2024-09-16 Nr. BB-4398-1-01-1-00369-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Arūno Justeiko kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-09-16 Nr. BB-4398-1-01-1-00369-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas A. Justeikas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą A. K. nutraukti.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3361/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00369-2022-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Arūno Justeiko kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas A. Justeikas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą A. K. nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas dar pažeidė ir BPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse, 332 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Dėl nurodytų BPK pažeidimų buvo suvaržytos kaltinamojo teisės, be to, tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą ir teisėtą sprendimą.
Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai A. K. tariamai padarytas veikas grindžia kitiems kaltinamiesiems inkriminuotomis veikomis, o patį A. K. nuteisia visai pagal kitus BK straipsnius (kuriuos taip pat aprašo). A. K. nuteistas, nesant jokių jo kaltės įrodymų. Nėra įrodyta, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismų išvados nėra pagrįstos faktiniais bylos duomenimis, o tik subjektyvia nuomone, įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai jokiais duomenimis nepagrindė išvados, kad A. K. įgijo ir realizavo didelės vertės nusikalstamu būdu įgytą turtą ir bent bendrai galėjo suvokti, jog minėtas turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu. Remiamasi vieninteliu faktu, kad A. K. buvo kartu su asmeniu, kuris domėjosi traktoriaus puspriekabės pirkimu, bendravo su pardavėju ir kitais asmenimis, vykdžiusiais veiką, kuris nepatvirtina, jog jis suvokė, kad puspriekabė įgyta neteisėtai. Teismai nuosprendžiuose nukopijavo liudytojų parodymus ir reiškia subjektyvią nuomonę, jog A. K. buvo žinoma, kad priekaba vogta, nors vėliau konstatuoja, kad A. K. tik galimai žinojo apie tai, jog priekaba yra be dokumentų. Pardavėjas puspriekabės dokumentus turėjo pateikti vėliau, todėl aplinkybė, kad turtas neturi dokumentų, savaime nereiškia, kad jis yra vogtas. A. K. kaltė padarius BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką preziumuota. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos nesiekė išsiaiškinti.
Taip pat abiejų instancijų teismai nepagrįstai konstatavo, kad būtent A. K. nugabeno puspriekabę į savo tėvui priklausantį garažą, kur ją perdažė, nuėmė valstybinį numerį, o po to ją realizavo. Tokių įrodymų byloje nėra. Išvada, kad A. K. padarė BK 3061 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. suklastojo priekabos identifikacinius numerius, grindė vieninteliu faktu, kad priekaba stovėjo jo tėvo garaže. Šiuo atveju nebuvo sugretinti visi bylos duomenys ir nevertinta, kodėl būtent A. K., o ne kitam su juo buvusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui inkriminuota minėta veika. Byloje nėra biologinių pėdsakų, duomenų, gautų patikrinus telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ir kt., kurie leistų daryti išvadą dėl galimo kaltininko. Kaltininkas liko nenustatytas. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl nuteisimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Kadangi A. K. kaltė dėl šios veikos neįrodyta, civilinis ieškinys iš jo priteistas nepagrįstai.
Kasatoriaus teigimu, teismai, darydami išvadas dėl A. K. kaltumo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nenurodė jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kas, kada ir kur pagamino netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus perdavė A. K. Be to, neįrodytas ir subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis – žinojimas, kad disponuojama netikrais dokumentais.
Kasatoriaus nuomone, lingvistiniu požiūriu abu nuosprendžiai aprašomosiomis dalimis yra identiški. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, į kurį teismas perkopijavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nepateikdamas savo išvadų bei argumentų, negali būti laikomas pagrįstu. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti konkrečių įrodymų, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, prieštaringumai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Šis teismas nepagrįstai pritarė selektyviam kaltinančių ir teisinančių liudytojų parodymų vertinimui, kai prieštaringi, abstraktūs parodymai buvo vertinami kaip įrodantys A. K. kaltę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas A. Justeikas paduotame kasaciniame skunde kasacijos pagrindus, t. y., kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nurodo formaliai. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis A. K. pripažintas kaltu padaręs BK 189 straipsnio 2 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas bei iš jo priteista atlyginti nukentėjusiajai jo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys į į tai, kad dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, taip pat dėl civilinio ieškinio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje pateikė motyvuotas išvadas. Nuteistojo gynėjas nepateikia jokių teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų nepagrįstumo. Šio teismo išvadų ginčijimas, deklaratyviai nurodant apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus nelaikytinas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Arūno Justeiko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis