3f364a39-d49e-47d2-9938-07fbf033be3e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-138-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15040-2015-8Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.5, 3.2.6.5.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-20403-886/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovei A.

A. dėl skolos priteisimo, nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 148,41 Eur skolos, 914,11 Eur palÅ«kanų, 214,94 Eur delspinigių, 167,10 Eur palÅ«kanų delspinigių, 135,70 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 12,50 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 925,67 Eur dydžio kreditÄ , 15 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 222,74 Eur dydžio kreditÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2007 m. liepos 26 d. „Swedbank“, AB bankas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas kreditas. Pagal 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį, „Swedbank“, AB bankas perleido ieÅ¡kovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolÄ . IeÅ¡kovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimÄ ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė ir su ieÅ¡kove neatsiskaitė.Atsakovė per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės 1 148,41 Eur skolos, 73,54 palÅ«kanų, 61,10 Eur delspinigių, 12,5 procentų dydžio sutartines metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 925,67 Eur kredito sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15 procentų dydžio sutartines metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 222,74 Eur kredito sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 282,63 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 29 Eur žyminio mokesčio.

Pagrindinę skolÄ priteisė, nesant duomenų apie skolos sumokėjimÄ . Atsakovė buvo vartotoja, sudariusi kredito davėjos parengtÄ standartinę sutartį ir neturėdama galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sÄ lygų, todėl palÅ«kanų ir delspinigių dydis prieÅ¡taravo sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. IeÅ¡kovė kaip kredito davėjos teisių perėmėja nesiėmė priemonių kuo ekonomiÅ¡kiau iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , negynė savo teisių (reikalavimo teisė perleista 2009 m. gegužės 21 d., o ieÅ¡kinys pateiktas tik 2015 m. liepos 29 d.), dėl ko ieÅ¡kovės veiksmai lėmė neadekvačias ir virÅ¡ijančias skolos sumÄ palÅ«kanas ir netesybas.

Prašomas priteisti palūkanas priteisė už 180 dienų. Delspinigius sumažino iki 0,05 procentų. Tai, kad atsakovė tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, nelaikė objektyviai svarbia priežastimi ieškovei nepelnytai praturtėti dėl nerūpestingo ieškovės elgesio ir palūkanų bei delspinigių dydžio. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų nepripažino išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalis 3 punkto prasme, nes jos tiesiogiai susijusios su ieškovės ūkine–komercine veikla, be to, ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, žyminio mokesčio dydį priteisė proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad su sprendimo dalimi nesutinka.Teismas nepagrįstai nepriteisė visos palÅ«kanų sumos. Vartojimo kredito sutartyje numatytos 12,5 ir 15 procentų dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palÅ«kanų prigimtis: palÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ (mokėjimo arba pelno palÅ«kanos), palÅ«kanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (kompensuojamosios arba procesinės palÅ«kanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas.

Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, todėl Å¡alių sutartas mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies, bet taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai).Teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti iÅ¡ atsakovės priteistinas palÅ«kanas, ieÅ¡kovei nesiėmus priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų iÅ¡klotinėje ji nurodė, kad neregistruotu paÅ¡tu siuntė praneÅ¡imus dėl įsiskolinimo, skambino telefonu, siuntė SMS žinutes ir kt.

IeÅ¡kovė vykdė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Tai patvirtina teismai nagrinėdami analogiÅ¡kas bylas (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015). Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta Civilinio proceso kodekse (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Vartojimo kredito sutartį atsakovė sudarė 2007 m. liepos 26 d. ir 2007 m. rugpjūčio 6 d., galiojant 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvai dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo. Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos.

Direktyva ir CPK 6.887 straipsnis nereglamentavo metinės kredito grÄ Å¾inimo normos ir palÅ«kanų normos maksimalių ribų. Taigi, vartotojui leido apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį, prieÅ¡taravimų nepateikė, neprašė taikyti senaties termino, nereiÅ¡kė reikalavimo dėl kredito sutarčių sÄ lygų dėl palÅ«kanų normos modifikavimo. Tai, kad atsakovė kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas.

Kasacinis teismas konstatavo, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), ir nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palÅ«kanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus.

