2019-10-10 Nr. AB-19222-4-52-3-00647-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5480-968/2019

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00647-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui R. K.,

pareiškėjui O. A. A. ir jo įgaliotai atstovei advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. teikime prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį O. A. A. (toliau – ir užsienietis), gimusį (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. gruodžio 6 d.

2. Teikime nurodyta, kad 2019 m. birželio 13 d. pagal Dublino III reglamentą iš Vokietijos buvo grąžintas užsienietis, kuris pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-15)15PR-120 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“, kuriuo taip pat nusprendė apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2019 m. rugsėjo 5 d. išėjo iš Užsieniečių registracijos centro ir tą pačią dieną, apie 22.25 val., buvo sulaikytas Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Lazdijų r. sav., Akmenių k., pasienio ruože, kelyje Lazdijai-Seinai, kai buvo patikrintas iš Lietuvos Respublikos vykęs automobilis, kurį vairavo kitas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. Užsienietis pateikė Užsieniečių registracijos centre išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val.

3. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus teigimu, užsieniečio asmens byloje surinkta medžiaga leidžia daryti išvadą, jog šis asmuo nesiekia gauti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jis, atvykęs į Lietuvos Respubliką 2018 metais, nepateikė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o nuvyko į Vokietiją, kur ir kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Tik grąžintas pagal Dublino III reglamentą, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, žinodamas, kad prašymo nagrinėjimo metu jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, o iš Užsieniečių registracijos centro negali išvykti ilgesniam laikotarpiui nei 24 valandoms, suplanavo kelionę ir išvyko į ją, turėdamas tikslą neteisėtai nuvykti į Vokietiją, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatyme (toliau – ir Įstatymas) numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

4. Užsienietis prašė išspręsti teikimą įsigilinus į jo padėtį, o užsieniečio įgaliota atstovė prašė teikimo netenkinti, užsieniečio nesulaikyti, o skirti jam Įstatymo 115 straipsnyje numatytas priemones.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimu laikinai sulaikė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį, pasivadinusį O. A. A., Užsieniečių registracijos centre 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 6 d.

6. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei remdamasis teikime nurodytomis aplinkybėmis, pažymėjo, kad užsienietis nevaržomai keliauja iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą, pateikęs prieglobsčio prašymą, naudojasi laisvo judėjimo galimybėmis, ir, nesulaukęs sprendimo dėl pateikto prašymo, išvyko iš Užsieniečių registracijos centro. Užsienietis neturi vizos, save vadina O. A. A., t. y. iki šiol jo asmenybės duomenys nėra nustatyti, atliekamas ikiteisminis tyrimas, apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nėra pagrindo, nes jis 2019 m. rugsėjo 5 d. padarė Įstatyme numatytą pažeidimą. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 10 punktu, 116 straipsniu, konstatavo, kad teikimas sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. gruodžio 6 d. yra pagrįstas.

III. 7. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis O. A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

8. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į užsieniečio turimą teisinį pabėgėlio statusą, todėl, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

9. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Šiuo atveju užsieniečio sulaikymas buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais bei 5 dalies 7 punktu.

10. Pirmuoju sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekdamos išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Šiuo atveju užsieniečio atžvilgiu 2019 m. birželio 14 d. buvo priimtas sprendimas nagrinėti jo prieglobsčio prašymą iš esmės (Nr. (15/6-15)15PR-120), jam buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, t. y. užsieniečio asmenybė nustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.

11. Taikant antrąjį sulaikymo pagrindą, numatytą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, privalo būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); 2) įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju nėra ginčo, jog užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau vien šios sąlygos buvimo nepakanka, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Kaip minėta, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

12. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu užsienietis paaiškino, kad nežinojo, jog negalima išvykti iš Lietuvos Respublikos; išvyko turėdamas tikslą gauti medicininę pagalbą dėl prastos sveikatos būklės; padarė klaidą, gailisi, dabar supranta, kad iš Lietuvos Respublikos išvykti tik su užsieniečio registracijos pažymėjimu negalima; daugiau nacionalinių įstatymų ir išvykimo tvarkos nepažeidinės. Šiuo metu užsienietis neketina pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso, supranta, kad Lietuvos Respublikai prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymą, jo prieglobsčio prašymo kitoje ES valstybėje nenagrinės ir vis vien jį grąžins į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, todėl teisės aktų nepažeis.

13. Užsieniečio vertinimu, sulaikymas nagrinėjimu atveju nėra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl jo teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas.

14. Užsienietis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl, užsieniečio vertinimu, turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

15. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą.

16. Nurodo, kad užsieniečio asmens tapatybės nustatymo klausimas šiuo metu sprendžiamas Migracijos departamente, kuris nagrinėja užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietis yra iš tolimos Afrikos žemyno valstybės, todėl jo asmens tapatybės nustatymas gali užtrukti ilgesnį laikotarpį. Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra prilyginamas asmens tapatybę patvirtinančiam dokumentui, tai dokumentas, pagal kurį nustatoma, jog užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą ir Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, o anketiniai asmens duomenys pažymėjime nurodomi remiantis turimais asmens dokumentais, o jų nesant – iš asmens žodžių.

17. Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau jų nėra įmanoma išsiaiškinti be paties užsieniečio dalyvavimo. Užsienietis, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, sutrukdė Migracijos departamentui išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą bei priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio klausimą, nedisponuoja pakankamu kiekiu informacijos arba negavo atsakymų į pateiktus paklausimus, todėl priėmė sprendimą pratęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą dar 3 mėnesiams.

18. Užsienietis 2019 m. rugsėjo 6 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinėje atsakydamas į klausimus paaiškino, jog išvykdamas iš Lietuvos Respublikos jis žinojo, kad negali išvykti iš Lietuvos be kelionės dokumento, ir tokiu būdu pažeidžia Užsieniečių registracijos centro vidaus taisykles. Tačiau 2019 m. rugsėjo 13 d. apeliaciniame skunde užsienietis teigia, kad nežinojo, jog negalima išvykti iš Lietuvos Respublikos. Prieštaringai užsienietis nurodo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos priežastį: apeliaciniame skunde nurodė vykęs tikslu gauti medicininę pagalbą dėl prastos sveikatos būklės, o 2019 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime – jog norėjo nuvykti į Vokietiją susitikti su pažįstamais.

19. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog asmuo, nebūdamas sulaikytas, bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba neišsiuntimo (kurio priėmimas vykdomas vienos administracinės procedūros metu) priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

20. Užsienietis nėra įtrauktas į užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, sąrašą, nes jo sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) būklė nėra labai bloga. Jis yra gydomas ir gauna visą reikiamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Vien tik faktas, kad užsienietis buvo paguldytas į ligoninę ar yra gydomas nuo kokios nors ligos, nepatirtina jo pažeidžiamumo. Tokį faktą gali nustatyti tik specialistai (psichologas, psichiatras ar kitas gydytojas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį O. A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. gruodžio 6 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 10 punktu, 116 straipsniu, tenkino VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus teikimą ir nusprendė sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 6 d.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko, jų sulaikymo klausimus Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

25. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais:

1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę;

2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;

3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra;

4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį;

5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:

1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);

2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);

3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;

4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;

5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;

6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;

7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;

8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;

9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;

10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

26. Kaip matyti iš teikimo ir teismo sprendimo turinio, užsienietis buvo sulaikytas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais, t. y.: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Grindžiant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimą remtasi, be kita ko, to paties straipsnio 5 dalies 10 punktu, įtvirtinančiu, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

27. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautų duomenų matyti, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta – į bylą pateiktos užsieniečio (duomenys neskelbtini) Respublikos paso bei jam išduotų užsienio valstybių vizų kopijos. Taigi, neliko pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą užsieniečio sulaikymo pagrindą (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę).

28. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju užsienietis sutinka, jog jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs. Taip pat nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes nėra jokio pagrindo teigti, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, kas patvirtina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą. Nors užsienietis teigia, jog jis siekia bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs, nedetalizuoti, todėl priešingos išvados nesuponuoja. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, VSAT teikimo bei teismo sprendimo, užsienietis, apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką. Užsienietis, žinodamas apie jam taikomus judėjimo apribojimus, nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo teisinės padėties, suplanavo kelionę į Vokietiją ir į ją išvyko, tačiau pakeliui buvo suimtas. Užsieniečio abstraktūs argumentai dėl jo prastos sveikatos, kaip priežasties išvykti, taip pat yra mažai tikėtini, nes Užsieniečių registracijos centre yra teikiama medicinos pagalba, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas galėtų būti laikomas pažeidžiamu asmeniu, pareiškėjas savo 2019 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime nurodė, jog išvyko į Vokietiją norėdamas susitikti su pažįstamais.

29. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių įstatymus.

30. Pažymėtina, kad dėl prieš tai nurodytų aplinkybių nėra pagrindo taikyti užsieniečiui alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje.

31. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei sulaikyti užsienietį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 117 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė