2025-01-20 Nr. BB-368-1-01-1-19006-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-104/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19006-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Danutės Jočienės, spręsdama A. V., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas ir padarė esminius BPK pažeidimus. A. V. nesutinka su tuo, kad jis nebuvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, esant šalinančiai baudžiamąją atsakomybę aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnyje. Teismai padarė išvadą, kad būtinosios ginties sąlygos nebuvo įrodytos, ignoruodami svarbius bylos įrodymus ir faktinius duomenis. Kasatorius nesutinka su tuo, kad jis padarė kokią nors nusikalstamą veiką. Teismų išvados prieštarauja faktiniams baudžiamosios bylos duomenims. Kasatorius kelis kartus prašė paskirti psichologinę ekspertizę, kuri būtų padėjusi nustatyti jo suvokimą apie grėsmę ir įvertinti nukentėjusiojo veiksmų įtaką kasatoriaus veiksmams, tačiau teismai šiuos prašymus atmetė, o tai neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimo dėl išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių nagrinėjimo. A. T. veiksmai - persekiojimas, staigus griebimas už drabužių ir provokaciniai veiksmai - sudarė pagrįstą pagrindą kasatoriui suvokti šiuos veiksmus kaip realią ir akivaizdžią grėsmę. Kasatoriaus veiksmai visiškai atitiko BK 28 straipsnyje įtvirtintas būtinosios ginties teisėtumo sąlygas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, A. V., nesutikdamas su tuo, kad jis nebuvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, esant šalinančiai baudžiamąją atsakomybę aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnyje, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. A. V. siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, kaip antai, konstatuotų, kad jis veikė esant būtinajai ginčiai. Nuteistasis deklaratyviai teigia, kad teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių jo versiją, kad jis gynėsi nuo realaus užpuolimo. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius A. V. apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl A. V. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo ir kt.) išsamiai atsakyta.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti A. V., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė