3f2ebb7f-4bf9-4477-bddd-a06f637dd28a · Alytaus apylinkės teismas

?NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr. 1-98-448/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40290-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.8; 1.1.8.15; 1.2.4.6.2.2; 2.1.7; 2.1.9.1; 2.1.14.1.1; 2.1.14.1.2; 2.1.14.3.1; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.2; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Eglei Bubėnienei, Jurgitai Rasymienei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, kaltinamajai Z.

V., jos gynėjai advokatei R. K., nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , naÅ¡lė, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Z. V. 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, tyčia medinio grindų Å¡epečio kotu sudavė per kairę rankÄ motinos I. K. ant rankų laikomai mažametei D. Å ., gimusiai (duomenys neskelbtini), po to pastÅ«mė I. K., dėl ko I. K. rankose laikoma D. Å . galva atsitrenkė į sienÄ ir susimušė galvos sritį, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai D. Å . sukėlė fizinį skausmÄ . Apklausta kaip kaltinamoji, Z. V. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. penkto aukÅ¡to bendro naudojimo virtuvėje, (duomenys neskelbtini).

Ji konservavo burokėlius, dėjo juos į stiklainius ir atėjo I. K. Ji liepė I. K. iÅ¡eiti, nes I. K. nieko nedarė virtuvėje. I. K. atsinešė mergaitę ir atsistojo prie lango. Stovėdama prie lango su mergaite ant rankų, ji kaltinamajai pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad Å¡i įleido policijÄ , kuri buvo kviesta dėl netinkamo I. K. elgesio, tačiau kaltinamoji nežino, kas iÅ¡kvietė policijÄ . Kaltinamoji I. K. liepė iÅ¡eiti ir nežiÅ«rėti į jÄ , I. K. pasakė, kad tai bendra virtuvė ir ji gali čia bÅ«ti.

Kaltinamoji paprašė jos iÅ¡eiti, bet I. K. nėjo, kaltinamoji pasakė, kad iÅ¡kvies jai policijÄ . Jos apsižodžiavo, I. K. vartojo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius. Atstumas tarp jų buvo 3-4 metrai. I. K., nuėjusi į kambarį, iÅ¡kvietė policijÄ kaltinamajai. Policija atvažiavo maždaug po 10 minučių. Kaltinamoji visÄ laikÄ buvo virtuvėje, nematė, kad pareigÅ«nai apžiÅ«rėtų I. K. dukrÄ ir tik vėliau pamatė, kad atvažiavo vaikų teisių specialistės ir greitoji medicinos pagalba.

Pareigūnai kaltinamajai sakė, kad jiems pranešė, kad ji sumušė mergaitę. Nežino, iš kur atsirado paraudimai ant mergaitės, nes ji mergaitės nemušė, mergaitė virtuvėje neverkė. Kaltinamoji nurodė, kad ji turėjo į virtuvę atsinešusi šepetį, jis stovėjo prie stalo. Nebuvo tuo šepečiu užsimojusi, nestūmė I. K., tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto. I. K. ant kaltinamosios pyko, nes kaltinamoji pradėjo bendrauti su kita kaimyne ir nebendravo su I. K. Iki įvykio kaltinamosios ir I.

K. santykiai buvo normalÅ«s, anksčiau kaltinamoji padėdavo I. K. prižiÅ«rėti jos mergaitę. Nevadino I. K. ir jos mergaitės negražiais žodžiais. Nesutinka atlyginti civilinį ieÅ¡kinį ir jo nepripažįsta, nepripažįsta ir Ligonių kasų civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo. Liudytoja J. B., Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. ji su kolege A. M. vyko į įvykio vietÄ . Alytaus apskrities VPK pranešė, kad galimas smurtas prieÅ¡ nepilnametį ir paprašė, kad atvyktų specialistės. Važiavo pas I.

K. adresu (duomenys neskelbtini). Joms atvykus, jau buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba, kambaryje taip pat buvo I. K. ir jos dukra. Specialistėms paaiÅ¡kino, kad bendro naudojimo patalpose I. K. konfliktavo su kaimyne, to konflikto metu kaimynė Å¡epečio kotu siekdama suduoti I. K., pataikė jos dukrai į kairę rankÄ ir galvÄ . Kaip tik tuo metu mergaitę I. K. kambaryje apžiÅ«rinėjo medikai, jie nurodė, kad veÅ¡ mergaitę į ligoninę tolimesnei apžiÅ«rai. Medikai nurodė, kad ant mergaitės yra patinimas ar guzas.

I. K. nurodė, kad kaimynė jai priekaištavo, kad ji nevalo bendro naudojimo patalpų ir tarp jų įvyko konfliktas. Liudytoja suprato, kad konfliktas dėl šių priežasčių buvo ne pirmas. Įvykio vietoje bendravo su policijos pareigūnais, jie nurodė, kad juos iškvietė I. K. dėl mergaitės sužalojimo. Specialistėms nebuvo įvardinta kaimynė, nuo kurios nukentėjo mergaitė. Įvykio vietoje I. K. buvo šiek tiek susijaudinusi, mergaitės susijaudinimo nepastebėjo. Vaikų teisių specialistėms teko anksčiau bendrauti su I.

K., bet nėra duomenų, kad I. K. bÅ«tų konfliktiÅ¡ka, jai tik trÅ«ko socialinių įgÅ«džių rÅ«pinantis dukra ir tvarkantis buityje. Liudytojas R. T., policijos pareigÅ«nas, parodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡ Alytaus VPK budėtojo gavo nurodymÄ nuvykti į (duomenys neskelbtini) penktÄ aukÅ¡tÄ , nes galimai prieÅ¡ mažametį vaikÄ buvo panaudotas smurtas. Ä® tokius iÅ¡kvietimus reaguojama labai greitai – jie turėjo atvykti nuo 3 min. iki 15 min. Ä®vykio vietoje pareigÅ«nus sutiko iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi pranešėja, kuri paaiÅ¡kino, kad su kaimyne sukonfliktavo ir konflikto metu kaimynė medine Å¡luota sudavė smÅ«gį mažamečiam vaikui, kurį pranešėja laikė ant savo rankų.

Vaikas buvo apžiÅ«rėtas ir nustatyta kažkokia mėlynė, todėl buvo iÅ¡kviesti medikai (medikai atvyko per maždaug 10 min.) ir informuoti vaikų teisių specialistai, kurie neužilgo atvyko į įvykio vietÄ . Pranešėja nurodė, kad konfliktas vyko penkto aukÅ¡to bendro naudojimo virtuvėje. PareigÅ«nai įžvelgė sužalojimÄ mažametei, berods, ant deÅ¡inės rankos. Sužalojimų galvoje nepastebėjo, tik ant rankos matėsi mėlynė. Kaltinamoji kategoriÅ¡kai neigė sudavusi vaikui, aiÅ¡kino, kad vyko kažkoks žodinis konfliktas, ji neigė, kad bÅ«tų kažkÄ muÅ¡usi.

Pranešėja aiÅ¡kino, kad konflikto metu kaltinamoji netikėtai sudavė Å¡luota ir pataikė vaikui. Pranešėja pasakojo apie kažkokį susistumdymÄ . Nurodė, kad policijos pareigÅ«nai turi žinių sužalojimų įvardinimui. Kai bÅ«na smurtas artimoje aplinkoje, pareigÅ«nai turi įvardinti sužalojimus. Negali pasakyti, nuo ko atsirado paraudimas, bet pareigÅ«nai jį matė, todėl ir buvo informuota Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir medikai. Jeigu pareigÅ«nai mato kažkokius sužalojimus, visada pasiÅ«lo medicininę pagalbÄ , nebent pranešėjas kategoriÅ¡kai atsisako medicininės pagalbos, tada nekviečia.

Å iuo atveju įžvelgė, kad galimai buvo sužalotas vaikas ir, įvertinus situacijÄ , iÅ¡kvietė medikus, pareiÅ¡kėja tam neprieÅ¡taravo. Ä®vykio vietoje pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , fotografavo, išėmė Å¡epetį. Liudytojo R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti (1 t., b. l. 75 – 76). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. jis dirbo policijos ekipaže su tyrėju R.

G. Apie 12 val. 4 min. iÅ¡ Alytaus AVPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ 5 min. kaimynė trenkė Å¡epečiu pranešėjos vaikui, įžeidinėja. Atvykus į įvykio vietÄ nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja I. K. Ji paaiÅ¡kino, kad jos dukrai D. kaimynė trenkė su Å¡luota į ranka ir, pastÅ«musi jas, sužeidė D. kaktÄ , viskas vyko bendro naudojimo virtuvėje. Bendro naudojimo virtuvėje rado kaimynę Z. V. Ji teigė, kad tarp jos ir I. K. kilo žodinis konfliktas, tačiau ji nieko nemušė, sakė, kad I.

K. iÅ¡sigalvoja, meluoja. ApžiÅ«rėjus I. K. dukrÄ D., pastebėjo ant kaktos nedidelį guzÄ , kuris buvo paraudęs. Ar ant rankos smurto žymių buvo, jis neatsimena. Kadangi ant mergaitės matėsi sužalojimai, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ (GMP), apie įvykį informavo Vaikų teisių tarnybÄ . Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba apžiÅ«rėjo D. ir iÅ¡sivežė į ligoninės priėmimo skyrių (t. 1, b. l. 75 – 76). Liudytoja R. R. parodė, kad ji – socialinė darbuotoja, I.

K. Å¡eimai teikia socialines paslaugas. Iki 2018 m. liepos 1 d. I. K. dėl socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , jai buvo teikiamos paslaugos – informavimas, konsultavimas, socialinių įgÅ«džių ugdymas. Nuo 2018 m. liepos 1 d. socialinės rizikos Å¡eimų neliko. Liudytoja lankėsi Å¡eimoje, teikė informacijÄ , padėjo tvarkytis dokumentus, lydėjo I. K. į įstaigas, ėjo į darželį dėl I. K. dukros. Socialinė tarnyba nepastebėjo, kad I.

K. bÅ«tų naudojusi fizinį smurtÄ prieÅ¡ mergaitę. 2018 m. rugpjūčio 21 d. liudytoja telefonu susisiekė su I. K., kuri pasakė, kad ji turi problemų su kaimyne. I. K. pasakojo, kad nuėjo į bendrÄ virtuvę ir sukonfliktavo su kaimyne, konfliktas įvyko, nes I. K. neiÅ¡plovė koridoriaus grindų. Sakė, kad kaimynė bendroje virtuvėje trenkė D. Å¡epečio kotu per galvÄ ir per rankÄ . I. K. pasakojo, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir buvo ligoninės priėmime, kad ėjo į ekspertizę.

Liudytoja klausė pas I. K., ar kaimynė stipriai sužalojo mergaitę, I. K. atsakė, kad nestipriai, bet liko kažkokios žymės. Po įvykio liudytoja dar kelias dienas bendravo su I. K., kuri skundėsi, kad kaimynė jÄ persekioja, mergaitę ir jÄ vadina negražiais žodžiais, keiksmažodžiais. Ä®vykis buvo rugpjūčio mėnesį, po įvykio I. K. buvo patalpinta į krizių centrÄ , nes ji labai skundėsi, kad jai sunku ten gyventi dėl konfliktų su kaimynėmis. Ir iki įvykio bÅ«davo nusiskundimų iÅ¡ I.

K., kad jÄ kaimynės apkalbinėja. I. K. praÅ¡ydavo, kad liudytoja neneÅ¡tų jai maisto, nes I. K. dėl to apkalba kaimynės. I. K. kviesdavosi ateiti į skyrių, ji visada ateidavo su mergaite. I. K. neturėdavo kam palikti mergaitės, net liudytoja kartais pabÅ«davo su mergaite, kad I. K. galėtų susitvarkyti savo reikalus. Gal buvo vienas momentas, kad kažkokia kaimynė pažiÅ«rėjo mergaitę – iÅ¡leisdavo I. K. iÅ¡eiti į parduotuvę ar dar kur nors. I. K. elgėsi tvarkingai, ji nebuvo pastebėta neblaivi, dėl jos girtavimo ar kitokio netinkamo elgesio nusiskundimų nebuvo gauta.

Liudytoja I. K. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jÄ , iki įvykio jos bendravo. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ji ėjo į bendro naudojimo penkto aukÅ¡to virtuvę, jos dukra D., gimusi (duomenys neskelbtini), atėjo jai iÅ¡ paskos. Kaltinamoji virtuvėje kažkÄ veikė, gal konservavo burokus. Kaltinamoji pradėjo jÄ vyti ir neleido jai su dukra įeiti į virtuvę. Liudytoja pasakė, kad čia yra bendros patalpos, jos abi pradėjo ginčytis. Kaltinamoji pradėjo jÄ stumdyti, liudytoja paėmė dukrÄ ant rankų ir tada kaltinamoji stumdė liudytojÄ su D. ant rankų.

Kaltinamoji paėmė medinį Å¡epetį, užsimojo ir sudavė, pataikė D. į rankÄ . Užsimojusi trenkė į liudytojos pusę, nors matė, kad ant liudytojos rankų yra mergaitė. Po smÅ«gio Å¡epečiu D. neverkė, bet kai kaltinamoji pastÅ«mė, tada pradėjo verkti. Po smÅ«gio Å¡epečiu liudytoja su dukra ant rankų ėjo link durų, tuomet kaltinamoji jas stÅ«mė, D. atsitrenkė kakta į kampÄ ir pradėjo verkti. Tada liudytoja iÅ¡kvietė policijÄ , pareigÅ«nai greitai atvažiavo.

Vėliau atvažiavo medikai ir iÅ¡vežė D. į ligoninę, gydytojai nustatė D. sumuÅ¡imÄ prie antakio, ant rankos irgi buvo žymė, gydytojai tai matė. Atsitrenkimas į kampÄ nebuvo labai stiprus, mėlynės neliko. Po įvykio puikiai matėsi paraudimas ant kaktos, ant rankos buvo nežymus paraudimas. Paraudimas ant rankos atsirado nuo Å¡epečio koto. Nurodo, kad konfliktai su kaltinamÄ ja prasidėjo tada, kai kaltinamoji susitaikė su kitomis kaimynėmis. Liudytoja labai nesutarė su viena kaimyne, su ja nesutarė ir kaltinamoji, bet kaltinamoji susitaikė su ta kaimyne ir tada pradėjo liudytojÄ puldinėti, įžeidinėdavo liudytojÄ ir jos dukrÄ .

Po įvykio liudytoja telefonu pranešė savo socialinei darbuotojai, kad D. sumušė. Po Å¡io įvykio liudytoja greitai iÅ¡sikraustė gyventi į krizių centrÄ , ten geriau, ramu. Liudytoja nenori gyventi bendrabutyje dėl kaimynių. Po įvykio kaltinamoji sakydavo, kad liudytojos dukra žiurkė, grasindavo pastumti dukrÄ , kad Å¡i nelakstytų. Ekspertas S. J. teisme paaiÅ¡kino, kad D. Å . apžiÅ«rai buvo atvykusi 2018 m. rugpjūčio 22 d., lydima motinos I. K. ApžiÅ«rint tiriamÄ jÄ praėjus dienai po įvykio, jos kÅ«no pavirÅ¡iuje objektyvių trauminio poveikio žymių nebuvo.

Iš karto po įvykio mergaitė buvo apžiūrėta ligoninėje, apie patinimus kalbos nebuvo, buvo konstatuota nežymi hiperemija kaktos srities kairėje pusėje. Gydytojai, apžiūrėdami ligoninėje, konstatavo, kad kažkiek jautresnis kairiojo dilbio vidurinis trečdalis, bet sumušimo žymių nekonstatavo. Trauminio poveikio žymių taip pat nekonstatavo. Nurodė, kad paraudimas – subjektyvus požymis, jis gali būti ne tik nuo sumušimo, bet ir dėl odos pokyčių. Paraudimo, kaip ir patinimo ar skausmo, negalima pamatuoti ir objektyvizuoti, imti kaip objektyvių požymių ir negalima kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto.

Trauminių poveikių požymių eksperto apžiÅ«ros metu ant mergaitės kÅ«no nebuvo rasta, bet sumuÅ¡imo žymę citavo iÅ¡ statistinės kortelės. Protokole-pareiÅ¡kime I. K. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), laikydama savo mažametę dukrÄ D. Å ., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ji ėjo į bendrabučio bendro naudojimo virtuvę dukrai nuplauti rankų. Virtuvėje buvo kaimynė Z. iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynė jÄ užsipuolė ir, laikydama grindų Å¡epetį, užsimojo, sudavė jai, dėl ko pataikė į mažametės dukros rankÄ , po to Z. pareiÅ¡kėjÄ stumtelėjo, dėl ko mažametė dukra galva atsitrenkė į virtuvės sienÄ .

Taip kaimynė dukrai D. Å . sukėlė fizinį skausmÄ (b. l. 1 – 5). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), namo penktame aukÅ¡te (b. l. 12 – 27). Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad apžiÅ«rėtas Å¡epetys su mediniu kotu (b. l. 28 – 32). Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad D. Å . objektyvių trauminio poveikio žymių nėra (b. l. 59). Z. V. neprisipažino smurtavusi prieÅ¡ mažametę I. K. dukrÄ D., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neatliko.

Nors Z. V. neprisipažino dėl nusikalstamos veikos, tačiau jos kaltė dėl to įrodyta. Svarbu pažymėti, kad liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu – pareiÅ¡kime, akistatos su kaltinamÄ ja metu, apklausų metu taip pat ir teisme vienodai aiÅ¡kino Z. V. panaudoto smurto prieÅ¡ jos dukrÄ aplinkybes – kad kaltinamoji trenkė mediniu Å¡epečio kotu link rankose laikomos mergaitės ir pataikė mergaitei į rankÄ , po to stÅ«mė liudytojÄ su rankose laikoma mergaite, dėl ko mergaitė atsitrenkė į sienÄ ir susimušė galvÄ .

Jau praneÅ¡dama telefonu policijai apie nusikalstamÄ veikÄ ir kviesdama pareigÅ«nus, liudytoja I. K. nurodė smurto aplinkybes – jog smurtaujama prieÅ¡ mažametį. Å iuos liudytojos parodymus patvirtino liudytoju teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas R. T., kuris nurodė, kad, gavus praneÅ¡imÄ dėl galimo smurto prieÅ¡ mažametį vaikÄ , pareigÅ«nai nedelsiant nuvyko ir fiksavo sužalojimus ant mergaitės, dėl to buvo kviesti ir medikai. Liudytojas nurodė, kad medikai kviečiami visada, užfiksavus sužalojimus.

Nagrinėjamu atveju taip ir buvo – pareigÅ«nai nustatė sužalojimus ir privaloma tvarka iÅ¡kvietė medikus. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės papildomoje informacijoje (t. 1, b. l. 66 – 67) fiksuotos aplinkybės, kad „kaimynė puolė mamÄ , pataikė medine lazda taip pat stÅ«mė mamÄ , ko pasekoje mergaitė atsitrenkė galva į sienÄ â€œ. IÅ¡ paciento apžiÅ«ros lapo (b. l.

69) matyti, kad D. Å . gydytojo apžiÅ«rėta tuoj pat po įvykio, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d. 13 val. 40 min, nustatyta, kad kairėje kaktos srityje yra sumuÅ¡imo žymė, kiek jautresnis kairio dilbio vidurinis trečdalis, gydytojas specialistas duoda iÅ¡vadÄ , kad nustatytas veido ir kairio dilbio sumuÅ¡imas. Ekspertas, apklaustas teisme, nurodė, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad apžiÅ«rint D. Å ., kÅ«no pavirÅ¡iuje trauminio poveikio žymių nerasta, tačiau Å¡is ekspertas paaiÅ¡kino, kad trauminio poveikio žymių apžiÅ«ros metu galėjo ir neiÅ¡likti, o sumuÅ¡imo žymę jis citavo iÅ¡ medicininės statistinės kortelės. Atkreipiamas dėmesys, kad įvykis fiksuotas 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val., o specialistas D.

Å . apžiÅ«rÄ vykdė jau kitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuo 8.30 val. Taigi pasitvirtino paties eksperto teisme padaryta iÅ¡vada, kad trauminio poveikio žymių apžiÅ«ros metu nebuvo, o sužalojimai specialisto iÅ¡vadoje buvo nurodyti iÅ¡ medicininės apžiÅ«ros dokumentų, kuriuose buvo fiksuoti D. Å . nustatyti sužalojimai. Sužalojimų buvimÄ patvirtina ir liudytojos J. B. parodymai, kuri teisme nurodė, kad jai atvykus į įvykio vietÄ , ten buvę medikai nurodė, kad ant mergaitės yra patinimas ar guzas, jie mergaitę veÅ¡ į ligoninę.

I. K. apie smurtÄ prieÅ¡ dukrÄ pasakojo ir savo socialinei darbuotojai R. R., R. R. teisme paliudijo, kad I. K. jai telefonu pranešė, kad kaimynė bendroje virtuvėje trenkė dukrai D. Å¡epečio kotu per galvÄ ir per rankÄ . Kaltinamosios Z. V. kaltę netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad ji, nurodydama įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama teisme, nebuvo nuosekli. Z. V. neigė bet kokio jos panaudoto smurto prieÅ¡ D. Å . aplinkybes, neigė bet kokį fizinį kontaktÄ tiek su nukentėjusiÄ ja D.

Å ., tiek su D. Å . motina liudytoja I. K. Jau pačiÄ konflikto su I. K. kilimo priežastį ikiteisminio tyrimo metu Z. V. nurodė tai, kad I. K. neplauna bendrų patalpų, o duodama parodymus teisme, Z. V. jau paaiÅ¡kino, kad konfliktas kilo dėl to, kad I. K. priekaiÅ¡tavo jai dėl įleistos policijos, kuri neva tai buvo kviesta dėl netinkamo I. K. elgesio. Toks neatitikimas parodymuose vertinamas kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas pažymi, kad kaltinamosios teisme pateiktas faktas, kad dėl netinkamo elgesio I.

K. buvo kviesta policija, nepasitvirtino, nes byloje tokių duomenų nėra, o ir liudytojomis teisme apklaustos socialinė darbuotoja R. R. bei vaiko teisių specialistė J. B. nurodė, kad jų atstovaujamose tarnybose jokių duomenų apie netinkamÄ pačios I. K. elgesį ar netinkamÄ jos elgesį su mažamete dukra nebuvo gauta, I. K. buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä tik dėl socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo. Kaltinamoji Z. V., vengdama atsakomybės, iÅ¡kraipo ir bendravimo su atvykusiais į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nais aplinkybes.

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas R. T. paaiÅ¡kino, kad atvykę jie apklausinėjo kaltinamÄ jÄ ir aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, apžiÅ«rėjo D. Å . Z. V. gi nurodė, kad ji nematė, kad pareigÅ«nai apžiÅ«rėtų I. K. dukrÄ . R. T. nurodė (o tai fiksuota ir byloje), kad pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ â€“ virtuvę, kurioje galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir išėmė nusikalstamos veikos priemonę – Å¡epetį, o Z. V. nurodė, kad ji buvo visÄ laikÄ virtuvėje, taigi ji negalėjo nematyti pareigÅ«nų.

Policijos pareigÅ«no parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jis nesuinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai yra objektyvÅ«s. Paneigti ir kaltinamosios Z. V. parodymai, kad I. K., nurodydama smurto prieÅ¡ savo dukrÄ aplinkybes, jÄ apkalba dėl kažkokių tarpusavio nesutarimų. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių I. K. interesų apkalbėti kaimynÄ Z. V., be to, I. K. parodymuose viso proceso metu nėra jokių prieÅ¡taravimų, nėra ir jokio motyvo apkalbėti kaimynę Z. V. Byloje nustatyta, kad D.

Å . rankoje ir galvoje po smÅ«gio ir atsitrenkimo į sienÄ buvo nustatytos sumuÅ¡imo žymės, taigi akivaizdu, kad jai skaudėjo. I. K. nurodė, kad po smurto prieÅ¡ dukrÄ D. Å . panaudojimo mergaitė verkė. Taigi Z. V. smurtiniais veiksmais D. Å . buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinime nusikalstamos veikos aplinkybės – smurto panaudojimas prieÅ¡ mažametę – iÅ¡ esmės apraÅ¡ytos, tačiau nusikalstamos veikos formuluotė, apraÅ¡ymas, aplinkybės, kurios nekeičia kaltinimo esmės, patikslinamos nurodant, kad kaltinamoji sudavė Å¡epečiu mažametei D.

Å . bei stÅ«mė, dėl ko D. Å . atsitrenkė galva į sienÄ tada kai motina I. K. laikė jÄ ant rankų, kaltinimo esmė dėl to nesikeis, kaltinamosios padėtis nepasunkės. Nukentėjusioji D. Å . yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi ji baudžiamojo įstatymo prasme ji yra mažametė. Z. V., suduodama Å¡epečiu mažametei D. Å . per rankÄ , stumdama ant rankų D. Å . laikančiÄ I. K., dėl ko D. Å . galva atsitrenkė į sienÄ , sukėlė D. Å . fizinį skausmÄ . Ä®rodyta, jog kaltinamoji Z.

V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamosios Z. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Z. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Z. V. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kurie jÄ charakterizuotų neigiamai. Nustatant bausmės rūšį ir jos dydį Z.

V., atsižvelgiama į tai, jog ji anksčiau nebuvo teista ir dabar teisiama pirmÄ kartÄ , turi pastovų pragyvenimo Å¡altinį, pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra neįgali, nedirba. Yra pagrįstas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas – gali bÅ«ti pasiekti Z. V. skyrus bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, todėl siekiant pasiekti bausmės tikslų, Z.

V. skiriama Å¡velniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Nukentėjusiosios D. Å . atstovas pagal įstatymÄ Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 300 Eur sumai dėl Z. V. nusikaltimu D. Å . padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Kaltinamoji Z. V., smurtaudama mažametės nukentėjusiosios D. Å . atžvilgiu, sukėlė D. Å . fizinį skausmÄ , mergaitė iÅ¡sigando, verkė. Kaltinamoji privalo atlyginti nukentėjusiajai jos patirtÄ neturtinę žalÄ , tačiau ieÅ¡kinio suma dėl tokios žalos atlyginimo yra per didelė ir iÅ¡ieÅ¡koma suma bÅ«ti mažinama. IÅ¡ Z. V. nukentėjusiajai D. Å . neturtinės žalos atlyginimui priteisiama 150 Eur. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 15,26 Eur (b. l. 80 – 81) civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Å is ieÅ¡kinys susijęs su tiesioginėmis nukentėjusiosios D. Å . gydymo iÅ¡laidomis, todėl turi bÅ«ti tenkinamas pilnai, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltinamosios Z. V. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – Å¡epetį mediniu kotu, kuris saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 33 – 35), po nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Z. V. pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jÄ nubausti 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) dydžio bauda. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Z. V. palikti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog Z. V. teismo jai paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodÄ 6801.

Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ civilinį ieÅ¡kinį D. Å . interesais dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Z. V. D. Å . 150 Eur, likusioje dalyje šį ieÅ¡kinį atmesti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (atsiskaitomoji sÄ skaita LT71300010002484333, AB „Swedbank“, kodas 73000) ieÅ¡kinį 15,26 Eur sumai tenkinti pilnai, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ Z. V. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai – Å¡epetį mediniu kotu, kuris saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Teisėja Asta Jakučiūnienė