2018-08-29 Nr. AB-14947-3-61-3-01679-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-518-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01679-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.1; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant pareiškėjai P. S.,

pareiškėjos atstovei adv. Virginijai Pilipavičienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Algiui Adomavičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja P. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, kurio pagrindu priimtas Sprendimas; 3) įpareigoti Tarnybą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patikslinti NŽT Trakų skyriaus (toliau – ir Trakų skyrius) vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, įtraukiant į šį sąrašą P. S.; 4) panaikinti NŽT 2016 m. kovo 29 d. raštą Nr. 1SS-923-(7.5.) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. skundą, reg. 2016 m. vasario 8 d. Nr. 1GS-231; 5) priteisti pareiškėjos naudai iš Tarnybos 8 000 Eur neturtinei žalai ir 6 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2006 m. birželio 27 d. pateikė prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 2.3-9682-79 ji buvo įrašyta į Piliečių, pageidaujančių įsigyti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, tačiau 2006 m. rugpjūčio 28 d.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 917 buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės ūkio paskirties žemės likę tik apie 20 ha. 2006 m. rugsėjo 22 d. įvyko 10 eilės pretendentų, pateikusių prašymus gauti žemės neatlygintinai Trakų rajone (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimas, kuriame pareiškėja buvo informuota, kad jai suprojektuoti žemės sklypo negalima, kadangi laisvos žemės nėra. Įtikinta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės nėra, pareiškėja 2006 m. rugsėjo 22 d.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui padavė prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. 2015 m. gruodžio 22 d. skundžiamu Sprendimu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,92 ha žemės, tačiau 2016 m. sausio 11 d. Trakų skyriaus įsakymu Nr. 46VĮ-26-(14.46.2) patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą pareiškėja sužinojo, kad šioje kadastro vietovėje yra 145,71 ha laisvos valstybinės žemės, iš jų 33,84 ha – žemės ūkio naudmenų.

Nuo šio momento pareiškėja suvokė, jog 2006 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 917 ir 2006 m. rugsėjo 22 d. pretendentų susirinkime ji buvo suklaidinta dėl galimybės atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Kadangi prieš priimant sprendimą pakeisti kadastro vietovę, pareiškėjai suteikta informacija leido manyti, jog laisvos žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nebėra ir nebebus, ji buvo priversta priimti sprendimą prašyti suprojektuoti jai žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nors žinodama tikrąsias nutylėtąsias aplinkybes ji niekada nebūtų keitusi valios dėl kadastro vietovės, kurioje iki šiol pageidauja gauti žemės sklypus.

3. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas naikintinas ir dėl to, kad pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje kadastriniai matavimai atlikti, sklypų paženklinimo aktai parengti jai nežinant ir nedalyvaujant, nes skelbimas apie jos sklypų matavimus paskelbtas laikraštyje „Dzūkijos šauklys“, kuriame pamatyti skelbimą pareiškėjai, gyvenančiai Vilniuje ir siekiančiai atkurti nuosavybės teises Trakų rajone, nebuvo jokių galimybių, o jai adresuotas pranešimas siųstas netiksliai užrašius adresą, galimai todėl pareiškėja šio kvietimo negavo.

4. Pareiškėjos manymu, jos 2016 m. vasario 5 d. skundą, reg. 2016 m. vasario 5 d. Nr. 1GS-231, kuriuo ji kreipėsi į Tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją, prašydama ištaisyti klaidą, kad ji galėtų gauti žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ir jos prašymą dėl žemės skyrimo Bijūnuose pripažinti negaliojančiu bei pateikti skunde nurodytų dokumentų, susijusių su jos nuosavybės teisių atkūrimu, kopijas, Tarnyba išnagrinėjo neišsamiai, nagrinėjant pareiškėjos skundą nepagrįstai neanalizuotos ir nenustatytos tikrosios priežastys, kaip (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje po aštuonerių metų atsirado laisvos valstybinės žemės fondo žemės. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnybos 2016 m. kovo 29 d. raštas Nr. 1SS-923-(7.5.) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

5. Pareiškėja nurodė, kad ji daugiau kaip aštuonerius metus negavo iš Tarnybos ir / ar Trakų skyriaus jokios informacijos apie savo nuosavybės teisių atkūrimo eigą. Pareiškėja atliko aktyvius veiksmus gindama savo teises: rašė Trakų skyriui, Tarnybai, Žemės ūkio ministerijai prašymus, skundus, tačiau atsakymų į juos įstatymų nustatytais terminais negaudavo. Galiausiai pareiškėja buvo suklaidinta dėl galimybės gauti sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jai nebuvo atsiųsta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suformuotų sklypų kadastro duomenų dokumentacija, Sprendimas jai taip pat nebuvo pateiktas įstatyme nustatytu terminu.

6. Pareiškėja teigė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą – ilgalaikius neigiamus išgyvenimus, rūpesčius, nepatogumus, pažeminimą, emocinį stresą. Ji nusivylė valstybės tarnybos sistema, kuri funkcionuoja labai formaliai, neskaidriai, nepadeda piliečiams efektyviai įgyvendinti jų teisių. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja dėl atsakovo neveikimo, t. y. vilkinimo atkurti nuosavybės teises, taip pat teigė patyrusi ir 6 000 Eur turtinę žalą.

7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Trakų skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad prieš pradedant rengti atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilyginamą žemės sklypo planą, patikslinami laisvos žemės fondo žemės plotai, kurie, palyginti su laisvos žemės fondo žemės plotų skaičiumi rengiant ankstesnius žemės reformos žemėtvarkos projektus, gali padidėti, pavyzdžiui, jei nutraukiama asmenų, nenaudojančių skirtos ir neįteisintos asmeninio ūkio žemės, naudojimosi minėtais žemės sklypais teisė arba jei asmenys teisės aktų nustatyta tvarka atsisakė suprojektuotų žemės sklypų. Taip pat nauji laisvos žemės fondo žemės plotai gali būti nustatyti atlikus preliminariais matavimais suformuotų žemės sklypų tikslius kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kt. Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 46VĮ-481-(14.46.2.), 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 46Vf-(14.46.2.)-881, 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-804 ir 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-923 buvo nutraukti asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimai ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje) ir minėti plotai pervesti į laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotus.

9. Tarnyba nurodė, kad matininkas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbė vietiniame laikraštyje ir 2015 m. kovo 25 d. pranešimu Nr. VS 2(2)-131-9 pareiškėją informavo, kad 2015 m. balandžio 7 d. bus atliekami jai suprojektuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai, tačiau pareiškėja į šiuos kadastrinius matavimus neatvyko. Atsakovo teigimu, visi laiškai, dokumentai bei kita informacija pareiškėjai buvo siunčiama adresu, kurį pareiškėja nurodė savo 2000 metų prašyme, 2006 m. rugsėjo 22 d. bei 2006 m. birželio 27 d. prašymuose ((duomenys neskelbtini), Vilnius).

10. NŽT teigimu, pareiškėja nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2016 m. vasario 1 d. visiškai nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimu, nedalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, neatvykdavo kviečiama. Pareiškėja nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, piktnaudžiavo savo teisėmis bei nevykdė pareigų. Pareiškėja jau nuo 2008 metų galėjo pateikti prašymą suformuoti žemės sklypus ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau šių prašymų nepateikė. Pareiškėja prašymą suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pateikė tik priėmus ginčijamą Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. Sprendimą. Iki šio Sprendimo priėmimo pareiškėja galėjo Tarnybai pateikti prašymą dėl suprojektuotų žemės sklypų tinkamumo (netinkamumo), žemės sklypų performavimo ar perkėlimo į kitą kadastro vietovę, tačiau to nepadarė, todėl tokius jos veiksmus galima traktuoti kaip aplaidumą, nerūpestingumą ir neatsakingumą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. spalio 26 d. patvirtino išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3686 (toliau – ir Išvada), pagal kurią pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų P. B. ir V. B. Klaipėdos apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime, valdytos žemės dalį (1,92 ha) (vertė 3 123 Lt (904,48 Eur)), iš kurios 1,42 ha buvo priskirta grąžintinai žemei, o 0,50 ha – grąžintinam miškui. Pareiškėja, iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 917 gavusi informaciją, kad žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje liko tik apie 20 ha, 2006 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad žemę pageidauja gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. 2007 m. gegužės 9 d.

įvyko pretendentų, pageidaujančių gauti žemę Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimas. Pareiškėja dalyvavo susirinkime ir pasirinko žemės ūkio paskirties žemės sklypus laisvos žemės fondo plotuose Nr. 38, Nr. 63 ir Nr. 15 už visą Išvadoje nurodytą vertę. Su projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2) ribomis ir vieta pareiškėja sutiko 2007 m. gegužės 9 d. pasirašydama žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu ir minėto projekto viešo svarstymo su visuomene laikotarpiu (2007 m. liepos 16–27 d.) pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pareiškėja nepareiškė.

Iki Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (projektas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d įsakymu 2.3-8909-(79)) pareiškėja raštu atsisakymo dėl suprojektuotų žemės sklypų Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė. Pareiškėjai suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. 1441 (1,40 ha), Nr. 1441-1 (6,10 ha) ir Nr. 1441-2 (0,74 ha)) 2015 m. balandžio 16 d. paženklinti vietovėje jai nedalyvaujant ir parengtos minėtų žemės sklypų kadastro duomenų bylos.

Apie žemės sklypų ženklinimo datą ir vietą jai buvo pranešta registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu „(duomenys neskelbtini), Vilnius“, tačiau pareiškėja laiško neatsiėmė. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo matininkas, atsižvelgdamas, kad pareiškėjai nepavyko pristatyti pranešimo, apie suprojektuotų žemės sklypų paženklinimą paskelbė viešai laikraštyje „Dzūkijos šauklys“. Trakų skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 46VĮ-500-(14.46.2.) patikslino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1441) ribas ir plotą ir suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1441-1) plotą.

Nustatęs, kad bendra pareiškėjai perduotų neatlygintinai žemės sklypų vertė (904 Eur) atitinka Išvadoje nurodytą tenkančio žemės sklypo vertę, teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai dėl žemės sklypų ploto sumažėjimo bei ribų pakeitimo nepagrįsti.

13. Teismas nustatė, kad Trakų skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 46SD-4715-(14.46.104.), kuriuo pareiškėja buvo kviečiama atvykti dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo, pareiškėja gavo 2015 m. gruodžio 14 d., tačiau pareiškėja į posėdį neatvyko.

14. Teismas nurodė, kad Skundžiamu 2015 m. gruodžio 22 d. Sprendimu pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į visą priklausantį žemės plotą (1,92 ha, vertė 3 123 Lt (904,48 Eur), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus (projektinis Nr. 1441 (plotas – 1,0143 ha), projektinis Nr. 1441-1 (plotas – 5,2551 ha) ir projektinis Nr. 1441-2 (plotas – 0,7618 ha). Trakų skyrius 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 46SD-1327-(14.46.104.) pateikė pareiškėjai Sprendimą ir žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, kadastro Nr. 7920/0002:1000, Nr. 7920/0002:1001, Nr. 7920/0004:442) kadastro duomenų bylas (šis raštas pareiškėjai įteiktas 2016 m. kovo 24 d.).

15. Teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 917 pareiškėją pagrįstai informavo apie likusį mažą laisvos žemės ūkio paskirties žemės plotą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (t. y. apie tai, kad, atėjus pareiškėjos eilei rinktis žemę, jos gali nebelikti) ir kad ji turi teisę pasirinkti kitą kadastro vietovę, kurioje yra laisvos žemės ūkio paskirties žemės. Vertindamas NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 46VĮ-859-(14.46.2.) patvirtinto laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio turinį, teismas nustatė, kad iš viso laisvos žemės fondo žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje 2015 m. gruodžio 8 d. duomenimis, buvo 145,71 ha, iš jos žemės ūkio naudmenų – 33,84 ha, taigi, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės ūkio naudmenų nuo buvusių 20 ha padidėjo iki 33,84 ha.

16. Nustatęs, kad pareiškėja 2000 metų prašyme, 2006 m. rugsėjo 22 d. bei 2006 m. birželio 27 d. prašymuose nurodė adresą „(duomenys neskelbtini), Vilnius“ ir visi laiškai, dokumentai bei kita informacija jai buvo siunčiama minėtu adresu, be to, Tarnyba bei VĮ Valstybės žemės fondas pareiškėjos duomenis (gyvenamąją vietą) 2015 m. kovo 25 d. bei 2015 m. gruodžio 10 d. tikrino (tikslino) Gyventojų registro tarnyboje, tačiau duomenys nebuvo suteikti, teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl institucijos (-jų) darbuotojų neatsakingumo ir neatidumo ir darė išvadą, kad Tarnyba, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjai, išnaudojo visas įmanomas galimybes bei informacijos šaltinius, kad pareiškėja būtų informuota tinkamai ir laiku.

17. Teismas nustatė, kad apie 2008 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pradžią, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotą, prašymų pateikimo tvarką bei datą buvo skelbta Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“ (2008 m. liepos 5 d., Nr. 27 (506)), apie 2013 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pradžią, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotą, prašymų pateikimo tvarką bei datą – Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“ (2013 m. balandžio 12 d., Nr. 15 (754)), apie 2014 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pradžią, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotą, prašymų pateikimo tvarką bei datą – Trakų rajono laikraštyje „Galvė“ (2014 m. spalio 3 d., Nr. 40). Teismo vertinimu, pareiškėja jau nuo 2008 m. galėjo pateikti prašymą suformuoti žemės sklypus ir atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau šių prašymų nepateikė, kol nebuvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

18. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, būtų viršijęs įstatymų jam suteiktas teises ar priėmęs nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

III. 19. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas neįvertino, kad pareiškėja 2001 m. birželio 27 d., 2006 m. birželio 27 d. ir 2006 m. rugsėjo 22 d. prašymuose pageidavo perduoti jai neatlygintinai žemės sklypus (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, tačiau prieš pretendentės valią nuosavybės teisės jai į dalį žemės atkurtos (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje.

19.2. Teismo sprendime nurodyta, jog aplinkybė, kad 2006 m. rugpjūčio 28 d. laisvos žemės ūkio apskrities žemės likę 20 ha, buvo nurodyta įvertinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjos J. U. pateiktus skaičiavimus, tačiau šių skaičiavimų, kuriais yra grindžiamos teismo išvados, byloje nėra, taigi teismo nustatyta aplinkybė nėra patvirtinta jokiais patikimais įrodymais. Byloje pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, jog 9 eilės pretendentai pasirinko visą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje buvusią laisvą žemę.

19.3. Teismas neįvertino, kad pareiškėja, 2006 m. rugsėjo 7 d. gavusi Trakų skyriaus pranešimą, 2006 m. rugsėjo 22 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos skyrių, kuriame matininkai reikalavo rašyti prašymą dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, naudojo psichologinį spaudimą, neinformavo pareiškėjos, kad kiti pretendentai, turintys pirmenybės teisę prieš ją, gali nepasirinkti laisvo fondo žemėje sklypų, jog kitame projekto etape žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gali atsirasti; 2006 m. rugsėjo 22 d. protokolo pareiškėja negavo ir nematė.

19.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad laisvos žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje atsirado dėl atsakovo atsiliepime ir teismo sprendime nurodytų priežasčių (nutraukta asmenų, nenaudojančių skirtos ir neįteisintos asmeninio ūkio žemės, naudojimosi minėtais žemės sklypais teisė arba asmenys teisės aktų nustatyta tvarka atsisakė suprojektuotų žemės sklypų arba, kad nauji laisvos žemės fondo žemės plotai buvo nustatyti atlikus preliminariais matavimais suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kt.), todėl darytina išvada, kad į 2006 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pažeidžiant nustatytą tvarką buvo įtraukta ne visa laisva žemė.

19.5. Pagal Išvadą pareiškėjai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 1,42 ha (vertė 2729 Lt/790,37 Eur) grąžintinos žemės ir į 0,50 ha ploto (vertė 394 Lt/114,11 Eur) grąžintiną mišką, pareiškėja žemės sklypus rinkosi tik už Išvadoje nurodytą grąžintinos žemės piniginę vertę (2729 Lt/790,37 Eur). Teismas neįvertino, kad nuosavybės teisės pareiškėjai nepagrįstai atkurtos už visą Išvadoje nurodytą vertę, pareiškėja negavo miško už 0,5 ha (114,1 Eur vertė).

19.6. Teismas neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl to, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 2.3-8909-(79) 4.2 punktą iki 2009 m. vasario 31 d. suprojektuoti žemės sklypai turėjo būti paženklinti vietoje ir turėjo būti parengti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, tačiau pareiškėjai suprojektuoti žemės sklypai buvo paženklinti ir nuosavybės teisės į jas atkurtos tik 2015 metais. Teismas taip pat neįvertino to, kad pareiškėja daugiau kaip aštuonerius metus negavo iš Tarnybos ir / ar Trakų skyriaus jokios informacijos apie savo nuosavybės teisių atkūrimo eigą.

19.7. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad pareiškėjai nebuvo atsiųstas paženklinto žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos, taigi pareiškėja nebuvo laiku informuota ir nuo jos buvo nuslėpta, kad sumažėjo sklypų plotai ir pasikeitė jų konfigūracija. Be to, Trakų skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 46VĮ-500-(14.46.2.) savavališkai, po septynerių metų, pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8909-(79), kuriuo buvo patvirtinti pareiškėjos sklypų dydžiai ir konfigūracijos, sumažindamas šiuos sklypus; pareiškėja į 2015 m. balandžio 16 d. vykusį žemės sklypo Nr. 1441 ženklinimą nebuvo kviesta, apie projekto patikslinimą informuota nebuvo, minėtas įsakymas jai nebuvo išsiųstas; pareiškėja taip pat nebuvo informuota ir apie Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymais Nr. 46SK-1284-(14.46.110), Nr. 46SK-1285-(14.46.110), Nr. 46SK-1286-(14.46.110) patvirtintus mažesnio ploto žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441 (1,0143 ha), Nr. 1441-1 (5,2551 ha), Nr. 1441-2 (0,7618 ha)) kadastro duomenis.

19.8. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2016 m. kovo 24 d., t. y. 2 mėnesiais pažeidus teisės aktuose nustatytą 30 dienų terminą.

19.9. Tai, jog matininkas apie tai, kad 2015 m. balandžio 7 d. bus atliekami pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2) kadastriniai matavimai, paskelbė 2015 m. kovo 20 d. vietiniame laikraštyje „Dzūkijos šauklys“ ir išsiuntė 2015 m. kovo 25 d. pranešimą Nr. VS 2(2)-131-9, nesuteikė teisės jam neatlikti kitų teisės aktuose (Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 106, 108 punktuose) numatytų pretendento informavimo apie žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimą veiksmų.

19.10. Teismo išvada, kad pareiškėja galėjo Tarnybai pateikti prašymą dėl suprojektuotų žemės sklypų tinkamumo (netinkamumo), žemės sklypų performavimo ar perkėlimo į kitą kadastro vietovę, tačiau to nepadarė, neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas neįvertino to, kad būtent dėl Tarnybos pareigūnų pareiškėjai suteiktos klaidingos informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nėra laisvos žemės, ir dėl esminių pretendentės informavimo apie žemės reformos žemėtvarkos projekte jai suprojektuotų žemės sklypų ženklinimą pažeidimų, pareiškėja prarado galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis.

19.11. Spręsdamas, kada pareiškėja gavo Trakų skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 46SD-4715-(14.46.104.), kuriuo ji buvo kviečiama atvykti dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo, teismas neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, kad 2015 m. gruodžio 14 d. jos nebuvo Lietuvoje ir iš kelionės ji grįžo tik 2015 m. gruodžio 20 d. Pareiškėja prie apeliacinio skundo prideda tai patvirtinančias lėktuvo bilietų kopijas.

19.12. Teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimą dėl Tarnybos 2016 m. kovo 29 d. rašto Nr. 1SS-923-(7.5.) panaikinimo ir Tarnybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. skundą, reg. 2016 m. vasario 8 d. Nr. 1GS-231, dėl šio savarankiško reikalavimo neišdėstė jokių argumentų, t. y., šioje dalyje priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą.

19.13. Spręsdamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Be to, teismas, nenustatęs neteisėtų veiksmų, nevertino ir nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

20. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Trakų skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Byloje pateikti duomenys (I t., b. l. 40; II t., b. l. 32) patvirtina, kad žemės ūkio paskirties žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje neliko (nebuvo) iki pareiškėjos esant dar 11 pretendentų, todėl galima konstatuoti, kad pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 917 pagrįstai bei pagal tuo metu buvusią situaciją informuota apie tai, jog atėjus pareiškėjos eilei rinktis žemę, jos gali nebelikti (neliko).

20.2. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nesugebėjo tiksliai bei aiškiai nurodyti, kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė prieš ją naudotas psichologinis spaudimas. Apeliantė, patyrusi psichologinį spaudimą ar prievartą, turėjo galimybę teisės aktų tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas, tačiau to nedarė.

20.3. Byloje esantys įrodymai (II t., b. l. 87–91, 95–108) patvirtina atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atitinkamiems asmenims buvo nutraukta asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė, asmenys atsisakė suprojektuotų žemės sklypų, todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad laisvos žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje atsirado dėl atsakovo atsiliepime ir teismo sprendime nurodytų priežasčių.

20.4. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami 2008, 2013, 2014 ir 2015 metais. Apie 2008, 2013 ir 2014 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų pradžią, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotą, prašymų pateikimo tvarką bei datą buvo skelbta Trakų rajono laikraščiuose (t. II, b. l. 53, 72, 109). Taigi apeliantė jau nuo 2008 metų galėjo pateikti prašymą dėl žemės sklypų suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau šių prašymų nepateikė.

20.5. Apeliantei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1441-1 (5,2551 ha) dalį (0,5707 ha) užima miškas, kurio vertė yra 314 Eur. Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, (t. II, b. l. 163, 189, 191–193). Apeliantė pagal Klaipėdos apskrities 2000 m. spalio 26 d. išvadą Nr. 3686 turėjo teisę į 0,50 ha ploto bei 394 Lt (115 Eur) vertės miško sklypą, nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,5707 ha ploto ir 314 Eur vertės miško sklypą.

20.6. Pareiškėja pasirinko žemės ūkio paskirties žemės sklypus laisvos žemės fondo plotuose Nr. 38, Nr. 63 ir Nr. 15 už visą Išvadoje nurodytą vertę. Su projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2) ribomis ir vieta apeliantė sutiko 2007 m. gegužės 9 d. pasirašydama žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir viešo svarstymo su visuomene laikotarpiu pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų vietos ir (ar) ribų apeliantė nepareiškė, raštu atsisakymo dėl suprojektuotų žemės sklypų nepateikė. Taigi galima konstatuoti, kad apeliantė žemės sklypus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pasirinko savo noru.

20.7. Byloje esantys oficialūs akcinės bendrovės Lietuvos paštas pateikti dokumentai paneigia apeliantės teiginius dėl Trakų skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 46SD-4715-(l 4.46.104.) gavimo momento – pareiškėjai minėtas raštas buvo įteiktas 2015 m. gruodžio 14 d., laiškas buvo registruotas (t. II, b. l. 75, 77). Atsakovas pažymi, jog pareiškėja įrodymų dėl laiško įteikimo pirmosios instancijos teismui nepateikė, nors tokią galimybę turėjo, todėl teismas apeliantės pateikto įrodymo (lėktuvo bilieto) šiuo atveju neturėtų priimti bei vertinti.

20.8. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, jog ji apie 6 metus neturėjo informacijos apie savo, kaip pretendentės teises, ir negalėjo veiksmingai jomis pasinaudoti. Byloje esanti medžiaga (t. I, b. l. 23, t. II, b. l. 178) patvirtina, kad pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo kviečiama atvykti 2003, 2004 bei 2005 metais, tačiau neatvykdavo arba pašto siuntos buvo grąžinamos siuntėjui (apeliantė pašto siuntų nepriimdavo, neatsiimdavo).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 10 d. nutartimi pasiūlė atsakovui pateikti teismui Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 46VĮ-481-(14.46.2.), 2014 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 46Vf-(14.46.2.)-881, 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-804 ir 2014 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-923, kuriais buvo nutrauktas asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir kitus duomenis, tiksliai patvirtinančius minėtoje kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto padidėjimą nuo 2006 m. Taip pat LVAT pasiūlė pareiškėjai pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad nuosavybės teisių atkūrimas Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pareiškėjai turi esminę reikšmę.

22. Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę ji pasirinko tikslingai, nes ją sieja ilgamečiai glaudūs ryšiai su šioje kadastro vietovėje esančiu Margio ežeru – nuo 1990 metų ji nuolat poilsiauja prie Margio ežero esančiose vietovėse. Be to, ši kadastro vietovė yra arčiausiai Trakų ir Vilniaus, žemės rinkos kaina šioje kadastro vietovėje yra didesnė negu žemės kaina (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, be to, šioje kadastro vietovėje yra daugiausia ežerų. Sprendžiant, ar nuosavybės teisių atkūrimas Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pareiškėjai turi esminę reikšmę, vertintinos ir aplinkybės, kuriomis ji 2006 m. rugsėjo 22 d. padavė prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (pareiškėja buvo suklaidinta įgaliotos institucijos pareigūnų, pareiškėjai sužinoti apie naujus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus sutrukdė ir kiti jos skunde nurodyti įgaliotos institucijos padaryti pažeidimai). Pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo realizuota tiek pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, tiek pareiškėjos tikrąją valią.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu teisėtumas. Pareiškėja byloje ginčija Tarnybos veiksmus, kuriais, jos manymu, ji buvo suklaidinta pasirenkant žemės sklypus konkrečioje kadastro vietovėje, be to, jai nebuvo suteikta būtina teisės aktuose numatyta informacija, todėl ji negalėjo pasinaudoti teise ikiteismine tvarka teikti skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo.

24. Pareiškėja minėtais pagrindais – dėl jos suklaidinimo ir padarytų pažeidimų formuojant žemės sklypus, ginčija Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į tris kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143), (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha), (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-2, plotas 0,7618 ha).

25. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėja 2006 m. birželio 27 d. pateikė prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 2.3-9682-79 ji buvo įrašyta į Piliečių, pageidaujančių įsigyti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 917 buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės ūkio paskirties žemės likę tik apie 20 ha. 2006 m. rugsėjo 22 d. įvyko 10 eilės pretendentų, pateikusių prašymus gauti žemės neatlygintinai Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimas, kuriame pareiškėja buvo informuota, kad jai suprojektuoti žemės sklypo negalima, kadangi laisvos žemės nėra, dėl to pareiškėja 2006 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2006 m. rugsėjo 22 d. padavė prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 917 buvo pagrįstai informuota, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje 2006 m. rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte likusio žemės ūkio paskirties žemės ploto gali neužtekti visiems pretendentams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 10 eilės pretendentams (pareiškėja eilėje buvo 162) šioje kadastro vietovėje žemės ūkio paskirties sklypų neužteko – tai 2006 m. rugsėjo 22 d. 26 d., 29 d., spalio 3 d. susirinkimų protokolai, sąrašas pretendentų, kuriems neužteko žemės ūkio paskirties žemės sklypų (t. II, b. l. 26–45).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus įrodymus byloje, pažymi, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 917 pareiškėjai suteikta informacija buvo objektyvi, atitiko faktinę padėtį, todėl negali būti vertinama kaip suklaidinusi pareiškėją. Pareiškėja argumentus dėl jos suklaidinimo, nulėmusio jos valią rinktis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, grindžia aplinkybėmis, kurios atsirado vėliau, rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus – 2008 m., 2013 m., 2014 m., 2016 m., į kuriuos buvo įtraukti nauji laisvi žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip galėjusios turėti įtaką pareiškėjos valiai 2006 m. pasirinkti kitą kadastro vietovę. Atitinkamai objektyvios informacijos pareiškėjai suteikimas, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2006 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte neužteko žemės ūkio paskirties sklypų 10 eilės pretendentams, negali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas pareiškėjos atžvilgiu.

28. Pareiškėja niekaip nepagrindžia skunde nurodomų argumentų, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 917 ar vėliau, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų susirinkimo, vykusio 2006 m. rugsėjo 22 d., metu, atsakovas nutylėjo arba nuslėpė tikrąsias aplinkybes, kad dalis pretendentų gali nepasirinkti žemės sklypų iš laisvo valstybinės žemės fondo ar kad kitame projekto etape gali atsirasti naujų laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, nes byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės apskritai galėjo būti žinomos tuo metu.

29. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

30. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 9 punkte įtvirtinta, kad teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka žemėtvarkos skyrius, o ją tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritoriją (jei numatoma projektuoti žemės sklypus asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus), išskyrus privačią žemę, valstybinės žemės plotus, kuriuose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, kai į juos dar neatkurtos nuosavybės teisės, nepriimtas sprendimas suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar nesudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, valstybinės žemės panaudos sutartys arba šių žemės sklypų patikėjimo teisė neperduota teisės aktų nustatyta tvarka, bei tie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, kuriuose pagal pradedamą rengti žemėtvarkos projektą arba projektui prilyginamą planą nebus projektuojami žemės sklypai ar planuojami kiti sprendiniai, jei šioje Metodikoje nenurodyta kitaip.

Kai patvirtinus žemėtvarkos projektą ar projektui prilyginamą planą kadastro vietovėje lieka laisvos valstybinės žemės, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo parenka teritoriją kitam žemėtvarkos projektui rengti, išskyrus atvejį, kai visi asmenų, pageidaujančių ir turinčių teisę susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus šioje kadastro vietovėje (toliau – pretendentas), prašymai (toliau – pretendento prašymas) išnagrinėti rengiant ankstesnius žemėtvarkos projektus ar projektui prilyginamus planus.

Šiuo atveju, kitam žemėtvarkos projektui rengti teritoriją žemėtvarkos skyrius parenka ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo naujo pretendento prašymo gavimo dienos.

31. Atsižvelgiant į galiojantį žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo teisinį reglamentavimą, konkrečios kadastro vietovės vėlesnio etapo žemės reformos žemėtvarkos papildymo projekto rengimo metu gali būti projektuojami nauji žemės sklypai, tuo metu esantys laisvos valstybinės žemės fonde. Atsakovas, siekdamas pagrįsti laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto padidėjimą nuo 2006 m., pateikė į bylą Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 46VĮ-481-(14.46.2.), 2014 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 46Vf-(14.46.2.)-881, 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-804 ir 2014 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-923, 2014 m. birželio 30 d. Nr. VĮ-(14.46.2)-467, kuriais buvo nutrauktas asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimas Trakų rajono savivaldybėje, taip pat ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (II t., b. l. 87–91, 95–108).

32. Pats faktas, kad Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 46 VĮ-26-(14.46.2) paskelbus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą šioje kadastro vietovėje papildomai įtraukta 142,71 ha laisvos valstybinės žemės, iš jų 33,84 ha žemės ūkio naudmenų, savaime negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis pareiškėjos suklaidinimo aplinkybę.

33. Pareiškėja neginčija nei tų administracinių sprendimų, kurie buvo priimti rengiant ir tvirtinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2006 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, nei teikia teismui konkrečių duomenų, kuriais galėtų būti grindžiamos jos daromos prielaidos dėl nepagrįsto laisvos valstybinės žemės sklypų neįtraukimo į tuomet rengtą projektą, todėl jos teiginiai, kad dalis žemės sklypų nepagrįstai buvo neįtraukta į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2006 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, atmestini kaip neturintys reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apie visus vėlesnius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus buvo skelbiama viešai teisės aktų nustatyta tvarka, ir pareiškėja galėjo nevaržomai pasinaudoti teise teikti prašymus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų jai suformavimo šioje kadastro vietovėje.

35. Nenustačius pareiškėjos valios ydos pateikiant 2006 m. rugsėjo 22 d. pašymą suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (t. II, b. l. 175), tokiu pagrindu negali būti naikinamas Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ bei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalis dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441 (1,40 ha), Nr. 1441-1 (6,10 ha) ir Nr. 1441-2 (0,74 ha), kurio pagrindu priimtas Sprendimas. Pareiškėjos pasirinkimą projektuoti konkrečius sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime patvirtina jos parašai prie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų 2007 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokolo, Trakų rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 10 grupės pretendentais gauti žemę 2007 m. gegužės 9 d. žiniaraštis Nr. 5 (t. II, b. l. 29–31, 92). Kartu pažymėtina, kad pasirinkdama žemės sklypus, esančius kitoje seniūnijoje ((duomenys neskelbtini)), negu buvo nurodžiusi prašyme (Trakų), pareiškėja pakeitė savo valią, kuri buvo nurodyta 2006 m. rugsėjo 22 d. prašyme, todėl ši aplinkybė taip pat negali turėti reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo. Aptariamu aspektu nėra pagrindo atsakovo veiksmų vertinti kaip neteisėtų.

36. Savarankiškais Sprendimo panaikinimo pagrindais pareiškėja nurodė jo priėmimo procedūros pažeidimus, kuriuos vertino kaip esminius – žemės sklypai suformuoti kitoje seniūnijoje, negu ji buvo nurodžiusi prašyme, sklypų paženklinimo aktai sudaryti jai nežinant ir nedalyvaujant, nes pranešimai buvo siunčiami netiksliais adresais, jai nebuvo atsiųsti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys, nesuteikta informacija apie pasikeitusias žemės sklypų ribas ir konfigūraciją, todėl ji negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka; sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo taip pat nebuvo įteiktas įstatymo nustatytu terminu.

37. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis nagrinėja tarnybų teritoriniai padaliniai. Taigi iki ginčo Sprendimo priėmimo 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškėja turėjo teisę pateikti skundus Tarnybai dėl suprojektuotų žemės sklypų tinkamumo (netinkamumo), žemės sklypų performavimo ar perkėlimo į kitą kadastro vietovę, tačiau negalėjo ja pasinaudoti, nes jai nebuvo suteikta visa informacija apie žemės sklypų formavimą.

38. Pareiškėja tiek skunde teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, kad jai daugiau kaip aštuonerius metus nebuvo teikiama jokia informacija apie nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dokumentų neįteikimo pareiškėjai aplinkybes, pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas laiškus jai siuntė tuo adresu, kuris buvo nurodytas pareiškėjos 2000 m., 2006 m. birželio 27 d., 2006 m. rugsėjo 22 d. prašymuose – „(duomenys neskelbtini), Vilnius“ (t. II, b. l. 175–177), informacija apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą gyventojų registre neskelbiama (tikrinta 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. gruodžio 10 d., t. II, b. l. 126, 181), todėl pareiškėjos argumentus dėl netinkamo jai siųstų dokumentų – 2015 m. kovo 25 d. pranešimo dėl atliekamų kadastrinių matavimų, 2015 m. gruodžio 10 d. pranešimo dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, įteikimo pagrįstai atmetė.

39. Be minėtų dokumentų įteikimo, pareiškėja akcentavo, kad dalies teisės aktuose numatytų dokumentų, tarp jų ir paties ginčijamo Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“, atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka apskritai nesiuntė, dėl to ji neteko galimybės Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teikti skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, atsisakyti formuojamų žemės sklypų. Pareiškėjai Sprendimas ir žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo išsiųsta Tarnybos Trakų skyriaus 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 46SD-1327-(14.46.104.).

40. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ pareiškėjai nebuvo išsiųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo registruotu laišku, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų 119 punkte. Sprendimas ir žemės sklypų kadastro duomenų bylos pareiškėjai buvo išsiųsta Tarnybos Trakų skyriaus 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 46SD-1327-(14.46.104.), tačiau toks pažeidimas (Sprendimo įteikimas vėliau) laikytinas neturėjusiu įtakos pareiškėjos teisėtiems interesams, nes nesutrukdė jai kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą.

41. Metodikos 106 punkte numatyta, kad į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja žemėtvarkos skyrių.

42. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad pareiškėjai, nedalyvavusiai 2015 m. balandžio 7 d. ženklinant žemės sklypus, nebuvo per 10 darbo dienų nuo žemės sklypų paženklinimo išsiųsta nei vieno paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir neišaiškinta teisė žemėtvarkos skyriui raštu teikti pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei žemės sklypo plano per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijų gavimo.

43. Metodikos 108 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) ar plotas neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ar ploto, projekto autorius arba matininkas apie tai raštu informuoja pretendentą, kuriam paženklintas žemės sklypas, ir žemėtvarkos skyrių. Projekto autorius arba matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį, nurodydamas žemėtvarkos projekte suprojektuotas bei vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjęs paženklinto ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo žemėtvarkos projekte būtinumo. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

44. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų informuota, kad jai suformuotų žemės sklypų, kurie projekte pažymėti Nr. 1441 ir Nr. 1441-1 konfigūracija ir plotai reikšmingai skiriasi nuo žemėtvarkos projekte suprojektuotų. Aiškinamajame rašte, parengtame 2015 m. balandžio 17 d., minėtų žemės sklypų išmatuotos ploto paklaidos įvertintos kaip neleistinos: žemės sklypo Nr. 1441 plotas nuo 1,40 ha sumažėjo iki 1,0143 ha, žemės sklypo Nr. 1441-1 plotas nuo 6,10 ha ploto sumažėjo iki 5,2551 ha.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai nebuvo suteikta esminė informacija žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, ir tai reikšmingai apribojo jos teises teikti skundus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

46. Pareiškėjai, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netekusiai galimybės kvestionuoti žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumą, tokia teisė negali būti ribojama ginčijant jau priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į suformuotus žemės sklypus.

47. Spręsdama dėl projekto autoriaus (arba matininko) padarytų Metodikos 106 punkto ir 108 punkto reikalavimų pažeidimo pobūdžio ir reikšmės pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, teisėjų kolegija pažymi, kad reikiamos informacijos nesuteikimas pretendentui tais atvejais, kai reikšmingai keičiasi jam formuojamo žemės sklypų ribos ir plotai, laikytinas esminiu jo valios atkurti nuosavybės teises į konkretų nekilnojamojo turto objektą pažeidimu, apribojusiu asmens galimybes pasinaudoti teise atsisakyti žemės sklypo, kuris reikšmingai skiriasi nuo pasirinkto žemės reformos žemėtvarkos projekte.

48. Nagrinėjamu atveju tik vieno iš pareiškėjai suformuotų žemės sklypų, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, projekte pažymėto Nr. 1441-2, ploto paklaida yra leistino dydžio. Pareiškėjos argumentas, kad žemės sklypui buvo nustatytos papildomos specialiosios naudojimo sąlygos, kai nėra nurodoma, kad tai turi esminę reikšmę pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams naudotis pasirinktu žemės sklypu pagal nustatytą jo paskirtį, laikytinas deklaratyviu ir nepakankamu Sprendimo daliai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą panaikinti. Kitų argumentų, kad formuojant šį žemės sklypą būtų padaryti kokie nors esminę reikšmę jos teisėms turintys pažeidimai, pareiškėja nenurodė, todėl šiuo atveju padaryti Metodikos 106 punkte numatytų reikalavimų pažeidimai laikytini turinčiais formalų pobūdį, nesudarantys pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo.

49. Kiti du suformuoti žemės sklypai reikšmingai skiriasi plotu ir konfigūracija nuo pažymėtų žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pareiškėjos argumentus dėl to, kad Metodikos 106 punkte ir Metodikos 108 punkte numatytos informacijos nesuteikimas galėjo turėti esminę reikšmę jai apsisprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos žemės sklypus. Tokio pobūdžio pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus procedūros trūkumas ir sudaro pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą panaikinti ginčijamą Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143), ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha). Atsakovo argumentas, kad pareiškėjai suformuoti žemės sklypai pagal vertę atitinka jos turimas teises į nuosavybės teisių atkūrimą, atmestinas, nes tai tik vienas iš galimų kriterijų formuojant žemės sklypus, kuris nagrinėjamu atveju negali nusverti pareiškėjos nurodomų argumentų dėl jos interesų neatitinkančių esminių kitų žemės sklypų požymių – ploto, ribų, konfigūracijos ir kt.

50. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas visus pareiškėjos skundo reikalavimus, atskirai neaptarė jos prašymo įpareigoti Tarnybą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patikslinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, įtraukiant į šį sąrašą P. S. bei prašymo panaikinti NŽT 2016 m. kovo 29 d. raštą Nr. 1SS-923-(7.5.) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. skundą, reg. 2016 m. vasario 8 d. Nr. 1GS-231, jų pagrįstumą vertino kitų detaliau aptartų pareiškėjos reikalavimų kontekste.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo patikslinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą sąrašą ir įtraukti P. S., nėra pagrindo, jis perteklinis byloje. Kol nebuvo nuginčyta Sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha), Tarnybai nebuvo priežasčių svarstyti tokius pareiškėjos prašymus. Nėra jokio pagrindo manyti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui Tarnyba neatliks tų veiksmų, kurie yra priskirti jos kompetencijai žemės reformos srityje, todėl reikalavimas įpareigoti teismo sprendimu, kai nėra duomenų, kad viešojo administravimo subjektas neatlieka tų veiksmų, kuriuos privalo, ar delsia juos atlikti, nepagrįstas ir atmestinas.

52. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl NŽT 2016 m. kovo 29 d. rašto Nr. 1SS-923-(7.5.) panaikinimo ir Tarnybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. skundą, reg. 2016 m. vasario 8 d. Nr. 1GS-231. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai tenka pareiga pateikti teismui duomenis, patvirtinančius reiškiamų byloje reikalavimų pagrįstumą, skunde ir bylos nagrinėjimo procese nuosekliai teikti susijusius argumentus. Pareiškėja į bylą pateikė tik savo skundo fragmentus (t. I, b. l. 140) bei ginčijamo NŽT 2016 m. kovo 29 d. rašto Nr. 1SS-923-(7.5.) fragmentus (t. I, b. l. 124), todėl teismui nėra galimybės iš esmės įvertinti pastarųjų pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą.

53. Savo skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja nurodė, kad 2016 m. vasario 5 d. skundu, reg. 2016 vasario 8 d., ji kreipėsi į Tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją. Pareiškėja prašė ištaisyti klaidą, kad ji galėtų gauti žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o ne (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, į kurią jos išvada buvo perkelta ją suklaidinus ir pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją, jos prašymą dėl žemės skyrimo Bijūnuose pripažinti negaliojančiu, pateikti skunde nurodytus dokumentus. Teigė, kad buvo suklaidinta Trakų skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 917, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje 2006 rugpjūčio 28 d. likę tik apie 20 ha laisvos žemės ūkio paskirties žemės, o pagal 2006 m. rugsėjo 22 d. protokolą – iš viso nebuvo, ir pasiūlyta rinktis kitą kadastro vietovę, todėl pareiškėja pasirinko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, o dabar paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės šiuo metu yra apie 145 ha.

54. Tarnyba 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. 1SS-923-(7.5.), kuris pareiškėjai įteiktas 2016 m. balandžio 14 d., atsakė į jos 2016 m. vasario 5 d. skundą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje jai žemės sklypai nebuvo suprojektuoti, nes ji vėliau, t. y. 2006 m. rugsėjo 22 d. Trakų skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad žemę pageidauja gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Taip pat nurodė, kad Trakų skyrius 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 917 pagrįstai informavo pareiškėją apie likusį mažą laisvos žemės ūkio paskirties žemės plotą (t. y. apie tai, kad atėjus pareiškėjos eilei rinktis žemę jos gali nebelikti) ir jos teisę pasirinkti kitą kadastro vietovę, kurioje yra laisvos žemės ūkio paskirties žemės. Pažymėta, kad pareiškėja pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų nereiškė, atsisakymo nuo suprojektuotų žemės sklypų nepateikė. Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 46VĮ-859-(14.46.2.) patvirtintas laisvos žemės fondas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje 2015 m. gruodžio 8 d. duomenimis sudaro 145,71 ha, iš jų žemės ūkio naudmenų – 33,84 ha, 57,12 ha miško, 41,91 ha vandens telkinių ir 12,84 ha kitų naudmenų, nurodytos priežastys, dėl kurių laisvos žemės fondo žemės plotas gali padidėti lyginant su rengiant ankstesnius projektus buvusiu laisvos žemės fondo plotu: nutraukiama asmens teisė naudotis asmeninio ūkio žeme, atsisakyta suprojektuotų žemės sklypų, nauji plotai gali atsirasti ir atlikus suprojektuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėjai dėl Sprendimo panaikinimo nurodyta galimybė kreiptis teismine tvarka.

55. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pareiškėjos pateiktais duomenimis, sprendžia, kad aplinkybės, kurios buvo nurodytos pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. skunde, ir aptariamos Tarnybos 2016 m. kovo 29 d. rašte Nr. 1SS-923-(7.5.), atitiko tuo metu nustatytus faktus. Be to, minėtos aplinkybės yra išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos teisme nagrinėjamoje byloje, ir nepriklausomai nuo to, kad teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus reikšmingus faktus įvertino kitaip, naikinti Tarnybos 2016 m. kovo 29 d. raštą Nr. 1SS-923-(7.5.) nėra pakankamo pagrindo. Teismo sprendimu nustatytos aplinkybės negalėtų būti vertinamos kitaip, todėl įpareigoti atsakovą tuos pačius klausimus nagrinėti iš naujo taip pat netikslinga ir nėra pagrindo.

56. Pareiškėja 2016 m. vasario 5 d. skunde taip pat išdėstė prašymus užtikrinti, kad NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 11 d. ir 2016 m. vasario 4 d. įsakymai būtų pripažinti negaliojančiais, užtikrinti, jog naujajame (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo įsakyme būtų nurodyta išsami informacija apie žemėtvarkos projekto autorių, tačiau ji nei skunde teismui, nei bylos nagrinėjimo metu neteikė argumentų, kad Tarnyba, 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. 1SS-923-(7.5.) atsakydama pareiškėjai, būtų nepagrįstai neišnagrinėjusi šios skundo dalies. Tokiu atveju laikytina, kad paaiškėja neįrodė savo reikalavimų dalies pagrįstumo ir dėl to juos tenkinti naikinant Tarnybos 2016 m. kovo 29 d. rašto Nr. 1SS-923-(7.5.) atitinkamą dalį ir įpareigojant nagrinėti pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. skundo atitinkamą dalį, taip nėra pagrindo.

57. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl 8 000 Eur neturtinės žalai ir 6 000 Eur turtinės žalai atlyginimo. Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai – ginčijamo Sprendimo priėmimas pažeidžiant Metodikos 106 punkte ir 108 punkte nustatytus reikalavimus, laikytini nesukėlusiais pareiškėjai tokio masto neturtinės žalos, kuri turėtų būti kompensuojama priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismo sprendimas, kuriuo yra panaikinta Sprendimo dalis, kurią priimant padaryti nustatyti pažeidimai, laikytina pakankama satisfakcija pareiškėjai.

58. Kiti pareiškėjos skunde nurodomi tarnybos neteisėti veiksmai byloje nebuvo įrodyti. Nepagrįstais pripažintini ir pareiškėjos argumentai, kad atsakovas nepagrįstai delsė priimti sprendimus, tokių aplinkybių rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą byloje pareiškėja apskritai neįrodinėjo. Deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl ilgų sprendimų priėmimo terminų savaime negali būti pagrindu priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes pareiškėjai tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus patvirtinančius faktus ir aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., 6.246 str.).

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati pareiškėja, nesidomėdama viešai skelbiama informacija apie jai aktualius žemės reformos žemėtvarkos projektus, nebendradarbiaudama su Tarnyba, nenurodydama tikslaus adreso korespondencijai siųsti, neatsiimdama laiškų iš pašto (beje, tai buvo ir po byloje ginčijamų sprendimų priėmimo (t. III, b. l. 45), reikšminga dalimi prisidėjo prie tų neigiamų pasekmių atsiradimo, kurias ji nurodo kaip sukėlusias neturtinę žalą. Turtinės žalos dydžio pareiškėja byloje apskritai neįrodinėjo, todėl šis reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir dėl to atmestinas.

60. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą iš dalies tenkina, paikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta pareiškėjos skundo dalis dėl Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha) panaikinimo, ir šią pareiškėjos skundo dalį tenkina. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė Metodikos 106 punkte ir 108 punkte įtvirtintų reikalavimų reikšmę pareiškėjos galimybėms laiku pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis teisėmis bei Tarnybai priimant Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir padarė iš esmės nepagrįstas išvadas, priėmė šioje dalyje neteisėtą sprendimą (ABTĮ 147 str.). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, teisėjų kolegijai išdėsčius nutartyje papildomus motyvus, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos P. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti jo dalį, kuria atmesta pareiškėjos P. S. skundo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha) panaikinimo, ir šioje dalyje pareiškėjos P. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha).

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė