3f28c995-ca9a-4b32-8be5-e0b157fab5ac · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-413-280-2020 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00471-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ritos Dambrauskaitės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Danguolės Smetonienės vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios M.

M. individualios įmonės (toliau – IÄ®) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8711-1001/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios M. M. IÄ® ieÅ¡kinį atsakovams V. P., A. T., O. T., trečiajam asmeniui M. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80, 1.81, 1.86, 6.66 straipsniuose numatytais pagrindais Å¡ias pirkimo - pardavimo sutartis: 2016-03-16, sudarytÄ tarp M.

M. IÄ® ir V. P. ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ V. P. 2450 Eur; 2016-01-10, sudarytÄ tarp M. M. IÄ® ir A. T. ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ A. T. 3450 Eur; 2016-07-22 ir 2017-05-17, sudarytas tarp M. M. IÄ® ir O. T. ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ O. T. 7770 Eur.

2. IeÅ¡kiniuose nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018-12-14 nutartimi M. M. IÄ® iÅ¡kelta bankroto byla. M. M. IÄ® nuo 2015-08-12 neliko apdraustų asmenų, nuo 2015-10-31 įmonė buvo iÅ¡registruota kaip PVM mokėtoja. Panevėžio apygardos teismo 2019-03-19 nutartimi patvirtintas bankrutavusios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡as, kreditorinių reikalavimų dydis: M. M. IÄ® – 80610,40 Eur, M. M. – 18459,07 Eur. M. M. 2019-03-26 paaiÅ¡kinime nurodė, kad nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio jo įmonė nevykdė veiklos.

Pareikalavus grÄ Å¾inti įmonės kasoje esančius pinigus, M. M. pateikė 2016-03-16 pirkimo - pradavimo sutartį tarp M. M. IÄ® ir V. P., pagal kuriÄ M. M. IÄ® iÅ¡ atsakovo už 2450 Eur nupirko panaudotÄ automobilio „VW Transporter“ variklį, pavarų dėžę, automobilio tiltÄ ; 2016-01-10 pirkimo - pradavimo sutartį tarp M. M. IÄ® ir A. T., pagal kuriÄ M. M. IÄ® iÅ¡ atsakovo už 3450 Eur nupirko dėvėtus motorinius pjÅ«klus „Husqvarna“, jų detales, pjÅ«klininko aprangÄ ir jos priedus (Å¡almus, pleiÅ¡tus ir t.t.); 2016-07-22 pirkimo- pradavimo sutartį tarp M.

M. IÄ® ir O. T., pagal kuriÄ M. M. IÄ® iÅ¡ atsakovo už 3850 Eur nupirko panaudotÄ grėbtuvÄ ir cilindrÄ ir 2017-05-17 pirkimo - pradavimo sutartį, pagal kuriÄ M. M. IÄ® iÅ¡ atsakovo už 3920 Eur nupirko naudotus reduktorių, ratlankius, padangas, Å¡veilerį. M. M. IÄ® sutarčių sudarymo metu jokios veiklos nevykdė, pirko naudotus, mažaverčius daiktus. Atsakovai ir M. M. IÄ® sudarė tariamus sandorius, nesiekdami sukurti teisinių pasekmių, t.y. nesiekdami vieniems parduoti, o kitam įsigyti prekių.

Ginčijamomis sutartimis buvo siekiama atsakovams perduoti pinigus, nieko už tai negaunant ir taip pateisinti pinigų iÅ¡laidavimÄ iÅ¡ M. M. IÄ® kasos. Sutartys prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, pripažintinos negaliojančiomis ir CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mai 2020 m. vasario 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018-12-14 nutartimi M. M. IĮ iškelta bankroto byla, 2019-03-19 nutartimi M. M. IĮ pripažinta bankrutavusia, patvirtinti kreditorių reikalavimai M. M. IĮ ir M. M., kurių bendra vertė 99069,47 Eur. M. M. 2019 m. bankroto administratoriui pateikė tris šioje byloje ginčijamas sutartis. Pagal jas 2016-03-16 M. M. IĮ ir atsakovas V. P. sudarė daiktų: panaudoto ,,VW Transporter“ variklio, greičio dėžės, važiavimo tilto pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo kaina - 2450 Eur; 2016-07-22 M.

M. IĮ ir O. T. sudarė daiktų: panaudoto grėbtuvo, cilindro pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo kaina - 3850 Eur, 2017-05-17 M. M. IĮ ir atsakovas O. T. sudarė daiktų: naudotų reduktoriaus, ratlankio, padangų, kameros, lovio (sutartyje - švelerio) pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo kaina - 3920 Eur; 2016-01-10 M. M. IĮ ir atsakovas A. T. sudarė daiktų: dėvėtų motorinių pjūklų ,,Husqvarna“, jų detalių, pjūklininko aprangos, kitų pjūklininko elementų (šalmų, pleištų) pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo kaina - 3450 Eur.

5. Nustatė, kad 2016-03-16 M. M. IÄ® ir atsakovo V. P., 2016-07-22 ir 2017-05-17 M. M. IÄ® ir atsakovo O. T., 2016-01-10 M. M. IÄ® ir atsakovo A. T. sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse esantys atsakovų paraÅ¡ai patvirtina jų įsipareigojimus parduoti M. M. IÄ® sutartyse iÅ¡vardintas prekes, o M. M. IÄ® savininko paraÅ¡ai – sumokėti atsakovams pirkimo kainÄ . Visose ginčijamose pirkimo – pardavimo sutartyse atsakovai grafoje ,,Pinigus gavau“ patvirtino gavę pinigus už prekes, o M. M. IÄ® grafoje ,,Pinigus sumokėjau“ patvirtino atsakovams sumokėjusi pinigus.

6. Teismas vertino atsakovų paaiÅ¡kinimus, kad jie perdavė prekes ir už jas gavo sutartyse nurodytÄ kainÄ , atsižvelgė į tai, kad M. M. patvirtino, jog jo įmonė nupirko Å¡ias prekes. Pažymėjo, kad sutartyse nenurodytos kiekvieno atskiro daikto kainos, tiksli komplektacija, tačiau toks prekių apraÅ¡ymas nėra neįprasta praktika, fiziniams asmenims parduodant nedidelį kiekį panaudotų asmeninių daiktų. Atsakovai nurodė, kad parduotų prekių kainas nustatė, remdamiesi savo darbine patirtimi, Å¡ios kainos atitiko rinkos kainas.

Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad prekių pardavimo kainos buvo nepagrįstai didelės ar mažos. Nors bankroto administratorius teigė, kad atsakovas A. T. tris pjÅ«klus už 3450 Eur M. M. IÄ® pardavė per brangiai, nes už tokiÄ sumÄ M. M. IÄ® galėjo nupirkti tris naujus, o ne naudotus pjÅ«klus, teismas vertino, kad už Å¡iÄ sumÄ parduoti ne tik pjÅ«klai, bet ir kiti daiktai (pjÅ«klų detalės, pjÅ«klininko apranga, pjÅ«klininko Å¡almai, pleiÅ¡tai), pjÅ«klai buvo veikiantys.

Atsakovai nurodė pardavę asmeninius panaudotus daiktus, veikdami kaip fiziniai asmenys, todėl jie sutarčių neprivalėjo apskaityti jokioje buhalterinėje apskaitoje, iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, o dėl to, kad M. M. IÄ® daiktų įsigijimo iÅ¡laidų neapskaitė savo buhalterinėje apskaitoje, atsakovai nėra atsakingi.

7. Pažymėjo, kad M. M. IÄ® bankroto byla iÅ¡kelta tik 2018-12-14, o ginčijamos sutartys sudarytos 2016-2017 metais. M. M. paaiÅ¡kino, kad jo įmonė sutarčių sudarymo metu vykdė miÅ¡ko kirtimo veiklÄ ir jis sutartimis įsigytas prekes: automobilių detales ir medžių kirtimo įrankius, priemones ruošęsis panaudoti, tęsdamas miÅ¡ko kirtimo darbus, remontuodamas medvežę. Panevėžio apygardos teismo 2019-06-11 sprendimu nustatyta, kad M. M. IÄ® 2014-06-20 pardavė medvežę kitam asmeniui ir Å¡is asmuo 2014-06-21 sudarė panaudos sutartį, kuria sutvarkyta, suremontuota ir tinkama dirbti medvežė perduota M.

M. IÄ® valdyti ir naudotis iki 2019-12-31. Nors M. M. IÄ® nuo 2015-08-12 neliko samdytų darbuotojų, teismas sprendė, kad individualioje įmonėje veiklÄ gali vykdyti ir vienas žmogus, kÄ nurodė ir M. M.. Pripažino, kad sutarčių sudarymo metu įmonė vykdė veiklÄ , turėjo darbo priemonių. M. M. parodė vėliau pardavęs iÅ¡ atsakovų nupirktus daiktus ir jų nepateikęs bankroto administratoriui, tačiau daiktų neradimas, nepatvirtina, jog atsakovai daiktų įmonei nepardavė.

Sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovai nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio už gautas pagal ginčijamas sutartis pajamas, nesusijusi su realiu sutarčių įvykdymu. Pripažino, kad sutartimis buvo siekiama sukurti realius pirkimo – pardavimo teisinius santykius ir šios sutartys buvo realiai vykdomos, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

8. Teismas vadovavosi CK 6.66 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias visų sÄ lygų buvimÄ . Atsakovams teigiant, kad bankroto administratorius neįrodė esant visas actio Pauliana sÄ lygas: tai, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises ir tai, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, teismas vertino tik ginčijamų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimÄ . Nors bankroto administratorius kreditorių interesų pažeidimÄ siejo su tuo, kad M.

M. IÄ® sutarčių sudarymo metu nebevykdė jokios veiklos ir jai iÅ¡ atsakovų nusipirkti daiktai nebuvo reikalingi, tačiau teismas sprendė, kad įmonė sutarčių sudarymo metu buvo veikianti, nusipirkti daiktai: miÅ¡ko kirtimo įrankiai bei automobilių detalės - atitiko įmonės veiklÄ ir buvo reikalingi jos veiklos tęsimui. Kadangi bankroto administratorius konkrečiais įrodymais nenuginčijo sutartyse nurodytų daiktų kainos, sprendė, kad sutartimis Å¡alių sulygta kaina atitiko daiktų faktinę rinkos vertę, kainos nebuvo tokios didelės, kad atsakovai bÅ«tų galėję manyti, jog jas sumokėjusi įmonė nebegalės atsiskaityti su kitais kreditoriais ir taps nemokia.

9. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinyje neteisingai nurodo, jog atsakovų nesÄ Å¾iningumas dėl kreditorių interesus pažeidusio sandorio preziumuojamas, kadangi prezumpcija numatyta tik CK 6.67 straipsnyje numatytais atvejais ir Å¡iuo atveju netaikytina. Atsakovų nesÄ Å¾iningumo atveju jie turėtų žinoti, kad ginčo sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Tačiau nustatyta, kad sutartys nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes atsakovai M.

M. IÄ® prekes pardavė už rinkos vertę. Atsakovai niekuomet nedirbo M. M. IÄ® ir neprivalėjo žinoti, kiek ir kam įmonė buvo skolinga sutarčių sudarymo metu. Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad atsakovai turėjo informacijos apie bendrovės turtinę padėtį. Atsakovams, kaip fiziniams asmenims, Lietuvos Respublikos įstatymai nesuteikia teisės rinkti bet kokios informacijos apie individualias įmones, t. y. apie turtinę padėtį, turto ir piniginių lėšų sudėtį ir judėjimÄ .

VieÅ¡ai prieinama informacija apie ieÅ¡kovę, pvz.: įmonės metinė apyvarta, darbuotojai, skolos, nesant duomenų apie turtÄ , pinigines lėšas, iÅ¡ esmės nesudarytų prielaidų prognozuoti kreditorių interesų pažeidimo galimybės. Sutartys sudarytos 2016 - 2017 metais, o M. M. IÄ® bankroto byla iÅ¡kelta tik 2018-12-14. Sprendė, kad ieÅ¡kovės atstovo argumentai dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo nėra pagrįsti, paremti iÅ¡ esmės prielaidomis. Nesant dviejų bÅ«tinųjų actio Pauliana sÄ lygų, teismas reikalavimÄ pripažinti ginčijamas sutartis CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu laikė nepagrįstu.

10. Pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kokioms konkrečioms imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡tarauja pirkimo - pardavimo sutartys. Teismas tokių normų pažeidimų, sudarant ginčijamas sutartis, nenustatė. Nesant įrodytų kitų sutarčių negaliojimo pagrindų ir atsakovų nesÄ Å¾iningumo, teismas nematė pagrindo pripažinti, kad sutartys prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė gali ginti savo teises, vadovaudamasi žalos atlyginimo instituto normomis ir yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį Panevėžio apylinkės teisme M. M. dėl žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė bankrutavusi M. M. individuali įmonė praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti. PraÅ¡o priimti naujai teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus: pažyma apie „VW Transporter“ vidutinę kainÄ 2016 metais.

12. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, suklydo vertindamas raÅ¡ytinius įrodymus ir jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ dėl sandorių pripažinimo tariamais. IeÅ¡kovė teikė įrodymus byloje dėl sutartyse nurodytų daiktų verčių neatitikimo rinkos kainoms ir kitus sutarčių fiktyvumÄ patvirtinančius duomenis, tačiau teismas sprendė, kad bankroto administratorius nepateikė įrodymų, jog prekių pardavimo kainos buvo nepagrįstai didelės ar mažos, vertino tik atsakovų ir trečiojo asmens M. M. pateiktus paaiÅ¡kinimus.

13. Nurodo, kad ieÅ¡kovė teikė raÅ¡ytinius įrodymus (VÄ® Regitra pažyma), kurie patvirtina, kad ji neturi ir niekada nėra turėjusi automobilio „VW Transporter“, todėl nelogiÅ¡ka yra įsigyti iÅ¡ atsakovo V. P. automobilio „VW Transporter“ variklį, greičio dėžę ir važiavimo tiltÄ . „VW Transporter“ vidutinė kaina 2016 metais buvo apie 1 680 Eur, kÄ patvirtina naujai teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas sprendė, kad sutartyje nurodyta 2 450 Eur kaina už tris atskiras automobilio dalis yra adekvati rinkos kainai. Nors atsakovas V. P. įsipareigojo teismui pateikti duomenis apie „VW Transporter” parduotų dalių ir pačio automobilio turėjimÄ jo žinioje, tačiau duomenų nepateikė. V. P. paaiÅ¡kino, jog automobilis „VW Tranporter“ buvo 1996 m. gamybos ir tokio važiuojančio automobilio vertė yra 3000-4000 Eur, tačiau tokie paaiÅ¡kinimai neatitinka tikrovės.

14. IeÅ¡kovė taip pat teikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad iÅ¡ atsakovo A. T. sutartimi įsigytų 3 vienetų dėvėtų motorinių pjÅ«klų „Husqvarna“ už juos sumokėtų 3 450 Eur kaina neatitinka realios rinkoje esančios tokių motorinių pjÅ«klų kainos, kadangi patys profesionaliausi pjÅ«klai kainuoja po 1000 Eur už vienetÄ . Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių aiÅ¡kiai per didelę sudarytÄ sutarties kainÄ . Teismas atsakovo A. T. ir trečiojo asmens M. M. paaiÅ¡kinimus laikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais duomenimis. Atsakovas A. T. taip pat įsipareigojo pateikti teismui įrodymus apie jam priklaususius naudotus motorinius pjÅ«klus, tačiau tokių nepateikė.

15. Teigia, kad O. T. turi individualiÄ Ä¯monę Tovalda, todėl turėjo iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pateikti nustatytos formos PVM deklaracijas, gautas lėšas apskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui užteko tik O. T. paaiÅ¡kinimų teisme, o ne teisės aktų nustatytų privalomų dokumentų pateikimo apie parduotus daiktus ir už juos gautų piniginių lėšų gavimÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų pateikimo.

16. Nurodo, kad sutartyse nėra detalizuojami nupirktų daiktų kiekiai, nenurodomos atskirų daiktų kainos, t. y. iš esmės nėra jokios galimybės tinkamai daiktų įsigijimo operacijas apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje.

17. Teigia, kad pinigų sumokėjimo faktas turi bÅ«ti patvirtintas mokėjimo nurodymais ar analogiÅ¡ko pobÅ«džio dokumentais, patvirtinančiais finansų įstaigose atliktas operacijas. IeÅ¡kovė neturi duomenų apie atsakovams iÅ¡mokėtas sumas pagal sudarytas sutartis, o atsakovai nepateikė pinigų gavimÄ patvirtinančių įrodymų.

18. Teigia, kad teismas nurodydamas, jog ieškovės pateiktas 2019-03-26 raštas (paaiškinimas) paneigia aplinkybę, jog M. M. IĮ nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio nevykdė veiklos, neatsižvelgė į tai, kad šis raštas yra pateiktas paties M. M.. Teismas nesiaiškino, kodėl rašytinis dokumentas prieštarauja jo paaiškinimams. Trečiasis asmuo buvo vienintelis ieškovės savininkas ir vadovas nuo įmonės įsteigimo dienos, jis 2019-03-26 paaiškinime bankroto administratoriui nurodė, jog įmonė nuo 2015 m. veiklos nevykdo, todėl pateikti įmonės dokumentų nuo 2015 m. laikotarpio negali.

Jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį nei nagrinėjant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , nei vėliau nebuvo pateikta, todėl sprendimas kelti bankroto bylÄ priimtas įvertinus tik vieÅ¡uosiuose registruose esančiÄ informacijÄ . Civilinėje byloje Nr. 2-6328-1000/2019 M. M. praÅ¡oma atlyginti 14 637 Eur žalos negražinus ieÅ¡kovei kasos likučio. Pateiktų sutarčių bendra vertė yra 13 670 Eur, M. M. perdavė 700 Eur ieÅ¡kovės turto (grynųjų pinigų kasos likučio).

Atkreiptinas dėmesys į tokį beveik identiÅ¡kÄ su atsakovais sudarytų sutarčių bendrÄ vertę ir žalos atlyginimo dydžio reikalavimo sutapimÄ , tačiau to teismas nevertino. Å ioje byloje pateikti atsakovų, gyvenančių skirtinguose miestuose, pareiÅ¡kimai dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo visiÅ¡kai identiÅ¡ki savo turiniu, Å¡riftu, dėstymo maniera, skiriasi tik pateikimo datos ir atsakovų pavardės bei vėliau sujungtų civilinių bylų numeriai. Sutapimai turėjo sukelti teismui pagrįstų abejonių, kad atsakovai ir trečiasis asmuo veikia sÄ Å¾iningai.

19. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo priimti naujus įrodymus – pažyma apie automobilio „VW Transporter“ vidutinę kainÄ 2016 metais. Nurodo, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pateikti atsakovo V. P. paaiÅ¡kinimus dėl automobilio vertės paneigiančių įrodymų.

22. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik iÅ¡imtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme svarbios ne tik CPK 314 straipsnyje įtvirtintos specialiosios naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės, bet ir bendrosios įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančios nuostatos, tarp jų įrodymų sÄ sajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes pateikti pirmosios instancijos teismui visus, jos manymu, reikalingus įrodymus, ir tokia teisė jai nebuvo ribojama. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti duomenys galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi po atsakovo V. P. paaiÅ¡kinimų dėl automobilio vertės teikimo 2019-12-17 vykusiame teismo posėdyje, buvo paskirtas kitas teismo posėdis ir buvo galimybė tokius įrodymus teikti į bylÄ , apeliantė nenurodė svarbių aplinkybių, jog tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus.

24. Apeliacijos dalykas - teismo sprendimo, kuriuo netenkintas bankroto administratoriaus ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliantė skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio 1 dalyje(tariamojo sandorio negaliojimas) numatytu pagrindu. Todėl nebepasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su sandorių pripažinimu negaliojančiais kitais ieškinyje nurodytais pagrindais.

25. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2018-12-14 nutartimi M. M. IĮ iškelta bankroto byla, 2019-03-19 nutartimi M. M. IĮ pripažinta bankrutavusia, patvirtinti kreditorių reikalavimai M. M. IĮ ir M. M., kurių bendra vertė 99069,47 Eur. M. M. 2019 m. bankroto administratoriui pateikė tris šioje byloje ginčijamas sutartis. Pagal jas 2016-03-16 M. M. IĮ ir atsakovas V. P. sudarė daiktų: panaudoto ,,VW Transporter“ variklio, greičio dėžės, važiavimo tilto pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo kaina - 2450 Eur; 2016-07-22 M.

M. IĮ ir O. T. sudarė daiktų: panaudoto grėbtuvo, cilindro pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo kaina - 3850 Eur, 2017-05-17 M. M. IĮ ir atsakovas O. T. sudarė daiktų: naudotų reduktoriaus, ratlankio, padangų, kameros, lovio (sutartyje - švelerio) pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo kaina - 3920 Eur; 2016-01-10 M. M. IĮ ir atsakovas A. T. sudarė daiktų: dėvėtų motorinių pjūklų ,,Husqvarna“, jų detalių, pjūklininko aprangos, kitų pjūklininko elementų (šalmų, pleištų) pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo kaina - 3450 Eur.

Pirkimo – pardavimo sutartyse atsakovų paraÅ¡ais patvirtinti jų įsipareigojimai parduoti M. M. IÄ® sutartyse iÅ¡vardintas prekes, o M. M. IÄ® savininko paraÅ¡ais - sumokėti atsakovams pirkimo kainÄ . Pirkimo – pardavimo sutartyse atsakovai grafoje ,,Pinigus gavau“ patvirtino gavę pinigus už prekes, o M. M. IÄ® grafoje ,,Pinigus sumokėjau“ patvirtino atsakovams sumokėjusi pinigus. Sutartyje tiesiogiai nenurodyta, kad prekės buvo realiai perduotos.

26. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ â€“ atlieka formaliai sandorio formÄ atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

27. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar ginčijamos sutartys buvo realiai įvykdytos, turėjo konstatuoti ar buvo sumokėta pardavėjams už prekes, ar prekės buvo realiai perduotos. Šiuo atveju teismas pagal bylos aplinkybes sprendė, kad atsakovai ir M. M. IĮ sudarytomis sutartimis siekė sukurti realius pirkimo – pardavimo teisinius santykius ir šios sutartys buvo realiai vykdomos.

28. Apeliantė teigia, kad M. M. IĮ nebuvo reikalingos iš V. P. įsigytos automobilio VW Transporter detalės, jų kaina neadekvati, taip pat A. T. parduotų dėvėtų motorinių pjūklų kaina per didelė, V. P. ir A. T. nepateikė įrodymų, kad jiems įmonei parduoti daiktai priklausė.

29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovai, teikdami paaiÅ¡kinimus, patvirtino perdavę M. M. IÄ® sutartyse nurodytas prekes ir už jas gavę sutartyse nurodytÄ kainÄ , M. M. patvirtino, kad jo įmonė nupirko Å¡ias prekes. Atsakovas V. P. nurodė vertęsis maÅ¡inų remontu, turėjęs automobilį ,,VW Transporter“ ir jo dalis pardavęs įmonei, atsakovas A. T. nurodė vykdęs miÅ¡ko kirtimo veiklÄ , turėjęs medžių kirtimo įrankius ir juos pardavęs trečiojo asmens įmonei, atsakovas O. T. parodė turėjęs miÅ¡kovežio priekabÄ , kurios detales pardavė M. M. IÄ®. Atsakovai nurodė, kad parduotų prekių kainas nustatė, remdamiesi savo darbine patirtimi, Å¡ios kainos atitiko rinkos kainas.

30. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad 2450 Eur kaina už tris automobilio ,,VW Transporter“ automobilio dalis (panaudotas variklis, greičių dėžė, važiavimo tiltas) yra neadekvati. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokios buvo tokių detalių kainos rinkoje 2016 metais, kad būtų galima konstatuoti, jog pardavimo kaina buvo neprotinga. Svarbu žinoti tų detalių būklę. Apeliantės naujai nurodoma aplinkybė, kad 2016 metais VW Transporter vidutinė kaina buvo apie 1680 Eur, savaime tokios išvados nepaneigtų.

31. Nors bankroto administratorius pirmosios instancijos teisme pateikė 2019 metų ,,Husqvarna“ gaminių katalogÄ , kuriame nurodyta, kad elektrinio pjÅ«klo ,,Husqvarna“, 4,3 kW galios naujo modelio kaina 1299 Eur bei laikėsi pozicijos, kad atsakovas A. T. tris dėvėtus tokio galingumo pjÅ«klus už 3450 Eur M. M. IÄ® pardavė per brangiai, teismas pagrįstai vertino, kad A. T. už 3450 Eur pardavė ne tik tris pjÅ«klus, bet ir kitus daiktus (pjÅ«klų detales, pjÅ«klininko aprangÄ , pjÅ«klininko Å¡almus, pleiÅ¡tus), pjÅ«klai buvo veikiantys, todėl Å¡iomis aplinkybėmis pardavimo kaina vargiai gali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė dėl tokio teismo argumentavimo nepasisako, tik atkartoja savo motyvus, jog nusipirkti dėvėti pjÅ«klai kainavo daugiau nei nauji, nevertindama, jog ginčijamų sandoriu buvo susitarta ne tik dėl pjÅ«klų, bet ir kitų daiktų pardavimo.

32. Vertinant, kad tiek V. P., tiek A. T. nurodė pardavę asmeninius panaudotus daiktus, veikdami kaip fiziniai asmenys, taip pat, kad nuo sandorių sudarymo yra praėję 2-3 metai, tikėtina, kad jie nebeturi jokių įrodymų, kad jiems praeityje priklausė sandoriais perleisti daiktai. Taip pat ir O. T., nors ir yra individualios įmonės savininkas, tačiau pardavęs asmeninius panaudotus daiktus kaip fizinis asmuo sutarčių neprivalėjo apskaityti buhalterinėje apskaitoje ar iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis, kaip fizinis asmuo, turėjo įsigijęs medvežės priekabÄ , kuriÄ ir iÅ¡pardavė dalimis M. M. IÄ®. Pažymėtina, kad pinigų sumokėjimo bei gavimo faktÄ pagrindžia ginčijamose raÅ¡ytinėse sutartyse padaryti įraÅ¡ai, kuriais patvirtinama, jog M. M. pinigus sumokėjo, o atsakovai pinigus gavo.

33. Nors apeliantė nurodo, kad byloje turėjo bÅ«ti pateikti pinigų apskaitos dokumentai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tačiau pažymėtina, kad Å¡io įstatymo 1 straipsnis numato kokių asmenų (Å«kio subjektų) atžvilgiu įstatymas taikomas. Å is įstatymas taip pat reglamentuoja gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitÄ , jos organizavimÄ ir tvarkymÄ . Todėl negalima sutikti, kad atsakovai kaip fiziniai asmenys turėjo laikytis Å¡io įstatymo nuostatų, apskaityti gautas lėšas. Aplinkybė, kad mokėjimai pagal sandorius neatsispindi ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje gali patvirtinti tik tai, kad ji įmonėje nebuvo tvarkoma tinkamai, tačiau tai tiesiogiai nepaneigia sandorių sudarymo fakto.

34. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju be ginčijamų sutarčių nesant kitų raÅ¡ytinių įrodymų, leidžiančių patvirtinti, jog nebuvo perduotos prekės ir sumokėti pinigai, teismas pagrįstai vertino sandorį sudariusių atsakovų bei trečiojo asmens M. M. paaiÅ¡kinimus.

35. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo vertinti aplinkybę, jog trečiojo asmens M. M. parodymai teisme prieštarauja jo 2019-03-26 bankroto administratoriui teiktam paaiškinimui dėl vykdytos veiklos iki 2015 metų.

36. Pažymėtina, kad M. M. teisme paaiÅ¡kino, kad jo įmonė sutarčių sudarymo metu vykdė miÅ¡ko kirtimo veiklÄ ir jis sutartimis įsigytas prekes: automobilių detales ir medžių kirtimo įrankius, priemones ruošęsis panaudoti, tęsdamas miÅ¡ko kirtimo darbus, remontuodamas medvežę. Panevėžio apygardos teismo 2019-06-11 sprendimu buvo nustatyta, jog M. M. IÄ® 2014-06-20 pardavė medvežę ,,Timberjack 1010D“ kitam asmeniui ir Å¡is asmuo 2014-06-21 sudarė panaudos sutartį, kuria sutvarkyta, suremontuota ir tinkama dirbti medvežė perduota M.

M. IĮ valdyti ir naudotis iki 2019-12-31. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, 2020-02-25 nutartyje taip pat pažymėjo, kad medvežė nuo 2005 iki lizingo sutarties įvykdymo 2014 m. birželio 6 d. buvo naudojama ieškovės veikloje, taip pat ir po 2014 m. birželio 20 d. medvežės pirkimo pardavimo sandorio (pripažinto negaliojančiu pagal ieškovės ieškinį) sudarymo medvežė ir toliau buvo naudojama ieškovės (sudarius dėl to panaudos sutartį).

Tokiu atveju pripažintina, kad M. M. IÄ® arba pats M. M. veiklÄ vykdė, naudojosi medveže savo veikloje. M. M. teisme paaiÅ¡kino, kad jis savo įmonėje vienas tęsė miÅ¡ko kirtimo darbus, naudodamasis medveže, iÅ¡ atsakovų įsigytais įrankiais.

37. Nors M. M. IÄ® nuo 2015-08-12 neliko samdytų darbuotojų, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, individualioje įmonėje veiklÄ gali vykdyti ir vienas žmogus. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti iÅ¡vadÄ , kad sutarčių sudarymo metu įmonė vykdė veiklÄ , turėjo darbo priemonių, o M. M. bankroto administratoriui raÅ¡te nurodyta aplinkybė, jog M. M. IÄ® nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio nevykdė veiklos, faktiÅ¡kai neatitiko tikrovės. Tokiu tvirtinimu M. M. grindė savo atsisakymÄ pateikti dokumentus ir turtÄ administratoriui.

38. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nepakako abejones nekeliančių įrodymų , jog bÅ«tų pagrindas ginčo sandorius pripažinti tariamais. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. 40. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovui M. M. Panevėžio apylinkės teisme Pasvalio rÅ«muose. Teisėjų kolegijos vertinimu, netenkinus apeliacinio skundu nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kovė turi galimybę, įrodinėdama, kad įmonės turtas bankroto administratoriui įmonės savininko neapskaitytas ir neperduotas, apginti savo bei kreditorių interesus kitoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rita Dambrauskaitė Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė