3f3d2ed8-0c4a-4fbf-ae00-7a4eca35576b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1043-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00877-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Geva“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Geva“ ieÅ¡kinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas arba perkančioji organizacija) vykdomo supaprastinto vieÅ¡ojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone“ (toliau – Pirkimas) sÄ lygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punktÄ ir 6 priedo „PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir sÄ lygos 2.4 punktÄ (bei tapačias nuostatas perkeltas į Pirkimo sÄ lygų 5 priedo „PasiÅ«lymas dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone pirkimo“ 5 dalį „PasiÅ«lymo kokybiniai parametrai“), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad, ketindama dalyvauti atsakovės vykdomame Pirkime, susipažino su Pirkimo sÄ lygomis ir laikydama pastarÄ sias neteisėtomis, 2022 m. birželio 28 d. pateikė atsakovui dėl jų pretenzijÄ . Perkančioji organizacija 2022 m. liepos 5 d. praneÅ¡imu informavo tiekėjÄ apie pretenzijos atmetimÄ .

3. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Pirkimo sÄ lygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punkto nuostata, nustatanti kvalifikacinį reikalavimÄ tiekėjui per paskutinius 3 (trejus) metus iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos pagal vienÄ ar daugiau sutarčių bÅ«ti savo jėgomis suteikusiam ir teikiančiam panaÅ¡ias paslaugas už ne mažiau kaip 70 000 Eur be PVM, neproporcingai Pirkimo objektui riboja tiekėjų konkurencijÄ , eliminuoja tiekėjų, ypač naujai į rinkÄ ateinančių, dalyvavimÄ Pirkime, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, sudaro sÄ lygas nesÄ Å¾iningam tiekėjų varžymuisi.

Nors ginčijamos Pirkimo sÄ lygos numato galimybę tiekėjui remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais (tuo atveju, jeigu tie subjektai patys vykdys tÄ Pirkimo sutarties dalį, kuriai reikia jų turimų pajėgumÄ ), tačiau tuo pačiu jose yra nustatytas perteklinis reikalavimas per atitinkamÄ laikotarpį iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos tiekėjui pačiam savo jėgomis, t. y. nesiremiant kitų Å«kio subjektų pajėgumais, bÅ«ti suteikus / tebeteikiant tapačias perkamoms paslaugas už ženkliÄ pinigų sumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų rinkoje veikia ribotas ratas potencialių tiekėjų, nuolat dalyvaujančių tokios paslaugos vieÅ¡uosiuose pirkimuose, tai pagrįstai leidžia manyti Pirkimo sÄ lygas esant parengtas konkrečiam tiekėjui. Be to, Pirkimo sÄ lygose nustatyta teise tiekėjui remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais, tiekėjui faktiÅ¡kai sudaroma galimybė iÅ¡vengti ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo, kas įrodo, kad ginčijamas reikalavimas tiesiogiai nėra susijęs su tiekėjo kvalifikacija ir jos nepagrindžia.

4. Kadangi ginčijamas Pirkimo sÄ lygų reikalavimas, aiÅ¡kinant Pirkimo sÄ lygų formuluotes lingvistiniu požiÅ«riu, reiÅ¡kia reikalavimÄ tiekėjui turėti patirtį bÅ«tent analogiÅ¡kų (tapačių) Pirkimu ketinamų įsigyti, o ne panaÅ¡ių paslaugų teikime, toks reikalavimas riboja konkurencijÄ bei pažeidžia Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos“ (toliau – ir Metodika) 16 punkto nuostatas, kadangi perkančioji organizacija gali reikalauti tiekėjo patirties tik teikiant panaÅ¡ias, bet ne analogiÅ¡kas paslaugas.

5. Reikalavimas tiekėjams bÅ«ti suteikusiems ar teikiantiems panaÅ¡ias paslaugas už 70 000 Eur sumÄ be PVM neatspindi tiekėjų patirties, nes tas pačias paslaugas teikiant mažesniuose miesteliuose, labai sunku pasiekti reikalaujamÄ sumÄ . Atsakovas panaÅ¡iu laikotarpiu skelbdamas vieÅ¡uosius pirkimus dėl analogiÅ¡kų paslaugų teikimo Panevėžio, Alytaus apskrityse, ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo nebuvo nustatęs. Tokio reikalavimo nebuvo nustatyta ir skelbiant konkursus dėl analogiÅ¡kų paslaugų viešųjų pirkimų 2021 m.

Tokiu bÅ«du susiduriama ne su perkančiosios organizacijos diskrecijos teise nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, o siekiama apriboti galimybę Pirkime dalyvauti ir paslaugas Vilniaus apskrityje teikti naujiems tiekėjams, įskaitant ieÅ¡kovę, žinant, kad jų neatitiks naujas tiekėjas. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams yra perteklinis, nes Pirkimo sÄ lygose yra nustatyti kiti reikalavimai, susiję su tiekėjų kvalifikacija, tokie, kaip turėjimas teisės verstis atitinkama veikla, techninių pajėgumų turėjimas ir kiti, kurių pakanka patvirtinti tiekėjo pajėgumÄ teikti atsakovo perkamas paslaugas.

6. Pirkimo sÄ lygų 6 priedo „PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir sÄ lygos“ 2.4 punkto (bei tapati nuostata perkelta į Pirkimo sÄ lygų 5 priedo „PasiÅ«lymas dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone pirkimo“ 5 dalį „PasiÅ«lymo kokybiniai parametrai“) nuostata, nustatanti, jog tiekėjas, pateikęs T1 kriterijų (aplinkosauginis kriterijus, pagal kurį papildomi balai ekonominio naudingumo kontekste suteikiami, jeigu tiekėjas yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemÄ ) gauna maksimalų balų skaičių (10), o tokio nepateikęs tiekėjas – 0 balų skaičių, neturi įtakos perkamų paslaugų kokybei, tačiau eliminuoja iÅ¡ Pirkimo smulkius Å«kio subjektus, neįsidiegusius aplinkos apsaugos vadybos sistemos.

Tokio kriterijaus nustatymas sÄ lygoja situacijÄ , kai perkančioji organizacija įsigys paslaugÄ už žymiai didesnę kainÄ , nors tiekėjai, neturintys įdiegtos aplinkos apsaugos vadybos sistemos, analogiÅ¡kÄ paslaugÄ siÅ«lys įsigyti už mažesnę kainÄ . Tokia Pirkimo sÄ lyga yra nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslu įsigyti reikiamas paslaugas ar prekes už geriausiÄ kainÄ bei neužtikrina, kad vieÅ¡ajame pirkime bÅ«tų laikomasi VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtintų principų.

7. Aplinkybė, kad perkančiosioms organizacijoms yra nustatyti atitinkami žaliųjų pirkimų reikalavimai, savaime nereiškia, jog atitinkamų teisės aktų nuostatos imperatyviai privalo būti taikomos būtent dabar – ginčo Pirkimo atveju ir būtent 2022 m. Atsakovas iki 2022 m. pabaigos dar turi visas galimybes žaliųjų pirkimų reikalavimus selektyviai taikyti kituose savo organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, ypač tuose, kuriuose, skirtingai nei ginčo Pirkimo atveju, atsakovo sudaromos viešojo pirkimo sutartys nesukelia teisių, pareigų ir piniginių prievolių tretiesiems asmenims. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovės, kaip siekiančios dalyvauti Pirkime tiekėjos, tinkamumas ginčyti ginčo Pirkimo sÄ lygas jos pačios aptartas labai lakoniÅ¡kai, tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, kuri siekė dalyvauti Pirkime pagal pakeistas sÄ lygas, visgi gali bÅ«ti pripažinta tinkamu asmeniu kvestionuoti ginčo Pirkimo sÄ lygas.

10. Argumentų, kuriais ieÅ¡kovė remiasi, ginčydama Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punkto teisėtumÄ , ji visiÅ¡kai nesieja su savo pačios subjektinių teisių pažeidimu. IeÅ¡kovė nei kartu su pretenzija, nei prie ieÅ¡kinio nėra pridėjusi duomenų bei nėra nurodžiusi faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad jos atžvilgiu reikalavimas įrodyti suteiktų / teikiamų paslaugų vertę yra neproporcingas, jog ji pati ar pasitelkusi kitus Å«kio subjektus neturi sÄ lygų (galimybių), ar turi blogesnes sÄ lygas (galimybes) tam, kad atitiktų nustatytÄ kvalifikacinį reikalavimÄ . IeÅ¡kovė pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės tik darė prielaidas dėl kitų tiekėjų, ypač paslaugas teikiančių mažesniuose miestuose ar naujai ateinančių į rinkÄ , teisių dalyvauti Pirkime galimo pažeidimo.

11. Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punkte nustatytas reikalavimas ieÅ¡kovei buvo aiÅ¡kus, ji neprašė atsakovo paaiÅ¡kinti Pirkimo sÄ lygų. IeÅ¡kovė ginčijo Å¡ios Pirkimo sÄ lygos teisėtumÄ tuo aspektu, kad jame, kaip panaÅ¡ios paslaugos, buvo nurodytos iÅ¡ esmės tapačios Pirkimo objektui paslaugos. Tačiau ieÅ¡kovė nepagrindė, kaip ginčijama Pirkimo sÄ lygų nuostata apribojo pačios ieÅ¡kovės galimybes dalyvauti Pirkime ir konkuruoti dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo.

12. IeÅ¡kovė, ginčydama Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punktÄ tuo aspektu, kad nėra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinta, kodėl tokiu atveju, kai leidžiama remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais, yra nustatytas perteklinis reikalavimas tiekėjui savo jėgomis bÅ«ti suteikus / teikiant panaÅ¡ias paslaugas, tokios sÄ lygos neteisėtumÄ sieja su Å¡ios sÄ lygos pritaikymu konkrečiam tiekėjui. Tačiau, pirma, ieÅ¡kovė nenurodė tariamo konkretaus tiekėjo, kuris atitinka nurodytÄ reikalavimÄ , antra, nepateikė argumentų ir nenurodė faktinių aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijama Pirkimo sÄ lygų nuostata pažeidžia jos pačios subjektines teises, riboja jos galimybes pateikti pasiÅ«lymÄ ir dalyvauti Pirkime, konkuruoti dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo.

13. IeÅ¡kovės argumentai, kuriais ji grindžia Pirkimo sÄ lygų 6 priedo 2.4 punkte nustatyto ginčijamo ekonominio naudingumo kriterijaus neteisėtumÄ , nėra susiję su pačios ieÅ¡kovės subjektinių teisių pažeidimu. Nei pretenzijoje, nei ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nėra nurodžiusi, kad dėl ekonominio naudingumo (aplinkosauginio) T1 kriterijaus ir balų už jį nustatymo Pirkimo sÄ lygose, neproporcingai sumažėjo pačios ieÅ¡kovės galimybės konkuruoti vieÅ¡ajame Pirkime arba kad perkančiajai organizacijai iÅ¡kilusi tariama grėsmė įsigyti paslaugas didesne kaina kažkaip pažeidė ir ieÅ¡kovės subjektines teises.

14. IeÅ¡kovė visų ginčijamų Pirkimo sÄ lygų neteisėtumÄ dėl diskriminuojančio ir konkurencijÄ dirbtinai ribojančio jų pobÅ«džio bei viešųjų pirkimų principų pažeidimų siejo su jų pritaikymu tariamam konkrečiam tiekėjui. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė argumentų ir įrodymų dėl jos pačios subjektinių teisių pažeidimo, o pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais dėl Pirkimo sÄ lygų pritaikymo konkrečiam neįvardintam tiekėjui iÅ¡ esmės patvirtino savo siekį ginti tariamai pažeistas kitų tiekėjų teises konkuruoti dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo, kas prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas sampratai.

IeÅ¡kovės iÅ¡dėstytos prielaidos apie tariamai pažeistas visų kitų tiekėjų teises ir apribotÄ konkurencijÄ dėl Pirkimo sÄ lygų pritaikymo tariamam neįvardintam tiekėjui nesudaro pagrindo spręsti esant jos teisinį suinteresuotumÄ ginčyti Pirkimo sÄ lygas.

15. IeÅ¡kovė viso ginčo metu (tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijoje) iÅ¡ esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo Pirkimo sÄ lygas, nepagrindė, kad bÅ«tent dėl jų nustatymo Pirkimo sÄ lygose ji neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti Pirkime, ar kad tokios galimybės buvo gerokai apsunkintos, ji turėjo blogesnes sÄ lygas, lyginant su jos konkurentais, dalyvauti Pirkime. IeÅ¡kovės argumentai iÅ¡ esmės buvo nukreipti ne į siekį apginti savo galimai pažeistas teises, o į gynimÄ interesų tų tiekėjų, kuriuos ji apibÅ«dina kaip smulkesnius Å«kio subjektus, naujai į rinkÄ ateinančius Å«kio subjektus ir / ar kitus galimus panaÅ¡ioje situacijoje esančius subjektus.

16. Ieškovė rėmėsi viešųjų pirkimų principų pažeidimu, tačiau nenurodė argumentų, kurie būtų pagrindę, kaip konkrečiai buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės.

17. Teismas priėjo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti nagrinėjamoje byloje aptartas Pirkimo sÄ lygų nuostatas, nes neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo ir poreikio jį ginti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Geva“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde kartojamos ieÅ¡kinyje bei dublike iÅ¡dėstytos aplinkybės bei pateikiami tokie papildomi argumentai: 18.1. Apeliantė, pateikdama pretenzijÄ ir ieÅ¡kinį, pagrindė savo siekį dalyvauti Pirkime pagal praÅ¡omas pakeisti sÄ lygas, todėl įrodė bÅ«tinÄ jÄ teisinio suinteresuotumo sÄ lygÄ â€“ savo subjektinių teisių pažeidimo egzistavimÄ . Tiek nuginčijus Pirkimo sÄ lygas, tiek jas palikus galioti, tai sukeltų apeliantei tam tikras teisines pasekmes. 18.2. Aplinkybė, kad apeliantė dar nepateikė pasiÅ«lymo Pirkime, nepaneigia jos teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas.

IeÅ¡kinio tenkinimo atveju teismui pripažinus neteisėtomis ginčijamas Pirkimo sÄ lygas ir jas panaikinus, apeliantei nebÅ«tų kliūčių teikti pasiÅ«lymÄ ir varžytis dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo. 18.3. Apeliantė buvo ir yra tinkama ieÅ¡kovė – asmuo, įrodęs, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama ir kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko. Visa tai sudaro skundžiamo sprendimo panaikinimÄ savarankiÅ¡ku pagrindu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalyje. 18.4.

Atsakovas, kaip perkančioji organizacija, apeliantės pretenzijÄ ikiteisminėje ginčo stadijoje priėmė ir jÄ nagrinėjo, kas reiÅ¡kia, jog pati perkančioji organizacija pripažino ieÅ¡kovės, kaip potencialios tiekėjos teisę bei teisinį suinteresuotumÄ kvestionuoti Pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ . 18.5. Apeliantė teismine tvarka ginčijo Pirkimo sÄ lygas, nes dėl perteklinių ir nepagrįstų praÅ¡omų panaikinti reikalavimų neturėjo galimybės pateikti pasiÅ«lymo, o atsakovas pasiÅ«lymÄ bÅ«tų tiesiog atmetęs. Be to, skirtingai nei nurodoma sprendime, apeliantės, siekiančios dalyvauti Pirkime nebÅ«tų gelbėję ir subjektai, kurių pajėgumais galėtų remtis ieÅ¡kovė tam, kad atitiktų Pirkimo sÄ lygas, kadangi savo jėgomis nurodytų paslaugų nurodyta apimtimi ji dar nėra suteikusi.

IeÅ¡kovė tam, jog atitikti Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punkto kvalifikacinį reikalavimÄ , neturėjo galimybės remtis trečiųjų asmenų pajėgumais. 18.6. Apeliantė neturi įdiegtos aplinkos vadybos sistemos – perteklinio Pirkimo objektui neproporcingo reikalavimo ir bÅ«tent dėl to neproporcingai sumažėja jos galimybės konkuruoti vieÅ¡ajame pirkime. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu apeliantė tiesiogiai gina savo interesus ir teisę konkuruoti dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo, kadangi toks reikalavimas taip pat riboja galimybę Pirkime dalyvauti naujai į atitinkamÄ rinkÄ ateinančiam tiekėjui – apeliantei. 18.7.

IÅ¡vadÄ byloje teikusi institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) iÅ¡ esmės tiesiogiai patvirtino Pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumÄ , kas reiÅ¡kia, jog Pirkimas vykdomas pagal neaiÅ¡kias, tiekėjų skirtingai suprantamas Pirkimo sÄ lygas, todėl tokio Pirkimo procedÅ«ros privalo bÅ«ti nutrauktos.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Policijos departamentas praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 22. Bylos duomenimis, 2022 m. birželio 22 d. Policijos departamentas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis paskelbė apie supaprastintÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žTransporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone“, kuriuo numatė įsigyti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone (Pirkimo sÄ lygų 4.1 punktas).

23. UAB „Geva“, susipažinusi su paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygomis, 2022 m. birželio 28 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ , kurioje inter alia prašė pakeisti Pirkimo sÄ lygas pretenzijoje nurodyta apimtimi. PretenzijÄ grindžiama tuo, kad: 23.1. (1) Pirkimo sÄ lygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punkto nuostata, įtvirtinanti kvalifikacinį reikalavimÄ tiekėjui per paskutinius 3 (tris) metus iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos pagal vienÄ ar daugiau sutarčių bÅ«ti savo jėgomis suteikus ar tebeteikiant panaÅ¡ias paslaugas už ne mažiau kaip 70 000 Eur be PVM; panaÅ¡iomis sutartimis laikomos sutartys, kurios apima transporto priemonių nuvežimÄ , pervežimÄ , perkėlimÄ (transporto priemonių iÅ¡kėlimas, užkėlimas, nukėlimas ir kt.) ir jų saugojimÄ , pažeidžia VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, neproporcingai Pirkimo objektui riboja sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , eliminuoja daugelio kitų tiekėjų (ypač – naujai į rinkÄ ateinančių tiekėjų) dalyvavimÄ Pirkime bei sudaro sÄ lygas nesÄ Å¾iningam tiekėjų varžymuisi, t. y. pagrįstai leidžia manyti Pirkimo sÄ lygas esant parengtas (pritaikytas) konkrečiam tiekėjui, nes: (i) nėra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kokiu pagrindu Å¡i Pirkimo sÄ lygų nuostata numato galimybę tiekėjui remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais, jei tiekėjui tuo pačiu keliamas perteklinis reikalavimas per atitinkamÄ laikotarpį iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos pačiam savo jėgomis bÅ«ti suteikus / tebeteikiant panaÅ¡ių paslaugų už ženkliÄ pinigų sumÄ , (ii) panaÅ¡iomis sutartimis, vertinant sÄ lygų formuluotes lingvistiniu požiÅ«riu, iÅ¡ esmės laikomos analogiÅ¡ko pobÅ«džio sutartys dėl tapačių paslaugų, kurias siekiama įsigyti Pirkimu, tačiau Pirkimo vykdytojas, atsižvelgiant į Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos nuostatas, gali reikalauti tiekėjo patirties tik dėl panaÅ¡ių, bet ne analogiÅ¡kų paslaugų teikimo, darbų atlikimo, pernelyg nesusiaurinant vertinamo dalyko, (iii) Å¡iuo atveju tiekėjo kvalifikacija negali bÅ«ti vertinama pagal suteiktų / teikiamų paslaugų vertę (70 000 Eur be PVM), kadangi tiekėjo kvalifikacijos (gebėjimo vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį) vertinimo kontekste tiekėjui yra visiÅ¡kai nesvarbi nuvežtinos / pervežtinos / perkeltinos transporto priemonės buvimo vieta geografine prasme; 23.2. (2) Pirkimo sÄ lygų 6 priedo „PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir sÄ lygos“ 2.4 punkto nuostata, numatanti, kad tiekėjas, pateikęs T1 kriterijų, gauna maksimalų balų skaičių (10), tiekėjas, nepateikęs T1, gauna 0 (nulis) balų skaičių, atitinkamai, tapati nuostata tiesiogiai perkelta į Pirkimo sÄ lygų 5 priedo „PasiÅ«lymas dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone pirkimo“ 5 dalį „PasiÅ«lymo kokybiniai parametrai“, yra perteklinė ir Pirkimo objektui neproporcinga Pirkimo sÄ lyga, riboja galimybę Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui bei nėra suderinama su viešųjų pirkimų principais ir tikslu įsigyti prekes / paslaugas geriausia kaina, nes: (i) tokiÄ nesudėtingÄ paslaugÄ konkurencingais įkainiais perkančiajai organizacijai gali teikti ir smulkesnis Å«kio subjektas, neturintis įdiegtos aplinkos apsaugos vadybos sistemos EMAS arba kitos aplinkos apsaugos vadybos sistemos, tiekėjui sÄ lygojančios ženklius finansinius kaÅ¡tus, (ii) tokios sistemos įdiegimas pats savaime ne tik sukelia grėsmę perkančiajai organizacijai paslaugÄ Ä¯sigyti ženkliai didesne kaina, tačiau ir nuvežamų transporto priemonių savininkams, kuriems vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje nustatytais atvejais kils prievolė atsiskaityti – permokėti už suteiktas paslaugas; 23.3. (3) Pirkimo sÄ lygų 6 priedo „PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir sÄ lygos“ 3 punkte nurodoma maksimali pirkimui suplanuotų lėšų suma (260 000 Eur), PVM įskaitytas) (taip pat sutampanti ir su maksimaliai galima tiekėjų pasiÅ«lymų kaina) objektyviai nėra teisinga ir iÅ¡kreipianti faktinę situacijÄ , todėl perkančioji organizacija turėtų (i) arba padidinti maksimaliÄ pirkimui suplanuotų lėšų sumÄ , arba (ii) pakeisti transporto priemonių iki 3,5 t saugojimo paslaugos preliminaraus 18 mėn. saugotinų parų kiekius, atitinkančius realias saugojamų transporto priemonių apimtis paromis. 24. 2022 m. liepos 5 d.

Policijos departamentas raÅ¡tu „Dėl UAB „Geva“ pretenzijos nagrinėjimo“ inter alia informavo UAB „Geva“ apie pretenzijos atmetimÄ . Toks perkančiosios organizacijos sprendimas grindžiamas tuo, jog: (1) Pirkimo sÄ lygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas atitinka Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 15 ir 16.2 punktuose nustatytas rekomendacijas, (2) perkančioji organizacija nereikalauja, kad tiekėjai privalomai laikytųsi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, tačiau jei tiekėjas grindžia savo ekonominį naudingumÄ atitikimu aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartui, jis privalo pateikti atitikimÄ Å¡iam standartui įrodančius dokumentus, t. y. aplinkosauginis reikalavimas vertinamas tik kaip kokybinis ekonominio naudingumo kriterijus, be to, perkančiosios organizacijos, vykdydamos vieÅ¡uosius pirkimus, turi laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1133 „Dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ nustatytų reikalavimų, (3) 260 000 Eur su PVM paslaugų pirkimui suplanuota suma yra reali, nes atliktas rinkos tyrimas pagal tiekėjų Å¡iuo metu galiojančius vieÅ¡ai skelbiamus transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų sutarčių įkainius.

25. UAB „Geva“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pretenzijÄ , 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Policijos departamento vykdomo supaprastinto vieÅ¡ojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone“ sÄ lygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punktÄ ir 6 priedo „PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir sÄ lygos“ 2.4 punktÄ (bei tapačias nuostatas perkeltas į Pirkimo sÄ lygų 5 priedo „PasiÅ«lymas dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone pirkimo“ 5 dalį „PasiÅ«lymo kokybiniai parametrai“).

Taigi, ieÅ¡kinyje UAB „Geva“, skirtingai nei pretenzijoje, neginčijo Pirkimo sÄ lygų 6 priedo „PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir sÄ lygos“ 3 punkto nuostatos.

26. Panevėžio apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendime konstatavus, kad ieÅ¡kovė neįrodė vieno iÅ¡ teisinio suinteresuotumo ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas elemento – tiekėjo subjektinių teisių pažeidimo dėl galimai neteisėtų vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų – ir ieÅ¡kinį atmetus, UAB „Geva“ pateikė apeliacinį skundÄ . Apeliantė, tvirtindama, kad turi suinteresuotumÄ ginčyti Pirkimo sÄ lygas, kurį įrodė tiek pretenzijos, tiek ieÅ¡kinio ir dubliko argumentais, o pirmosios instancijos teismas, priėjęs prieÅ¡ingos iÅ¡vados, ne tik nepagrįstai nepripažino ieÅ¡kinyje ginčijamų Pirkimo sÄ lygų neteisėtomis, bet kartu padarė proceso teisės normų (CPK 5 straipsnis) pažeidimÄ , kuris sÄ lygoja savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis), praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

27. IÅ¡ vieÅ¡ai deklaruojamų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė UAB „Geva“ užsiima odontologine veikla (https://rekvizitai.vz.lt/imone/geva/), o licencijÄ transportavimo veiklai vykdyti gavo tik 2022 m. gegužės 26 d. (e. b. 2 t. 150 b. l.), pirkimas paskelbtas 2022 m. birželio 22 d. Dėl apeliacinio skundo argumentų 28. Teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ .

Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, sprendžiant dėl asmenų procesinio subjektiÅ¡kumo, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; kt.).

29. IÅ¡ kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas matyti, kad, pirma, Å¡is klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo Å¡alys tiesiogiai nesutaria; antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas kaip sÄ lyga kreiptis į teismÄ pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieÅ¡kovas gina bÅ«tent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistÄ savo teisę varžytis dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas).

30. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibūdinamas kaip jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Dėl to teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.7 punktas).

31. Tiekėjų suinteresuotumÄ , kaip sÄ lygÄ inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiÅ«ros procedÅ«rÄ , apibrėžia dviejų elementų visuma: ieÅ¡kovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimÄ nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sÄ lygų. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sÄ lygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės tik tuo atveju (nebent dėl vieÅ¡ojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieÅ¡kinį, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiÅ¡kia tinkamas ieÅ¡kovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog bÅ«tent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 36 punktas; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019, 34 punktas).

Kasacinio teismo Å¡ioje srityje nuosekliai pažymima, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas kaip sÄ lyga kreiptis į teismÄ pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieÅ¡kovas gina bÅ«tent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistÄ savo teisę varžytis dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktÄ ). IeÅ¡kovai, kreipdamiesi į teismÄ , turi ginti bÅ«tent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų konkurentų teises.

32. Tiekėjų teisės inicijuoti peržiÅ«ros procedÅ«rÄ Ä¯gyvendinimas priklauso nuo ieÅ¡kovo naudojamo civilinių teisių gynybos bÅ«do, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo nuostatas ir reikÅ¡ti kitokio pobÅ«džio reikalavimus turinys (sÄ lygos) nėra visiÅ¡kai tapatus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencijÄ ; Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ byloje Medeval, C-166/14).

33. Apeliantė, bÅ«dama įsitikinusi, kad turi suinteresuotumÄ ginčyti Pirkimo sÄ lygas, šį savo argumentÄ grindžia kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog teisę ginčyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ turi ne tik vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektÄ pasiÅ«lęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektÄ pasiÅ«lyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.5 punktas; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022, 30 punktas).

Teisėjų kolegija, sutikdama su nurodytu iÅ¡aiÅ¡kinimu, akcentuoja, kad Å¡iuo atveju byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas atsakovo nustatytoms Pirkimo sÄ lygoms ginčyti (atitinka Å¡ios nutarties 31 punkte nurodytÄ pirmÄ jÄ sÄ lygÄ ). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė tiek pretenzijos, tiek ieÅ¡kinio įžanginėse dalyse nurodė ketinanti dalyvauti Pirkime, tačiau Å¡i aplinkybė, iÅ¡ esmės patvirtinanti apeliantės tinkamumÄ ginčyti Pirkimo sÄ lygas, nėra pakankama konstatuoti antrojo tiekėjo suinteresuotumo elemento – subjektinių teisių pažeidimo dėl galimai neteisėtų pirkimo sÄ lygų – egzistavimÄ .

Todėl, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas įvertino ieÅ¡kovės bendrÄ jį siekį (interesÄ ) dalyvauti ginčo Pirkime, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien pastarosios aplinkybės nepakanka pagrįsti ieÅ¡kovės suinteresuotumui ginčyti Pirkimo sÄ lygas.

34. Tvirtindama, kad ginčijamos Pirkimo sÄ lygos pažeidžia ieÅ¡kovės subjektines teises pateikti pasiÅ«lymÄ Pirkime bei varžytis dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo, t. y. egzistuoja Å¡ios nutarties 31 punkte nurodyta antroji suinteresuotumo sÄ lyga, apeliantė skunde teigia, kad tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijose ji akcentavo, jog Pirkimo sÄ lygos riboja galimybę dalyvauti Pirkime naujiems tiekėjams, taip pat ir ieÅ¡kovei.

35. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos aplinkybes, nustatė, kad ieÅ¡kovė, ginčydama Pirkimo sÄ lygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 5.1 punkto nuostatÄ pretenzijoje nurodė, jog aptariama sÄ lyga pažeidžia VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, neproporcingai Pirkimo objektui riboja sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , eliminuoja daugelio kitų tiekėjų (ypač – naujai į rinkÄ ateinančių tiekėjų) dalyvavimÄ Pirkime bei sudaro sÄ lygas nesÄ Å¾iningam tiekėjų varžymuisi, t. y. pagrįstai leidžia manyti Pirkimo sÄ lygas esant parengtas (pritaikytas) konkrečiam tiekėjui.

IeÅ¡kinyje, pasisakydama dėl aptariamos Pirkimo sÄ lygos neteisėtumo, ieÅ¡kovė, pakartodama pretenzijoje iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad jos gebėjimÄ vykdyti Pirkimo sutartį ir bÅ«ti patikima tiekėja patvirtina aplinkybė dėl veikimo rinkoje nuo 1993 m. Pretenzijos ir ieÅ¡kinio argumentai, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, patvirtina, kad nei pretenzijoje, nei ieÅ¡kinyje, iÅ¡skyrus ketinimÄ dalyvauti ginčo Pirkime, ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punkto nuostata pažeidžia apeliantės subjektines teises teikti pasiÅ«lymÄ Pirkime.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad tik pirmosios instancijos teismui pateiktame dublike ieÅ¡kovė nurodė, jog Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punkto nuostata eliminuoja tiekėjų, ypač naujai į rinkÄ ateinančių, tokių kaip ieÅ¡kovė, dalyvavimÄ Pirkime, tačiau šį teiginį patvirtinančių argumentų ir įrodymų nepateikė. IÅ¡dėstytos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia aukščiau minėtus skundo argumentus, neva tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijose ieÅ¡kovė akcentavo, jog Pirkimo sÄ lygos riboja jos galimybes dalyvauti Pirkime.

36. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad, pirma, argumentų, kuriais ieÅ¡kovė rėmėsi ginčydama Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punkto teisėtumÄ , ji visiÅ¡kai nesiejo su savo pačios subjektinių teisių pažeidimu – ieÅ¡kovė pretenzijoje, ieÅ¡kinyje bei dublike iÅ¡ esmės akcentavo neapibrėžtų naujų tiekėjų negalėjimÄ dalyvauti ginčo Pirkime; antra, ieÅ¡kovė argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais nepagrindė, kaip ginčijama Pirkimo sÄ lygų nuostata dėl panaÅ¡ių sutarčių apribojo pačios ieÅ¡kovės galimybes dalyvauti Pirkime ir konkuruoti dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo.

37. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka situacija susiklostė ir ieÅ¡kovei ginčijant Pirkimo sÄ lygų 6 priedo „PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir sÄ lygos“ 2.4 punkto nuostatÄ . IeÅ¡kovė pretenzijoje tvirtino, kad pastaroji Pirkimo sÄ lyga yra perteklinė ir neproporcinga Pirkimo objektui, riboja galimybę Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui bei nėra suderinama su viešųjų pirkimų principais ir tikslu įsigyti prekes / paslaugas geriausia kaina. IeÅ¡kinyje ji tik pakartojo pretenzijoje teiktus argumentus. Taigi, nei pretenzijoje, nei ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad Pirkimo sÄ lygų 6 priedo 2.4 punkto nuostata pažeidžia jos subjektines teises teikti pasiÅ«lymÄ Pirkime. Galiausiai tik dublike ieÅ¡kovė ėmė teigti, kad ginčo Pirkimo sÄ lyga neproporcingai riboja ir jos galimybę dalyvauti Pirkime, tačiau argumentų, iÅ¡skyrus šį deklaratyvų teiginį, nepateikė.

38. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad, ginčydama Pirkimo sÄ lygų 6 priedo 2.4 punktÄ , ieÅ¡kovė nepagrindė, jog bÅ«tent dėl jos nustatymo Pirkimo sÄ lygose ji neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti Pirkime ar kad tokios galimybės buvo gerokai apsunkintos, kad ji turėjo blogesnes sÄ lygas, lyginant su jos konkurentais, dalyvauti Pirkime.

39. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad tik Å¡iame procesiniame dokumente ieÅ¡kovė, siekdama paneigti skundžiamo sprendimo iÅ¡vadas, ėmėsi įrodinėti jos subjektinių teisių pažeidimÄ ginčo Pirkimo sÄ lygomis. Tik skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad neturi reikalingos patirties, reikalaujamos pagal Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punktÄ , bei nėra įdiegusi aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal Pirkimo sÄ lygų 6 priedo 2.4 punktÄ , tačiau galiausiai pakartojo pretenzijoje, ieÅ¡kinyje bei dublike teiktus argumentus dėl nurodytų Pirkimo sÄ lygų neteisėtumo.

Tačiau sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas). Tokiu bÅ«du – pakartodama argumentus dėl nurodytų Pirkimo sÄ lygų neteisėtumo – ieÅ¡kovė, užuot vykdžiusi teismų praktikoje pripažįstamÄ tiekėjo pareigÄ Ä¯rodyti savo suinteresuotumÄ ginčyti konkrečius vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų reikalavimus, siekė užsitikrinti keliamų reikalavimų patenkinimÄ .

40. Taigi, nors ieÅ¡kovė savo suinteresuotumÄ grindžia nurodytų Pirkimo sÄ lygų neteisėtumu, jas pritaikant konkrečiam neįvardintam tiekėjui bei apribojant tiekėjų (ypač naujai atėjusių į rinkÄ ) konkurencijÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti argumentai (ikiteisminėje stadijoje, teismo procese) tiesiogiai nenukreipti į tikslÄ užkardyti savo teisių pažeidimÄ , juolab, kad viso proceso metu ji aiÅ¡kiai neįrodė, kad esant ginčijamoms Pirkimo sÄ lygoms ji negalėtų dalyvauti Pirkime. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pagal kuriuos tiekėjų siekis savo naudai sumažinti galimų konkurentų ratÄ ir (ar) vieÅ¡uosius pirkimus padaryti skaidresnius, nelaikytinas peržiÅ«ros procedÅ«ros objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 99 punktÄ ).

41. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, inter alia:, jei konkurencijos sÄ lygų iÅ¡kraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panaÅ¡ioje situacijoje esančių subjektų interesus (žr., pvz., kasacinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014); vieÅ¡ojo pirkimo tikslo – sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių (žr. kasacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 51 punktÄ ).

42. Be to, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė, ginčydama Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punkto nuostatÄ , pretenzijÄ grindė trim aspektais: dėl reikalavimo pačiam savo jėgomis bÅ«ti suteikus / tebeteikiant panaÅ¡ias paslaugas, dėl panaÅ¡ių sutarčių sutapatinimo su analogiÅ¡komis sutartimis ir dėl teikiamų paslaugų vertės reikÅ¡mės kvalifikacijos vertinime. IeÅ¡kinyje įrodinėdama, kad aptariama Pirkimo sÄ lyga yra diskriminacinė ir riboja tiekėjų konkurencijÄ , ieÅ¡kovė papildomai teigė, jog tokios sÄ lygos nebuvo įtvirtinta nei ankstesniuose, nei panaÅ¡iu metu vykdytuose atsakovo vieÅ¡uosiuose pirkimuose, kuriais buvo siekiama įsigyti analogiÅ¡kas ginčo Pirkimui paslaugas.

Dublike ieÅ¡kovė ne tik pakartojo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, bet kartu papildomai akcentavo, kad Pirkimo sÄ lygose yra eilė kitų reikÅ¡mingų kvalifikacinių reikalavimų – Pirkimo sÄ lygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1 punkto nuostata numatanti pasiÅ«lymÄ teikiančio tiekėjo įsipareigojimÄ , kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartį vykdys tik tokiÄ teisę verstis atitinkama veikla turintys asmenys, Pirkimo sÄ lygų 1 priedo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų techninė specifikacija“ 8–9 punktų nuostatos dėl techninių tiekėjo pajėgumų, Pirkimo sÄ lygų 2 priedo „Tiekėjų paÅ¡alinimo pagrindai“ nuostata dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui (ne)buvimo, Pirkimo sÄ lygų 11.2 punkto nuostata dėl dokumentų, įrodančių kitų Å«kio subjektų, kuriais tiekėjas remsis pajėgumų prieinamumo visÄ sutarties vykdymo laikotarpį – leidžiančių perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo gebėjimu vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį.

Skunde ieÅ¡kovė Å¡iuos savo argumentus dar labiau iÅ¡plėtė, nurodydama, kad kiekvienas atsakingas ir rÅ«pestingas tiekėjas draudžiasi civilinės atsakomybės draudimu, kas, ieÅ¡kovės įsitikinimu, taip pat patvirtina tiekėjo gebėjimÄ tinkamai vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį.

43. Ginčydama Pirkimo sÄ lygų 6 priedo 2.4 punkto nuostatÄ , pretenzijoje ieÅ¡kovė nurodė du jos neteisėtumo aspektus: dėl tokio reikalavimo finansinio nenaudingumo ir nereikalingumo. IeÅ¡kinyje, dublike bei skunde UAB „Geva“ papildomai tvirtina, kad Å¡iuo atveju perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo taikyti ginčo Pirkimui žaliųjų pirkimų reikalavimų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“.) 44.

Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintÄ ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , taikomų tiekėjams, reiÅ¡kiantiems reikalavimus peržiÅ«ros institucijai – teismui – ieÅ¡kinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieÅ¡ tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. CPK 4233 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinyje negali bÅ«ti reiÅ¡kiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikÅ¡tame iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ių reikalavimų ieÅ¡kovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu (nurodyto straipsnio 2 dalis); ieÅ¡kinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikÅ¡tame iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (to paties straipsnio 3 dalis); keisti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokio pakeitimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (to paties straipsnio 4 dalis).

Šios CPK įtvirtintos nuostatos dėl ieškiniui keliamų reikalavimų ir ieškovo procesinio elgesio ribojimai, iš esmės reiškia, kad ieškovas (tiekėjas) procese ribojamas pretenzijos turinio atžvilgiu.

45. Ä®vertinusi pretenzijoje, ieÅ¡kinyje, dublike bei skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė UAB „Geva“ ieÅ¡kinyje ir dublike pateiktais argumentais, kuriuos taip pat nurodė ir apeliaciniame skunde, neteisėtai praplėtė ginčo ribas, t. y. pretenzijos pagrindas neatitinka pirmosios instancijos teismui, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų pagrindo. Pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje bei dublike, vėliau – apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nesutaptis leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovė nesilaiko ikiteisminės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatyta aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina ieÅ¡kovės suinteresuotumo stokÄ ginčyti Pirkimo sÄ lygas. Papildomais argumentais įrodinėjamas Pirkimo sÄ lygų neteisėtumas, bet ne ieÅ¡kovės suinteresuotumas jas ginčyti.

46. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė be bendrojo siekio (intereso) dalyvauti Pirkime pagal pakeistas sÄ lygas, iÅ¡ esmės nenurodė argumentų, kurie bÅ«tų pagrindę, kaip buvo pažeistos bÅ«tent jos subjektinės teisės. IeÅ¡kovė viso ginčo metu (ikiteisminėje stadijoje, teismo procese) iÅ¡ esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo reikalavimÄ , nepateikdama konkretesnių argumentų, duomenų ar įrodymų, kad dėl ginčo reikalavimo nustatymo buvo pažeistos bÅ«tent jos teisės, kad ji turi blogesnes sÄ lygas, lyginant su jos konkurentais, dalyvauti Pirkime.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti nagrinėjamoje byloje aptartas Pirkimo sÄ lygų nuostatas. Konstatuota aplinkybė taip pat paneigia skundo argumentÄ , neva pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė jos subjektinių teisių pažeidimo bei tokiu bÅ«du konstatuodamas savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį, taikant CPK 5 straipsnį, padarė proceso teisės normų pažeidimÄ (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019; 2019 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-296-378/2019).

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau jau minėtu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu (žr. 31 nutarties punktÄ ) bei aukščiau nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė jos subjektinių teisių pažeidimo, skundo argumentų dėl Pirkimo sÄ lygų 3 priedo 5.1 punkto bei 6 priedo 2.4 punkto sÄ lygų teisėtumo nenagrinėja.

48. Kasacinio teismo ne kartÄ pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikÅ¡mė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«ras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius Å¡ių principų pažeidimus, tačiau Å¡i praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja bÅ«tų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobÅ«džio ir reikÅ¡mės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos Å¡ių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktÄ , o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

49. Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad jis kiekvienÄ kartÄ privalėtų nuodugniai iÅ¡nagrinėti kiekvienÄ ieÅ¡kovo nemotyvuotÄ abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikÅ¡mės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktÄ ). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobÅ«džio ginčuose pažeidimas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 50. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

52. Atsakovui Policijos departamentui nepareiÅ¡kus praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei nepateikus jų patyrimÄ patvirtinančių dokumentų klausimas dėl atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Gintaras Pečiulis Irmantas Å ulcas Aldona Tilindienė