3f36d2d6-c032-457a-9ed6-dc2aba9a2ce0 · Lietuvos apeliacinis teismas

               Byla Nr. 1N-19/2012                            Procesinio sprendimo kategorija                                               2.2.4.3.; 2.3.2.1.3.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,             dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,nukentėjusiosioms M.

K. , J. J. ,vertėjai Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo V. K. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 140 straipsnio 1 dalį, ir 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , perduota prokurorui.Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs kaltinamojo ir prokuroro skundus, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡klausęs posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų, n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2011 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu, kuriuo V. K. kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilių) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo veiksmais pradėjo provokuoti konfliktui žmonÄ M. K. , tyčia ant jos iÅ¡pylė puodukÄ Å¡ilto vandens, ir, pasiėmęs virtuvinį peilį, iÅ¡laužė kambario, kuriame tuo metu užsidarė M.

K. ir J. J. , duris. Kambaryje V. K. tyčia peiliu sudavė M. K. smÅ«gius į kaklo sritį, o M. K. bandant atremti suduodamus smÅ«gius peiliu, V. K. tyčia peiliu sužalojo M. K. du rankos pirÅ¡tus, padarė poodines kraujosruvas žastuose ir deÅ¡inėje krÅ«tyje ir tokiais savo veiksmais M. K. padarė pjautines žaizdas kakle ir kairės rankos III-IV pirÅ¡tuose su II nervo pažeidimu, poodines kraujosruvas žastuose ir deÅ¡inėje krÅ«tyje ir taip nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatÄ , nes dėl kairės rankos III pirÅ¡to pjautinės žaizdos su nervo pažeidimu M.

K. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Å iais veiksmais V. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Be to V. K. kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ : 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilių) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sužalojęs žmonÄ M. K. , užpuolė J. J. , tyčia peiliu sudavė jai į veido sritį, padarydamas pjautinę žaizdÄ kairiojo smilkinio srityje, taip sukeldamas J.

J. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdydamas J. J. sveikatÄ . Å iais veiksmais V. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios M. K. ir J. J. pateikė praÅ¡ymÄ V. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nes kaltinamojo V. K. veiksmai buvo kryptingi, jis taikėsi į gyvybiÅ¡kai svarbias nukentėjusiųjų kÅ«no vietas (kaklÄ ir smilkinį), savo tikslÄ aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė žodžiais „ nužudysiu“.

Todėl Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 225 straipsnio ir 228 straipsnio 3 dalies nuostatomis, baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė nagrinėti pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje 2012 m. sausio 26 d. priėmė nutartį baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 140 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , perduoti prokurorui.

Nutartyje konstatavo, kad baudžiamoji byla negali bÅ«ti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi yra nustatytas BPK 256 straipsnio reikalavimų esminis pažeidimas, kaltinamasis aktas visumoje neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes neatspindi pilna apimtimi V. K. nusikalstamos veikos ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme. Teismas nurodė, kad V. K. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ dėl savo Å¡eimos nario – žmonos M. K. sužalojimo. Nukentėjusiosios praÅ¡o V.

K. veiksmus kvalifikuoti tik pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir minėtos aplinkybės savo praÅ¡yme nenurodo, nors bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad V. K. ir M. K. yra (ir nusikaltimo įvykdymo metu buvo) sutuoktiniai, todėl V. K. nusikalstama veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 5 punktÄ . Pats teismas savo iniciatyva, nesant praÅ¡ymo, negali sunkinti kaltinimo, nes kaltinamasis turi teisę tiksliai žinoti kuo yra kaltinamas ir atitinkamai pasiruoÅ¡ti gynybai, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui.Kaltinamasis V.

K. skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ . Kaltinamasis teigia, kad apygardos teismas, motyvuodamas baudžiamosios bylos perdavimÄ prokurorui kaltinamojo akto ydingumu, iÅ¡ esmės bylos grÄ Å¾inimÄ grindė tik veikos pakeitimu sunkesne, tačiau BPK 256 straipsnis nenumato galimybės teismui Å¡iuo pagrindu perduoti bylÄ prokurorui. Jokių kitų BPK 219 straipsnio pažeidimų teismas nenurodė, o nukentėjusiųjų M. K. ir J. J. praÅ¡ymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo manymu, nėra pakankamas pagrindas bylÄ perduoti prokurorui.

V. K. teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kokie proceso pažeidimai, trukdantys bylÄ nagrinėti, buvo padaryti. Pažymi, jog BPK 369 straipsnio 3 dalis nustato, kokie pažeidimai laikomi esminiais BPK pažeidimais. De jure teismas nagrinėti bylos nepradėjo, o kaltinime pateiktas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kaltinamojo nuomone, nėra kliÅ«tis iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Kita vertus, apelianto manymu, abejonę kelia tai, kad teismas nutartyje jau pareiÅ¡kė savo nuomonę dėl bÅ«tinybės kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus, o tai iÅ¡ esmės susiję ne su preliminariais jo apibrėžtais nutartyje pažeidimais, o su kaltinamojo teisės į tai, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų beÅ¡aliÅ¡kas teismas, pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis).Kaltinamasis nurodo, jog jis kaltu dėl jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuojamų veikų padarymo prisipažino pilnai, davė parodymus apie visas jam žinomas įvykio aplinkybes, nužudyti savo artimųjų nenorėjo.

Kokia apimtimi tokie jo teiginiai pagrįsti ir teisingi, tolygu, kokia apimtimi teisingi nukentėjusiosios pusės teiginiai, teismas, V. K. manymu, gali nuspręsti, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , o ne pasirengimo jÄ nagrinėti stadijoje. Tačiau teismas a priori nusprendė, kad bÅ«tent nukentėjusiosios pusės (o ne jo ir ne kaltinamajame akte iÅ¡dėstyti) teiginiai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra pagrįsti ir teisingi. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Prokuroras nurodo, jog kaltinamasis aktas Å¡ioje baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajame akte tiksliai nurodyta, kokias baudžiamojo kodekso nuostatas pažeidė kaltinamasis, nurodyta nusikalstamų veikų vieta, laikas, bÅ«das. Atlikus ikiteisminį tyrimÄ ir iÅ¡tyrus bylos aplinkybes, kaltinamojo V.

K. veika buvo kvalifikuota kaip nesunkus savo Å¡eimos nario sveikatos sutrikdymas ir kito žmogaus nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. V. K. veika buvo kvalifikuota pagal atsiradusias pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai. Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Kai asmuo veikia neapibrėžta tyčia, jo veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, kas ir buvo padaryta Å¡ioje byloje. Duomenų, kad V. K. turėjo tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ atimti savo žmonai M.

K. ir nukentėjusiajai J. J. gyvybę nenustatyta. Vien ta aplinkybė, kad yra nukentėjusiųjų pareikÅ¡tas praÅ¡ymas kaltinamojo V. K. veikÄ kvalifikuoti pagal sunkesnį baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, be to ir pačiame nukentėjusiųjų praÅ¡yme nurodyta nepilna kaltinamojo veikos kvalifikacija, nėra pagrindas perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu jau buvo įvertintos nukentėjusiųjų praÅ¡yme nurodytos aplinkybės. Prokuroras pažymi, jog teismas bylÄ nagrinėja tik dėl tų nusikalstamų veiksmų, dėl kurių ji perduota nagrinėti.

Tuo tarpu apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, prokuroro manymu, konstatavo net nepradėjęs nagrinėti bylos teisiamajame posėdyje. Tokios aplinkybės, kaip kaltinamojo padarytų veiksmų tikslai ir motyvai, t.y. subjektyvioji padarytos veikos pusė, gali bÅ«ti nustatyti tik iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes teisiamajame posėdyje ir tik tuomet teismas gali spręsti, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ar jo veikoje yra kitų nusikalstamų veikų požymiai. Atsikirtimu į kaltinamojo V.

K. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundus nukentėjusiosios M. K. ir J. J. praÅ¡o skundus atmesti. Nukentėjusiosios mano, jog apygardos teismo iÅ¡vados dėl esminio BPK 256 straipsnio nuostatų reikalavimų pažeidimo ir dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų yra pagrįstos, kaltinamojo ir prokuroro skunduose iÅ¡dėstyti argumentai Å¡ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia. Nurodo, jog Å¡iuo konkrečiu atveju V. K. veiksmai atitinka pasikėsinimo nužudyti požymius. Pastarasis veikė tiesiogine tyčia, nes, bÅ«damas neblaivus ir Å¡aukdamas, kad užmuÅ¡, iÅ¡laužė kambario duris, užpuolė nukentėjusiÄ sias su peiliu rankoje, jas vaikėsi, sužalojimÄ M.

K. padarė gyvybei pavojingoje kÅ«no vietoje – kakle, ties miego arterija. Teigia, jog savo nusikalstamo sumanymo kaltinamasis neįgyvendino vien dėl to, jog nukentėjusiosios visomis iÅ¡galėmis prieÅ¡inosi ir tik dėl to liko gyvos. Be to V. K. tokius veiksmus atlieka jau nebe pirmÄ kartÄ â€“ panaÅ¡i situacija buvo 2009 m. vasario 16 d., kuomet jis, bÅ«damas neblaivus, su peiliu vaikėsi M. K. . Nukentėjusiųjų nuomone, skundų argumentai, jog apygardos teismas jau pasisakė dėl V. K. kaltumo ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė savo ir kaltinamojo V. K. skundus tenkinti. Gynėjas prašė kaltinamojo V. K. ir prokuroro skundus tenkinti. Nukentėjusiosios M. K. ir J. J. prašė kaltinamojo V. K. ir prokuroro skundus atmesti.Kaltinamojo V. K. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundai atmetami.Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnyje iÅ¡vardintos nutarčių rÅ«Å¡ys, kurias teismas gali priimti bylos parengimo nagrinėti teisme metu. Å io straipsnio 3 punkte nustatyta, kad bylos parengimo metu gali bÅ«ti priimta nutartis perduoti bylÄ prokurorui.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Taigi, Å¡ios baudžiamojo proceso įstatymo normos leidžia teismui baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, kÄ nepagrįstai skunde ginčija kaltinamasis V. K. bei prokuroras.Kaltinamojo akto turinį nustato Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnis, kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi bÅ«ti nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ .

Be Å¡ių reikalavimų iÅ¡pildymo nėra galimybės įgyvendinti Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ kaltinamasis turi teisę žinoti kuo jis kaltinamas, o tuo pačiu turėti galimybę realizuoti savo procesines teises, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 7, 8 dalyse, t.y. teisę, kad bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta jam apie pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , kas sudarytų sÄ lygas tinkamai pasirengti gynybai. Be to kaltinamasis aktas turėtų bÅ«ti suraÅ¡ytas taip, kad nekliudytų teismui, neiÅ¡einant už Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytų nagrinėjimo teisme ribų, bylÄ iÅ¡nagrinėti pilnai, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai.Å ioje baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytame kaltinamajame akte nurodyta, jog V.

K. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2011-09-23 apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį, t.y. savo žmonÄ M. K. , ir tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje nežymiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajai J. J. . Nukentėjusiosios M. K. ir J. J. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ ir V. K. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nes, jų nuomone, V. K. kaltinamajame akte nurodytais veiksmais tyčia pasikėsino nužudyti du žmones, t.y. nukentėjusiÄ jÄ M.

K. ir nukentėjusiÄ jÄ J. J. .Bylos duomenimis, nukentėjusioji M. K. nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas V. K. , metu ir Å¡iuo metu yra kaltinamojo V. K. sutuoktinė (b.l. 78). Å ios aplinkybės neginčija nei pats kaltinamasis V. K. , nei skundÄ padavęs prokuroras. Atsakomybė už pasikėsinimÄ nužudyti savo Å¡eimos narį numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tačiau nukentėjusiųjų M. K. ir J. J. apylinkės teismui pateiktame praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ Ä¯ sunkesnį, kurį, sutinkamai su BPK 256 straipsnio nuostatomis, apygardos teismas privalo nagrinėti, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas tyčinį nužudymÄ kvalifikuojantis požymis nenurodytas.

Taigi, apygardos teismas, įvertinęs kaltinamajame akte V. K. iÅ¡dėstytÄ kaltinimÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 140 straipsnio 1 dalį bei BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka nukentėjusiųjų pateiktÄ praÅ¡ymÄ kvalifikuoti V. K. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , pagrįstai konstatavo, jog yra esminis BPK 256 straipsnio reikalavimų pažeidimas, o suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatspindi pilna apimtimi V. K. galimai padarytos veikos. Å ios aplinkybės neabejotinai trukdo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, nes teismas pats savo iniciatyva paÅ¡alinti nustatyto pažeidimo negali ir neturi galimybės baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti pilnai, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai V.

K. pareikÅ¡tų kaltinimų ribose (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Juolab, kad Å¡ioje situacijoje apygardos teismui perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje ir jÄ nagrinėjant, bÅ«tų suvaržyta ir paties kaltinamojo V. K. teisė žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir nuo kokio kaltinimo, realizuodamas savo teisę į gynybÄ , jis turi gintis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apygardos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla negali bÅ«ti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir pagrįstai jÄ perdavė prokurorui.Niekuo nepagrįsti kaltinamojo V.

K. ir prokuroro skundų argumentai, jog apygardos teismas pareiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę dėl nukentėjusiųjų praÅ¡yme iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrįstumo. Kaip matyti iÅ¡ apygardos teismo nutarties turinio, teismas nei byloje surinktų duomenų, nei V. K. pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumo nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taigi, Å¡iuo teismo sprendimu kaltinamojo V. K. teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ nebuvo suvaržyta.Prokuroras savo skunde teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių V.

K. tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ atimti savo žmonai M. K. ir nukentėjusiajai J. J. gyvybę, ir praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 140 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, iÅ¡ Å¡ių skundo argumentų matyti, jog prokuroras iÅ¡ esmės ginčija Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, kuria V. K. baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui.

Å iuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, minėta apylinkės teismo nutartis įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl galiojanti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apygardos teismo nutarties perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , revizuoti Å¡iÄ apylinkės teismo nutartį neturi įgaliojimų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, jog apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: Kaltinamojo V. K. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                   Svajūnas Knizleris