3f2fc9ae-ef8f-4246-86b8-49458dbaa42a · Å ilalės rajono apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-53-999/2017Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00020-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10 (S) Å ILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. vasario 1 d.Å ilalė Å ilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant I. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., nukentėjusiajai R. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, Mykolo Romerio universiteto IV kurso studentė, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini) Teismas nustatė:

E. K. 2017 m. sausio 3 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2017 m. sausio 1 d. 17.00 val. Å ilalės m., M. Valančiaus 4, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, važiuodama atbula atsitrenkė į kitÄ automobilį. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė bei nepranešė policijai, neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Žmonės nenukentėjo.

Tokiais veiksmais E. K. kaltinama padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiama E. K. teismo posėdžio parodė, kad 2017 m. sausio 1 d. buvo pas draugÄ , po to nuėjo pas seserį R. K. papraÅ¡yti automobilio, nes jai reikėjo iÅ¡ draugės pasiimti daiktus bei grįžti namo į (duomenys neskelbtini) Sesuo kaip visada davė automobilio „Peugeot 307“ raktelius. Apie 17 val. su sesei R. K. priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“, kartu su draugu M.

G., ji atvažiavo pas draugę į Å ilalės m., Valančiaus gatvę pasiimti daiktų. Draugė iÅ¡nešė jai daiktus, jos pakalbėjo ir ji ruošėsi važiuoti namo. Važiuodama atbuline eiga sukosi iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės ir pajuto, kad į kažkÄ nestipriai atsitrenkė. Tačiau jai pasirodė, jog tiesiog automobilio ratu atsirėmė į kelio bortelį, nes smÅ«gis buvo nestiprus. Kadangi ji nemanė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl iÅ¡ automobilio nelipo pažiÅ«rėti ir iÅ¡važiavo namo.

Po kurio laiko, jai dar bevažiuojant, iÅ¡ draugės telefono paskambino policijos pareigÅ«nas ir pasakė, jog ji atsitrenkė į kitÄ automobilį ir paprašė grįžti atgal. Tuomet ji sustojo Å¡alikelėje ir apžiÅ«rėjusi automobilį pamatė, kad iÅ¡daužtas deÅ¡inės pusės posÅ«kio stikliukas. Jai grįžus atgal į Å ilalės m., Valančiaus g. policijos pareigÅ«nai jai surašė protokolÄ dėl pabėgimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Ji sutiko su tuo, jog tikrai galėjo apgadinti aikÅ¡telėje stovėjusio „Renault Laguna“ automobilio dureles.

Jai pasirodė, jog durelių įlenkimas nedidelis. Policijos pareigÅ«nai rado stiklo Å¡ukę nuo jos automobilio. Ji tvirtino, jog tÄ dienÄ ji alkoholio nevartojo. PrieÅ¡ tai buvo Naujųjų metų naktis. Ji Å¡ventė su draugais ir paskutinį kartÄ iÅ¡gėrė Å¡ampano taurę 2017 m. sausio 1 d. apie 2.00 val. nakties. Nurodė, jog žala kitam automobiliui yra 250 €. Ji važiavo pas apgadinto automobilio savininkę tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau buvo papraÅ¡yta 450 €. Ji tokios sumos nesutiko sumokėti.

Gailisi dėl to, kas nutiko.Nukentėjusioji R. A. teismo posėdžio metu parodė, jog yra apgadinto „Renault Laguna“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. 2017 m. sausio 1 d. apie 16 val. minėtu automobiliu ji grįžo namo iÅ¡ svečių. Automobilį pasistatė ir nuėjo namo. Išėjusi į balkonÄ pamatė prie jos automobilio stovinčius vyrus, kurie jÄ vadino iÅ¡eiti. Jai išėjus į laukÄ minėti vyrai pasakė, jog kÄ tik į jos automobilį įpuolė automobilis, kurio valstybinio numerio skaičiai 626.

Jie nurodė, jog prie minėto automobilio buvo atėjusi draugė, kuri kažkÄ padavė ir pakalbėjusi nuėjo. Tuomet ji iÅ¡kvietė policijÄ . Po to jie nuėjo pas mergaitę (tÄ draugę) ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino. Ji mano, jog negalėjo nejusti smÅ«gio. Nurodė, jog jos draugas A. G. buvo susitikęs su E. K., nes ji dirba naktinėje pamainoje. Draudimas automobilį apžiÅ«rėjo, tačiau dar neatsiuntė įvertinimo, pinigų neiÅ¡mokėjo. Ji susitvarkė automobilį savo lėšomis, nes jai reikia važinėti į darbÄ .Liudytoja R.

K. teisme paaiÅ¡kino, jog automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2017 m. sausio 1 d. jos sesuo E. K. atėjo pas jÄ Ä¯ namus papraÅ¡yti automobilio. Ji visada duoda automobilį sesei, nes jų Å¡eima turi tik vienÄ transporto priemonę, be to, sesuo gyvena kaime. Sesuo jai tikrai neatrodė iÅ¡gėrusi. Ji kaip visada davė automobilio raktelius. Po eismo įvykio sesuo jai paskambino ir pasakė kas nutiko. Mama su sese E. K. buvo nuvykusios pas „Renault Laguna“ savininkę, norėjo tartis, tačiau tuomet tas žmogus pasakė, jog dokumentai perduoti draudimui ir laukia, kol gaus atsakymÄ .

KitÄ dienÄ tas žmogus paskambino jos mamai ir pasakė, jog draudimas paskaičiavo 250 € žalÄ , tačiau jam mažai. Pasakė atvykti sumokėti dar 200 €. Mama pasitarė su advokate, kuri pasakė, jog jos neprivalo mokėti daugiau negu draudimo nustatyta suma, todėl ir nemokėjo.E. K. kaltė dėl automobilio „Renault Laguna”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo, be jos pačios prisipažinimo, įrodyta R. A. paaiÅ¡kinimu ir kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais. A. G., R. A. draugas, raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l.

6) nurodė, jog 2017 m. sausio 1 d. pas jį atėjo žmogus ir pasakė, kad į jo draugei R. A. priklausantį automobilį įpuolė „Peugeot 307” automobilis ir nuvažiavo. Liudytojas M. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 16.30 val. eidamas Šilalės m., Valančiaus gatve pastebėjo, kaip šviesios spalvos “Peugeot” automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į prie Valančiaus g. esančio namo stovėjusį automobilį, jį apgadino ir nesustojęs nuvažiavo.

Kas vairavo Peugeot automobilį nematė, nes buvo tamsu. Kadangi jis pažinojo žmogų, į kurio automobilį atsitrenkė, todėl jis nuėjo ir viskÄ jam papasakojo (b. l. 11). IÅ¡ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktų matyti, jog apgadintos „Renault Laguna“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės deÅ¡inės pusės durelės, ir „Peugeot 307“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės galinė lempa (b. l. 12, 13). IÅ¡ fotolentelių nustatyta, kad 2017 m. sausio 1 d. 17.00 val. eismo įvykio vieta Å ilalė, M.

Valančiaus g.

4. Fotolentelėse užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, kurie atitinka apgadinimus nurodytus transporto priemonės techninės apžiūros aktuose (b. l. 15-18). Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausioji patrulė D. P. tarnybiniame pranešime nurodė, jog patikrinus E. K. alkoholio kiekio matuokliu, jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,58 promilės (b. l. 4).Iš aptartų įrodymų nustatyta, kad 2017 m. sausio 1 d. 17.00 val. Šilalės m., M. Valančiaus g. 4, E. K. vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu atsitrenkė į kitÄ automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Nustatyta, kad E. K. vairuojamas automobilis apgadinto nukentėjusiosios R. A. automobilį. Eismo įvykis buvo, nes buvo apgadintas svetimas automobilis, todėl dėl Å¡io autoįvykio E. K. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Atsirasti atsakomybei pagal šį straipsnį subjektyvinės pusės - tyčios nereikia, atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo. KET 9 punkto reikalavimai įpareigoja vairuotojÄ prieÅ¡ pradedant važiuoti laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat vairuotojas siekdamas iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, įsitikinti, kad tai daryti saugu.

E. K. Å¡ių KET 9 punkto reikalavimų neįvykdė, nes važiuodama atbuline eiga nebuvo pakankamai atidi, neįsitikino, kad nesukels pavojaus kitų asmenų turtui, nes neįvertino atstumo tarp jos automobilio ir jai už galo stovėjusio automobilio, atsirėmė į automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡onÄ ir jį apgadino. R. A. automobilio apgadinimas padarytas Å¡velniausia kaltės forma - nerÅ«pestingumu, nes E. K. važiuodama atbuline eiga nenumatė, kad kliudys gale stovėjusį automobilį ir dėl Å¡io veiksmo atsiras automobilio apgadinimas, tačiau laikydamasi, minėto KET 9 punkto reikalavimų, galėjo ir turėjo tai numatyti.

Todėl tokia E. K. veika dėl R. A. automobilio apgadinimo, esant neblaiviai, teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.E. K. akcentuoja tai, kad ji nesuprato sukėlusi eismo įvykį, todėl ir nuvažiavo. IÅ¡ tikrųjų, tiriant tokio pobÅ«džio nusižengimus, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juto automobilio susidÅ«rimÄ su kitu objektu, ar suprato, kad galėjo kažkÄ apgadinti, padaryti žalÄ kažkam.Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Ä®rodinėjant šį administracinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir kad žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal Å¡io nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.Teisminio nagrinėjimo metu E. K. tvirtino, jog važiuodama atbuline eiga juto, jog į kažkÄ atsitrenkė, tačiau kadangi smÅ«gis buvo nestiprus jai pasirodė, kad su automobilio padanga atsitrenkė į kelio bortelį. IÅ¡ byloje esančių eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), bei vaizdo lentelių (b. l. 15-18) matyti, kad R.

A. automobilis apgadintas nežymiai, t. y. nestipriai įlenktos deÅ¡inės pusės priekinės durelės. E. K. neslėpė, kad vairavo automobilį Å ilalės m., Valančiaus g. esančioje aikÅ¡telėje, neneigė kaltės dėl eismo įvykio. Paskambinus policijos pareigÅ«nui ji iÅ¡ karto tuo pačiu automobiliu „Peugeot 307“ grįžo į įvykio vietÄ ir patvirtino pareigÅ«nams, jog ji tikrai galėjo apgadinti R. A. automobilį. Po eismo įvykio E. K. kartu su mama vyko pas nukentėjusiÄ jÄ susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau kadangi buvo papraÅ¡yta 200 eurų daugiau nei nustatė žalos dydį draudimas, t. y. 250 eurų, žalos ji neatlygino.

E. K. vienodai ir nuosekliai laikėsi savo parodymų, sutiko su tuo, jog važiuodama atbuline eiga galėjo nežymiai užkliudyti kitÄ automobilį. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. K. iÅ¡važiuodama iÅ¡ aikÅ¡telės nemanė kažkÄ sugadinusi, t. y. sukėlusi eismo įvykį – sÄ Å¾iningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jos pasiÅ¡alinimas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. E. K. davė teismui parodymus, kurie neprieÅ¡tarauja nustatytoms aplinkybėms, bylos medžiagai, savo parodymuose ji yra nuoÅ¡irdi, todėl netikėti E. K. parodymais teismas neturi pagrindo.

Ji nevengia administracinės atsakomybės. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl visos abejonės dėl E. K. kaltės (tyčios), padarius nusižengimÄ numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, aiÅ¡kintinos traukiamos administracinėn atsakomybėn E. K. naudai.

Nors E. K. veiksmai, kad ji nesustojo ir nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos, formaliai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos, nes ji nepastebėjo, kad kliudė kitÄ automobilį ir nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla E. K. dėl Å¡io nusižengimo nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į nusižengimų pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi E. K. nedirba, studijuoja Mykolo Romerio universitete, pažeidimÄ padarė Å¡velniausia kaltės forma, t. y. nerÅ«pestingumu, administracine tvarka anksčiau nebausta, todėl jai skirtina minimali ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams. Už nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skirtina nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo. Automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo teismas Å¡iuo atveju netaiko atsižvelgęs į tai, kad transporto priemonės konfiskavimas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ nėra privalomas (ANK 423 straipsnio 5 dalis).

Be to, nustatyta, jog automobilis priklauso ne pačiai pažeidėjai, o jos sesei R. K.. Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, n u t a r i a : E. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 1200 € (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ E. K. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių.Bauda turi bÅ«ti sumokėta į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodÄ 1001, paskirtis ROIK: 17064375532, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudÄ bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Å ilalės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Daina Dyburienė