3f3d3c5e-3374-4007-8575-e6f64b71a854 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-294-251/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05941-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.2.9.; 2.3.2.10.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.2.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.18.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovei R.

P., jos atstovui advokatui Petrui Rimantui Braziui, atstovėms advokatėms Donatai MotiejÅ«nei, Vilmai Volkovienei, atsakovui A. P., jo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui, trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, žalos priteisimo, turto padalinimo, atsakovo A.

P. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. P., trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P. pareiÅ¡kimÄ dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė R. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. P., trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, V.

P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, ir prašė:

1. nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.

81) sudarytÄ santuokÄ dėl A. P. kaltės, ieÅ¡kovei paliekant santuokos metu turėtÄ pavardę – „P.“, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nutraukus santuokÄ jai iÅ¡laikymas iÅ¡ buvusio sutuoktinio nereikalingas, todėl nepriteistinas;

2. Padalinti Å¡alių turimÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ :

1) ieÅ¡kovei priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27100,00 Eur ir transporto priemonę Renault Modus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000,00 Eur asmenine nuosavybės teise;

2) nustatyti, kad prievolė pagal 2016-11-14 su kreditoriumi AB SEB bankas sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 06A1618211453-12 (toliau – Kredito sutartis) nutraukus santuokÄ lieka solidari, taip pat kad įsipareigojimus pagal Å¡iÄ sutartį nutraukus santuokÄ vykdys ieÅ¡kovė. Be to, prašė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei bei valstybei už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ( el. b. 1 t., 1-5 l.). Nurodė, kad santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, nes jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, o bÅ«tent atsakovas negerbė ieÅ¡kovės, ja nepasitikėjo, su juo sunku buvo spręsti problemas, jis buvo impulsyvus, neturėjo nuolatinio darbo, užsiiminėjo atsitiktiniais darbais, o gavęs pinigus, juos iÅ¡leisdavo alkoholiui, kurio iÅ¡gėręs tapdavo agresyvus ieÅ¡kovės ir vaiko atžvilgiu, ne kartÄ prieÅ¡ jas naudojo fizinį smurtÄ . 2016 m. atsakovo atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje, nes jis sužalojo tuomet nepilnametę dukterį D.

B. Ji buvo nusprendusi nutraukti santuokÄ , tačiau, atsakovui pažadėjus nebegerti, Å¡alys susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu. Kurį laikÄ atsakovas alkoholio nevartojo, tačiau jam pradėjus gerti vėl prasidėjo konfliktai. 2018 m. kovÄ Å¡alys iÅ¡siskyrė, atsakovas išėjo iÅ¡ namų, o 2018-05-17, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakovas slapta atsirakinęs namų duris atėjo rankoje laikydamas užtaisytÄ pistoletÄ â€žBeretta 84F 9 mm Browning“. Pamatęs, kad ieÅ¡kovė rankoje laiko telefonÄ , liepė jį padėti nukreipęs ginklÄ Ä¯ ieÅ¡kovę.

IeÅ¡kovei tuomet pavyko pasprukti pas kaimynus, po ko jis su ginklu rankoje pradėjo namuose ieÅ¡koti dukters, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, nes atvyko policijos pareigÅ«nai. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23260-18. Kadangi Å¡alys nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo pagal 2016-11-14 su kreditoriumi AB SEB bankas sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 06A1618211453-12 gavę paskolÄ iÅ¡ banko, o ieÅ¡kovė mokėjo visas įmokas bankui ir toliau ketina jas mokėti, nes atsakovas Å¡iuo metu pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei kadangi transporto priemonę ji įsigijo pagal kitÄ vartojimo kredito sutartį gavusi paskolÄ ir viena pati sumokėjo visas įmokas už transporto priemonę, praÅ¡o šį turtÄ pripažinti jos asmenine nuosavybe.

IeÅ¡kovės teigimu ji dėl netinkamo atsakovo elgesio – iÅ¡gėrinėjimų, konfliktų, fizinio smurto, žeminimo – jautė stresÄ , o po 2018-05-17 įvykio jaučiasi ypač sukrėsta, bijo bÅ«ti namuose, nuolat jaučia nerimÄ , baimę, prastai miega. Dėl Å¡ių priežasčių reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 5000,00 Eur neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, su kuriuo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ (el. b. 2 t., 28-31 l.).

Nurodė, kad sutinka su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, tačiau nesutinka dėl reikalavimo priteisti atsakovui butÄ bei kitus daiktus. Nurodė, kad atsakovas nuolat girtavo ir iÅ¡leisdavo savo pinigines lėšas, tuo tarpu ieÅ¡kovė visuomet buvo darbinga, dirbo ir gaudavo pajamas, viena pati dengė kreditÄ bankui, atsakovo galimybės toliau dengti kreditÄ yra hipotetinės, nes jis atlieka bausmę ir neturi pajamų. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė nesutinka dėl buto priteisimo atsakovui ir dėl prievolės bankui modifikavimo ir nurodymo jÄ vykdyti atsakovui.

Be to, atsakovo nurodyti daiktai – klozetas, dušo kabina, įmontuotas virtuvės komplektas ir židinys – negali būti padalinti, nes nepriskirtini prie kilnojamųjų daiktų. Nurodė, kad ji transporto priemonę pirko už 640,00 Eur ir jos vertė šiandien yra dar labiau sumažėjusi, tualetinis staliukas kainavo 35,00 Eur, knygų spintelės šalys neįsigijo, o spinta, dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos bei komoda buvo įsigyti kaip vienas miegamojo komplektas, kurio kaina 310,00 Eur.

Todėl neaiÅ¡ku, kaip atsakovas nustatė daiktų kainas. IeÅ¡kovės teigimu, buto remonto darbai buvo atliekami Å¡alių pajėgomis, už statybines medžiagas mokėta iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų. Antstolis konstatavo, kad remontas nėra užbaigtas. Taigi remonto darbai iÅ¡ esmės nepadidino buto vertės. Be to, dalinamas turtas, o ne Å¡eimos iÅ¡laidos, patirtos santuokos metu. Kadangi ji visiÅ¡kai grÄ Å¾ino paskolos sumÄ UAB „General Financing“, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti, kad prievolę UAB „General Financing“ po santuokos nutraukimo vykdys ieÅ¡kovė yra nebeaktualus.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti 5000,00 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovo civilinėje byloje, nes dėl netinkamo atsakovo elgesio santuokos metu patyrė neturtino pobÅ«džio praradimus. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-332/2018 priteista neturtinė žala už iÅ¡gyvenimus, kuriuos ieÅ¡kovė patyrė dėl atsakovo fizinio smurto. IeÅ¡kovė ir jos atstovai teismo posėdyje ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodytais motyvais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad jie su atsakovu susipažino internetu, o susitiko Jurbarke. Atsakovas tuomet sakė, kad rÅ«ko, tačiau nepiktnaudžiauja alkoholiu. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad jis iÅ¡gerdavo, sakė, kad dėl to, jog jaučiasi vieniÅ¡as, neturi Å¡eimos. Atsakovas buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ prie Å iaulių miesto savivaldybės, sakė, kad jo gyventi nepriima tėvai. Jie iÅ¡sinuomojo butÄ Å iauliuose ir pradėjo gyventi kartu, atsakovas žadėjo, kad pasitaisys ir jie susituokė.

Kai nuomojosi butÄ , atsakovas jau niekur nebedirbo. Iki 2015 m. atsakovas dirbo Å vedijoje, jie vienas pas kitÄ važinėjo. Deklaracijos apie pajamas iÅ¡ Å vedijos yra suklastotos, jo pajamos buvo nulinės. Jam grįžus iÅ¡ Å vedijos jei susituokė ir jis niekur nedirbo, nors turėjo verslo liudijimÄ . Pradėjo vėl gerti, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir negrįždavo po savaitę – dvi savaites. NeiÅ¡gėręs buvo geras žmogus, tačiau jam iÅ¡gėrus, kildavo konfliktai. Atsakovas nenorėjo pirkti buto, sakė, kad jam seneliai paliko namÄ ir butas nereikalingas.

Ji pati susirado nekilnojamojo turto agentę, per kuriÄ jie pirko ginčo butÄ . Atsakovas turėjo draugÄ , kuris tuo metu statėsi namÄ , todėl paprašė jo, kad įdarbintų ir bÅ«tų oficialiai gaunamos pajamos. Pas draugÄ dirbo 6 mėnesius, po to jie gavo 31000,00 Eur paskolÄ bÅ«stui ir darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Atsakovas pyko dėl buto pirkimo, sakė, kad nemokės įmokų bankui. Ji pati iÅ¡ savo banko sÄ skaitos mokėjo bankui po 210,00 Eur kiekvienÄ mėnesį. V. P. pinigų už statybines medžiagas nesumokėjo.

Bute remontavo voniÄ , virtuvę, svetainę, sudėjo duris, langus, grindis, keitė kanalizacijos vamzdžius, tvarkė sienas, dėjo plokÅ¡tes, laminatÄ . IeÅ¡kovės dukra tuo metu dirbo Olandijoje ir padėjo susipirkti statybines medžiagas – paskolino 1000,00 Eur, o po to – dar 300,00 Eur. Be to, ieÅ¡kovė tuo metu daug kÄ pirko iÅ¡ savo atlyginimo. Ji pirko laminatÄ , gipso kartono plokÅ¡tes, kriauklę, virtuvės baldus, vonios kambario baldus, duÅ¡o kabinÄ . Atsakovo tėvas yra vežęs plokÅ¡tes.

Atsakovas dirbo kažkokioje įmonėje, kur jam kas savaitę mokėjo po 150,00 Eur, bet jis gėrė, todėl su juo nutraukė darbo sutartį. Po to atsakovas dirbo pagal verslo liudijimÄ . Nors pinigų jis gaudavo, tačiau namo neparneÅ¡davo, nesakė, kiek gauna, liko skolingas kaimynams, nes pinigus pragerdavo. Nupirkdavo maisto, pirko plokÅ¡tes butui, tačiau mažai prisidėjo. Atsakovas sakė, kad nereikia pirkti baldų, nes juos atiduos jo mama. IÅ¡ mamos jis atsivežė odinę sofÄ , kuriÄ ji gali jam atiduoti.

Ji su atsakovu nėra sudarę sutarties dėl atskiro Å«kio vedimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad lokalinė sÄ mata yra sudaryta 2018 m. kainomis, o buto remontas atliktas 2016 m. Buto remontÄ atliko Å¡alys, padėjo dukra ir jos draugas. Atsakovas iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir ilgai negrįždavo. Ji skambino atsakovo tėvams tačiau jie nežinodavo, kur yra atsakovas. Atsakovas viskÄ neÅ¡davo iÅ¡ namų, buvo užstatęs vestinį žiedÄ lombarde. Be to, atsakovas ne kartÄ panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ .

Viena kartÄ jÄ spardė dukters akivaizdoje, duktė užstojo, tai ji pabėgo pas kaimynus. TÄ kart nekvietė policijos ir nežino kodėl. Buvo daugiau tokių atvejų. KitÄ kartÄ jis puolė ieÅ¡kovę su peiliu rankoje. Buvo, kad ji norėjo iÅ¡ jo paimti vestuvinį žiedÄ , kad jo nepragertų. Ä®vyko konfliktas, dukra jÄ užstojo, todėl atsakovas iÅ¡suko dukrai rankÄ . Dėl Å¡io įvykio ji iÅ¡kvietė policijÄ , po ko jam buvo paskirtas laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Po Å¡io įvykio jie vėl susitaikė iki įvykio su ginklu.

Dukra bÅ«davo neiÅ¡miegojusi dėl konfliktų su atsakovu. Transporto priemonę ji įsigijo paėmusi greitÄ jį kreditÄ . Ėmė 3000,00 Eur, Å¡iuo metu kreditas yra iÅ¡mokėtas, ji skolinosi pinigų. Savo automobilį ji pardavė už 1000,00 Eur. Negali nurodyti kiek atsakovas davė pinigų už transporto priemonę. Automobilį ji pirko sau važinėtis į darbÄ , tačiau atsakovui leisdavo juo naudotis, kai jis dirbo ir kai važiuodavo pas tėvus. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio jos darbo užmokestis yra 700,00 Eur, iki tol buvo – 600,00 Eur.

Å iuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje už ginklo panaudojimÄ . Jis jai iki 2018 m. lapkričio mėnesio rašė laiÅ¡kus, sakė, kad jis pasikeis ir jie gyvens kartu. Ji jam taip pat parašė laiÅ¡kÄ , tačiau nenori garsinti turinio. Jis jai skambina ir ji su juo kalba. Jis taip pat skambina jos dukrai. Žinučių turinio negali pakomentuoti. Ji mano, kad atsakovas nepasikeis, nes gauna grasinančio pobÅ«džio žinučių iÅ¡ atsakovo. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (el. b. 1 t., 30-32 l.), su kuriuo sutiko iÅ¡ dalies, neprieÅ¡taravo, kad atsakovės pavardė nutraukus santuokÄ bÅ«tų „P.“.

Atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių apie 2018-05-17 įvykį. Tačiau jo teigimu santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y., Å¡alių charakterių skirtumo, tarpusavio nesusikalbėjimo ir nepakankamos tolerancijos bei lojalumo vienas kitam, suprieÅ¡inant savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, skirtingo požiÅ«rio į gyvenimÄ ir į vienas kito pareigas, abiejų Å¡alių nesugebėjimo kurti darnius Å¡eimos santykius, nededant pakankamai pastangų siekiant iÅ¡saugoti santuokÄ santykių pablogėjimo metu.

Atkreipė dėmesį, kad remiantis VÄ® Registrų centras pažyma buto vertė yra ne 27100,00 Eur, o 35400,00 Eur. Be to, atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais priteisti jai 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat dėl turto padalinimo, nes ieÅ¡kovė nepateikė įmokų mokėjimo pagal kredito sutartį grafiko ir transporto priemonės vertę patvirtinančių įrodymų. Nurodė, kad jis visÄ laikÄ iki 2018 m. balandžio mėnesio gavo pajamų iÅ¡ vykdytos individualios veiklos ir atiduodavo dalį lėšų ieÅ¡kovei, remontavo bÅ«stÄ ir prisidėjo prie jo iÅ¡laikymo.

Atsakovas A. P. pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (el. b. 2 t., 3-6 l.), kuriuo prašė:

1. santuokÄ nutraukti dėl jo kaltės, 2. padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ taip: jam priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės židinį, 150,00 Eur vertės klozetÄ , 100,00 Eur vertės muzikinį centrÄ , 1400,00 Eur vertės įmontuotÄ virtuvės komplektÄ , 273,95 Eur vertės duÅ¡o kabinÄ , o ieÅ¡kovei priteisti 2000,00 Eur vertės transporto priemonę Renault Modus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur vertės minkÅ¡tÄ kampÄ , 110,00 Eur vertės tualetinį staliukÄ , 30,00 Eur vertės knygų spintelę, 180,00 Eur vertės spintÄ , 300,00 Eur vertės dvigulę lovÄ , 50,00 Eur vertės komodÄ .

Be to, atsakovas prašė iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteisti 1500,00 Eur kompensacijÄ už jos vienasmeniÅ¡kai nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio sumokėtÄ kreditÄ , 1100,00 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės vienasmeniÅ¡kai mokėto kredito ½ dalį santuokos metu ir 2141,39 Eur kompensacijÄ už Å¡eimos lėšomis pirktas statybines medžiagas buto remontui. Atlikti priteistinų sumų įskaitymÄ ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 3945,34 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį, 3. nustatyti, kad nutraukus santuokÄ , jis asmeniÅ¡kai vykdys įsipareigojimus pagal Kredito sutartį bankui, 4. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai vykdys sutartinius įsipareigojimus UAB „General Financing“, 5. atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo, nes neturtinė žala dėl tų pačių aplinkybių yra priteista baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-332/2018, 6. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuokos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio darbų, medžiagų ir panaudotų mechanizmų kaina yra 10258,04 Eur. Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė dalintino turto už 3043,95 Eur. Mano, kad sprendžiant klausimÄ dėl turto padalinimo, reikėtų įvertinti, kad gyvenant santuokoje iki 2018 m. balandžio mėnesio bankui buvo sumokėta apie 2200,00 Eur kredito, o laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-04-01 ieÅ¡kovė vienasmeniÅ¡kai padengė apie 1500,00 Eur kredito.

Todėl turto balansas 17501,99 Eur, o kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto dalis – 8750,99 Eur. Nurodė, kad jis sutinka su trečiojo asmens V. P. reikalavimu iÅ¡ abiejų Å¡alių priteisti 908,18 Eur, todėl vienai iÅ¡ Å¡alių priteistina kompensacija už panaudotas lėšas statybinėms medžiagoms pirkti yra 2141,39 Eur (5190,97 Eur-908,18=4282,79 Eur /2). Atsakovui priteisus butÄ , nereikėtų spręsti klausimo dėl atlyginimo už remonto darbus. Mano, kad protingiau butÄ priteisti jam, nes ieÅ¡kovei jis turėtų kompensuoti mažesnę sumÄ (3945,34 Eur), nei kad butÄ priteisus ieÅ¡kovei ji turėtų iÅ¡mokėti atsakovui (9543,16 Eur), ir ieÅ¡kovė turi nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), kur ji gali gyventi.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad jis 7 metus dirbo Å vedijoje, o 2015 m. Å¡alys susituokė, tuomet jis dar kelis kartus buvo iÅ¡vykęs dirbti į Å vedijÄ . Ä® Å vedijÄ važinėjo dirbti su nauju automobiliu. Santuokos metu jis dirbo kelis mėnesius. Grįžus iÅ¡ Å vedijos prie bendro Å«kio prisidėjo abu kartu su ieÅ¡kove.

Jis nenaudojo fizinio smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę, baudžiamoji byla buvo iÅ¡kelta dėl grasinio ginklu. Taip pat nenaudojo fizinio smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovės dukrÄ , ji kartu su ieÅ¡kove norėjo atimti iÅ¡ jo vestuvių žiedÄ , o jis galėjo dukrai suspausti rankÄ . Jis alkoholio iÅ¡gerdavo gal kartÄ per savaitę, tuomet jis susipykdavo su ieÅ¡kove, ji jo neįleisdavo į namus, tekdavo nakvoti pas tėvÄ . Santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės priekaiÅ¡tų. PrieÅ¡ vestuves ieÅ¡kovė sakė, kad ji laukiasi.

Po vestuvių vaikas dingo. 3 metus ieÅ¡kovė su juo gyveno kartu ir viskas buvo gerai. Mano, kad ieÅ¡kovė Å¡ia byla siekia viskÄ pasiimti sau. Å iuo metu ieÅ¡kovė jam raÅ¡o laiÅ¡kus, ateina į pasimatymus laisvės atėmimo įstaigoje. Jie iÅ¡ karto po santuokos sudarymo nusipirko butÄ , į jį įsikėlė gruodžio mėnesį. Buto ieÅ¡kojo ieÅ¡kovė jam nežinant. Ji dar prašė jo neiÅ¡eiti iÅ¡ darbo Å vedijoje, kad jiems bankas suteiktų bÅ«sto paskolÄ . Iki nusiperkant butÄ , jis turėjo pinigų.

Buto remontÄ jis darė etapais – dienomis dirbo (tuomet negėrė), o savaitgaliais remontavo butÄ . Statybines medžiagas pirko bendrai su ieÅ¡kove – ji mokėjo banko kortele, o jis mokėjo grynais pinigais. IeÅ¡kovė neturėjo grynųjų pinigų. Statybines medžiagas pirko iÅ¡ „Jupojos“, nes jis yra nuolatinis Å¡ios įmonės klientas, gauna specialias nuolaidas. Tėvas yra parvežęs statybines medžiagas, tėvas kiek galėjo – padėjo, pasiimdavo iÅ¡ jo statybinių medžiagų, nes neužteko pinigų pabaigti remontÄ .

Su ieÅ¡kove ir su tėvu nekalbėjo dėl atsiskaitymo su tėvu už statybines medžiagas. Sutinka atlyginti pusę tėvo sumokėtos sumos už statybines medžiagas. Dar statybinių medžiagų gaudavo iÅ¡ įmonės vadovo, kuriam po to už jas atidirbdavo. Jis tapetavo vaiko kambarį, kitÄ kambarį kapitaliai remontavo. PrieÅ¡ remontÄ Å¡alys pirko miegamojo baldų komplektÄ , po remonto pagal užsakymÄ buvo sudėti virtuvės baldai. UžsakymÄ padarė ieÅ¡kovė, o jis sumokėjo grynais pinigais už baldus, kiekvienÄ savaitę davė po 150,00 Eur.

Draugas padėjo suneÅ¡ti baldus. Židinį taip pat pirko, tačiau neturi pirkimo kvito. Buto remontÄ baigė 2017 m. prieÅ¡ Naujuosius metus. Pas tėvus remontas vyko tuo pačiu metu, kaip ir pas Å¡alis, tačiau tėvų bÅ«stas remontuotas panaudojant kitas statybines medžiagas. Jis prisidėjo prie tėvų bÅ«sto remonto darbu. Už darbÄ jam mokėjo po 200,00 Eur, kartais mažiau. Jis uždirbdavo po 800,00 Eur per mėnesį. Automobiliui pirkti taip pat ėmė paskolÄ , kuriÄ mokėjo ieÅ¡kovė.

Jis duodavo ieÅ¡kovei grynus pinigus sumokėti paskolÄ už automobilį. Reikėjo mokėti apie 350,00 Eur per mėnesį paskolÄ . Iki sulaikymo jis kelias dienas gyveno pas tėvus, nes buvo iÅ¡gėręs. Jį sulaikė ne namuose, o kavinėje. Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P., pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė iÅ¡ abiejų Å¡alių lygiomis dalimis arba iÅ¡ tos Å¡alies, kuriai bus priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteisti 908,18 Eur už statybines medžiagas (plytelių klijus, montavimo profilius, duris į voniÄ , įmontuojamÄ klozetÄ , plastikinius vamzdžius, medžių drožlių plokÅ¡tes, gipso kartono plokÅ¡tes, „Amstrong“ lubas, dažus), automobilio paskolos dengimÄ ir iÅ¡laidas ieÅ¡kovės dukters D. poreikių tenkinimui.

Nurodė, kad Å¡alių butas buvo remontuojamas dalimis, iÅ¡ pradžių remontavo D. kambarį, po to – voniÄ , virtuvę, svetainę. Å alims nuolat trÅ«ko pinigų, kurių skolinosi iÅ¡ jo ir A. P., tačiau skolos negrÄ Å¾ino (el. b. 1 t., 97 l.). Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P., pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su kuriuo sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad atsakovas nuolat ir ne vienerius metus dirbo Å vedijoje, deklaravo gautas lėšas VMI, dalį uždarbio pervesdavo ieÅ¡kovei arba perduodavo grynus pinigus per įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kurie važiuodavo į LietuvÄ .

Atsakovo gautos pajamos buvo įvertintos banko prieÅ¡ suteikiant paskolÄ bÅ«stui įsigyti. Atsakovas ieÅ¡kovei praÅ¡ant grįžo nuolat gyventi ir dirbti į LietuvÄ , tačiau lÅ«kesčiai uždirbti tiek, kiek Å vedijoje neiÅ¡sipildė. Nesant pakankamai pajamų tarp Å¡alių kildavo barniai, po ko atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau visų pinigų jam neiÅ¡Å¡vaistydavo, didžiÄ jÄ dalį atlyginimo atiduodavo ieÅ¡kovei. Nurodė, kad Lietuvoje atsakovas dirbo statybos įmonėse bei pagal verslo liudijimÄ , savo pajamas deklaruodavo.

Atsakovas pats atliko visÄ buto remontÄ , jam padėjo V. P., taip pat ir lėšomis. Nurodė, kad jis ir jo sutuoktinė visokeriopai prisidėjo prie Å¡alių buto ir transporto priemonės remonto, 2017 m. draudimo kompanijoje „Compensa“ sumokėjo metinį transporto priemonės draudimÄ , ant kvito pasirašė jis. Anot trečiojo asmens, ieÅ¡kovės teiginys, kad ji su atsakovu nebegyvena nuo 2018 m. kovo mėnesio, yra nepagrįstas, nes 2018-10-02 antstolis R. Kudrauskas užfiksavo sms trumpųjų žinučių susiraÅ¡inėjimo faktÄ tarp Å¡alių, kur matyti, kad Å¡alys kartu 2018-04-14 sprendė Å«kinius ir finansinius klausimus, o iÅ¡ nuotraukos matyti, kad 2018-02-18 atsakovas buvo darbo vietoje, statybos objekte, kitose nuotraukose matosi kitas brangus kilnojamasis turtas, įsigytas santuokos metu.

Mano, kad neteisinga bÅ«tų butÄ priteisti ieÅ¡kovei, prievolę bankui paliekant solidaria abiejų Å¡alių prievole, nes ieÅ¡kovei įvykdžius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, jį įgytų reikalavimo teisę į dalį sumokėtos sumos į atsakovÄ , kuriam butas nuosavybės teise nepriklausytų. Be to, ieÅ¡kovei palikti butÄ bÅ«tų socialiai neteisinga, nes abi Å¡alys jį pirko kartu, atsakovas jį tvarkė ir gerino tikėdamasis jame gyventi. Kadangi atsakovas Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tai nutraukus santuokÄ jis neturėtų, kur grįžti ir gyventi.

Prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 80,00 Eur iÅ¡laidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ (el. b. 1 t., 140-142 l.). Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo sutiko perimti iÅ¡ ieÅ¡kovės prievolinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį (el. b. 1 t., 125 l.). Be to, trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, su kuriuo sutiko iÅ¡ dalies, nesutiko dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nurodė, kad 145,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ sumokėjo jis, o ne atsakovas, todėl prašė minėtÄ sumÄ priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės (el. b. 2 t., 23-24 l.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P. palaikė savo pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai pareiÅ¡kime nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys susipažino internetu ir greitai pradėjo gyventi kartu. Tuo metu atsakovas dirbo apdailininku Å vedijoje, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus sÄ lygÄ , kad Å¡eima turi bÅ«ti kartu, atsakovas grįžo nuolat gyventi ir dirbti į LietuvÄ . Atsakovas kol dirbo Å vedijoje darė bankinius pavedimus ieÅ¡kovei, siuntė pinigus.

Neprisimena įmonių, kuriose dirbo atsakovas, pavadinimų, visi duomenys yra baudžiamojoje byloje. Å alys 2016 m. nuomojosi butÄ , priklausantį įmonės, kurioje dirbo atsakovas, vadovo broliui. Po to Å¡alys nusipirko apgailėtinos bÅ«klės butÄ . Jis Å¡io metu dirba statybininku apdailininku. Minėtame bute jis tinkavo lubas, tvarkė skyles, padėjo suremontuoti butÄ . Darbininkų remontui Å¡alys nesamdė, darbus atliko atsakovas, jam padėjo trečiasis asmuo. Be to, trečiasis asmuo pirko duris, apvadus, davė pinigų luboms, tačiau neturi Å¡ių pirkinių kvitų.

Mano, kad už 500,00 Eur atlyginimÄ ieÅ¡kovė negalėjo visko susiremontuoti ar nusipirkti transporto priemonės. Å alys vedė bendrÄ Å«kį, todėl prie paskolos bÅ«stui grÄ Å¾inimo prisidėjo ir atsakovas. Jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų 2018 m. gegužės mėnesį, taigi nuo tada nemokėjo paskolos, jÄ mokėjo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovei buvo sakyta, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Å alys nuolat pykosi dėl nesutarimų, o po to atsakovas gerdavo, nes susipyko su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė jam paskambindavo tuomet, kai atsakovas prisigerdavo.

Atsakovas buvo užstatęs daiktus lombarde, reikėjo iÅ¡pirkti planÅ¡etinį kompiuterį. Neprisimena, ar reikėjo iÅ¡pirkti vestuvių žiedÄ . Pripažino, kad atsakovas darė remontÄ ir pas jį namuose, t. y., klijavo plyteles, tvarkė laiptus, aikÅ¡telę, garaÅ¾Ä . Tačiau statybinės medžiagos pas Å¡alis bute ir pas trečiÄ jį asmenį namuose buvo panaudotos skirtingos. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (el. b. 1 t., 50-52 l.), prašė tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ prievolę pagal 2016-11-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 06A1618211453-12 po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole, o dėl kitų reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių nepaneigia solidarios prievolės esmės ir banko teisės reikalauti prievolės įvykdymo tiek iÅ¡ vieno skolininko, tiek ir iÅ¡ jų abiejų. NeprieÅ¡taravo dėl bankui įkeisto turto padalinimo nepanaikinant turto hipotekos. Prašė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (el. b. 2 t., 17-19 l.), kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo reikalavimu pagal Kredito sutartį modifikuoti solidariÄ jÄ prievolę į asmeninę atsakovo prievolę, nes atsakovas nesikreipė į bankÄ su praÅ¡ymu įvertinti jo mokumo galimybes vykdyti vienasmeniÅ¡kai skolinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį ir nepateikė bankui priimtino turinio ir formos dokumentų, iÅ¡ kurių galėtų įvertinti kliento mokumÄ .

Dėl šios priežasties, modifikavus prievolę, gali iškilti reali grėsmė kreditoriaus interesams. Ieškinys tenkintinas iš dalies, patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens V. P. savarankiškas reikalavimas tenkintinas visiškai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. P. ir atsakovas A. P. (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.

81) sudarė santuokÄ (el. b. 1 t., 7, 129 l.). Å alys santuokos metu 2016-11-21 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. NM-8722 pagrindu įsigijo butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 9-10 l.), ir 2015-08-13 transporto priemonę Renault Modus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 11 l.). Santuokos metu Å¡alys su AB SEB banku 2016-11-14 sudarė kredito sutartį Nr. 06A1618211453-12 (el. b. 1 t., 12-14 l.), pagal kuriÄ bankas Å¡alims suteikė 31000,00 Eur paskolÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2035-11-10.

Be to, UAB „General Financing“ 2015-08-07 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 6 pagrindu R. P. suteikė 3000,00 Eur paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas 2019-02-20, paskola visiÅ¡kai grÄ Å¾inta (el. b. 1 t., 15, 63 l.). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad įsiskolinimas pagal Kredito sutartį dalimis automatiÅ¡kai buvo nuraÅ¡omas nuo ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2016-11-30 iki 2018-10-10 (el. b. 1 t., 80-83 l.).

IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-80-332/2018 matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, kuris nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ yra įsiteisėjęs, atsakovas A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 str. 1 d. , 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teismas nustatė, kad A. P. laikotarpyje nuo 2018-05-11 iki 2018-05-12, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta paimtu raktu atrakino ten buvusį seifÄ ir iÅ¡ jo pagrobė nukentėjusiajam V.

P. priklausantį Å¡aunamÄ jį ginklÄ - pistoletÄ Pietro Beretta 84 cheetah Nr. E79849Y su 9 vnt. Å¡audmenų - 9 mm kalibro Å¡oviniais. Be to, jis 2018-05-17, apie 22:30 val., atėjęs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame dėl konfliktų Å¡eimoje laikinai negyveno, rankoje laikydamas pagrobtÄ pistoletÄ Pietro Beretta 84 cheetah, kurio dėtuvė su Å¡oviniais buvo įdėta į ginklo vidų, nukreipė ginklÄ Ä¯ žmonÄ R. P. ir pareikalavo jÄ padėti rankoje laikytÄ telefonÄ , tuo leisdamas suprasti, kad nepaklusus, jis panaudos prieÅ¡ jÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ t. y. nužudys, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas; po to, į kambarį įėjus R.

P. nepilnametei dukrai D. B., nukreipė ginklÄ Ä¯ D. B., ėjo artyn jos bei nurodė jai iÅ¡mesti rankoje laikytÄ telefonÄ , tuo leisdamas suprasti, kad nepaklusus, jis prieÅ¡ jÄ panaudos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nužudys, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Be to, jis laikotarpyje nuo 2018-05-11 iki 2018-05-12, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta paimtu raktu atrakinęs ten buvusį seifÄ ir iÅ¡ jo pagrobęs nukentėjusiajam V.

P. priklausantį Å¡aunamÄ jį ginklÄ - pistoletÄ Pietro Beretta 84 cheetah Nr. E79849Y su 9 vnt. Å¡audmenų - 9 mm kalibro Å¡oviniais, neturėdamas leidimo, pagrobtus Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis neÅ¡iojo su savimi iki 2018-05-18, 01.15 val., kol policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Dėl sutuoktinio (-ių) kaltės nutraukiant santuokÄ , pavardžių nutraukus santuokÄ ir neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡laikymo. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgėsi su kitų sutuoktiniu ar kitais Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių.

Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį, pastangas iÅ¡saugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nes jis nevykdė sutuoktinio pareigų, piktnaudžiavo alkoholiu, po ko naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, neprisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, bendro Å«kio, bei buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ .

Atsakovas neprieštaravo, kad šiuo atveju jis yra kaltas dėl santuokos nutrūkimo, neginčijo 2018-05-17 įvykio, dėl kurio jis pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau nurodė, kad ir pati ieškovė iš dalies kalta dėl santuokos nutrūkimo, nes nuolat jam priekaištaudavo. Anot trečiojo asmens, V. P., šalių santuokos iširimo priežastis – nesutarimai, po ko atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau jis neneigė, kad ir iki santuokos sudarymo atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu.

IÅ¡samiai iÅ¡tyrus bylai nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes, tai, kad Å¡alių santuoka truko nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. balandžio mėnesio, kuomet atsakovas išėjo iÅ¡ namų, tai, kad ieÅ¡kovei iki santuokos sudarymo buvo žinoma, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau nepaisant Å¡ios aplinkybės ji ryžosi sudaryti santuokÄ su atsakovu, gyveno santuokoje su atsakovu beveik 3 metus, per kuriuos atsakovas ne kartÄ vartojo alkoholį (kaip pats atsakovas nurodė – savaitgaliais), o ieÅ¡kovei pradėjus priekaiÅ¡tauti – ne kartÄ Ä¯vykdavo konfliktas tarp Å¡alių, tačiau Å¡alys susitaikydavo ir gyvendavo kartu, todėl spręstina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nutrÅ«ko Å¡alių santuoka 2018-05-17 atsakovo ieÅ¡kovės atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas – grasinimas Å¡aunamuoju ginklu nužudyti ieÅ¡kovę, o vėliau ir jos dukterį D.

B. Ä®vertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kad nusikaltimas padarytas atsakovui esant neblaiviam, jam padaryti panaudotas Å¡aunamasis ginklas, kurį laikyti ir juo disponuoti atsakovas neturėjo leidimo, kad Å¡aunamÄ jį ginklÄ atsakovas turėjo nuo 2018-05-11 ar 2018-05-12 iki 2018-05-18, kad nusikaltimas padarytas nakties metu, slapta atsirakinus buto duris, dėl Å¡io nusikaltimo ieÅ¡kovei ir jos dukrai buvo padaryta neturtinė žala, spręstina, kad nusikaltimo padarymo pobÅ«dis ir intensyvumas yra toks, kad mažai tikėtina, jog Å¡alys ateityje galėtų kartu gyventi santuokoje, atkurti santuokinius ryÅ¡ius ir juos puoselėti.

Todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo A. P. kaltės (CK 3.61 str. 3 d.). Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl pavardžių nutraukus santuokÄ , todėl po santuokos nutraukimo Å¡alims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – P. ir P. (CK 3.69 str.). IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas prašė šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti, nes neturtinė žala buvo priteista baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-332/2018 2018-11-06 nuosprendžiu.

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Tam, kad bÅ«tų galima Å¡iÄ civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento turi bÅ«ti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė (CK 6.245-6.250 str.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nors ieÅ¡kovė nurodė, jog neturtinę žalÄ ji patyrė ne tik dėl 2018-05-17 jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, bet ir dėl kitų atsakovo veiksmų ar neveikimo santuokos metu, tačiau teismui pripažinus, kad esminė priežastis, dėl kurios nutrÅ«ko Å¡alių santuoka, buvo 2018-05-17 atsakovo įvykdytas nusikaltimas, o, kaip teisingai nurodė atsakovas, 2018-11-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-332/2018 buvo priteista iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1000,00 Eur neturtinės žalos, kuriÄ ji patyrė dėl minėto nusikaltimo, spręstina, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų, t. y., nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė didesnę neturtinę žalÄ , nei priteista nuosprendžiu ir kad Å¡i žala buvo padaryta atsakovo veiksmais ir kad bÅ«tent dėl jo veiksmų kilo didesnė žala, nei priteista nuosprendžiu (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 270 str.). Å alys iÅ¡laikymo sau nereikalauja viena iÅ¡ kitos, todėl Å¡is klausimas priimant teismo sprendimÄ nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.). Dėl turto padalinimo ir prievolių nutraukus santuokÄ vykdymo. Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

IÅ¡ bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi bÅ«ti sumokamos (priteisiamos) iÅ¡ Å¡io turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar Å¡ios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama Å¡ių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.). Nustačius turtÄ , kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iÅ¡ jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrÄ turtÄ ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuota iÅ¡ bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.).

Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, Å¡is turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso numatytas iÅ¡imtis (CK 3.118 str. 4 d.). Å ioje byloje nustatyta, kad Å¡alims bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 9-10 l.), ir 2015-08-13 transporto priemonė Renault Modus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 11 l.). Atsakovas nurodė, kad Å¡alims bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitas dalintinas kilnojamasis turtas:

židinys, klozetas, muzikinis centras, įmontuotas virtuvės baldų komplektas, duÅ¡o kabina, minkÅ¡tas kampas, tualetinis staliukas, knygų spintelė, spinta, dvigulė lova, komoda. Santuokos metu Å¡alys su AB SEB banku 2016-11-14 sudarė kredito sutartį Nr. 06A1618211453-12 (el. b. 1 t., 12-14 l.), pagal kuriÄ bankas Å¡alims suteikė 31000,00 Eur paskolÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2035-11-10, likusi negrÄ Å¾inta paskolos dalis 2018-10-30 duomenimis buvo 28 693,81 Eur (el. b. 1 t., 80-83 l.).

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl buto vertės, kam nutraukus santuokÄ priteisti minėtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , dėl to, kas po santuokos nutraukimo vykdys prievoles pagal Kredito sutartį, bei kitų dalintinų kilnojamųjų daiktų kiekio ir vertės. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei toks Å¡alių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė be kitų CK 3.100 straipsnyje nurodytų pagrindų pasibaigia nutraukus santuokÄ arba teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ . Taigi turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo dienÄ (Å¡iuo atveju – 2019-06-26). Rinkos vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog dalintino buto vidutinė rinkos vertė yra 27100,00 Eur, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (el. b. 1 t., 9-10 l.), minėta turto vertė buvo nustatyta 2016-11-17. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog dalintino buto vidutinė rinkos vertė 2018-10-11 duomenimis buvo 35400,00 Eur (el. b. 1 t., 35 l.). Pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis interneto tinklapyje www.registrucentras.lt vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį, atlikus masinį statinių vertinimÄ (galioja nuo 2019-01-01) turto vertė yra 35900,00 Eur.

Be to, anot atsakovo, bute buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio darbų ir panaudotų medžiagų kaina yra 10258,04 Eur, kÄ atsakovas grindžia lokaline sÄ mata, sudaryta pagal 2018 m. spalio mėnesio kainas (el. b. 1 t., 191-193 l.). IeÅ¡kovė prašė nesivadovauti minėta lokaline sÄ mata, nes ji neatspindi darbų ir medžiagų kainų, buvusių 2016 m., statybos darbai nėra pabaigti, statybos darbus atliko pačios Å¡alys. Anot ieÅ¡kovės, tiek Å¡alių bute, tiek ir trečiojo asmens V. P. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos tos pačios statybinės medžiagos.

Remiantis Å¡alių, trečiojo asmens V. P. paaiÅ¡kinimais, liudytojos D. B. parodymais, nupirktas butas buvo labai blogos bÅ«klės, bute remontas buvo pradėtas 2015 m. gruodžio mėnesį, o baigtas 2017 m. gruodžio mėnesį, remontÄ Å¡alys atliko savo jėgomis, remontui atlikti nebuvo sudarytos statybos rangos sutartys, Å¡alys patys, padedant ieÅ¡kovės dukrai, atsakovo tėvui atliko atitinkamus statybos darbus, pirko remontui atlikti reikalingas statybines medžiagas. Taigi atsakovo pateikta lokalinė sÄ mata neatspindi tikrosios iki 2017 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų vertės ir panaudotų statybinių medžiagų vertės, o juo labiau nėra pakankamai objektyvus įrodymas nustatyti tiksliÄ buto rinkos vertę, įvertinus pirktas statybines medžiagas bei atliktus statybos rangos darbus, sprendimo priėmimo dienÄ .

Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendžia, kad atsakovo pateikta lokalinė sÄ mata nėra pakankamas įrodymas nustatyti tiksliÄ nekilnojamojo daikto rinkos vertę sprendimo priėmimo dienÄ . Sprendžiant dėl buto vertės, svarbu yra tai, kad remiantis 2019-02-27 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių protokolu (el. b. 2 t. 32-79 l.), iÅ¡ esmės beveik visas butas yra suremontuotas, likę neatlikti statybos rangos darbai yra neesminiai, pvz. aplink durų staktÄ yra neužbaigta apdaila, matyti makroflekso putos, gipso plokÅ¡tė, nėra staktų apvadų (nuotraukos Nr. 9-12, 21-24) ir labai nedidelė buto dalis yra likusi nesuremontuota (nuotraukos Nr. 58-64).

Todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, atsižvelgiant į Å¡alių pateiktus turto vertės duomenis, laikytina, kad nagrinėjamu atveju, siekiant prieÅ¡ingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į kylančias nekilnojamojo turto kainas, įvertinus protingumo ir teisingumo kriterijus, yra pagrindas laikyti, kad Å¡alims priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ne mažesnė nei 35000,00 Eur. Atsakovas be kitų daiktų prašė padalinti klozetÄ , duÅ¡o kabinÄ , įmontuotÄ virtuvės baldų komplektÄ ir židinį, kurie jo teigimu yra kilnojamieji daiktai.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 4.2 straipsnis nustato kilnojamojo daikto susiliejimo su nekilnojamuoju daiktu padarinius. Kilnojamasis daiktas, pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, praradęs savo individualias savybes, gali būti laikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Sprendžiant, ar kilnojamasis daiktas prarado savo individualias savybes, vertinama, ar jis dėl sujungimo su nekilnojamuoju daiktu neprarado savo esminių individualių požymių. Pagal CK 4.4 straipsnį individualiais požymiais apibūdinti laikomi daiktai, kurie vienais ar kitais būdais atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų.

Å ioje normoje vartojama nuostata dėl daikto atskyrimo nuo kitų vienarÅ«Å¡ių daiktų suprantama kaip pagrindas atskirti ar iÅ¡skirti jį nuo kitų vienarÅ«Å¡ių daiktų, bet ne fiziÅ¡kai atidalyti nuo kito kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto. Individualiais požymiais apibÅ«dinami daiktai yra laikomi nepakeičiamaisiais (CK 4.3 straipsnio 2 dalis). Daiktas, neturintis individualių požymių, yra pakeičiamasis. Sprendžiant, ar tam tikri daiktai gali bÅ«ti atskirti, t. y. fiziÅ¡kai atidalyti kaip pakeičiamieji, svarbu vertinti pagal konkrečias įstatymų ar Å¡alių sutarties nuostatas, kurios reglamentuoja daiktų ar jų dalių atskyrimo fizinio atidalijimo bÅ«du sÄ lygas.

Tokias sÄ lygas nustato CK 6.501 straipsnis dėl atliktų pagerinimų atidalijimo. Jos nustato, kad gali bÅ«ti atidalijama, jei pagerinimus galima atskirti be žalos daiktui. Taigi kilnojamieji daiktai, sumontuoti nekilnojamajam daiktui pagerinti, yra atskiriami pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatytas atidalijimo sÄ lygas. Vertinant, ar daiktai yra kito daikto dalis, sprendžiama pagal tai, ar pagerinimų metu nepakeičiamasis ar pakeičiamasis daiktas tapo neatskiriama nekilnojamojo daikto dalimi. Tik tada jo negalima atidalyti, t. y. fiziÅ¡kai atskirti be žalos daiktui.

Sprendžiant dėl pagerinimų atidalijimo tokiu bÅ«du gali turėti reikÅ¡mės, kokia žala daroma dėl daikto dalies atskyrimo, ar dėl to reikia atlikti daikto remontÄ ar pertvarkymÄ , ar atskirtas daiktas iÅ¡saugo savo savybes ir ar jis gali bÅ«ti panaudotas kitur. Jeigu pagerinimų darymo metu kilnojamieji daiktai sujungiami į vienÄ daiktÄ , sistemÄ ar junginį, o po to sumontuojami į nekilnojamÄ jį daiktÄ , tai turi bÅ«ti įvertinama, kad atskyrimo metu dėl atskirų komponentų atidalijimo gali bÅ«ti daroma žala visai sistemai, kuri tarnauja nekilnojamajam daiktui (pvz., Å¡ildymo, vėdinimo, elektros, kanalizacijos, nuotekų Å¡alinimo, melioravimo, apsaugos, signalizacijos ar kt.).

Atskiri daiktai gali bÅ«ti panaudoti pertvaroms, grindims, sienoms įrengti ar tvarkyti, o juos atidalijant nors ir įmanoma fiziÅ¡kai atskirti, bet gali bÅ«ti daroma žala tiek atskiriamajam, tiek atskirtajam daiktui (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2014). Nagrinėjamu atveju praÅ¡oma padalinti klozetÄ , duÅ¡o kabinÄ , įmontuotÄ virtuvės baldų komplektÄ ir židinį. Kaip matyti iÅ¡ 2019-02-27 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių protokolo klozetas ir duÅ¡o kabina yra įmontuoti, sujungti su bendra nuotekų sistema, aplink Å¡iuo daiktus yra atlikta vidaus apdaila, todėl atskyrus juos nuo nekilnojamojo daikto (buto) bÅ«tų padaryta žala tiek pačiam nekilnojamajam daiktui, tiek ir atidalinamiems daiktams, be Å¡ių daiktų negalėtų tinkamai funkcionuoti nuotekų sistema, vandens tiekimo sistema.

Antstolis Ričardas Kudrauskas užfiksavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir židinį, kuris kaip matyti iÅ¡ nuotraukų yra įmontuotas į buto sienÄ , aplink židinį atlikta apdaila, virÅ¡ židinio suformuota lentyna, taigi atskyrus šį daiktÄ nuo nekilnojamojo daikto iÅ¡ esmės bÅ«tų sugadintas Å¡ios buto dalies estetinis vaizdas, erdvė prarastų savo vertę, reikėtų paÅ¡alinti židiniui įmontuoti skirtÄ apdailÄ , lentynÄ ir iÅ¡ esmės pertvarkyti Å¡iÄ sienos dalį.

Nors įmontuotas virtuvės baldų komplektas pagal savo esmę gali bÅ«ti iÅ¡montuotas ir vėl sumontuotas kitoje vietoje, tačiau tikėtina, kad iÅ¡ naujo sumontavus virtuvės baldų komplektÄ jis praras savo savybes, pasidarys ne toks stabilus, iÅ¡montuojant ir vėl sumontuojant virtuvės baldų komplektÄ galimi mechaniniai baldų plokščių pažeidimai, dėl ko baldų komplektas praras estetinę vertę, į baldų komplektÄ yra įmontuota buitinė technika, kuri, iÅ¡montavus baldų komplektÄ , negalės bÅ«ti naudojama.

IÅ¡montavus virtuvės baldų komplektÄ , tikėtina toje virtuvės vietoje (sienose) liks gręžimo žymės ir kiti sienos pažeidimai. Taigi ir Å¡is daiktas negali bÅ«ti atskirtas nuo nekilnojamojo daikto be žalos tiek pačiam daiktui (virtuvės baldų komplektui), tiek ir nekilnojamajam daiktui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad aukščiau minėti daiktai negali bÅ«ti atskirti nuo nekilnojamojo daikto nepadarius žalos tiek atskiriamiems daiktams, tiek nekilnojamajam daiktui, todėl nelaikytini kilnojamaisiais daiktais ir nedalintini atskirai nuo nekilnojamojo daikto Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl kitų atsakovo praÅ¡omų padalinti kilnojamųjų daiktų vertės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Å¡alims papildomų įrodymų dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, pvz., vienam iÅ¡ sutuoktinių pateikus kilnojamųjų daiktų įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta jų kaina, ir praÅ¡ant tÄ kainÄ laikyti dalijamo turto verte, o kitam sutuoktiniui neginčijant atsakovo nurodytos turto vertės ir (ar) nepateikiant įrodymų, patvirtinančių kitokiÄ vertę (mažesnę ar didesnę), teismas turto vertę nustato, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Tokia situacija, kai viena iÅ¡ Å¡alių pateikia įrodymus, jos įsitikinimu, patvirtinančius dalijamo turto vertę, o kita Å¡alis elgiasi pasyviai (t. y. neginčija Å¡ios vertės, neteikia įrodymų, patvirtinančių kitokiÄ turto vertę), nesuponuoja teismo teisės atmesti Å¡alies reikalavimÄ padalyti turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti Å¡ie atsakovo nurodyti daiktai: minkÅ¡tas kampas (nuotraukos Nr. 65, 68, 69), tualetinis staliukas (nuotrauka Nr. 67), knygų spintelės nematyti, tačiau yra knygų lentyna (nuotrauka Nr. 68), spinta (nuotraukos Nr. 80-82), dvigulė lova (nuotraukos Nr. 75-80), komoda (nuotraukos Nr. 79-82), muzikinis centras (nuotrauka Nr. 83).

Kaip nurodė ieškovė, prie dvigulės lovos taipogi yra ir 2 spintelės (nuotraukos Nr. 78, 80). Iš nuotraukų matyti, kad spinta, dvigulė lova, komoda ir dvi spintelės prie lovos yra vienodo dizaino, spalvos, faktūros, duomenų, kad šiuos daiktus šalys pirko atskirai, byloje nėra, todėl spręstina, kad šie baldai šalių buvo pirkti kaip vienas baldų komplektas. Atsakovo teigimu spintos vertė yra 180,00 Eur, dvigulės lovos – 300,00 Eur, komodos – 50,00 Eur. Ieškovė su nurodytų daiktų verte nesutiko, teigė, kad visas miegamojo baldų komplektas pirktas už 310,00 Eur.

Pažymėtina, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė jokių daiktų įsigijimÄ patvirtinančių kvitų. Todėl sprendžiant dėl minėtų daiktų vertės, atsižvelgtina į tai, kad daiktai nėra nauji, tikėtina jie pirkti laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. pabaigos, daiktai yra naudoti mažiausiai 2 metus, taip pat įvertinus tai, kad baldai nėra pagaminti iÅ¡ medžio masyvo, jiems pagaminti naudotos medienos plokÅ¡tės ir kitos medžiagos, kurių kaina nėra didelė, todėl viso miegamojo baldų komplekto kaina Å¡io sprendimo priėmimo dienÄ tikėtina yra 400,00 Eur.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl tualetinio staliuko vertės (atsakovas teigė, kad jo vertė yra 110,00 Eur, o ieÅ¡kovė – 35,00 Eur), taip pat dėl knygų lentynos (atsakovo teigimu – spintelės), tačiau vėlgi nepateikė jokių minėtų daiktų įsigijimÄ patvirtinančių įrodymų. Kaip nustatyta Å¡ioje byloje antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, Å¡alių bute yra knygų lentyna. Todėl įvertinus knygų lentynos dydį, tai, kad ji pagaminta iÅ¡ medienos plokščių, naudota, pirkta laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. pabaigos, spręstina, kad jos vertė sprendimo priėmimo dienÄ yra 15,00 Eur.

Taipogi įvertinus tualetinio staliuko bÅ«klę, tai, kad jis naudotas, pirktas laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. pabaigos, spręstina, kad jo vertė sprendimo priėmimo dienÄ yra 50,00 Eur. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl minkÅ¡to kampo vertės (250,00 Eur), muzikinio centro vertės (100,00 Eur) ir transporto priemonės Renault Modus, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertės (2000,00 Eur). Taigi nustačius visų dalintinų daiktų vertę, konstatuotina, kad visa dalintino turto vertė yra 37815,00 Eur.

Ä®rodymų, kad visas ar dalis Å¡io turto įsigyta panaudojus vienos ar kitos Å¡alies asmenines lėšas ar iÅ¡ asmeninio turto ar iki santuokos sudarymo ar yra kiti CK 3.89 straipsnyje nustatyti pagrindai pripažinti turtÄ asmenine vienos ar kitos Å¡alies nuosavybe, Å¡alys nepateikė. Todėl visas Å¡is turtas pagal galiojančiÄ bendrÄ jÄ sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpcijÄ , nustatytÄ CK 3.87 straipsnyje, laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), todėl byloje esant duomenims, kad abu sutuoktiniai santuokos metu dirbo, gavo pajamas (el. b. 1 t., 16-18, 36-49 l.), o ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, kad atsakovo pajamas patvirtinantys įrodymai yra suklastoti (CPK 178 str.), taip pat esant įrodymams (Å¡alių ir trečiojo asmens V.

P. paaiÅ¡kinimai, liudytojos D. B. parodymai), kad abu prisidėjo bendru darbu prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukÅ«rimo ir/ar bendro Å«kio vedimo, nėra pagrindo pripažinti vienų ar kitų daiktų ir/ar statybinių medžiagų, galimai įsigytų sumokant už juos vienam ar kitam sutuoktiniui grynais pinigais ar banko kortele, asmenine nuosavybe. Atsakovas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimus.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jam gali bÅ«ti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ ir neleidžia vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).

Taigi tiek teisės aktais, tiek ir teismų praktikoje yra iÅ¡plėtota, kad pagerinus kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise priklausantį daiktÄ , kitam sutuoktiniui gali bÅ«ti kompensuojama už daikto pagerinimus. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad buvo pagerintas Å¡alims bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis butas, t.y., ne asmenine nuosavybės teise priklausantis daiktas, Å¡alių bute buvo baigti beveik visi vidaus apdailos darbai, Å¡alys nesiginčijo, kad buvo pakeistas bute vamzdynas ir sutvarkyta kanalizacijos sistema, tačiau nurodyti buto pagerinimai nėra tokio pobÅ«džio ir masto, kad bÅ«tų pagrindas pripažinti teisę į turto bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.

Be to, iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei liudytojos D. B. parodymų, matyti, kad šalys kartu pirko statybines medžiagas, kiekviena iš jų kiek galėjo prisidėjo darbu prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo, joms padėjo kiti asmenys (pvz. ieškovės duktė (el. b. 2 t., 95 l.). Dėl šios priežasties atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės statybinėms medžiagoms ir/ar statybos darbams atlikti panaudotas lėšas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.).

Kaip nustatyta Å¡ioje byloje, Å¡alių nekilnojamasis turtas – butas – yra įkeistas AB SEB bankui, siekiant užtikrinti tinkamÄ prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymÄ . Kaip ir buvo minėta 2018-10-30 likusi nesumokėta kredito dalis buvo 28 693,81 Eur. IeÅ¡kovė nepateikė įmokų mokėjimo grafiko, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima tiksliai nustatyti bankui mokamų ir mokėtinų įmokų ateityje dydį, tačiau iÅ¡ pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (el. b. 1 t., 80-83 l.) matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2018-10-10 mokėtos 178,36 Eur dydžio įmokos.

Todėl, nesant byloje duomenų, kad ieÅ¡kovė nevykdė ar tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, spręstina, kad sprendimo priėmimo dienÄ likusi nesumokėta kredito dalis yra 27 266,93 Eur (28 693,81 – 178,36 x 8 (mėn.)). Kadangi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), o aplinkybės, nurodytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenustatytos, todėl iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (buto) vertės 35 000,00 Eur atėmus vykdytinų įsipareigojimų sumÄ (27 266,93 Eur), gaunama 7 733,07 Eur dalintino nekilnojamojo turto vertė, o vienam sutuoktiniui tenkanti turto vertė yra 3 866,54 Eur.

Kaip nustatyta Å¡ioje byloje įsiskolinimas UAB „General Financing“ Å¡io sprendimo priėmimo dienÄ yra padengtas, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus UAB „General Financing“ toliau vykdys ieÅ¡kovė yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.B.v.

A.B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.V.v.

A.V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.T.v. K.T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1dalyje, 3.127 straipsnio 3dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.V.v. I.V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Nagrinėjamu atveju dėl itin įtemptų ir konfliktiÅ¡kų Å¡alių tarpusavio santykių, dėl to, kad atidalinti realiÄ sias nekilnojamojo turto dalis taip, kad abi Å¡alys netrukdomai galėtų naudotis joms priskirtomis buto dalimis, nepadarant žalos nekilnojamajam turtui, yra neįmanoma.

Todėl butas natÅ«ra priteistinas vienai iÅ¡ Å¡alių, kitai savo ruožtu priteisiant kompensacijÄ už pirmajai Å¡aliai priteistos turto vertės, virÅ¡ijančios jo dalį. Sprendžiant klausimÄ dėl to, kam priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, svarbios yra Å¡ios aplinkybės – kaip nustatyta pagal byloje esančius įrodymus, ieÅ¡kovė dirba, gauna pastovias pajamas, susijusias su darbo santykiais, jos darbo užmokestis kiekvienÄ mėnesį yra apie 700,00 Eur. Tuo tarpu atsakovas Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pajamų ir/ar santaupų neturi.

Be to, kaip nurodė pats atsakovas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., 7 l.), o įrodymų, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso kitas turtas – byloje nėra. Taigi ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė palyginus su atsakovo turtine padėtimi, ji turi geresnes galimybes vykdyti tiek savo įsipareigojimus bankui, tiek ir savalaikiai iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nekilnojamasis turtas (butas) natÅ«ra priteistinas ieÅ¡kovei, įpareigojant jÄ per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡mokėti atsakovui 3 866,54 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį, tokiu bÅ«du Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinant, o prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetant (CPK 270 str.).

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė po santuokos nutraukimo turėtų nuosavybės teise priklausyti ieÅ¡kovei, todėl Å¡i ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis tenkintina, ieÅ¡kovei priteisiant 2000,00 Eur vertės transporto priemonę, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant 1000,00 Eur kompensacijÄ už jai tenkančių didesnę turto dalį, jÄ sumokant per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 270 str.). Å alys taipogi neprieÅ¡taravo, kad 100,00 Eur vertės muzikinis centras bÅ«tų priteistas atsakovui, o ieÅ¡kovei bÅ«tų priteista 250,00 Eur vertės minkÅ¡tas kampas, 50,00 Eur vertės tualetinis staliukas, 15,00 Eur vertės knygų lentyna ir 400,00 Eur vertės miegamojo baldų komplektas, todėl Å¡ie Å¡alių reikalavimai tenkintini, ir atsakovui priteistinas 100,00 Eur vertės minėtas kilnojamasis turtas, ieÅ¡kovei priteistina kilnojamojo turto už 715,00 Eur, įpareigojant jÄ per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui 307,50 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį (CPK 270 str.).

Taigi ieÅ¡kovė įpareigoti per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti iÅ¡ viso 5 174,04 Eur kompensacijÄ atsakovui už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Atsakovas Å¡ioje byloje taipogi praÅ¡o padalinti ieÅ¡kovės vienasmeniÅ¡kai sumokėto kredito dalį, priteisiant iÅ¡ jo ieÅ¡kovei ½ dalį jos sumokėtų bankui įmokų. Visų pirma, ieÅ¡kovė vykdė solidariÄ jÄ prievolę bankui, o solidarioji prievolė yra nedalijama. Antra, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėtÄ solidariÄ jÄ prievolę ieÅ¡kovė vykdė iÅ¡ savo asmeninio turto, kas yra pagrindas iÅ¡skaityti atliktus mokėjimus iÅ¡ bendro turto vertės. Dėl minėtų priežasčių Å¡is atsakovo reikalavimas netenkintinas (CPK 270 str.).

Galiausiai, byloje kilo ginčas dėl prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo ir/ar modifikavimo nutraukus santuokÄ . Kaip matyti iÅ¡ abiejų Å¡alių argumentų, reikalavimus nustatyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymo tvarkÄ ir/ar prievolių modifikavimÄ po santuokos nutraukimo, Å¡alys sieja su nekilnojamojo turto nuosavybės teise. Å alių kreditorius neprieÅ¡taravo reikalavimams dėl prievolės vykdymo tarp Å¡alių tvarkos nustatymo, tačiau nesutiko solidariosios prievolės modifikuoti į asmeninę prievolę.

Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui.

Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi (abu), iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktÄ ir Å¡iose nutartyse nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

RizikÄ dėl vieno iÅ¡ bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis). Taigi sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (iÅ¡oriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokiÄ skolos dalį mokės kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiÅ¡kia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visÄ skolÄ ar didesnę jo dalį grÄ Å¾inus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas). Kadangi solidariosios prievolės teisinio santykio Å¡alys yra sutuoktiniai ir kreditorius, Å¡ios prievolės vykdymo tvarka gali bÅ«ti nustatyta Å¡io teisinio santykių Å¡alių bendru sutarimu arba sutuoktiniams susitariant dėl jų indėlio į bendrÄ jÄ solidariÄ jÄ prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymÄ .

Nors toks susitarimas ir neriboja kreditoriaus teisės reikalauti visiÅ¡ko bendros prievolės įvykdymo iÅ¡ bet kurio bendraskolio, jis yra skatintinas, nes aiÅ¡kiau apibrėžia kiekvieno iÅ¡ bendraskolių tarpusavio atsakomybę. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius nesutiko modifikuoti ar dalinti solidariÄ jÄ prievolę, ji paliktina solidariÄ ja, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti, kad jis asmeniÅ¡kai vykdys sutartinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį atmestinas (CPK 270 str.).

Be to, kadangi dalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ , visas nekilnojamasis turtas, o ne tik jo iÅ¡mokėtoji vertė, natÅ«ra buvo priteistas ieÅ¡kovei, vadinasi, įvykdžius solidariÄ jÄ prievolę, naudÄ â€“ turto pasyvo sumažėjimÄ ir jam priteisto turto vertės, panaikinus hipotekÄ , padidėjimÄ â€“ gautų tik ieÅ¡kovė, todėl nustatytina, kad po santuokos nutraukimo solidariÄ jÄ prievolę pagal Kredito sutartį vykdys ieÅ¡kovė, taip tenkinat Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį (CPK 270 str.). Dėl trečiojo asmens savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Å¡alies, kuriai bus priteistas butas arba iÅ¡ abiejų Å¡alių lygiomis dalimis 908,18 Eur skolÄ už statybines medžiagas, automobilio paskolos dengimÄ bei ieÅ¡kovės dukters poreikių tenkinimÄ . Šį reikalavimÄ trečiasis asmuo grindė mokėjimo dokumentų apyraÅ¡u (el. b. 1 t., 98-99 l.) ir iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ banko sÄ skaitos bei mokėjimo kvitais (el. b. 1 t., 100-128 l.). IÅ¡ nurodytų įrodymų matyti, kad automobilio lizingo įmokai sumokėta 55,00 Eur (el. b. 1 t., 128 l.), D.

B. iÅ¡laidoms sumokėta 20,00 Eur (el. b. 104 l.), o statybinėms medžiagoms iÅ¡leista 833,18 Eur (el. b. 1 t., 100-103, 105-127 l.). Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad trečiasis asmuo padėjo įsirengti Å¡alių butÄ , padėjo jį remontuoti, net vežė (davė) kai kurias medžiagas Å¡alims, kad sumokėjo įmokÄ už transporto priemonę bei padengė ieÅ¡kovės dukters iÅ¡laidas. Tačiau ieÅ¡kovė nurodė, jog tuo pačiu metu buvo remontuojamas Å¡alių butas bei trečiojo asmens gyvenamasis bÅ«stas, ir abejuose statybos objektuose buvo panaudotos tos pačios statybinės medžiagos.

Todėl, jos nuomone, trečiojo asmens reikalavimas priteisti iÅ¡laidų už statybines medžiagas atlyginimÄ yra nepagrįstas. Su Å¡iais ieÅ¡kovės teiginiais nesutiko atsakovas ir trečiasis asmuo, nurodydami, kad remontuojant butÄ ir remontuojant trečiojo asmens bÅ«stÄ buvo naudojamos skirtingos statybinės medžiagos, kad atsakovas padėjo trečiajam asmeniui darbu, o ne statybinėmis medžiagomis, ir pas trečiÄ jį asmenį buvo remontuojamas garažas, laiptai, aikÅ¡telė, klijuotos plytelės. IÅ¡analizavus 2019-03-21 antstolio Tomo Ubarto faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes apie trečiojo asmens V.

P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontÄ (el. b. 2 t., 82-84 l.), įvertinus prie 2019-02-27 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių protokolo pridėtas nuotraukas ir jas palyginus su prie 2019-03-21 antstolio Tomo Ubarto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtomis nuotraukomis, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių bute ir trečiojo asmens name skiriasi panaudotų statybinių medžiagų faktÅ«ra, spalva, dydis ir kt. Be to, pagal atliktų darbų pobÅ«dį ir vietÄ (Å¡alys remontavo butÄ , atliko vidaus apdailÄ , o pas trečiÄ jį asmenį remontuotas garažas, aikÅ¡telė, laiptai) negalėjo bÅ«ti panaudotos tos pačios statybinės medžiagos.

Atsižvelgiant į Å¡iuos įrodymus, ieÅ¡kovės teiginiai, kad pas trečiÄ jį asmenį ir Å¡alis remontuojant nekilnojamÄ jį turtÄ buvo panaudotos tos pačios statybinės medžiagos, atmestini, kaip nepagrįsti. Pagal CK 3.192 ir 3.1921 straipsnius tėvai privalo iÅ¡laikyti tik savo nepilnamečius vaikus arba sulaukusius pilnametystės vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programÄ ar pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programÄ ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems bÅ«tina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Pagal bylos įrodymus nustatyta, kad atsakovas tuo metu, kai trečiasis asmuo mokėjo už statybines medžiagas ir Å¡alių transporto priemonę, buvo pilnametis ir neatitiko CK 3.1921 straipsnyje nustatytų kriterijų, taigi trečiasis asmuo neprivalėjo iÅ¡laikyti (teikti piniginės paramos ar paramos statybinėmis medžiagomis) savo pilnamečio sÅ«naus, o juo labiau neprivalėjo iÅ¡laikyti ieÅ¡kovės dukters, kuri nėra susijusi giminystės ryÅ¡iais su trečiuoju asmeniu. Tačiau trečiasis asmuo, pirkdamas statybines medžiagas Å¡alių butui remontuoti, sumokėdamas įmokÄ už transporto priemonę, apmokėdamas ieÅ¡kovės dukters iÅ¡laidas, turėjo nuostolių, Å¡iuos nuostolius Å¡alys žadėjo atlyginti, tačiau iki Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo neatlygino.

Pagal įsiskolinimo pobūdį, šalių skola trečiajam asmeniui už statybines medžiagas laikytina prievole vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, nes yra susijusi su bendro turto tvarkymu (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.), o įmoka sumokėta už transporto priemonę laikytina prievole vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, nes yra susijusi su šeimos turto išlaikymu (CK 3.109 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu ieškovės prievolė trečiajam asmeniui atlyginti trečiojo asmens išlaidas, patirtas išlaikant ieškovės dukterį, laikytina asmeninio pobūdžio prievole.

Taigi tarp Å¡alių ir trečiojo asmens dėl skolos už statybines medžiagas bei transporto priemonės įmokÄ bei tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens dėl skolos už ieÅ¡kovės dukters iÅ¡laidų padengimÄ atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.50 str.). Tokiu bÅ«du trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Kadangi byloje nėra įrodymų, jog Å¡alys savo prievolę trečiajam asmeniui įvykdė, trečiojo asmens reikalavimas tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ ieÅ¡kovės, kuriai priteistas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonė, bei kuri privalėjo iÅ¡laikyti savo dukterį, priteistina 908,18 Eur skola, tokiu bÅ«du trečiojo asmens reikalavimÄ tenkinant visiÅ¡kai (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje ieškinys tenkintas iš dalies (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo – 25 proc., neturtinės žalos priteisimo – 0 proc., turto padalijimo – 25 proc., prievolės vykdymo – 25 proc., iš viso 75 proc.), o atsakovo priešieškinis tenkintas irgi iš dalies (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo – 20 proc., dėl turto padalinimo – 1,33 proc., dėl prievolės pripažinimo asmenine – 0 proc., dėl ieškovės prievolės UAB „General Financing“ – 0 proc., dėl neturtinės žalos – 20 proc., iš viso 41,33 proc.), trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkintas 100 proc.

IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (el. b. 1 t., 23-24 l.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 228,54 Eur (el. b. 1 t., 166 l.), byloje ieÅ¡kovė sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį (el. b. 1 t., 20 l.) bei ieÅ¡kovei buvo teikiama jos pasirinktų advokatų teisinė pagalba, už kuriÄ ji sumokėjo 390,00 Eur (el. b. 2 t., 93 l.). Atsakovas byloje sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį (el. b. 1 t., 196 l.), jam iki sprendimo byloje priėmimo buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas (el. b. 2 t., 8-9 l.), jį atstovavo advokatas V.

Skaburskas, už kurio paslaugas sumokėta 400,00 Eur (el. b. 1 t., 197 l.). Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P. byloje turėjo 405,00 Eur (el. b. 1 t., 149, 194 l., 2 t., 25 l.), kurios priteistinos iÅ¡ V. P. iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes yra bÅ«tinos ir pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). IeÅ¡kovė byloje turėjo sumokėti 475,00 Eur žyminį mokestį, nuo kurio ji nebuvo atleista (50 proc.), tačiau sumokėjo 38,00 Eur. Tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 712,00 Eur žyminis mokestis ((75+75+686+113)*0,75), o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina valstybei 199,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ji nebuvo atleista, tačiau nesumokėjo (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).

Atsakovas šioje byloje sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 1179,00 Eur (75+75+75+113+841), o kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl įvertinus atsakovo atmestų reikalavimų dalį ir tai, kad dalį žyminio mokesčio jis yra sumokėjęs, jo mokėtinas valstybei žyminis mokestis yra 593,00 Eur, o iš ieškovės, atsižvelgiant į priešieškinio patenkintų reikalavimų dalį ir tai, kad ieškovė 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteistina 244,00 Eur žyminis mokestis valstybei.

Taigi iš atsakovo iš viso valstybei priteistinas 1305,00 Eur žyminis mokestis, o iš ieškovės iš viso valstybei priteistinas 443,00 Eur žyminis mokestis. Išlaidos advokato pagalbai priteisiamos pagal CPK 93 straipsnio taisykles, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, iÅ¡laidos advokato pagalbai priteistinos taip - iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti atsižvelgiant į prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkintų reikalavimų (400,00x 41,33 proc.= 165,32 Eur) apimtį, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai atsižvelgiant į ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų apimtį (390,00 x 75 proc. = 293,00 Eur).

Be to, ieÅ¡kovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidas sudaro 228,54 Eur, ieÅ¡kovė 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas 75 proc., vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1, 2 dalimis iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 85,70 Eur už ieÅ¡kovei suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 142,84 Eur už jai suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Teismas turėjo 7,10 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui turėtų bÅ«ti paskirstytos taip: iÅ¡ ieÅ¡kovės reikėtų priteisti 1,78 Eur iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovo – 5,32 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laidų priteistinų iÅ¡ ieÅ¡kovės dydis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , taip pat siekiant nepažeisti nei vienos iÅ¡ Å¡alių interesų, minėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, trečiojo asmens savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ tenkinti visiÅ¡kai. SantuokÄ tarp R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å akių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 81, nutraukti dėl atsakovo A.

P. kaltės. Palikti ieÅ¡kovei „P.“ pavardę, o atsakovui – „P.“ pavardę. IeÅ¡kovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priteisti butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Renault Modus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minkÅ¡tÄ kampÄ , tualetinį staliukÄ , knygų lentynÄ ir miegamojo baldų komplektÄ . Atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybės teise priteisti muzikinį centrÄ .

Priteisti atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 174,04 Eur (penkių tÅ«kstančių vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt keturių eurų, 4 ct) kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį, kuriÄ ieÅ¡kovė įpareigojama sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. P. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 908,18 Eur (devynių Å¡imtų aÅ¡tuonių eurų, 18 ct) skolÄ ir 405,00 Eur (keturių Å¡imtų penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo Å¡alių prievolė trečiajam asmeniui AB SEB bankas pagal 2016-11-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 06A1618211453-12 iÅ¡lieka solidari, o įmokas mokės ieÅ¡kovė R. P., a. k. (duomenys neskelbtini). Nepriteisti iÅ¡laikymo buvusiems sutuoktiniams. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1305,00 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų penkių eurų) žyminį mokestį valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 85,70 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių eurų, 70 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jas pervedant į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Å iaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 443,00 Eur (keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt trijų eurų) žyminį mokestį valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 142,84 Eur (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų, 84 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jas pervedant į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Å iaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 293,00 Eur (dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt trijų eurų) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisti atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 165,32 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių eurų, 32 ct) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose.

Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimÄ iÅ¡siųsti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – santuokos nutraukimui įregistruoti. Teisėja Gema JanuÅ¡ienė