2019-08-21 Nr. AB-15952-3-62-3-02181-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1650-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02181-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškimą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybė) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (toliau – ir pareiškėjas, NŽT) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. MKS-PN-1 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė miškų tarnyba) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. R2-1653 „Dėl 2017-08-24 privalomojo nurodymo Nr. MKS-PN-1 vykdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500, 11 punkto reikalavimų pažeidimo priežastis, t. y. sutvarkyti šiukšlėmis, biodegraduojančiomis, buitinėmis bei statybinėmis atliekomis (tarp jų ir nenaudojamų, avarinės būklės ir grėsmę aplinkai bei miškui keliančių, Nekilnojamojo turto registre neregistruotų, su miško infrastruktūra ir kompleksine miškų ūkio veikla nesusijusių nesudėtingų statinių liekanomis) užterštą mišką, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenkantį į Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 8, 12, 13, 15 ir 17 taksacinius miško sklypus, kurie yra tvora aptvertame 21,8992 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos) valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo dalis (0,8076 ha) išnuomota uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ambra investicijos“. Nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pareiškėjas apskundė jį Valstybinės miškų tarnybos direktoriui, kuris 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 1SD-3819-(9.12E.) pareiškėjo skundo netenkino;

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra subjektas, kuris dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose srityse;

2.3. Bylai aktualių NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d įsakymu Nr. 194, 1 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Atliekų tvarkymo įstatymo penktajame skirsnyje yra nurodytos institucijos, dalyvaujančios atliekų tvarkymo sistemoje bei nurodytos jų funkcijos. NŽT tarp nustatytų institucijų nėra;

2.4. Palangos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-95, 7 ir 32 punktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Palangos savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visą Palangos savivaldybės administruojamą teritoriją, nepaisant žemės, kurioje yra atliekos, nuosavybės formos. Taigi atliekų tvarkymas yra savivaldybės, o ne NŽT funkcija. NŽT bei Palangos miesto savivaldybės kompetencijas reglamentuojančių teisės aktų sisteminė analizė suponuoja, kad Valstybinė miškų tarnyba neteisėtai davė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą. Valstybinė miškų tarnyba, duodama Privalomąjį nurodymą pareiškėjui, o ne Palangos miesto savivaldybei, aplaidžiai atliko savo pareigas;

2.5. Sisteminis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 15, 16 ir 18 straipsniuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad privalomieji nurodymai atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (ar jų priežasčių) pašalinimu, duodami tiems fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių veiklą ištyrus, nustatoma, kad minėti asmenys, vykdydami veiklą, padarė pažeidimus ir jie kalti dėl minėtų pažeidimų;

2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, NŽT, kaip valstybės institucijai, priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija, tačiau jokiais teisės aktais nepriskirta pareiga atlikti ūkines funkcijas, t. y. tvarkyti valstybinėje miško žemėje esančias šiukšles (jas išvežti) arba pašalinti laikinus statinius. Be to, išteklių, skirtų miškui sutvarkyti nuo šiukšlių bei laikiniems statiniams pašalinti, NŽT neturi;

2.7. NŽT patikėjimo teise valdomame Žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdė ir nevykdo, todėl negali būti žemės naudojimo arba aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo subjektas;

2.8. Viena iš NŽT Žemės įstatymo priskirtų funkcijų – žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymas bei administracinės atsakomybės pažeidėjams už žemės naudojimo reikalavimų nesilaikymą taikymas. NŽT teisės aktais nesuteikta teisė įpareigoti pažeidėjus pašalinti pažeidimus (nusižengimus) arba surašyti pažeidėjams privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo pažeidimą, todėl NŽT raštu kreipiasi į pažeidėją, prašydama per tam tikrą laiką geranoriškai pašalinti pažeidimą, ir tik tuo atveju, jeigu pažeidimas (nusižengimas) nepašalinamas, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl pažeidėjo įpareigojimo pašalinti pažeidimą;

2.9. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas nusižengimų, susijusių su aplinkos bei gamtos išteklių naudojimo apsauga, išaiškinimo ir administracinės atsakomybės taikymo funkcija priskirta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, kuriems kyla prievolė šiuos nusižengimus išaiškinti, užkardyti bei spręsti dėl nusižengimais padarytų pasekmių pašalinimo. NŽT savo kompetencijos ribose, vykdydama jai priskirtą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją, atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimus, tačiau nusižengimą padariusio asmens, kuriam galima būtų prašyti pašalinti nusižengimą (pašalinti šiukšles bei atliekas), nenustatė;

2.10. Privalomajame nurodyme įvardyti bokšteliai visada buvo ir šiuo metu yra statinių, esančių Žemės sklype, kuriuos šiuo metu patikėjimo teise valdo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, komplekso dalis. Pareiškėjas neturi duomenų, ar Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į VĮ Turto banką dėl minėtų bokštelių pašalinimo galimybės iš Žemės sklypo. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad bokštelių savininko (naudotojo) nėra, Palangos miesto savivaldybė Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nustatyta tvarka pati turėtų inicijuoti minėtų bokštelių pripažinimo bešeimininkiais daiktais procesą, kad būtų galima pradėti jų nukeldinimo procedūrą;

2.11. Skundžiami aktai yra neteisėti, nes NŽT nėra pažeidimo subjektas; Privalomuoju nurodymu nurodyta atlikti veiksmą (pašalinti šiukšles, atliekas bei laikinus statinius), kuris pareiškėjui teisės aktais nepriskirtas; Atliekų tvarkymo įstatymas aiškiai reglamentuoja, koks asmuo (šiuo atveju – savivaldybė) yra atsakingas už šiukšlių, kurių turėtojas nenustatytas, sutvarkymą, tačiau duomenų, kad Valstybinė miškų tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka siekė, kad minėtas asmuo vykdytų savo pareigą, nėra.

3. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nesutikimą su skundu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Žemės sklypo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad miško žemėje yra statybinių, buitinių ir biodegraduojančių atliekų, neregistruotų medinių statinių. Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. balandžio 24 d. kreipėsi į NŽT su prašymu imtis priemonių, kad iš miško žemės būtų pašalintos atliekos, neregistruoti mediniai statiniai bei pavojingi medžiai, buvo prašoma informuoti apie priemonių vykdymo eigą, taip pat užtikrinti įstatyme įtvirtintą pareigą saugoti mišką. 2017 m. birželio 12 d. kreiptasi į Palangos miesto savivaldybę dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo. Palangos miesto savivaldybė 2017 m. birželio 22 d. informavo, kad teisės aktų nustatyta tvarka valstybinio miško teritoriją turi sutvarkyti bei atliekas išvežti Žemės sklypo valdytoja NŽT, kuri patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, bei naudotojas UAB „Amber investicijos“, kuriam nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. išnuomota Žemės sklypo dalis. Ši informacija buvo pateikta NŽT ir UAB „Ambra investicijos“;

4.2. Privalomasis nurodymas užtikrinti atliekų ir neregistruotų medinių statinių pašalinimą iš valstybinės reikšmės miško surašytas pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;

4.3. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas šališkai interpretuoja Žemės įstatymą, akcentavo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2, 9 ir 14–15 punktuose įtvirtintą NŽT kompetenciją. Šiuo atveju yra reikšminga ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 13 dalis, pagal kurią žemės savininkai, valstybinės arba savivaldybės žemės patikėtiniai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į prašymą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą laikėsi pozicijos, kad šiukšlės ir atliekos iš Žemės sklypo turi būti pašalintos.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškimą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Privalomuoju nurodymu NŽT buvo nurodyta iki 2017 m. spalio 24 d. sutvarkyti šiukšlėmis, buitinėmis bei statybinėmis atliekomis (tarp jų ir nenaudojamų, avarinės būklės ir grėsmę aplinkai bei miškui keliančių, Nekilnojamojo turto registre neregistruotų, su miško infrastruktūra ir kompleksine miškų ūkio veikla nesusijusių nesudėtingų statinių liekanomis) užterštą mišką, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši teritorija priskiriama valstybinės reikšmės II B grupės (rekreaciniam) miškui, patenkančiam į Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 8,12,13,15 ir 17 taksacinius sklypus. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. kovo 7 d. išrašą Žemės sklypo plotas yra 21,8992 ha, iš jų 20,3542 ha sudaro miško žemės plotas. Žemės sklypas nuosavybės teise skundžiamų sprendimų priėmimo metu priklausė Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdė NŽT. Valstybinės žemės nuomos 2014 m. lapkričio 17 d. sutartimi Nr. 16SŽN-(14.16.55)-152 UAB „Ambra investicijos“ buvo išnuomota 0,8078 ha ploto Žemės sklypo dalis (iš bendro ploto 21,8992 ha), esanti (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau teritorija, dėl kurios užteršimo šiukšlėmis, buitinėmis, statybinėmis atliekomis buvo surašytas Privalomasis nurodymas, nepatenka į UAB „Ambra investicijos“ išnuomoto Žemės sklypo ribas. NŽT, naudodamasi ikiteismine tvarka, Privalomąjį nurodymą apskundė Valstybinės miškų tarnybos direktoriui, kuris 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 1SD-3819-(9.12E.) pareiškėjo skundo netenkino, Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

9. Teismas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.) 1 straipsnyje, 2 straipsnio 7 dalyje, 4 straipsnio 1 punkte, 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 18 straipsnio 1–3 punktuose įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, apibrėžiančiu privalomąjį nurodymą ir jo davimo atvejus, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos privalomojo nurodymo tikslas – apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes, pažymėjo, kad Valstybinė miškų tarnyba pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnį ir Miškų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 3 dalies 5 punktą yra viena iš subjektų, vykdančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Valstybinei miškų tarnybai ir jos pareigūnams yra suteikta teisė atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

10. Teismas, akcentuodamas Miškų įstatymo 6 straipsnio 3 punkte įtvirtintas valstybinių miškų pareigūnų kontrolės funkcijas, 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą saugoti miškus, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, patvirtintų 2001 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 784 (redakcija, galiojanti nuo 2001 m. liepos 1 d.), 11 punkte nustatytus draudimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos privalomasis nurodymas negali būti paremtas prielaidomis, nustatė, kad 2017 m. balandžio 10–14 dienomis Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pareigūnams atlikus neplaninį Palangos miesto valstybinės reikšmės miško (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo ir apsaugos patikrinimą, buvo nustatyta, jog ginčo teritorija užšiukšlinta statybinėmis, buitinėmis, biologiškai skaidžiomis atliekomis, konstatuota, jog pažeisti Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės taisyklių 11 punkto reikalavimai. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, jog Žemės sklype yra neregistruoti trys mediniai apleisti statiniai, užimantys po 1 kv. m. miško ploto, kurie pavojingi priešgaisriniu požiūriu ir darko kraštovaizdį. Tai patvirtina 2017 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. S3K-16. Šios aplinkybės nustatytos ir vėlesnio patikrinimo metu, užfiksuotos 2017 m. birželio 21 d. patikrinimo pažyma Nr. 10. Teismas vertino, kad aplinkybės, kurios buvo Privalomojo nurodymo juridinis pagrindas, yra įrodytos, atsakovas jų neneigė.

11. Teismas pažymėjo, kad NŽT, kaip valstybinės žemės valdytojos, kompetenciją apibrėžia Žemės įstatymo 32 straipsnio nuostatos, kuriose, be kita ko, įtvirtinta, jog NŽT organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę, atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas (32 str. 3 d. 9 ir 15 p., 36 str.), ši pareiga numatyta ir NŽT veiklą reglamentuojančiuose Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintuose nuostatuose (7.36 p.), todėl jai priskirta vykdyti Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 11 punkto reikalavimus, dėl kurių užtikrinimo ir buvo priimtas skundžiamas Privalomasis nurodymas.

12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4, 10, 14 ir 16 punktus, vykdydama Privalomąjį nurodymą, NŽT turi teisę imtis kitų veiksmų, pasitelkti tam tikrus subjektus dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo.

13. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Žemės naudojimo patikrinimo aktus, nustatė, kad NŽT, reaguodama į Valstybinės miškų tarnybos veiksmus, atliko ginčo žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu buvo konstatuotos aplinkybės dėl sklypo užteršimo, dėl laikinų statinių buvimo. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į gretimo žemės sklypo naudotoją dėl šiukšlių pašalinimo. Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. Valstybinės miško Žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 17, atsakovo 2018 m. sausio 17 d. teismui pateiktas raštas Nr. RS-82, atsakovo atstovo paaiškinimai, tačiau byloje nenustatytas Privalomąjį nurodymą įvykdęs subjektas.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė Privalomojo nurodymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nurodytų panaikinimo pagrindų. Teismas vertino, kad Privalomasis nurodymas buvo priimtas kompetentingo subjekto, pastarajam vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo suteikta kompetencija.

15. Teismas dėl skundo argumentų, jog Privalomasis nurodymas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. kovo 7 d. išraše užfiksuota, jog Žemės sklypas su statiniais valstybinės žemės patikėjimo teise Apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 13.6-3457 pagrindu buvo valdomas NŽT. Tik nuo 2018 m. sausio 15 d. pagal 2017 m. gruodžio 28 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 16MŽP-1-(14.16.114) valstybinės žemės patikėjimo teisė perėjo VĮ Turto bankas.

16. Teismas nustatė, kad Privalomuoju nurodymu buvo nurodyta, be kita ko, sutvarkyti (pašalinti) iš ginčo sklypo ir viešajame registre neregistruotus 3 medinius apleistus statinius (3 medinius bokštelius), užimančius po 1 kv. m. miško ploto. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog minėti 3 mediniai bokšteliai yra VĮ Turto bankui perduotų statinių priklausiniai, nes tokių duomenų nei Valstybinei miškų tarnybai, nei teismui nebuvo pateikta. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis įrodymai patvirtina, jog jų buvimas Žemės sklype ginčui aktualiu laikotarpiu neatitiko Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų, todėl Privalomuoju nurodymu ir skundžiamu Sprendimu pagrįstai reikalavimas buvo nukreiptas į pareiškėją, kuris tuo metu valdė sklypą patikėjimo teise.

17. Teismas vertino, kad Privalomasis nurodymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame nurodytas teisinis pagrindas, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo neaiškumo, neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, nepagrįsti. Nors Privalomajame nurodyme jo priėmimo pagrindu nebuvo nurodytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prevencinis tikslas (t. y. siekis išvengti neigiamo poveikio (žalos) aplinkai)), tačiau šis trūkumas nelaikytinas tokiu, kuris darytų iš esmės pagrįstą sprendimą (Privalomąjį nurodymą) neteisėtu. Teismas taip pat pripažino teisėtu ir pagrįstu ir skundžiamą Sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Privalomasis nurodymas.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog jam pagal teisės aktus nėra priskirta vykdyti tuos veiksmus, kuriuos Privalomajame nurodyme nurodė atlikti atsakovas, yra aktualūs jį vykdant, tačiau Privalomasis nurodymas, pareiškėjui ėmusis teisės aktais nustatytų veiksmų, yra įvykdytas, todėl jo panaikinimas teisinių pasekmių nebesukurs, bylinėjimasis konkrečiu atveju būtų beprasmis.

19. Teismas, akcentuodamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog skundžiamų aktų panaikinimas sukurs teisines pasekmes, nes pareiškėjui ateityje bus užkirstas kelias jam priimti Privalomojo pobūdžio nurodymus, nesudaro pagrindo skundui tenkinti, nes administraciniam teismui konkrečioje byloje suteikta teisė ginti pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus, o dėl būsimų teisių pažeidimų pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą ateityje, jei tokie atsirastų.

III. 20. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

21. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į bylos esmę, paviršutiniškai vertino faktines bylos aplinkybes ir tuo pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies ir 56 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

21.1. Pagrįsta teismo pozicija, jog Valstybinė miškų tarnyba pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį kompetentinga surašyti privalomuosius nurodymus, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, jog NŽT kompetencijai yra priskirta ne tik valstybinės žemės administravimo funkcija, tačiau ir pareiga atlikti ūkines funkcijas, t. y. tvarkyti valstybinėje miško žemėje esančias šiukšles (jas išvežti) ir pašalinti laikinus statinius. Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, NŽT veiklą reglamentuojančių Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų nuostatų 1 punktu, NŽT kompetencijai yra priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija, tačiau jokiais teisės aktais NŽT nepriskirta pareiga atlikti ūkines funkcijas, t. y. tvarkyti valstybinėje žemėje esančias šiukšles (jas išvežti), šienauti žolę, pašalinti statinius ir pan. NŽT neturi minėtoms ūkinėms funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų, išteklių. Tačiau vadovaujantis Atliekų tvarkymo programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-94, 12 punktu tokios lėšos (dotacijos) šiukšlėms (atliekoms) tvarkyti yra skiriamos savivaldybėms ir kasmet aplinkos ministro įsakymais yra tvirtinami atliekų tvarkymo programos lėšų naudojimo planai. Tai patvirtina ir Atliekų tvarkymo programos lėšų naudojimo 2018 metais priemonių plano 3.1.2 punktas;

21.2. Bylai aktualus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Tarp Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo penktajame skirsnyje nurodytų institucijų, dalyvaujančių atliekų tvarkymo sistemoje, NŽT nėra;

21.3. Palangos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-95, 7 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Palangos savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visą Palangos savivaldybės administruojamą teritoriją, nepaisant žemės, kurioje yra atliekos, nuosavybės formos. Taigi atliekų tvarkymas yra savivaldybės, bet ne NŽT, funkcija. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad Valstybinė miškų tarnyba, nenustačiusi pažeidėjo, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio nuostata, 2017 m. birželio 12 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl šiukšlių bei atliekų iš Žemės sklypo pašalinimo organizavimo, tačiau savivaldybė atsisakė atlikti minėtus veiksmus, motyvuodama tuo, kad Žemės sklypo patikėtinis yra NŽT. Tai, kad Palangos miesto savivaldybė atsisakė sutvarkyti šiukšles Žemės sklype, nesudaro teisinio pagrindo tokį reikalavimą pareikšti Žemės sklypo patikėtiniui;

21.4. Teisės aktų, reglamentuojančių NŽT bei Palangos miesto savivaldybės kompetencijas, sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad Valstybinė miškų tarnyba neteisėtai Privalomąjį nurodymą surašė NŽT, o ne Palangos miesto savivaldybei. Todėl Privalomasis nurodymas teismo turėjo būti panaikintas dėl to, kad jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Teismas, teigdamas, kad NŽT yra kompetentinga šalinti šiukšles iš valstybinės miško žemės, netinkamai aiškino ir taikė galiojančias teisės aktų nuostatas;

21.5. Teismas nepagrįstai nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Privalomajame nurodyme nurodytų 3 bokštelių, kaip VĮ Turto bakui perduotų statinių priklausinių. Iš Privalomajame nurodyme nustatyto įpareigojimo pareiškėjas suprato, jog yra įpareigotas pašalinti iš valstybinės miško žemės nenaudojamų, avarinės būklės ir grėsmę aplinkai bei miškui keliančius statinius – medinius bokštelius, kurie visuomet buvo ir šiuo metu yra pastatų ir statinių, esančių UAB „Ambra investicijos“ išnuomotoje Žemės sklypo dalyje, kuriuos šiuo metu patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas ir kurie yra išnuomoti UAB „Ambra investicijos“. Todėl NŽT pareiškime nurodė, kad dėl minėtų statinių (bokštelių) pašalinimo Valstybinė miškų tarnyba turėjo kreiptis ne į NŽT, bet į VĮ Turto banką. NŽT pareiškime taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad bokštelių savininko (naudotojo) nėra, Palangos miesto savivaldybė turėtų inicijuoti minėtų bokštelių pripažinimo bešeimininkiais daiktais procesą tam, kad būtų galima pradėti jų nukeldinimo procedūrą. Tuo atveju, jeigu bokšteliai būtų perduoti ne savivaldybės, bet valstybės nuosavybėn, juos patikėjimo teise pagal nurodytų taisyklių 4.1 punktą valdytų VĮ Turto bankas;

21.6. 2018 m. sausio 4 d. teismo posėdyje teismas, skaitydamas Privalomojo nurodymo turinį, paaiškino NŽT atstovui, kad Privalomuoju nurodymu NŽT buvo įpareigota pašalinti tik statinių liekanas (šiukšles), o ne pačius statinius. Tačiau, nepaisydamas to, teismas sprendime padarė priešingą išvadą, pažymėdamas, jog Privalomuoju nurodymu buvo nurodyta, be kita ko, sutvarkyti (pašalinti) iš Žemės sklypo ir viešajame registre neregistruotus 3 medinius apleistus statinius (3 medinius bokštelius), užimančius po 1 kv. m miško ploto. Taip pat teismas nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, tačiau byloje nenustatytas Privalomąjį nurodymą įvykdęs asmuo. Jeigu teismas vertino, kad Privalomuoju nurodymu NŽT buvo įpareigota pašalinti iš Žemės sklypo ir statinius, sprendime negalėjo konstatuoti, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, nes statiniai iš Žemės sklypo iki šiol nėra pašalinti;

21.7. Aplinkybę, kad Privalomuoju nurodymu NŽT buvo įpareigota pašalinti tik statinių liekanas (šiukšles), tačiau ne pačius statinius, teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo Valstybinės miškų tarnybos atstovas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas M. I., kuris ir surašė Privalomąjį nurodymą. Valstybinės miškų tarnybos atstovas M. I. taip pat nurodė, kad jis, surašydamas Privalomąjį nurodymą, „turėjo omenyje, kad turi būti pašalintos liekanos, o ne pastatai“. Taip pat atsakovo atstovas patvirtino, kad Privalomasis nurodymas yra visiškai įvykdytas. Tai, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, patvirtina ir bylos medžiaga;

21.8. Aplinkybę, jog mediniai bokšteliai iš Žemės sklypo nebuvo pašalinti, patvirtina Palangos skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 5 d. atlikto Žemės sklypo naudojimo patikrinimo rezultatai, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Valstybinės miško žemės sklypo patikrinimo 2017 m. gruodžio 28 d. pažyma Nr. 17 ir Valstybinės miškų tarnybos atstovų 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. vasario 15 d. teismo posėdžiuose duoti paaiškinimai;

21.9. Sutinkant su teismo sprendimo argumentu, kad Privalomuoju nurodymu NŽT buvo įpareigota pašalinti iš Žemės sklypo ne tik šiukšles, bet ir bokštelius, Privalomasis nurodymas NŽT sukelia teisines pasekmes, nes ji vis dar privalo pašalinti iš žemės sklypo nepašalintus bokštelius. Sutinkant su teismo skundžiamo sprendimo argumentu, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, negalima sutikti su teismo padaryta išvada, jog jo panaikinimas NŽT jokių pasekmių nesukurs, nes Privalomuoju nurodymu būtent NŽT, o ne kitas asmuo, buvo įpareigota sutvarkyti šiukšles. Nors šiukšles ir sutvarkė kitas nenustatytas subjektas, tai nereiškia, kad neteisėtas Privalomasis nurodymas turi būti paliktas galioti;

21.10. Privalomasis nurodymas turi būti panaikintas dėl to, kad jis yra surašytas netinkamam subjektui, t. y. dėl to, kad jis yra iš esmės neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Be to, tik panaikinus Privalomąjį nurodymą būtų atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių, iki ginčijamo akto priėmimo buvusi teisinė padėtis, taip pat būtų atkurtos pažeistos NŽT teisės ir teisėti interesai.

22. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą paikti nepakeistą.

23. Atsakovas, iš esmės pakartodamas teismui nurodytus nesutikimo su pareiškimu argumentus, nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. NŽT kompetenciją apibrėžia Žemės įstatymo 32 straipsnio nuostatos, kuriose, be kita ko, įtvirtinta, jog NŽT organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę, atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas (32 str. 3 d. 9 p., 15 p., 36 str.). Ši pareiga numatyta ir NŽT veiklą reglamentuojančiuose Nuostatuose (7.36 p.), todėl jai priskirta vykdyti Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, Miškų Taisyklių 11 punkto reikalavimus, dėl kurių užtikrinimo ir buvo priimtas skundžiamas Privalomasis nurodymas;

23.2. Vykdydama Privalomąjį nurodymą, NŽT turi teisę, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, imtis kitų veiksmų, pasitelkti tam tikrus subjektus dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4, 10, 14 ir 16 p.);

23.3. Privalomasis nurodymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame nurodytas teisinis pagrindas, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo neaiškumo, neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nepagrįsti;

23.4. Prieš surašant Privalomąjį nurodymą atliekų turėtojas buvo nustatytas;

23.5. Pareiškėjas šališkai interpretuoja Žemės įstatymą. Žemės įstatymo 22 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad žemės savininkai, valstybinės arba savivaldybės žemės patikėtiniai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose valstybei atstovauja NŽT, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Ginčui aktualus Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas;

23.6. Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, todėl jo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nebesukurs, bylinėjimasis konkrečiu atveju būtų beprasmis;

23.7. Pareiškėjo argumentai, jog skundžiamų aktų panaikinimas sukurs teisines pasekmes, nes pareiškėjui ateityje bus užkirstas kelias jam priimti privalomojo pobūdžio nurodymus, nesudaro pagrindo skundui tenkinti, nes administraciniam teismui konkrečioje byloje suteikta teisė ginti pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus, o dėl būsimų teisių pažeidimų pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą ateityje, jei tokie atsirastų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Bylos ginčo dalykas – atsakovo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. MKS-PN-1 pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip yra pareiškęs reikalavimą panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. R2-1653.

25. Byloje nustatyta, kad Privalomuoju nurodymu NŽT nurodyta iki 2017 m. spalio 24 d. sutvarkyti šiukšlėmis, buitinėmis bei statybinėmis atliekomis (tarp jų ir nenaudojamų, avarinės būklės ir grėsmę aplinkai bei miškui keliančių, Nekilnojamojo turto registre neregistruotų, su miško infrastruktūra ir kompleksine miškų ūkio veikla nesusijusių nesudėtingų statinių liekanomis) užterštą mišką, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ši teritorija priskiriama valstybinės reikšmės II B grupės (rekreaciniam) miškui, patenkančiam į Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 8, 12, 13, 15 ir 17 taksacinius sklypus. Pagal Nekilnojamojo turto registro viešus duomenis (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. kovo 7 d. išrašas), Žemės sklypo plotas yra 21,8992 ha, iš jo 20,3542 ha sudaro miško žemės plotas, Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdė NŽT.

26. Privalomasis nurodymas NŽT surašytas vadovaujantis Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 11 punktu, nustatančiu, jog miške draudžiama palikti šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas, įrengti sąvartynus miške ir arčiau kaip 100 metrų nuo jo ribos.

27. Iš Privalomojo nurodymo turinio galima daryti išvadą, jog nurodymas pašalinti šiukšles ir kitas atliekas buvo siejamas su tuo, kad būtina užtikrinti miško apsaugą nuo gaisro. Be to, pažymėtina, kad Privalomasis nurodymas nebuvo grindžiamas Atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimais.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 5 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgiant į Miškų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones; šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos bei valstybinių parkų direkcija kartu su savivaldybėmis; miškų valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Privalomasis nurodymas pagrįstai ir teisėtai yra surašytas NŽT, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis patikėjimo teise valdo Žemės sklypą, nes NŽT organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę, atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 ir 15 p., 36 str.; Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 7.36 p.). Pirmosios instancijos teismo teigimu, būtent NŽT priskirta vykdyti Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 11 punkto reikalavimus.

30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijama tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad būtų išspręstas šioje byloje kilęs ginčas dėl Privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai privalomasis nurodymas buvo surašytas NŽT, nevertino ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, jog šiukšlės ir atliekos, kurios kėlė grėsmę miškui (galėjo kilti gaisras) buvo rastos valstybinės reikšmės miško plote, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš esmės nustatė, jog būtent NŽT privalėjo saugoti valstybinės reikšmės miškus nuo gaisrų, tačiau šio reikalavimo nesilaikė.

32. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai, be kita ko, miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams (4 str. 4 d. 6 p.). Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, valstybinių miškų savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

33. Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusi Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalis nustatė, kad miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas: patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą; miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą, kt. Tačiau šioje byloje nesiaiškinta ir nenustatyta, kaip ir kokiu būdu valstybinio miško savininko teises ir pareigas įgyvendino Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija, ar valstybinį mišką patikėjimo teise valdė NŽT, ar miškų urėdija (buvusi Kretingos miškų urėdija). Pažymėtina, kad į bylą nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvusi Kretingos miškų urėdija (šios urėdijos teises ir pareigas perėmė VĮ Valstybinių miškų urėdija, žr. aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. D1-7), kuri pagal Miškų įstatymo nuostatas turėjo vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose (Miškų įstatymo 7 str. 1 d.).

34. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad Palangos miesto savivaldybei Vyriausybės nutarimu buvo perduota patikėjimo teise valdyti valstybinės reikšmės mišką, kuriame buvo rastos šiukšlės ir atliekos, dėl kurių galėjo kilti gaisras, tačiau byloje nesiaiškinta ir nenagrinėta, ar Palangos miesto savivaldybė (ir Administracija) netvarkė ir neprižiūrėjo jos teritorijoje esančio valstybinės reikšmės miško kitų aktų ar susitarimų pagrindu, t. y. ar Palangos miesto savivaldybė neadministravo jos teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miškų.

35. Šioje byloje buvo būtina nustatyti, kam buvo pavesta realiai prižiūrėti ir tvarkyti ginčo teritoriją – valstybinės reikšmės mišką, kuri institucija administravo valstybinės reikšmės miškus, esančius Palangoje, įgyvendino Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir tai atliko netinkamai. Kadangi tai nebuvo išsiaiškinta ir nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, atitinkančiu ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas.

36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, nes tai patvirtina atsakovo Miškų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. Valstybinės miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 17, atsakovo 2018 m. sausio 17 d. raštas Nr. RS-82, atsakovo atstovo paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Privalomuoju nurodymu buvo nurodyta, be kita ko, sutvarkyti (pašalinti) iš ginčo sklypo ir viešajame registre neregistruotus 3 medinius apleistus statinius (3 medinius bokštelius), užimančius po 1 kv. m miško ploto, ir nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog minėti 3 mediniai bokšteliai yra VĮ Turto bankui perduotų statinių priklausiniai, nes tokių duomenų nei Valstybinei miškų tarnybai, nei teismui nebuvo pateikta.

37. Sutiktina su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas nurodė prieštaringus argumentus, spręsdamas klausimą dėl Privalomojo nurodymo nugriauti statinių liekanas (šiukšles), nes pagal bylos duomenis galima spręsti, jog 3 mediniai apleisti statiniai (3 mediniai bokšteliai), užimantys po 1 kv. m miško ploto, nebuvo nugriauti, atsakovo pateiktuose įrodymuose apie Privalomojo nurodymo įvykdymą nenurodyta, kad šie statiniai buvo nugriauti (konstatuota, kad pašalintos tik statybinės ir augalinės kilmės atliekos). Nagrinėjamu atveju turėjo būti detaliai išsiaiškinta, ar Privalomuoju nurodymu NŽT buvo įpareigota nugriauti 3 medinius bokštelius ir ar tai ši institucija turėjo atlikti.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė