra pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Abejodamas Å¡ių suderinimo aktų teisine galia ir įrodomÄ ja verte, teismas turėjo teisę pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės papildomų dokumentų ar duomenų. Naujai teikiamas tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktas Nr. 10/101-1 (2018 m. spalio 1 d.) patvirtina, kad 380,73 Eur žalos sumÄ pagal UAB „Mylios“ 2018-09-11 pretenzijÄ ieÅ¡kovė galutinai padengė savo paslaugomis užsakovui, todėl nėra pagrindo abejoti Å¡io akto kaip raÅ¡ytinio dokumento įrodomÄ ja verte (CPK 197 str. 1 d.), pagrindžiančio įmonių tarpusavio įsiskolinimų padengimÄ , kai ieÅ¡kovas negavo pinigų iÅ¡ UAB „Mylios už savo suteiktas pervežimo paslaugas, nes Å¡iomis negautomis lėšomis padengė (apmokėjo) gautÄ pretenzijos dalį, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė patyrė nuostolius.

29. Nurodo, kad nustatant turtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į žalÄ padariusio asmens kaltės ypatumus. Teismas sprendime atsakovo kaltę vertino tik vienu aspektu, t. y. atsirado ar ne atsakovui atsakomybė atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui, virÅ¡ijančiÄ trijų jo vidutinių darbo užmokesčių dydį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu, todėl jam taikytina ribota turtinė atsakomybė. Kadangi teismo nustatyta žala sudarė 1‘039,25 Eur arba 2,63 atsakovo vidutinius darbo užmokesčius, teismas nenustatė atsakovo didelio neatsargumo atliekant darbo funkcijas, nors bylos medžiaga rodė kaip tik esant didelį atsakovo neatsargumÄ .

Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, įrodančių didelį atsakovo neatsargumÄ ir netvirtai, padrikai iÅ¡vadas motyvavo, nors pats teismas nustatė faktus, patvirtinančius didelį atsakovo neatsargumÄ bei veiksmų, kurie galėjo sumažinti žalos dydį ar visiÅ¡kai jos iÅ¡vengti, neatlikimÄ Å¾alos automobiliams padarymo metu.

30. Atsakovo 2018 m. liepos 13 d. paaiÅ¡kinimai atskleidė, kad jo veiksmai akivaizdžiai buvo didelio neatsargumo, jų nebÅ«tų padaręs, jeigu bÅ«tų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų. Atsakovas nepastebėjo, kad kraunant „Kia Sportage“ markės automobilius gamykloje, Slovakijoje, suleidinėjo platformos antrÄ aukÅ¡tÄ ir nepastebėjo pirmame aukÅ¡te stovinčio automobilio antenos, ko pasėkoje platformos antras aukÅ¡tas atsirėmė į antenÄ ir įlenkė stogÄ toje vietoje, kur antena.

Automobilius į pirmÄ platformos aukÅ¡tÄ atsakovas irgi sukėlė pats, turėjo žiÅ«rėti, vertinti ir rÅ«pintis, ar automobiliai pilnos komplektacijos, ar neturi iÅ¡orinių pažeidimų, t. y. ar priėmimo iÅ¡ gamyklos metu, taip pat suvarymo į autovežio platformÄ metu nebuvo subraižyti, atsitrenkę vienas į kitÄ ar į platformÄ . Atsakovas kaip vairuotojas turėjo atkreipti dėmesį į automobilius ir, įtvirtindamas juos pirmame aukÅ¡te, vertinti kaip jie buvo pritvirtinti, ar jų iÅ¡orinės dalys niekur nesiliečia, kokiÄ Ä¯takÄ jų gabaritai turės pakraunant kitus naujus ir turinčius vertę automobilius.

Atsakovas tai atliko su vienos markės „Kia Sportage“ automobiliais ir į pirmÄ platformos aukÅ¡tÄ kartu su puspriekabe jų įvarė ne mažiau kaip keturis, todėl jo veiksmai buvo pasikartojantys ir fiksuojantys visus automobilių pakrovimo aspektus. Pažeidęs kitÄ automobilį „Kia Sportage“ 2018 m. liepos 13 d., atsakovas kaip aplinkybę pasiaiÅ¡kinime nurodė trasoje vykusius kelio remonto darbus. Atsakovas užfiksavo vietÄ , kur kelyje, jo apvažiavime buvo didelė kelio įduba ir užfiksavo, kad jam darant posÅ«kį tarp vilkiko ir priekabos laužimo momentu sumažėjo tarpas tarp autovežio platformos ir automobilio stovinčio ant priekabos, ko pasėkoje buvo įbrėžta vežamo automobilio „Kia Sportage“ bamperio detalė.

31. Tačiau, ar laikėsi jis kelio ženklų, nurodymų sumažinti autovežio greitį, ar pasirinko saugų manevrÄ ir greitį, atsižvelgiant į tai, kad mėgdavo jį virÅ¡yti, apvažiuodamas pavojingÄ ir sudėtingÄ vežamiems automobiliams kelio ruoÅ¾Ä , ar reiÅ¡kė pretenzijÄ kelio savininkui dėl bÅ«klės, jeigu nematė savo kaltės, ar padarė pavojingo ruožo nuotraukų, ar sustojo ir apžiÅ«rėjo gabenamus automobilius, ar darė tai reguliariai, atsakovas nepateikė jokių duomenų nei savo paaiÅ¡kininuose, nei nagrinėjant bylÄ darbo ginčų komisijoje bei teisme. Esant dideliam neatsargumui turi bÅ«ti priteista 3 atsakovo vidutinio mėnesio darbo uždarbius virÅ¡ijanti suma.

32. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad neteisėtai nutraukė darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ - už Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo darbo pareigų nevykdymÄ (neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2018 m. spalio 6 d. – 2018 m. lapkričio 6 d.). IeÅ¡kovė nutraukė darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , t. y. už per pastaruosius dvylika mėnesių darbuotojo padarytÄ antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ . Ä®sakyme ieÅ¡kovė nurodė, kad V. M. neatvyksta į darbÄ nuo 2018 m. spalio 6 d., į telefono skambučius neatsako, apie darbuotojui iÅ¡duotus nedarbingumo pažymėjimus duomenų nėra.

Atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d., bÅ«damas nedarbingas, apsiskundė darbo ginčų komisijai ir pradėjo darbo bylÄ prieÅ¡ darbdavį. Atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kovė užfiksavo kelis darbo drausmės pažeidimus ir taikė jam drausmines nuobaudas. Todėl ieÅ¡kovė nepažeidė DK 58 straipsnio 5 dalies nuostatų, priimdama sprendimÄ nutraukti darbo sutartį su atsakovu.

33. Teismas netinkamai vertino įrodymus nepagrįstai nusprendęs, kad atsakovas pateikė ieÅ¡kovės buhalterei praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Nurodo, kad ieÅ¡kovės vyr. buhalterio įgaliotinė L. D. nevykdo ieÅ¡kovės personalo (darbuotojų) priėmimo-atleidimo į (iÅ¡) darbÄ (-o) funkcijų ir nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai tokio atsakovo pareiÅ¡kimo negalėjo priimti ir nepriėmė. NeaiÅ¡ku, kodėl teismas Å¡ioje dalyje patikėjo atsakovu, nors jo teiginius apie nekaltumÄ dėl padarytos žalos vertino kritiÅ¡kai. Teismas pripažino, kad neturi tiesioginių įrodymų apie paliktÄ atsakovo pareiÅ¡kimÄ 2018 m. rugsėjo 21 d., todėl ir atsakovo pateikta telefonų skambučių iÅ¡klotinė patvirtina tik jo teiginį, kad tÄ dienÄ jam skambino transporto direktorius R. K., tačiau tai negali patvirtinti kad atsakovas nurodęs jam apie pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir darbo teisinių santykių nutraukimÄ .

34. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 18 d. kreipęsis į darbo ginčų komisijÄ nenurodė, kad jis nutraukė darbo sutartį, jo pateikta darbo sutartis darbo ginčo komisijai parodo, kad darbo santykių nutraukimas neįformintas. Teismas netinkamai įvertino atsakovo 2018 m. spalio 26 d. atsiliepime į prieÅ¡inį darbdavio praÅ¡ymÄ ir jame ranka padarytÄ 2018 m. spalio 31 d. įraÅ¡Ä , kad neiÅ¡spręstas klausimas dėl jo atleidimo ir iÅ¡reikalavimo 2018 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymo dėl darbo sutarties, kurį jis pateikė įmonės buhalterei. Tokie įraÅ¡ai ranka padaryti atsižvelgus į su ieÅ¡kovės 2018 m. spalio 10 d. atsiliepimu pateiktus įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo bei keliuose darbo ginčų komisijos posėdžiuose jo atstovei pasakytus motyvus apie nenutrauktus Å¡alių darbo santykius.

35. Atsakovas neginčijo jam skirtų drausminių nuobaudų, taip pat darbo ginčų komisija nenagrinėjo atsakovo reikalavimų dėl neteisėto atleidimo, tokių reikalavimų jis iki Å¡iol nėra pareiÅ¡kęs. Teismas atsakovo reikalavimus dėl neteisėto atleidimo bei praÅ¡ymo nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta jo praÅ¡ymu, turėjo palikti nenagrinėtais vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , dėl kaltų veiksmų atleistas iÅ¡ darbo asmuo negali pretenduoti į netesybas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, taip pat negali į jas pretenduoti dėl neiÅ¡naudotos iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo instancijos. PraÅ¡o perskirtyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

36. Atsakovas V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

37. Teigia, kad nėra pagrindo priimti naujai teikiamų įrodymų, kadangi tarpusavio sakolų užskaitymo aktas sudarytas dar iki teisminio bylos nagrinėjimo, buvo persiųstas ieÅ¡kovę atstovavusiam advokatui. Jau turėdamas šį aktÄ jis teikė darbo ginčų komisijoje vėlesnį – 2018 m. spalio 15 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktÄ , nereiÅ¡kė reikalavimo dėl 2018 m. spalio 1 d. akto prijungimo. Darbo bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus siekdamas apsaugoti, pirmiausia, privatų darbuotojo, kartu – vieÅ¡Ä jį interesÄ . Naujai teikiamas įrodymas neturi reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui, kadangi teismas objektyviai vadovavosi paskutiniu buhalteriniu dokumentu, t. y. 2018 m. spalio 18 d. aktu, apėmusiu visas UAB „Mylios“ turtines pretenzijas dėl 1‘860,22 Eur bendros sumos. Naujai teikiamas raÅ¡ytinis įrodymas prieÅ¡tarauja naujesniems sudarytiems dokumentams.

38. Nurodo, kad teismas žalos dydį nustatė atsižvelgęs į ieÅ¡kovės teiktus duomenis, t. y. iÅ¡ skolų suderinimo akte nurodytos sumos – 1‘479,47 Eur, iÅ¡minusavo AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ - 440,22 Eur. Teismas iÅ¡vadÄ , jog darbuotojas turi atlyginti darbdaviui žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, grindė, bÅ«tent, tuo, kad bylos medžiaga nepatvirtino atsakovo didelio neatsargumo, kaip kaltės formos, egzistavimo.

Teismas įvertino atsakovo veiksmus nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei padarė iÅ¡samiÄ iÅ¡vadÄ , jog darbuotojo kaltės forma negali bÅ«ti prilyginama dideliam neatsargumui. Jokio iÅ¡skirtinai nerÅ«pestingo elgesio (kaip pavyzdžiui, ieÅ¡kovės akcentuojamas atramų, prieÅ¡ gabenant krovinį, neuždėjimas) teismas nenustatė. Toks elgesys byloje surinktais įrodymais nebuvo pagrįstas. IeÅ¡kovės įgaliotas vadybininkas davė atsakovui nurodymÄ vežti lengvųjų automobilių kiekį (skaičių), virÅ¡ijantį leistinÄ (saugiÄ ) ribÄ .

39. Nors teismas nurodė, jog atsakovas turėjo teisę atsisakyti vykdyti pastaruosius darbdavio nurodymus, vis dėlto, su tuo susijusios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad darbdavio patirta žala iÅ¡ dalies buvo nulemta jo paties veiksmais prisiimtos komercinės rizikos, o bendrovės privalomų nurodymų vykdymas jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti pripažįstamas dideliu darbuotojo neatsargumu. Teismas, nenustatęs atsakovo didelio neatsargumo, padarė iÅ¡vadÄ , jog darbuotojo turtinė atsakomybė yra ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 153 straipsnio 1 dalis). Kadangi pastarasis dydis lygus 1‘186,20 Eur, akivaizdu, jog apeliacinio skundo reikalavimas dėl priteistos žalos atlyginimo sumos padidinimo nuo 1‘039,25 Eur iki 1‘419,98 Eur savaime bÅ«tų neteisėtas.

40. Nurodo, kad Å¡alis sieję darbo santykiai pasibaigė 2018 m. rugsėjo 26 d. pagal atsakovo praÅ¡ymÄ , pareikÅ¡tÄ DK 36 straipsnio pagrindu. FaktÄ , jog minimas praÅ¡ymas buvo įteiktas darbdaviui, patvirtino byloje nustatytos aplinkybės, kurias aptarė teismas, todėl tai savaime suponuoja darbdavio 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymo neteisėtumÄ (įsakymu darbuotojas atleistas iÅ¡ darbo už tariamus pažeidimus, neva, padarytus jau po darbo santykių pasibaigimo). Darbo sutarties nutraukimo tinkamas įforminimas buvo ieÅ¡kovės pareiga.

Darbo ginčo dėl teisės inicijavimas bei nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje nepatvirtina darbo santykių tarp ginčo šalių tolimesnio egzistavimo (tęstinumo), kadangi reikalavimus, kylančius iš darbo santykių, šalis gali pareikšti ir po jų pasibaigimo. Bendrovei yra (turėtų būti) žinoma, kad po naujojo DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) drausminių nuobaudų instituto darbo teisėje neliko. Todėl 2018 m. rugsėjo 14 d., spalio 5 d. bei lapkričio 16 d. drausminės nuobaudos nėra ir negalėjo būti skundžiamos (neturi jokios teisinės galios).

41. Darbdavys nepateikė įrodymų, jog darbuotojui buvo įteikti reikalavimai pasiaiÅ¡kinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. IeÅ¡kovė, neva, vykdydama DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytas procedÅ«ras, skyrė darbuotojui drausmines nuobaudas, kas patvirtina nukrypimÄ nuo DK 58 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Ä®spėjimas apie galimÄ atleidimÄ buvo suraÅ¡ytas, netgi anksčiau nei pareikalauta pasiaiÅ¡kinimo (nors atsakovas nė vieno reikalavimo pasiaiÅ¡kinti negavo). Darbdavys darbo sutartį nutraukė už tariamus darbo pareigų pažeidimus - neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , neva, atliktus tuo laikotarpiu, kuomet atsakovas bendrovėje jau nebedirbo, kadangi darbo santykiai buvo pasibaigę atsakovo 2018 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymo pagrindu (pagal DK 36 straipsnį). Teismas pagrįstai pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnį neteisėtu. Å alis sieję darbo santykiai baigėsi DK 36 straipsnio pagrindu, t. y. nesant atsakovo kaltės.

42. Nepriklausomai nuo darbo santykių pasibaigimo pagrindo, darbdavys visais atvejais privalo per nustatytus terminus atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Neįvykdęs nurodytos pareigos, darbdavys prisiima su tuo susijusias neigiamas teisines pasekmes - pareigÄ mokėti darbuotojui netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (DK 147 straipsnio 2 dalis). Ä®statymų leidėjas DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, kuomet darbdavio pareiga mokėti netesybas neatsiranda, susiejo ne su darbuotojo kalte dėl darbo santykių pasibaigimo, bet su jo kalte dėl darbdavio negalėjimo įvykdyti atsiskaitymo prievolės. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

43. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

44. Apeliantė kartu su skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – UAB „Jaros transportas“ ir UAB „Mylios“ 2018 m. spalio 1 d. sudarytÄ tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktÄ , elektroninį laiÅ¡kÄ . Nurodo, kad po sprendimo priėmimo paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog ieÅ¡kovės atstovas advokatas, galimai per neatidumÄ , nepateikė reikÅ¡mingo įrodymo – tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo akto, kuriuo faktiÅ¡kai buvo įskaityta pirmoji 380,73 Eur dalis UAB „Mylios“ pareikalautų nuostolių atlyginimo pagal pretenzijÄ dėl 1‘460,22 Eur žalos atlyginimo.

Teigia, kad Å¡is įrodymas patvirtina, jog ieÅ¡kovė pilnai įskaitė bendrÄ 1‘860 Eur UAB „Mylios“ pareikalautÄ atlyginti žalÄ dviem tarpusavio suderinimo aktais. Todėl bendra ieÅ¡kovei priteistina suma iÅ¡augtų nuo 1‘039,25 Eur iki 1‘419,98 Eur sumos (įvertinus, kad 440,22 Eur ieÅ¡kovei kompensavo draudikas), atsirastų pagrindas pervertinti atsakovo veiksmus į didelį neatsargumÄ (žalos atlyginimas virÅ¡ija 3 mėnesių darbo užmokesčio dydį). Nurodo argumentus, teismų praktikÄ dėl bÅ«tinumo priimti naujai teikiamus įrodymus.

45. Atsakovas su tokiu praÅ¡ymu nesutinka, nurodo, kad ieÅ¡kovės atstovas naujai teikiamÄ dokumentÄ turėjo dar ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, todėl savalaikiai galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad naujai teikiamas 2018 m. spalio 1 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktas yra sudarytas anksčiau, todėl teismas pagrįstai vertino paskutinį 2018 m. spalio 15 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktÄ . Nurodo, kad dėl nurodytų aplinkybių, Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo priėmimas neturėtų jokios teisinės reikÅ¡mės.

46. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui.

47. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymÄ ) arba kai Å¡alis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

48. Pripažintina, kad apeliantė kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikiamus įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad galimai jos atstovas (advokatas) per neatidumÄ nepateikė 2018 m. spalio 1 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo akto, kai Å¡is jam ieÅ¡kovės buvo perduotas, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokio raÅ¡ytinio įrodymo pateikimo bÅ«tinybė atsirado vėliau. Pažymėtina ir tai, kad naujai teikiamu įrodymu yra grindžiamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

IeÅ¡kovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, neįrodinėjo, kad 2018 m. spalio 1 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu bÅ«tų užskaičiusi 380,73 Eur sumÄ dėl UAB „Mylios“ pareikÅ¡tos turtinės pretenzijos 1‘460,22 Eus sumai. IeÅ¡kovės atstovas pripažįsta, kad jam Å¡is tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktas galėjo bÅ«ti pateiktas dar 2018 m. spalio 8 d., tačiau galimai dėl rengto pirmojo atsiliepimo darbo ginčų komisijai ir su tuos susijusios įtampos bei užimtumo, jis galėjo aktÄ prarasti ar iÅ¡trinti.

Kadangi toks rašytinis įrodymas buvo ieškovės atstovo žinioje, atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir atstovaujamajam sukelia teisinius padarinius, manytina, kad įrodymas turėjo būti pateikiamas savalaikiai. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atsisako priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus.

49. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga. Jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos bÅ«ti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo Å¡alies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiÅ«riu Å¡iuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačiÄ apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011).

Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas, byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Tokia iÅ¡vada darytina remiantis sisteminiu CPK 414 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio aiÅ¡kinimu.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, pagal šias įstatymo normas šalys darbo byloje neatleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015, kt.).

Todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės motyvus, kad galimai pirmosios instancijos teismas netinkamai realizavo savo teisę rinkti įrodymus ir nesiaiškino aplinkybės, kodėl tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu įskaityta tik dalis, t. y. 1‘079,49 Eur iš 1‘460,22 Eur pareikalautos sumos, juo labiau įvertinus, kad teismo pareiga būti aktyviam numatyta siekiant užtikrinti darbuotojo, ne darbdavio interesus, o darbdavys buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko.

50. Byloje nustatyta, kad UAB „Mylios“ 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ dėl 1‘460,22 Eur nuostolių atlyginimo, t. y. dėl automobilio Kia Sportage, kėbulo Nr. 567555, apgadinimo 2018 m. liepos 13 d. UAB „Mylios“ 2018 m. spalio 8 d. pateikė ieÅ¡kovei antrÄ jÄ pretenzijÄ dėl 400 Eur nuostolių atlyginimo, t. y. dėl automobilio Kia Sportage, kėbulo Nr. 567677, apgadinimo 2018 m. liepos 13 d. Pretenzijose nurodytas sumas buvo praÅ¡oma pervesti per deÅ¡imt dienų į UAB „Mylios“ nurodytÄ sÄ skaitÄ , tačiau duomenų apie Å¡ių sumų pervedimÄ Ä¯ UAB „Mylios“ sÄ skaitÄ byloje nėra. 51. 2018 m. spalio 15 d.

Skolos suderinimo akte yra nurodoma, kad ieÅ¡kovė ir UAB „Mylios“ atlieka tarpusavio skolų užskaitymÄ , įskaitant pretenzijÄ Nr. 2018#000376 dėl Kia Sportage, kėbulo Nr. 567677, apgadinimo, ir 2018 m. rugsėjo 12 d. pretenzijÄ Nr. 2018#000323 dėl Kia Sportage, kėbulo Nr. 567555, apgadinimo, CMR važtaraščio Nr. SK1372442. Savo procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė pripažino, kad didesne dalimi atsiskaitė su pervežimų užsakovu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu, padengdama 1‘479,49 Eur sumÄ UAB „Mylios“ (2019 m. kovo 18 d. patikslinto ieÅ¡kinio 8 p.).

Pirmosios instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo, kad užsakovei būtų buvusi sumokėta didesnė suma.

52. Bylos duomenimis AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) 2019 m. vasario 8 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti 440,22 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , žalos byla Nr. 2035081. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis skolos suderinimo akte nurodytais duomenimis konstatavo, kad reali ieÅ¡kovės žala yra 1‘039,25 Eur, iÅ¡ skolos suderinimo akte nurodytos sumos (1‘479,47 Eur) atėmus draudiko kompensuotÄ 440,22 Eur sumÄ . Kadangi apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių kitų įrodymų dėl to, kad ji draudiko kompensuotÄ sumÄ bÅ«tų pervedusi užsakovei pagal pretenzijÄ , teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡i suma negali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ atsakovo.

Teismas tik pažymėjo, kad Å«kine komercine veikla besiverčiantys asmenys turi pareigÄ buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, o nepateikdama teismui pirminių apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų patirtus nuostolius, ieÅ¡kovė turi prisiimti tokių įrodymų nepateikimo padarinius. Tokiu teiginiu, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė, nebuvo konstatuota, kad teismui pateiktas skolos suderinimo aktas neatitinka apskaitos dokumentų reikalavimų.

BÅ«tent Å¡iuo aktu teismas vadovavosi ir įvertinęs draudiko iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , sprendė dėl žalos dydžio.

53. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę darbuotojas yra ribotos atsakomybės subjektas - jo materialinė atsakomybė darbdaviui ribojama trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 153 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatytas žalos dydis yra 1‘039,25 Eur, jis nevirÅ¡ija trijų vidutinių mėnesinių atsakovo darbo užmokesčių, todėl net ir nustačius, kad vienas iÅ¡ Kia automobilių buvo apgadintas esant dideliam atsakovo neatsargumui, iÅ¡ atsakovo priteistinos atsakovei žalos dydis nesikeičia. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantės argumentai dėl atsakovo kaltės formos, neturi teisinės reikÅ¡mės ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

54. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neteisėto atleidimo bei praÅ¡ymo nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta jo praÅ¡ymu, turėjo palikti nenagrinėtais vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pažymėtina, kad CPK 417 straipsnyje numatyta, jog byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

55. Nagrinėjamu atveju atsakovas į darbo ginčo komisijÄ kreipėsi ne dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo, jis 2018 m. lapkričio 20 d. patikslintu praÅ¡ymu prašė priteisti iÅ¡ darbdavio nesimokėtÄ darbo užmokestį už rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, neiÅ¡mokėtus dienpinigius, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, patirtas iÅ¡laidas komandiruotės metu, netesybas ir neturtinę žalÄ . Darbo ginčų komisija sprendė, kad darbuotojo nurodytos aplinkybės, kad jis darbo sutartį nutraukė su darbdaviu savo iniciatyva neįrodytos ir reikalaujamų netesybų už rugsėjo-spalio mėnesius nepriteisė.

Nors pradiniame praÅ¡yme, kuris buvo pareikÅ¡tas atsakovo 2018 m. rugsėjo 18 d., nebuvo minimos aplinkybės dėl ketinimo nutraukti darbo sutartį, tačiau jau 2018 m. spalio 26 d. atsiliepime į prieÅ¡inį praÅ¡ymÄ V. M. atstovė nurodė, kad rugsėjo 21 d. V. M. nuvežė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, kad neradęs direktoriaus, praÅ¡ymÄ nunešė buhalterei. Taip pat prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur dingo darbuotojo praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ darbo, priduotas 2018 m. rugsėjo 21d. buhalterei.

56. Papildydamas atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡inį praÅ¡ymÄ , 2018 m. spalio 31 d. nurodė, kad prieÅ¡ vežant praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo, kalbėjo su E. K. ir informavo, kad už valandos bus kontoroje. Ä® darbdavio kontorÄ atvyko 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 15.00 val. ir nuo tos dienos prašė atleisti iÅ¡ darbo. Neradęs direktoriaus, praÅ¡ymÄ nunešė buhalterei L. D., kuri jį perskaitė ir padėjo ant stalo, nesulaukęs direktoriaus atsakovas iÅ¡važiavo. Maždaug po valandos sulaukė direktoriaus skambučio su reikalavimu atvažiuoti raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus dėl žalos.

V. M. darbo ginčo komisijai nurodė, kad darbdavys nepaisė jo praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo, todėl 2018 m. lapkričio 14 d. papildomai prašė apklausti buhalterę dėl nurodytos aplinkybės apie praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo perdavimÄ darbdaviui. Teisėjų kolegijos nuomone, nors atsakovas nesikreipė į darbo ginčo komisijÄ dėl to, kad, jo vertinimu, 2018 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovės buvo atleistas iÅ¡ darbo neteisėtai, neprašė nustatyti, kad darbo sutartis tarp Å¡alių nutraukta darbuotojo praÅ¡ymu pagal DK 36 straipsnio 4 dalį, ir tokius reikalavimus pareiÅ¡kė tik teisme pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡ie klausimai tiesiogiai susiję su kitais pareikÅ¡tais reikalavimais ir jie buvo keliami darbo ginčo komisijoje.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir dėl atsakovo reikalavimų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu.

57. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas buvo pateikęs ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ nutraukti darbo santykius 2018 m. rugsėjo 21 d., tačiau byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad Å¡i iÅ¡vada yra teisinga ir pagrįsta. Teismas vertino aplinkybes, kad buhalterines paslaugas ieÅ¡kovei teikia UAB „Apskaitos praktika“, o buhalterės darbo vieta yra ieÅ¡kovo įmonės administracijos patalpose, atsakovas jau nuo 2018 m. spalio 3 d. dirbo UAB „Smartdeal“, atsakovo pateikta telefonų skambučių iÅ¡klotinė patvirtina jo teiginius, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jam skambino transporto direktorius R.

K., nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ darbo ginčų komisijoje, atsakovas V. M. 2018 m spalio 26 d. atsiliepime į prieÅ¡inį darbdavio praÅ¡ymÄ , taip pat teikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus 2018 m. spalio 31 d. praÅ¡yme nurodė, kad neiÅ¡spręstas klausimas dėl jo atleidimo ir prašė iÅ¡reikalauti 2018 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, kurį jis pateikė įmonės buhalterei. Teismas vertino liudytojo R. K. parodymus, kad 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. dar esant nenutrauktai darbo sutarčiai su atsakovu, jo teiravosi kitos įmonės vadovai apie šį darbuotojÄ ir jis nurodė, kad tai buvęs jų darbuotojas, pažymėjo, kad po to, kai atsakovas 2018 m. rugsėjo 10 d. grįžo iÅ¡ komandiruotės, jo daugiau nebebÅ«tų siuntę į komandiruotes.

Teismas įvertino ir tai, kad iki darbo sutarties nutraukimo įforminimo vyko atsakovo inicijuotas darbo ginčas, o darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo įformintas tik po to, kai atsakovas paprašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo.

58. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog atsakovas praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie tai, kad buhalterė neįgaliota spręsti dėl darbuotojų priėmimo ar atleidimo, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovo praÅ¡ymas nebuvo perduotas kompetentingam asmeniui. Nors atsakovo pateikta skambučių iÅ¡klotinė tiesiogiai ir nepatvirtina, kokiu klausimu buvo kalbama su ieÅ¡kovės atstovu, tačiau įvertinus praÅ¡ymo pateikimo datÄ , paties liudytojo R. K. parodymus, labiau tikėtina, kad pokalbis buvo susijęs su darbuotojo pateiktu praÅ¡ymu.

60. Vadovaujantis DK 36 straipsniu, darbuotojas gali per iÅ¡bandymo terminÄ nutraukti darbo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį prieÅ¡ tris darbo dienas. Å is įspėjimas gali bÅ«ti atÅ¡auktas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatÅ¡auktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dienÄ privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimÄ (DK 36 straipsnio 4 dalis). Kadangi 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, vadovaujantis DK 36 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovė privalėjo darbo sutartį vėliausiai nutraukti 2018 m. rugsėjo 26 d.

61. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui pateikus praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, esant nustatytam bandomajam terminui, ieÅ¡kovė neturėjo teisinio pagrindo žymėti pravaikÅ¡tas 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymuose nurodytais laikotarpiais, nes Å¡alių darbo santykiai nutrÅ«ko vėliausiai 2018 m. rugsėjo 26 d. Apeliantės nurodomi argumentai dėl to, kad atsakovas neginčijo jam skirtų drausminių nuobaudų, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, kadangi tokių nuobaudų skyrimo DK nenumato. Teisėjų kolegija, įvertinusi ta aplinkybę, jog dabdavys su darbuotoju pilnai neatsiskaitė, iÅ¡ darbo V. M. turėjo bÅ«ti atleistas jo paties praÅ¡ymu 2018 m. rugsėjo 26 d., daro iÅ¡vadÄ , kad DK 147 straipsnio pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovės pagrįstai priteistos netesybos.

62. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

63. Atsižvelgusi į pirmiau iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės UAB „Jaros transportas“ priteistinos atsakovo V. M. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 847 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Priteisiant vienos Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ kitos Å¡alies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ UAB „Jaros transportas“, JAK 154285696, 847 Eur iÅ¡laidų (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai Eigirdas Činka Zina MickevičiÅ«tė Nijolė Danguolė Smetonienė