Metinė kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 8,76 procentus per metus, tai yra daug mažesnis dydis nei numatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju netaikoma 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, kuria preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , ar palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje dar negaliojant Å¡iam įstatymui yra teisėtas, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja.

Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymų leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). `Teismas be pagrindo sumažino delspinigių dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014 panaÅ¡aus dydžio delspinigius pripažino pagrįstais ir protingais.

Teismas gali sumažinti netesybas, bet jos negali bÅ«ti mažesnės už patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo. Teismų praktikoje neįtvirtintas minimalus netesybų dydis, todėl, vertindamas jų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, teismas turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiÅ¡kai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), nesumažinti netesybų tiek, kad bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010); taip pat atsižvelgti į sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Netaikytina nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma, kad netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento.PraÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria nepriteistos 840,57 Eur palÅ«kanos, 157,52 Eur delspinigių, 163,42 Eur palÅ«kanų delspinigių, iÅ¡ atsakovės papildomai priteisti 840,57 Eur palÅ«kanų, 157,52 Eur delspinigių, 163,42 Eur palÅ«kanų delspinigių.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iÅ¡ skolininkės pagal vartojimo kredito sutartį priteistinas palÅ«kanas ir delspinigius. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinėje teisėje yra iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ , ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa–LTB“ praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-7-571/2003; teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v.

Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007; kt.). ). Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad, pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1).Apeliacine tvarka vertinamos bylos Å¡alių teises ir pareigas nustatančioje vartojimo kredito sutartyje numatyta metinė palÅ«kanų norma yra 12,5 procento, EGO kortelės su kredito limitu sutartyje – 15 procentų, abiem atvejais Å¡alys susitarė dėl 0,1 procento dydžio delspinigių.

Å ios palÅ«kanos yra pelno (mokėjimo) palÅ«kanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymÄ (vartojimo sutarties 5.1 p., EGO kortelės sutarties 10 punktas). Ä®statyme įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai tokia paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu Å¡alys paskolos sutartyje nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu.

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, Å¡i taisyklė yra specialioji norma, numatanti palÅ«kanas už paskolas ir suteikianti teisę Å¡alims pasirinkti palÅ«kanų dydį, jų mokėjimo tvarkÄ nustatyti sutartimi arba mokėti palÅ«kanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-257/2005). Taigi, apeliantės nurodomų palÅ«kanų dydis ir mokėjimo tvarka, Å¡alims pasinaudojus sutarties laisvės principu, yra nustatyti jų susitarimu.

Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas palÅ«kanas ir delspinigius, rėmėsi CK 6.71 straipsniu, reglamentuojančiu netesybų sampratÄ ; 6.73 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia teismo teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiÅ¡kiai per didelės; 6.256 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia asmens, neįvykdžiusio ar netinkamai įvykdžiusio sutartinę prievolę, pareigÄ atlyginti kitai Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius); 6.258 straipsnio 3 dalimi, nustatančia teismo teisę sumažinti netesybas (baudÄ , delspinigius), jei jie neprotingai dideli.

Nurodė, kad atsakovė yra vartotoja, sudariusi sutartį prisijungimo bÅ«du, silpnesnioji sutarties Å¡alis, neturėjusi galimybių derėtis dėl sutarties sÄ lygų, kas sudaro pagrindÄ laikyti, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų ir delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, prieÅ¡taraujanti sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams; be to, ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ (nuo 2009 m. iki 2015m.), tai lėmė neadekvačias, virÅ¡ijančias skolos sumÄ palÅ«kanas ir netesybas (CK 1.5 straipsnis).

Sutiktina su apeliante, kad, apeliacine tvarka ginčijamoms palÅ«kanoms esant mokėjimo (pelno) palÅ«kanomis, Å¡alių sutartas jų dydis gali bÅ«ti mažinamas taikant ne nurodytas pirmosios instancijos teismo, o sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai, kt.), taip pat ne todėl, kad ieÅ¡kovė nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia Å¡aliai teisę atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ .

Laikoma, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. Esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju nukentėjusioji Å¡alis turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikras jos sÄ lygas.

CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas, taigi nukentėjusi Å¡alis turi pasirinkimÄ : gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010 pagal ieÅ¡kovo E. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dėl baudos, palÅ«kanų priteisimo bei pagal atsakovės R.

J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. Ž. dėl sutarties sÄ lygų panaikinimo). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje tokie atsakovės reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti. Atsakovei procesiniai dokumentai 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo įteikti asmeniÅ¡kai, pasiraÅ¡ytinai. Žinodama apie pareigÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsakovė nustatytu terminu jo nepateikė. Žinodama apie bylÄ , atsakovė privalėjo domėtis jos eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis), tačiau ji nepateikė praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, jokiu įstatyme numatytu bÅ«du teisme nereiÅ¡kė reikalavimų dėl kredito sutarties sÄ lygų, nustatančių palÅ«kanų normÄ , modifikavimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė kaip vartotoja yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, nesant atsakovės reikalavimo, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tokia papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-500/2014 pagal ieÅ¡kovo Bigbank, AS, ieÅ¡kinį atsakovėms A.

B. ir B. J. dėl skolos priteisimo). Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo esminės Å¡alių nelygybės sutarties sudarymo metu, spręsdamas klausimÄ dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydžio įvertinimo, o jo iÅ¡vada apie tai, kad atsakovė neturėjo galimybių derėtis dėl sutarties sÄ lygų, yra niekuo nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014 pagal ieÅ¡kovo G. P. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei DnB bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – N. P. ir G.

J. J., bei pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. P. ir trečiajam asmeniui N. P. dėl palÅ«kanų bei delspinigių priteisimo). Minėta, kad, teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutarties sÄ lygÄ ir jÄ CK 6.228 straipsnio pagrindu atitinkamai pakeisti tik esant Å¡alies praÅ¡ymui, jai įrodinėjant Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Å ioje byloje atsakovė buvo pasyvi, nesinaudojo rungimosi teise, nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kreditavimo sutarties sÄ lygos pakeitimo, nepateikė praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Nagrinėjamos kategorijos bylose teismai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekia modifikuoti Å¡alių sutartį, jis privalo analizuoti sutarties sÄ lygas, nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes sutarties keitimui ir Å¡alių sutartį keisti tik grindžiant CK 6.233, 6.228 straipsnių nuostatomis (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-2444-527/2015;

Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015, kt.). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų neatliko ir nėra teisinio bei faktinio pagrindo kredito sutartį modifikuoti apeliacinio proceso metu. Vartojimo kredito sutartis šalių buvo pasirašyta 2007 m. liepos 26 d., EGO kortelės sutartis – 2007 m. rugpjūčio 6 d. Tuo metu galiojo 1986 m. gruodžio 22 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliau – Direktyva).

Ji buvo priimta, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus vartojimo kredito srityje, bendrojoje rinkoje sumažinti kredito davėjų konkurencijos iÅ¡kraipymus ir padidinti vartotojų galimybes sudaryti vartojimo kredito sutartis kitose valstybėse narėse, taip pat buvo siekta apsaugoti vartotojus nuo nesÄ Å¾iningų kredito sÄ lygų. Pagal Direktyvos nuostatas vartotojas turi gauti tinkamÄ informacijÄ apie kredito suteikimo sÄ lygas bei kainÄ ir apie savo įsipareigojimus kredito įstaigai. Tokioje informacijoje turi bÅ«ti nurodyta bendros kredito kainos metinė norma arba, jei tokios normos nustatyti negalima, bendra suma, kuriÄ turi sumokėti vartotojas.

Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad raÅ¡ytinėje sutartyje nurodoma bendros kredito kainos metinė norma arba bent metinė palÅ«kanų norma ir nuo sutarties sudarymo taikomi mokesčiai bei sÄ lygos, kuriems esant jie gali bÅ«ti keičiami. Direktyva dėl minimalaus kreditavimo reglamentavimo suderinimo neužkirto kelio valstybėms narėms priimti griežtesnių nuostatų vartotojų teisių apsaugos srityje. Å ios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos.

Å io straipsnio 8 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu bÅ«du siÅ«loma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grÄ Å¾inimo norma. RaÅ¡ytiniame pasiÅ«lyme nurodomas bendros kredito sumos apskaičiavimo pavyzdys. Ä®vertinus Å¡ias nuostatas matyti, kad Lietuvos Respublikoje Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos pasirenkant variantÄ , kad kredito davėjas visais atvejais turi nurodyti metinę kredito normÄ (CK 6.887 straipsnis). Metinė kredito norma turėjo bÅ«ti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ .

Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių, kad tam tikrÄ ribÄ virÅ¡ijanti metinė kredito norma bÅ«tų preziumuojama kaip nesÄ Å¾ininga. IÅ¡ Å¡alių tarpusavio teises ir pareigas nustatančių sutarčių matyti, kad vartojimo sutartyje nurodyta kredito suma nurodyta litais, metinė palÅ«kanų norma – 12,50 procento kredito sumos, metinė kredito grÄ Å¾inimo norma – 14,13 procento, EGO kortelės sutartyje Å¡ie skaičiai atitinkamai yra 15 procentų ir 16,27 procento.

Direktyva ir Civilinis kodeksas nereglamentavo Å¡ių normų maksimalių ribų. Esant nurodytoms metinei kredito grÄ Å¾inimo normai ir palÅ«kanų normai, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. AptartÄ situacijÄ palyginus su Å¡iuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d. (dėl to Å¡iam ginčui jis negali bÅ«ti taikomas), pažymėtina, kad Å¡io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Vertinant, ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas minėtose sutartyse dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja.

Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B., B. J. v. Bigbank, AS, bylos Nr. 3K-3-500/2014).Nagrinėjamu atveju metinė kredito grÄ Å¾inimo norma – tiek 14,13 procento, tiek 16,27 procento per metus – yra daug kartų mažesnė už Å¡iuo metu nustatytÄ Ä¯statyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jos nepagrįstumÄ , pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo sumažinti Å¡alių sutartyje nustatytas palÅ«kanas, remdamasis tik faktine aplinkybe, jog ieÅ¡kovė savo teises gynė neoperatyviai.

Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino ir delspinigių dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014 pagal ieÅ¡kovo Bigbank, AS, ieÅ¡kinį atsakovėms A. B. ir B. J. dėl skolos priteisimo, buvo nustatyta, jog delspinigiai pagal 2008 m. liepos 11 d. vartojimo sutartį sudarė 0,08 proc. per dienÄ . Kasatorė rėmėsi Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Kasacinis teismas nurodė, jog Vartojimo kredito įstatymas byloje negali bÅ«ti taikomas, nes jo 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo. Vertinant galiojančiame įstatyme nustatytÄ netesybų dydį palyginamuoju aspektu pažymėjo, kad jis žymiai nesiskiria nuo priteistojo iÅ¡ kasatorės, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovo reikalaujamas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir (ar) lupikiÅ¡komis bei jas mažinti (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L. , bylos Nr. 3K-3-502/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pasisakant dėl delspinigių dydžio, rėmimasis pastarÄ ja kasacinio teismo praktikÄ nereiÅ¡kia prieÅ¡taros apeliacinės instancijos teismo argumentams, nurodytiems dėl palÅ«kanų normos. Apeliantė pagrįstai teigia, kad teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , todėl Å¡alių sutartas delspinigių dydis nekeistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 pagal pareiÅ¡kėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiÅ¡kimÄ dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp; kt.).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, be teisinio pagrindo sumažino sutartines pelno (mokėjimo) palūkanas, delspinigius, todėl sprendimas pakeistinas, šias palūkanas padidinant iki 914,11 Eur, delspinigius – iki 214,94 Eur, palūkanų delspinigius – iki 167,10 Eur (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai padidintinos ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis nuo 2444,56 Eur sumos sudaro 73,33 Eur, 75 procentai šios sumos – 55 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Patenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas 26 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1–3 dalys).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,           n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ už akių pakeisti. Padidinti juo priteistas palÅ«kanas iki 914,11 (devynių Å¡imtų keturiolikos Eur 11 ct) Eur, delspinigius – iki 214,94 (dviejų Å¡imtų keturiolikos Eur 94 ct) Eur, palÅ«kanų delspinigius – iki 167,10 (Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių Eur 10 ct) Eur, žyminį mokestį – iki 55 (penkiasdeÅ¡imt penkių) Eur 33 ct) Eur. LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 (dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (įmonės kodas 125164834). Teisėja                          Virginija Gudynienė