3f3d85ea-e12d-4348-bbe1-71319e18a405 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-549-828/2021 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00073-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. Z. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui S. Z. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė priteisti iš atsakovo S. Z. 3 499,5 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog Panevėžio apylinkės teismo 2020-11-27 nutartimi S. Z. pripažintas kaltu pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2020-03-28, 00.00 val. iki 2020-03-29, 00.00 val. (duomenys neskelbtini), savo žemės Å«kio paskirties žemės sklypuose (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)) – ne miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje, organizuodamas žemės sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai - neturėdamas savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra bÅ«tinas - nupjovė, tai yra sunaikino, 9 saugotinus medžius: 7 paprastuosius uosius (38,5; 42,5; 46,5; 50; 51,5; 62 ir 70,5 cm skersmens), 1 mažalapę liepÄ (44,5 cm skersmens) ir 1 kalninę guobÄ (38,5 cm skersmens). Tokiu bÅ«du atsakovas padarė žalÄ gamtai.

3. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo 3 499,5 Eur aplinkai padarytÄ Å¾alÄ valstybei bei 5 procentų procesines palÅ«kanas. O 2021 m. birželio 16 d. sprendimu paliko neapkeistÄ 2021-02-25 preliminarų sprendimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Tesimas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-122-1056/2020 nustatyta, jog atsakovas neteisėtai nukirto 9 saugotinus medžius: 7 paprastuosius uosius, 1 mažalapę liepÄ ir 1 kalninę guobÄ . Administracinio teisės nusižengimo ir nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo iÅ¡ dalies sutampa, t. y. atsakovo veiksmų neteisėtumas, iÅ¡kirstų medžių rÅ«Å¡ys ir kiekis. Å ios aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje turi prejudicinių faktų galiÄ ir jų įrodinėti iÅ¡ naujo nereikia.

5. Teismas nustatė, kad 2020-04-08 atsakovo žemės sklype iÅ¡pjauti saugotini medžiai: mažalapė liepa, kalninė guoba ir paprastieji uosiai. Ä®vykio vietoje buvo likę 3 medžių kamienai: liepos, guobos ir uosio, o kitų medžių likę kelmai. Aplinkos apsaugos pareigÅ«nai kelmų ir kamienų skersmenis iÅ¡matavo rulete ,,Stabila" Nr. VMC-3-6582. Byloje pateiktas ruletės patikros sertifikatas, iÅ¡duotas 2021-01-17, galiojantis iki 2022-01-17. Å ie liudytojai 2020-04-08 įvykio vietoje suraÅ¡ytame Želdinių matavimo akte nurodė medžių rÅ«Å¡is, kiekvieno kelmo skersmenį, apskaičiuotÄ iÅ¡vedus siauriausios ir plačiausios vietos vidurkį, pastabose nurodė, kad 2 uosių, kurių skersmuo 50 cm ir 62 cm, bÅ«klė patenkinama.

Liudytojai medžių kelmus nufotografavo. Nuotraukose kelmų su rulete neužfiksavo, nes tikėjosi tai padaryti, dalyvaujant sklypo savininkui atsakovui. 2020-04-09 patikrinimÄ atlikę pareigÅ«nai susisiekė su atsakovu ir susitarė atlikti kelmų matavimus 2020-04-16. TÄ dienÄ atsakovas negalėjo atvykti į matavimus, todėl susitarė juos atlikti 2020-04-21. Liudytojai atvykę rado suartÄ laukÄ , kuriame nebebuvo kelmų. Sutiktas atsakovas paaiÅ¡kino davęs nurodymÄ Å¾monėms iÅ¡rauti kelmus, nes laukÄ reikia apsėti grÅ«dinėmis kultÅ«romis.

6. Teismas nurodė, kad žalos aplinkai apskaičiavimas detalizuotas 2020-06-19 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto P. V. surašytame akte. Žala dėl dviejų uosių, kurių skersmuo 50 ir 62 cm ir kurių kelmuose užfiksuotas puvinys (9 ir 11 fotolentelės), sumažinta 25 procentais kiekvienam medžiui, likusiems 7 medžiams - 5 uosiams, 1 mažalapei liepai ir 1 kalninei guobai - žala nemažinta. Apskaičiuotas medžių išpjovimu padaryta žala aplinkai yra 3 499,5 Eur.

7. Nurodė, kad atsakovas negavo Pasvalio rajono savivaldybės leidimo iškirsti medžius savo žemės sklypuose ir medžius iškirto savavališkai. Teismas sprendė, kad atsakovui nebuvo kliūčių sutartu laiku dalyvauti iškirstų medžių matavimuose, tačiau jis dėl asmeninių interesų pasirinko kelmus sunaikinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkos apsaugos specialistų atliktų kelmų skersmenų matavimus teisingumo.

8. Medžių skersmenys užfiksuoti 2020-04-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos želdinių matavimo akte ir tÄ pačiÄ dienÄ darytose fotonuotraukose, tos pačios institucijos 2020-05-22 patikrinimo akte, matavimai atlikti sertifikuota rulete. Teismui Å¡ių matavimų teisingumas abejonių nekėlė.

9. Atsakovas, įrodinėdamas blogÄ medžių bÅ«klę, administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje pateikė kelias nuotraukas. Tačiau iÅ¡ Å¡ių nuotraukų negalima nustatyti, ar tai jo laukuose nukirsti medžiai. Atsakovas, susipažinęs su 2020-05-22 patikrinimo aktu, jį suraÅ¡iusiems specialistams jokių fotonuotraukų nepateikė ir tai padarė tik vėliau. Gamtos apsaugos specialistai P. V. ir K. P. paaiÅ¡kino, kad visi medžių kelmai ir medžių kamienai buvo gyvybingi. Nustatė, kad dviejų uosių kelmuose buvo nedideli puviniai, todėl medžių bÅ«klę įvertino kaip patenkinamÄ . Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktų nuotraukų skaičių, jo aptartÄ elgesį proceso metu, sprendė, kad atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtino jo teiginių apie visų nukirstų medžių blogÄ bÅ«klę. Teismas pripažino įrodyta, kad 2 atsakovo nukirstų uosių bÅ«klė dėl puvinio buvo patenkinama, kitų 7 medžių bÅ«klė buvo gera.

10. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė 2020-06-19 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos akte nurodytų aplinkybių, todėl reikalavimÄ dėl žalos priteisimo tenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Z. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų sprendimÄ 2021 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

12. Nurodo, kad nors Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartyje konstatuota, kad atsakovas neteisėtai nupjovė 9 saugotinus medžius, tačiau pats žalos padarymo faktas nepatvirtina padarytos žalos dydžio, o turi būti įrodytas leistinais ir patikimais įrodymais.

13. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad byloje yra įrodyta žala. Ieškovas ieškinį įrodinėjo 2020 m. gegužės 22 d. Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. PA38-43-20. Iš pateikto akto neaišku, ar nupjautų medžių kelmų skersmuo yra tinkamai išmatuotas, nes iš pateiktų fotonuotraukų nematyti jokios matavimo priemonės, kurioje matytųsi kelmų skersmuo. Byloje nepateikta jokių objektyvių rašytinių ar vaizdinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nupjautų medžių kelmų skersmuo yra būtent toks, koks nurodytas patikrinimo akte. Teismo posėdžio metu apklausiamas pareigūnas iš peržiūrėtos vaizdinės medžiagos pats negalėjo nurodyti video medžiagoje nufilmuotų nupjautų medžių kelmų skersmens.

14. IeÅ¡kovas neįrodė padarytos žalos dydžio - nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos priimtÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti, o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė draudimÄ vykdyti saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbus be savivaldybės iÅ¡duoto leidimo. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, žala padaryta atsakovų kaltais veiksmais.

16. Pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja fotografuoti iÅ¡kirstus medžius ar kelmus, pridėjus ruletę. Kita vertus, aplinkos apsaugos specialistams geranoriÅ¡kai siÅ«lant atsakovui dalyvauti medžių matavimuose, jis pats į juos neatvyko, o suskubo sunaikinti kelmus ir po to ėmė reikalauti neįvykdomo dalyko - tai, kad prie sunaikintų kelmų atvykę specialistai dar kartÄ iÅ¡matuotų kelmų skersmenis. Pats atsakovas, turėjęs iÅ¡teklių organizuoti medžių kirtimÄ ir kelmų sunaikinimÄ , žinodamas, kad medžius kerta, negavęs reikiamo leidimo, nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkos apsaugos specialistų atliktų kelmų skersmenų matavimus teisingumo.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo S. Z. apeliacinio skundo, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl žalos aplinkai atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

20. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno gyventojo rÅ«pestis ir pareiga (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, toliau – AAÄ®, 4 straipsnio 1 dalis). Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų (AAÄ® 9 straipsnis). Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako Å¡io įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (AAÄ® 34 straipsnio 1 dalis).

21. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ŽĮ) 14 straipsnio 2 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai gali bÅ«ti sunaikinti ar pažeisti ir pablogėtų aplinkos gyvenimo sÄ lygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigÅ«nai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau Å¡iuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su vieÅ¡osios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

22. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalÄ aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ .

Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų.

Kaltė padarius tokio pobÅ«džio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Taigi, kaip ir minėta, visas minėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 straipsnis).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2020-11-27 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-122-1056/2020 atsakovas pripažintas kaltu pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2020-03-28, 00.00 val. iki 2020-03-29, 00.00 val. (duomenys neskelbtini), savo žemės Å«kio paskirties žemės sklypuose (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)) – ne miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje, organizuodamas žemės sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai - neturėdamas savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra bÅ«tinas, nupjovė, tai yra sunaikino, 9 saugotinus medžius: 7 paprastuosius uosius (38,5; 42,5; 46,5; 50; 51,5; 62 ir 70,5 cm skersmens), 1 mažalapę liepÄ (44,5 cm skersmens) ir 1 kalninę guobÄ (38,5 cm skersmens). Å is sprendimas yra įsiteisėjęs.

24. Apelianto pagrindinis argumentas, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę neteisėtai nupjovus medžius, taip pat byloje trÅ«ksta įrodymų, kurie pagrįstų žalos faktÄ ir dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

25. IÅ¡ Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-122-1056/2020 matyti, kad teismas tyrė ir nustatė, kad bÅ«tent atsakovas neteisėtai nukirto 9 saugotinus medžius: 7 paprastuosius uosius, 1 mažalapę liepÄ ir 1 kalninę guobÄ . Teismas pripažino atsakovÄ kaltu dėl Å¡ių veiksmų. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai, jų apimtis, pasekmės - nukirstų medžių kiekis ir rÅ«Å¡ys, nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino Å¡iuos faktus prejudiciniais.

Be to, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai (Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas bei fotonuotraukos, Administracinio nusižengimo protokolas bei Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų nutartis administracinio nusižengimo byloje), vertintini kaip oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui pateikus oficialius raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovo S. Z. neteisėtus veiksmus, t. y. saugotinų medžių nukirtimÄ neturint tam leidimo ir byloje nesant jokių prieÅ¡ingas iÅ¡vadas leidžiančių daryti įrodymų (iÅ¡skyrus subjektyvius paties atsakovo paaiÅ¡kinimus), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės dėl žalos padarymo, ir yra visos sÄ lygos jo civilinei atsakomybei.

26. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl padarytos žalos fakto ir dydžio. Nors apeliantas nurodo, kad fotonuotraukose prie patikrinimo akto prie medžių kelmų nėra matavimo prietaisų (rulėtės), dėl ko nėra aiškus jų skersmuo, o tuo pačiu ir žalos dydis. Tačiau byloje apklausti aplinkos apsaugos specialistai nurodė, kad jie tarėsi su atsakovu kelmus apžiūrėti ir išmatuoti, jam dalyvaujant, bet atsakovas pirmiausia teigė negalintis nuvykti į matavimus, o 2020-04-21 sutartu laiku aplinkos apsaugos specialistams nuvykus į kirtavietę, žemė buvo suarta, kelmai ir medžių kamienai išvežti.

Taigi, atsakovo elgesys rodo, jog jis pirmiausia pasirinko kelmus sunaikinti ir tik po to susitikti su aplinkos apsaugos atstovais. Be to sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad jokie teisės aktai neįpareigoja fotografuoti iÅ¡kirstus medžius ar kelmus, su matavimo prietaisais. T.p. pažymėtina, kad nukirstų medžių skersmenys užfiksuoti 2020-04-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos želdinių matavimo akte ir tÄ pačiÄ dienÄ darytose fotonuotraukose, t.p. 2020-05-22 patikrinimo akte, matavimai atlikti sertifikuota rulete.

Teisėjų kolegijai Å¡ių duomenų teisingumas abejonių nekelia. Apeliantas taip pat nepateikė į bylÄ jokių Å¡iuose aktuose užfiksuotus duomenis paneigiančių įrodymų. Be to, pats apeliantas, susipažinęs su 2020-05-22 patikrinimo aktu ir jo priedais, nekėlė klausimo dėl medžių skersmenų ir nurodė tik nesutinkantis su kai kurių nupjautų medžių rÅ«Å¡imi ir tik vėliau ėmė kelti klausimus dėl matavimo teisingumo.

27. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į tai, kad nuotraukų su matavimo prietaisais nepavyko padaryti būtent dėl paties apelianto kaltės (jis aplinkos apsaugos pareigūnams kviečiant, neatvyko į matavimus, be pareigūnų leidimo, jiems nežinant, sunaikino kelmus), pareigūnai apklausti liudytojais patvirtino atlikę matavimus, patikrinimo aktuose užfiksuoti matavimų duomenys, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje pakanka įrodymų dėl žalos gamtai fakto ir dydžio (CK 6.249 str., CPK 12, 177, 185 str.).

28. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto numatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

29. Be to nagrinėjamu atveju atsakovas neteikia į bylÄ jokių įrodymų, galinčių paneigti ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes apie žalos gamtai faktÄ ir dydį, atsakovas tik nurodo bendro pobÅ«džio deklaratyvius teiginius, kad nėra aiÅ¡kus nupjautų medžių skersmuo, tačiau neteikia jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių prieÅ¡ tai minėtus oficialius raÅ¡ytinius (lot. prima facie) įrodymus. Todėl, kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja esant labiau tikėtina, jog neteisėtai nupjautų medžių duomenys (kiekis, rÅ«Å¡ys, skersmuo ir kt.) yra teisingai užfiksuoti 2020-04-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos želdinių matavimo akte.

30. Kadangi apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės neginčija priteistos gamtai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo metodikos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai motyvavo ir argumentavo savo sprendimÄ . Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2021 m. birželio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė