3f3e6fd4-24a6-4c4e-8dd2-18f4bb660ae7 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                                        Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė                                                                               Byla Nr. 1A-574-149/2013Teisėjas V.Karšulis                                                       Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01628-2010-4                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                    1.1.7.1;1.1.8.1.;2.4.6.3.3;2.4.6.3.4;2.4.5.;2.4.7.

                                                                                                                                                                                                                                  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Algimanto Valantino, Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Ievai Kvedaraitei, nuteistojo gynėjui advokatui Romualdui Lelertavičiui,nuteistajam A.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendžio, kuriuo:A. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse.Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ A. B. priteista:Nukentėjusiojo V.

Ž. naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas;Nukentėjusiosios E. K. naudai 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas;Nukentėjusiojo K. N. (K. N.) 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas;Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 222,76 Lt gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.V. Ž. naudai 1800 Lt advokato paslaugoms apmokėti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

             A. B. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nežymiai sutrikdė kitų žmonių sveikatÄ , o bÅ«tent:Jis, 2010 m. rugpjūčio 22 d., apie 2.30 val. vieÅ¡oje vietoje – lauke prie Vilniaus r., MaiÅ¡iagalos sen., Karvio k., Karvio ežero esančios poilsiavietės, įžūliu elgesiu – E. K. akivaizdoje vienÄ kartÄ tyčia suėmė rankomis V.

Ž. už kairio žasto, padarydamas kraujosruvas kairiame žaste, V. Ž. pastÅ«mė, nuo ko V. Ž. nugriuvo ant žemės, gulintį ant žemės V. Ž. abejomis kojomis spardė į įvairias kÅ«no vietas, padarė kraujosruvas kairės akies vokuose, nubrozdinimus veide ir kairio klubo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ ;po to, elgdamasis įžūliai, – pastÅ«mė E. K. rankomis, nuo ko ji nugriuvo ir galva atsitrenkė į akmenį, abejomis kojomis spardė į įvairias kÅ«no vietas gulinčiÄ ant žemės E. K., įspyrė koja į deÅ¡inį Å¡onÄ , tuo sukėlė fizinį skausmÄ , koja įspyrė į deÅ¡inį keliÄ , padarė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio kelio vidiniame pavirÅ¡iuje, koja įspyrė į deÅ¡inės kojos blauzdÄ â€“ padarė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės kojos vidiniame pavirÅ¡iuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ ;po to, E. K. akivaizdoje rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam K.

N. (K. N.) į veidÄ â€“ padarė kraujosruvas ir muÅ¡tinę žaizdÄ veide, bÅ«damas toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, gulintį ant žemės K. N. spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas – padarė kraujosruvas bei odos įdrėskimus krÅ«tinėje, rankose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tuo demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tame tarpe V. Ž., E. K. ir K. N., sutrikdė visuomenės, tame tarpe V. Ž., E. K. ir K. N., rimtį ir tvarkÄ , t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.             Apeliaciniu skundu A.

B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendį: paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio tÄ aplinkybę, kad jis sumušė E. K. ir K. N. bei jiems priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ ; paÅ¡alinti jam paskirtÄ draudimÄ lankytis baruose restoranuose ir kavinėse; paÅ¡alinti teismo pripažintÄ sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio; sumažinti V. Ž. priteistos neturtinės žalos dydį.             Apelianto teigimu, teismas savo iÅ¡vadÄ grindžia prielaidomis ir prieÅ¡taringais pačių nukentėjusiųjų parodymais.

Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis sumušė E. K. ir K. N.. Nurodo, kad jis susimušė tik su vienu asmeniu – V. Ž., o ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad susimušė su K. N., jis suklydo. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo jo pusės liudytojų parodymais, kurie įvykio metu vieninteliai buvo blaivÅ«s. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir todėl nepagrįstai jam uždraudė lankyti baruose, restoranuose ir kavinėse.

Apelianto teigimu, jis praktiÅ¡kai negėrė, kadangi ketino grįžti namo, be to, niekas iÅ¡ nukentėjusiųjų neparodė, kad jis įvykio metu buvo girtas, to nėra nurodyta ir kaltinamajame akte. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai V. Ž. priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismas vadovavosi tik V. Ž. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų patyręs smegenų sukrėtimÄ , padarytÄ Å¾alÄ lėmė paties V. Ž. veiksmai ir jo bÅ«sena, ko teismas, apelianto teigimu, tinkamai neįvertino.   Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.    Nuteistojo A.

B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad vieÅ¡ojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylÄ , bÅ«tų priverstas priimti tokį sprendimÄ , kuriuo pačiu bÅ«tų pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė.

Jeigu teismas priimtų tokį sprendimÄ , tas sprendimas nebÅ«tų teisingas. Tai reikÅ¡tų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumÄ , kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal KonstitucijÄ â€“ ne teisingumÄ . Å itaip bÅ«tų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumÄ vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Pagal KonstitucijÄ , jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas turi turėti įgaliojimus nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, Å¡ios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimÄ , taigi ir teisingumo įgyvendinimÄ , lemtų ne teismo, teisėjų reikÅ¡mingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes turi bÅ«ti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007).

Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Å ios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Dėl nuteistojo argumentų dėl E. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo teigimu, E. K. jis nemušė ir praÅ¡o Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinti. Nuteistojo praÅ¡ymas tenkintinas ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl žemiau nurodytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad E. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ padarė A. B. grindžia tik pačios nukentėjusiosios parodymais, kuri įvykio metu pati buvo neblaivi. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo A.

B., kuris nuo pat pradžių neigė mušęs E. K., parodymus, be to, teismas nepagrįstai nevertino kitų liudytojų, tame tarpe ir tų, kurie įvykio metu buvo blaivÅ«s (R. M., I. A.), parodymų, kurie patvirtina A. B. parodymus, kad jis E. K. nemušė, nukentėjusioji E. K., eidama skirti besimuÅ¡ančiųjų A. B. ir V. Ž., pati už kažko užkliuvo, parkrito ant akmenų ir susitrenkė galvÄ . Teismas taip pat netyrė, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3155/10 (01) nurodytos E. K. padarytos nebÅ«dingos griuvimui poodinės kraujosruvos deÅ¡inio kelio ir blauzdos vidiniame pavirÅ¡iuje (1t, b.l. 128-128) galėjo atsirasti ir dėl to, kad, E. K. užkliuvo už įvykio vietoje esančių daiktų, taip pat ir dėl to, kad jÄ , gulinčiÄ ant žemės, pakėlė, nunešė prie namelio ir ten paguldė apsvaigęs nuo alkoholio A.

A.. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 145-156) nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje gruntas nelygus, matosi medinis stalas, suoliukai, medinė kaladė, Å¡aÅ¡lykinė, akmenys, nelygÅ«s akmeniniai laipteliai, vedantys į namelį. Liudytoja L. A. parodė, kad E. K. ant akmenų parkrito Å¡onu.Atkreiptinas dėmesys, kad neaiÅ¡ku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas viena vertus A. B. pusės liudytojų, tame tarpe tų, kurie įvykio metu vieninteliai buvo blaivÅ«s ir adekvačiai vertino esamÄ situacijÄ , parodymus įvertino kritiÅ¡kai, kaip siejamus draugystės ir giminystės ryÅ¡iais, kita vertus, rėmėsi įvykio metu buvusių neblaivių nukentėjusiųjų parodymais, visiÅ¡kai nevertindamas, kad jų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, ir kad juos taip pat sieja draugystės ryÅ¡iai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiti nukentėjusieji – V. Ž. ir K. N. – nematė, kad V. B. muÅ¡tų E. K.. Be to pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik nuteistojo A. B. gynėjo praÅ¡omas sutiko pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus prieÅ¡taringus E. K. parodymus.Ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-22 apklausta liudytoja E. K. parodė, kad, atėjęs A. B., pradėjo kibti prie K. N. ir pradėjo jį muÅ¡ti, o kuomet ji norėjo juos iÅ¡skirti, jis kelis kartus ranka trenkė jai į Å¡onkaulius, spyrė į kojÄ ir pastÅ«mė ant akmenų.

TÄ vaikinÄ , kuris mušė jÄ ir KonstantinÄ , galėtų atpažinti (t.1, b.l. 124-125). Vėliau 2011-05-04 papildomos apklausos metu E. K. pakeitė parodymus ir parodė, kad A. B. iÅ¡ karto puolė prie stalo sėdėjusį ne K. N., o V. Ž., ir pradėjo jį muÅ¡ti, kai ji pradėjo rėkti, kad nustotų muÅ¡ti V. Ž., jis suėmė jÄ už rankų, pastÅ«mė ant akmenų ir gulinčiai kelis kartus spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ , kojÄ , rankÄ ir tuomet ji prarado sÄ monę (t.1, b.l. 137-138).

Esant akivaizdiems prieštaravimams, kurių negalima pašalinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ir nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. sudavė E. K. rankomis ir kojomis ir pastūmė ant akmenų ši teismo išvada iš nuosprendžio šalintina, o nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys atmestinas. Dėl nuteistojo argumentų dėl K. N. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo Apelianto teigimu jis susimušė tik su vienu asmeniu – V. Ž., o ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad susimušė su K.

N., jis suklydo, todėl praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo Å¡iÄ aplinkybę, kad jis E. K. akivaizdoje rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. N. (K. N.) į veidÄ â€“ padarė kraujosruvas ir muÅ¡tinę žaizdÄ veide, bÅ«damas toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, gulintį ant žemės K. N. spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas – padarė kraujosruvas bei odos įdrėskimus krÅ«tinėje, rankose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Ikiteisminio tyrimo metu 2011-10-24 apklaustas A.

B. parodė, kad susimušė su prie stalo sėdėjusiu vyru – K. N., dėl to, kad jis įžeidinėjo LilijÄ ir pirmas pradėjo konfliktÄ â€“ smogė jam kumščiu į veidÄ , tai yra, V. B. nurodo konflikto su V. Ž., o ne su K. N., aplinkybes, teigia, kad kito įtarime nurodyto vyro jis nemušė (t.2, b.l. 5). Vėliau 2012-09-03 parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino savo ankstesnius parodymus, kad kito asmens – V. Ž. ir E. K. jis nemušė. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje V.

B. patikslino, kad K. N. jis nemušė, tai, kad jis susiginčijo su K. N., o ne su V. Ž. per apklausas sakė todėl, jog nežinodamas jų vardų, juos supainiojo, kas iš jų yra kas, atskyrė tik teisme. Įvykio metu iš jų kompanijos daugiau vyrų nebuvo, buvo atvažiavusi kompanija pas A. A., po to išvažiavo, atvažiavo kita, tačiau tuo metu jų tikrai nebuvo.  Teismas nepagrįstai V. B. parodymus pripažino prieštaringais, nevertino, kad V. B., nepažinodamas nei K. N., nei V. Ž., ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad jis susikivirčijo ir susimušė su prie stato sėdinčiu K.

N., o ne su V. Ž., buvo suklaidintas tiek pačios nukentėjusiosios parodymų, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno.Vėl gi, kad K. N. sumušė A. B., pirmosios instancijos teismas grindė tik prieštaringais pačių nukentėjusiųjų E. K. ir K. N. parodymais, tačiau teismas nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusieji V. Ž., K. N. ir E. K., parodė, kad juos sumušusių asmenų buvo ne mažiau 3-4, o nukentėjusiojo K. N. teigimu, A. A. jo nemušė.     Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad įvykio vietoje iš kitos kompanijos buvo tik A.

B., taip pat A. A., kuris muÅ¡tynėse nedalyvavo, bei L. A., I. A. ir R. M., kurios stovėjo atokiau.Nuteistasis A. B., liudytojai A. A., L. A., I. A. bei R. M. parodė, jog iÅ¡ jų kompanijos daugiau nieko nebuvo. Liudytojos I. A. teigimu, toje vietoje buvo daug kompanijų, aplink ežerÄ buvo daug žmonių, girdėjosi riksmai, grojo muzika.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. N. parodė, kad jį sumušė trys vaikinai, konkrečiai, kas ir kiek kartų smÅ«giavo, nematė, nes buvo tamsu, be to gindamasis buvo užsidengęs galvÄ , vienÄ iÅ¡ jų buvo pargriovęs ant žemės, taip pat nematė, kas ir kada mušė E. K. ir V.

Ž.. A. B. buvo vienas iÅ¡ tų žmonių, kurie buvo atėję taikytis. Kad tai A. B. jis atpažino iÅ¡ nuotraukų, įkeltų į Facebook (t.1, b.l. 89-91). Vėlesniuose parodymuose nurodė, kad atpažino tik vienÄ asmenį, kitų atpažinti negalėtų, A. A. jo nemušė, ar jis sumušė E. K. ir V. Ž., nematė (t.1. b.l. 96-97).Teismo posėdžio metu K. N. parodė, kad jį sumušė trys vaikinai, jam atrodo, kad A. B. pirmas sudavė jam į veidÄ , negali pasakyti iÅ¡ kur jam už nugaros atsirado trečias vaikinas, kuris jį pargriovė ir kartu su A.

B. ėmė muÅ¡ti kojomis. Sudavė gal kokius 20-30 smÅ«gių, jį pargriovusio vaikino apibÅ«dinti negalėtų. Jį sumušę vyrai tikrai buvo ne iÅ¡ jų kompanijos, kiek konkrečiai smÅ«gių sudavė bÅ«tent V. B., pasakyti negali, jo pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra nelabai nuoseklÅ«s, kadangi, nukentėjusiojo teigimu, tyrėja Golubeva asmeniÅ¡kai tikslino, sakė kÄ raÅ¡yti, ko ne. Kad nukentėjusieji suderino savo pozicijas, patvirtina kito nukentėjusiojo V. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad 2010-08-22 atvyko į Vilniaus r., Karvio k. poilsiavietę, kur apie 17 val. pradėjo švęsti K. N. gimtadienį. Apie 3.00 val. nakties atėjo nepažįstami vyriškiai, jų buvo ne mažiau trys. Vienas iš jų jį miegantį pargriovė ir parkritusį sumušė kojomis. Jį mušusių asmenų neįsidėmėjo, bet gali pasakyti, kad jų buvo ne vienas, kadangi smūgių buvo daug. Atpažinti jį mušusių vyrų negalėtų.Apklaustas teismo posėdyje V.

Ž. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, kad ji sumušė keli asmenys, yra neteisingi. Kad jį sumušė keli asmenys, nukentėjusiojo teigimu, jam liepė sakyti tyrėja Golubeva, kuri diktavo, kÄ reikia raÅ¡yti ir sakė, kad taip bus geriau. Å iuo metu jo duoti parodymai yra teisingi, kadangi jis negali tiksliai pasakyti, kiek asmenų jį sumušė – vienas, ar keli. Taip pat parodė, kad V. B. surado ir atpažino E. K. per internetÄ , kas prieÅ¡tarauja K. N. parodymus, kad tai jis per Facebook surado ir atpažino V.

B..Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju T. Ž. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 184-185), ir paaiÅ¡kino, kad turi sodybÄ prie Karvio ežero, EiliokiÅ¡kių k., Vilniaus r. Turi pirtį, namukus. Nebuvo įvykio metu. IÅ¡nuomojo namukÄ pažįstamam K. N.. Tam savaitgaliui iÅ¡nuomojo kitÄ namelį jaunimui iÅ¡ vietinių. Dienos metu pamatė sumuÅ¡tÄ K. N.. Buvo daug girtų, susiÅ¡nekėti su jais buvo sunku. K. N. negalėjo tiksliai pasakyti, kas jį sumušė.

Susimušė naktį, buvo girti ir neprisimena, kas kÄ mušė.Ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo siekiama patikrinti K. N. versijos, kad jį sumušė trys asmenys. Å i versija pirmosios instancijos teismo liko nepaneigta. Anot nukentėjusiojo, L. A. jam paÅ¡vietė į veidÄ , mano, kad A. B. pirmas smogė jam kumščiu į veidÄ , A. A. jo nemušė, kitų dviejų jį muÅ¡usių asmenų neatpažintų, vienÄ iÅ¡ jų jis pargriovė, nežinia iÅ¡ kur atsiradęs trečias asmuo iÅ¡ nugaros pargriovė jį patį ir ėmė kartu su A.

B. muÅ¡ti kojomis. Kiek sudavė smÅ«gių konkrečiai A. B., pasakyti negali.Apklaustas teismo posėdyje V. Ž. parodė, kad nubudęs ryte sužinojo, kad K. N. miÅ¡ke sumušė keli asmenys. Nukentėjusioji E. K. pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, jog nuo kalnelio pamatė, kad apačioje kažkas guli ir jį spardo 3 ar 4 asmenys, vienas iÅ¡ jų buvo A. B., kuris Å¡vietėsi. Ji buvo netoli – maždaug 20 metrų. AutomatiÅ¡kai pradėjo bėgti ten, pamatė, kad jie muÅ¡a gulintį KonstantinÄ .

Tie vyrai nubėgo, kažkoks vyras klausė kas čia buvo, ji suprato, kad jis neseniai atvažiavo. Nuvarė jį, pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Å ių E. K. parodymų, ir nukentėjusiojo K. N. parodymų, kad L. A. ėjo kartu su A. B. ir dar dviem nenustatytais asmenimis, kurie prisidėjo prie nukentėjusiojo K. N. sumuÅ¡imo, pirmosios instancijos teismas nevertino, nors jie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad A. B. kompanijoje buvo tik du vyrai, iÅ¡ kurių vienas – A.

A. – muštynėse nedalyvavo. Teismas netyrė versijos, kad K. N. sumušti galėjo nenustatyti ikiteisminio tyrimo metu asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad apklaustas teismo posėdyje A. A. parodė, kad buvo tamsu ir iš 5-10 metrų atstumo negalima buvo suprasti, kas ir su kuo mušasi, tuo tarpu nukentėjusioji E. K. parodė, kad iš 20 metrų atstumo atpažino A. B.. Pats nukentėjusysis K. N., kuris įvykio metu buvo neblaivus, parodė, kad A. B. jis įsidėmėjo, kai pastarasis atėjo taikytis, po to jo asmenybę nustatė, pastarojo nuotraukas suradęs Facebook.Pirmosios instancijos teismas netyrė, kad įvykio vietoje galėjo būti ir pašalinių asmenų, nesiėmė veiksmų, kad būtų pašalinti byloje esančių prieštaravimų bei abejonių, nenustatė, kas iš tikrųjų sumušė K.

N.. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vienas A. B. sumušė E. K., V. Ž. ir K. N. grįsdamas jÄ nebuvusio įvykio vietoje liudytojo T. Ž. prielaida, kad į tÄ vietÄ niekas svetimas paprastai neatvažiuoja, reikia specialiai važiuoti, nes ta vieta nepakeliui. Taigi, nenustačius, dalyvavusių muÅ¡tynėse asmenų tapatybės ir jų skaičiaus, taip pat į kurias vietas kiekvienas iÅ¡ jų sudavė smÅ«gius K. N., nėra galimybės konstatuoti, kad, bÅ«tent, A. B. sumušė K. N., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nesant galimybės byloje esančių neaiÅ¡kumų ir prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme, visos abejonės yra traktuojamos nuteistojo A. B. naudai ir Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. B. E. K. akivaizdoje rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. N. į veidÄ â€“ padarė kraujosruvas ir muÅ¡tinę žaizdÄ veide, bÅ«damas toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, gulintį ant žemės K. N. spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas – padarė kraujosruvas bei odos įdrėskimus krÅ«tinėje, rankose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat Å¡alintina iÅ¡ teismo nuosprendžio, o byloje pareikÅ¡tas K.

N. civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai V. Ž. priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi vadovavosi tik V. Ž. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų patyręs smegenų sukrėtimÄ , o padarytÄ Å¾alÄ lėmė paties V. Ž. veiksmai ir jo bÅ«sena, ko teismas, apelianto teigimu, tinkamai neįvertino.Å ioje dalyje apeliacinis skundas taip pat tenkintinas, byloje pareikÅ¡to ir iÅ¡ dalies tenkinto V.

Ž. civilinis ieÅ¡kinys mažintinas dėl žemiau nurodytų argumentų.Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmesdamas nuteistojo A. B. ir jo pusės liudytojų parodymus, kurie patvirtina jog muÅ¡tynes pradėjo pats V. Ž., pakilęs nuo stalo ir pirmas sudavęs A. B. kumščiu į veidÄ , po to, kai pastarasis užstojo L. A., netyrė ir nevertino tos faktinės bylos aplinkybės, kad padarytus sužalojimus iÅ¡ dalies lėmė paties apsvaigusio nuo alkoholio nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai.

Taip pat teismas nevertino, kad V. Ž. buvo tokioje apsvaigimo nuo alkoholio bÅ«senoje, jog įvykio aplinkybes prisimena ne tiesiogiai, o per kitus asmenis. Pats V. Ž. neneigia, kad buvo gerokai iÅ¡gėręs. Taip pat teismas nevertino liudytojų parodymų, kad po konflikto su V. Ž. ant A. B. veido buvo matomi nubrozdinimai, nors jis į medicinos įstaigÄ ir nesikreipė. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nukentėjusiajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009 ir kt.).

Kadangi teismas nevertino, kad V. Ž., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pats iÅ¡provokavo konfliktÄ , sužalojimus patyrė ir A. B., kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė teismui pažymÄ apie tai, kad pasikeitė jo materialinė padėtis ir jam mokama motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, pirmosios instancijos teismo priteistas neturinės žalos dydis ir advokato iÅ¡laidos mažintinos. V. Ž. priteistina: 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 800 Lt suteiktoms advokato paslaugoms apmokėti. Dėl apelianto argumentų, jog teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nors jis praktiÅ¡kai negėrė, kadangi ketino grįžti namo, be to, niekas iÅ¡ nukentėjusiųjų neparodė, kad jis įvykio metu buvo girtas, to nėra nurodyta ir kaltinamajame akte, todėl mano, kad teismas nepagrįstai jam uždraudė lankytis baruose, restoranuose ir kavinėse, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta nuteistojo sesuo R.

M. parodė, kad iÅ¡ visos kompanijos tik ji ir Irena buvo blaivios. V. Ž. ir A. B. abu buvo girti, mušėsi. K. N. ji nematė. Teismo posėdyje apklaustas A. A. taip pat patvirtino tÄ aplinkybę, kad jie, kaip ir kita kompanija, buvo iÅ¡gėrę. Apklaustas teismo posėdyje pats A. B. parodė, kad į savo gimtadienį jį pakvietė L. A., atvyko vienas apie 20.00 val. Å ventė, gėrė, Å¡oko. TÄ vakarÄ jis buvo iÅ¡gėręs bet girtas nebuvo. MuÅ¡tynių metu su V. Ž. pasikeitė smÅ«giais, po to merginos pradėjo verkti, kadangi jis buvo blaivesnis, tai atsistojo ir muÅ¡tynės baigėsi.

Taigi A. B. argumentai, jog teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 48 str. 4 d. ir 5 d. ir 6 d. nustatyta, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali uždrausti:

1) lankytis tam tikrose vietose;

2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Teismas gali įpareigoti:

1) tam tikru laiku būti namuose;

2) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ar jos dalį arba tokiÄ Å¾alÄ paÅ¡alinti savo darbu;

3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;

4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;

5) neatlygintinai iÅ¡dirbti iki 200 valandų per teismo nustatytÄ , bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Kadangi nustatyta, jog pats nuteistasis neneigia sumušęs V. Ž. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantys vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas – uždrausti nuteistajam A.

B. draudimÄ lankytis baruose, restoranuose ir kavinėse yra teisėtas ir pagrįstas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos BK 48 str. nuostatoms, todėl toje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendis paliktinas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 d. 4 d., 106 str. 2 d., 115 str. 3 d. 1 p., kolegija  n u t a r ė: pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendį.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio teismo iÅ¡vadas, kad A. B. padarė K. N. ir E. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kadangi, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.PareikÅ¡tus byloje E. K. ir K.

N. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.IÅ¡ dalies patenkinto V. Ž. civilinį ieÅ¡kinio sumas sumažinti.Priteisti iÅ¡ A. B. V. Ž. naudai: 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 800 Lt advokatui turėtoms iÅ¡laidoms atlyginti.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                            Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                  Algimantas Valantinas                                                                                               Jolanta Čepukėnienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                             Leonarda Gurevičienė             Â