2AT-20-2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinė byla Nr. 2AT-20-2012 Teisminio proceso Nr. 4-02-3-00679-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija 39.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracine tvarka nubausto V. Ž. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimas ir V. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimu, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, V. Ž. už padarytą pažeidimą buvo paskirta 500 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą,

n u s t a t ė :

V. Ž. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2012 m. vasario 9 d., apie 19.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairavo automobilį „Mercedes-Benz 500“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, – jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,539 promilės).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimą pakeitė – panaikino jo dalį, kuria V. Ž. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, ir paskyrė 2000 Lt dydžio baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, išnagrinėjusi V. Ž. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaudamasi ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą atnaujino.

Administracine tvarka nubaustas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimą.

V. Ž. teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, ją priimant buvo padaryti materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimai.

Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda. Ankstesnis pažeidimas, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, buvo padarytas 2010 m. gruodžio 30 d. Tai reiškia, kad nuo ankstesnio, iki šio pažeidimo, padaryto 2012 m. vasario 9 d., yra praėję daugiau nei vieneri metai. Be to, pažeidimas, padarytas vairuojant transporto priemonę neblaiviam (ATPK 126 straipsnio 4 dalis), nėra tapatus pažeidimui, kuris buvo padarytas 2010 m. gruodžio 30 d. – įvažiavimas į sankryžą degant raudonam (draudžiamam) šviesoforo signalui (ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl kurios negalima taikyti mažesnės nuobaudos, nei nustatyta sankcijoje (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Taip pat, prašyme teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nepagrįstai nurodė, kad paskirta mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitinka administracinės atsakomybės tikslų. Jo atsakomybę lengvina tai, kad administracinį teisės pažeidimą jis padarė tada, kai būdamas vidutinio neblaivumo, savo automobilį perstatė į kitą vietą kiemo teritorijoje, t. y. vairavo labai nedidelį atstumą. Pastatydamas automobilį į kitą vietą kiemo teritorijoje, jis niekam jokios žalos nepadarė. Priešingai, siekė, kad kiti kaimynai galėtų lengviau išvažiuoti, o ne sukelti pavojų ar pasunkinti automobilių išvažiavimą iš kiemo. Be to, jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, per pastaruosius metus nėra padaręs kitų Kelių eismo taisyklių ar kitokių administracinės teisės pažeidimų. Paskirtą 500 Lt baudą sumokėjo iš karto, kai buvo priimtas teismo nutarimas. Pasak pareiškėjo, tai sudaro išimtines aplinkybes, kurioms esant galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus ir ja visiškai pasiekiami nuobaudos tikslai.

Be to, prašyme nurodoma, kad, nagrinėjant šią bylą, buvo pažeistos normos, reglamentuojančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme. ATPK 3028 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris dienas išsiunčia jo kopijas ATPK 291 straipsnyje nurodytiems asmenims. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo, per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. 2012 m. kovo 23–29 dienomis jis buvęs išvykęs į kitą valstybę (Italiją), grįžęs rado pranešimą iš kurjerių tarnybos, bet kai kreipėsi dėl siuntos atsiėmimo, jam pranešė, jog dokumentai jau grąžinti. Taigi, jam apeliacinis skundas nebuvo įteiktas, teismas pakartotinai jo nesiuntė. Taip buvo apribota ATPK 3028 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jo teisė pateikti teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su skundu ir jame išdėstytais argumentais bei išdėstyti savo motyvų, gintis nuo nepagrįsto skundo. Be to, jis nežinojo ir apie teismo posėdį, nors informacija apie bylos nagrinėjimą buvo pateikta teismo interneto svetainėje, kaip tai numato ATPK 30210 straipsnis. To jis nežinojęs ne dėl savo kaltės, neatidumo ar nerūpestingo elgesio, o dėl to, kad, negavęs apeliacinio skundo, pagrįstai tikėjosi, kad byla jau baigta, ir netgi sumokėjo jam paskirtą 500 Lt baudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-6-2012). Teismas, nesudarydamas galimybės pareiškėjui išreikšti savo nuomonę, pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi, teisės būti išklausytam, lygiateisiškumo principus. Ši aplinkybė vertintina kaip pareiškėjo argumentų ignoravimas. V. Ž. nurodo, kad, be minėtų principų, teismas pažeidė ir ATPK 7 straipsnį, kuris nustato, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pasak pareiškėjo, šios nuostatos pažeidimas pasireiškė tuo, kad griežtesnė administracinio poveikio priemonė jam buvo paskirta pažeidžiant ATPK 3028 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką. Šie pažeidimai turėjo įtakos teisingos ir teisėtos nutarties priėmimui – neišklausęs pareiškėjo argumentų, teismas neįvertino visų bylos aplinkybių.

Atsiliepimu į V. Ž. pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė prašo pareiškimo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, kurie leistų V. Ž. švelninti atsakomybę taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Atvejai, kai už administracinės teisės pažeidimus skiriama mažesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba visai neskiriama administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

Atsiliepime pažymima, kad V. Ž. padarė laibai šiurkštų teisės pažeidimą, sukeliantį grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Asmuo, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

Prašymas tenkintinas

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Byloje nustatyta, kad V. Ž. 2012 m. vasario 9 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo savo automobilį būdamas neblaivus. Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, V. Ž. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, paskyrė švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, nuobaudą – 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nustatyta V. Ž. atsakomybę lengvinanti ATPK 31 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis dirba ir turi nepilnametį vaiką, kad V. Ž. nustatytas neblaivumas (1,539 promilės) tik nežymiai viršijo ribą, kuriai esant neblaivumas vertinamas kaip vidutinis ir pažeidimas kvalifikuojamas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kad V. Ž. transporto priemonę vairavo itin nedidelį atstumą ir tai padarė namo vidiniame kieme perstatydamas savo automobilį į kitą vietą. Įvertinęs byloje ištirtus duomenis, paties V. Ž. , dalyvavusio bylos nagrinėjime, paaiškinimus, šis teismas padarė išvadą, kad, remiantis bylos duomenimis bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už padarytą pažeidimą V. Ž. skirti švelnesnę, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nuobaudą.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės skundą, kuriame buvo teigiama, kad apylinkės teismo nutarime V. Ž. atsakomybę lengvinantys argumentai dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo nepakankamai svarūs, ir prašoma nutarimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, šį skundą iš dalies patenkino – apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria V. Ž. nuobauda paskirta taikant ATPK 30¹ straipsnį, panaikino ir paskyrė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankciją.

Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė V. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir pažymėjęs, „jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas“.

Pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Ž. pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 1 dalyje, padarė 2010 m. gruodžio 30 d., sprendimas, kuriuo jis už šį pažeidimą nubaustas 100 Lt bauda, buvo priimtas 2011 m. sausio 5 d. Nagrinėjamoje byloje V. Ž. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarė 2012 m. vasario 9 d., t. y. praėjus metams laiko po minėto pažeidimo. Teismo nutartyje argumentų, paaiškinančių, kodėl 2012 m. vasario 9 d. padarytas pažeidimas laikytinas pakartotinai per metus padarytu tokios pačios rūšies teisės pažeidimu, nėra.

Apylinkės teismas, spręsdamas skiriamos nuobaudos dydžio klausimą, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, V. Ž. veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo būdą, laiką, vietą ir kt. aplinkybes, vertino jų visumą, pažymėdamas, kaip jau minėta, kad V. Ž. automobilį vairavo itin nedidelį atstumą, tik perstatydamas automobilį į kitą vietą, ir tai darė namo vidiniame kieme.

Byloje nustatyta, kad V. Ž. , atvykęs į namus ir kieme neradęs vietos kur pastatyti automobilį, jį, palikęs už lango savo mobiliojo telefono numerį, pastatė taip, kad šis trukdė kitiems vairuotojams išvažiuoti iš kiemo. Pagal bylos duomenis, Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patruliai, iš VPK OVS budėtojo gavę pranešimą, kad namo (duomenys neskelbtini) kieme automobiliui „Mersedes Benz 500“ užstatytas išvažiavimas iš kiemo, atvykę į vietą nurodė V. Ž. patraukti automobilį (pagal tarnybinius pranešimus – įspėję, kad pats nevairuotų automobilio), matydami, kad jis neblaivus ir, tikėtina, pats perstatys automobilį į kitą vietą, neužkirtę kelio galimam administracinio teisės pažeidimo padarymui, išvyko iš kiemo ir stebėjo, ar V. Ž. nevairuos automobilio, pamatę, kad jis sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti – sustabdė.

Apygardos teismas, apsiribojęs faktu, kad V. Ž. automobilį vairavo neblaivus, o tai yra pažeidimas, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismo sprendimas, jog V. Ž. apylinkės teismas netinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, remiantis nutartyje išdėstytais argumentais, keisti apylinkės teismo nutarimo nebuvo pagrindo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apylinkės teismas šių principų nepažeidė, pagal faktines aplinkybes V. Ž. paskyrė nuobaudą, atitinkančią administracinės nuobaudos tikslus ir paskirtį.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas buvo paduotas V. Ž. padėtį bloginančiais pagrindais. Pagal ATPK 3028 straipsnį jis turėjo teisę pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, tačiau šios teisės jis nerealizavo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinio skundo kopijos nebuvo gavęs.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimą be pakeitimų

Teisėjai

Alvydas Pikelis Jonas Prapiestis Aldona Rakauskienė