3f21777c-ecb2-450a-b9dd-cd0a8dfdd366 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-238/2011                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.1.7                                                     Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00083-2010-8                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, Nikolajui Kozliakui,gynėjams advokatams Antonui Kviatkovskiui, Eugenijui Algirdui Burokui, Jevgenijai Savčenko,nuteistiesiems S. M. , A.

G. ,ekspertams JÅ«riui Plentai, JanuÅ¡ui Rybalko, Viačeslavui Kolomiecui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. G. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo : A. G. (A. G. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;S. M. (S. M. ) nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus laisvės atėmimu šešiolikai metų, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.             Priteista iš A.

N. , A. G. ir S. M. solidariai 1847 Lt nukentėjusiajam V. A. (V. A. ) turtinei žalai atlyginti.             Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. N. . Jam atÅ¡aukus savo apeliacinį skundÄ , apeliacinis procesas jo atžvilgiu nutrauktas.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : S. M. ir A. G. nuteisti už tai, kad 2010-01-13, apie 20.00 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe su A. N. , Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdami tikslÄ bei iÅ¡ anksto susitarę bet kokiu bÅ«du gauti turtinės naudos savo reikmėms, įsibrovė į patalpÄ â€“ S. K. (S. K. ) ir I.

T. gyvenamÄ jį vagonėlį, kur pareikalavo iÅ¡ ten buvusio S. K. cigarečių, o pastarajam atsisakius duoti, veikdami itin žiauriai, sudavė jam rankomis ir kojomis daugybę, ne mažiau kaip 38, smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, padarydami kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose, kojose, odos nubrozdinimus deÅ¡inio klubakaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas rankose – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, krÅ«tinės sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius kraujosruvomis krÅ«tinėje, krÅ«tinkaulio ir Å¡onkaulių: deÅ¡iniųjų 2, 5, 8 (viengubais), 6-7 (dvigubais), kairiųjų 2, 4, 6-9 (viengubais) lūžiais-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galvos sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, ausų kauÅ¡eliuose (su muÅ¡tinėmis – plėštinėmis žaizdelėmis), nosies kaulų ir kremzlių lūžiais, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡tais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imu, pasireiÅ¡kusiu sunkios formos difuziniu aksonų pažeidimu – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu bei tuo pačiu metu, veikdami itin žiauriai, sudavė rankomis ir kojomis daugybę, ne mažiau Å¡imto, smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas I.

T. , padarydami poodinės kraujosruvos kakle bei pilve, poodines kraujosruvas galÅ«nėse, odos nubrozdinimÄ su aplinkine kraujosruva kairėje blauzdoje, kraujosruvÄ nugaros minkÅ¡tuose audiniuose – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, 7, 8, 10-to Å¡onkaulių lūžius kairėje pusėje, dvi muÅ¡tines žaizdas pakauÅ¡io srityje deÅ¡inėje pusėje su aplinkine kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inėje momeninėje - smilkininėje srityje, tris poodines kraujosruvas kaktos srityje su aplinkinėmis kraujosruvomis galvos minkÅ¡tuose audiniuose, keturias muÅ¡tines žaizdas su aplinkinėmis kraujosruvomis lÅ«pų gleivinėje, daugybines poodines kraujosruvos veide, odos nubrozdinimus nosyje ir smakre, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje momeninėje ir abiejose smilkininėse skiltyse (30 g), kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairėje kaktinėje, kairėje smilkininėje ir deÅ¡inėje pakauÅ¡inėje skiltyse – sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko, nukentėjusiesiems nuo smurtinių veiksmų praradus sÄ monę, iÅ¡tempė juos su apatiniais drabužiais iÅ¡ statybinio vagonėlio į laukÄ , kur buvo neigiama oro temperatÅ«ra, ir numetę ant sniego paliko, dėl ko, bÅ«dami nesÄ moningi ir negalėdami įvertinti žemos temperatÅ«ros poveikio, nukentėjusieji S. K. ir I.

T. suÅ¡alo ir nuo viso kÅ«no atÅ¡alimo mirė. Po to A. N. , S. M. ir A. G. bendrais veiksmais apieÅ¡kojo S. K. priklausantį statybinį vagonėlį bei pagrobė S. K. priklausančiÄ odinę juodos spalvos striukę 100 Lt vertės, odines juodos spalvos pirÅ¡tines, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia 3310“, neturinčius materialinės vertės, 10 litų 70 centų grynųjų pinigų, taip pat pagrobė fizinių asmenų dokumentus – S. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 11664454, I. T. asmens tapatybės kortelę Nr. 11664456 bei socialinio draudimo pažymėjimÄ Nr. SD 2253342, tokiu bÅ«du tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, itin žiauriai nužudė du žmones – S. K. ir I.

T. .             Nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o byloje nustatyti tiesÄ . Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme buvo padaryta daug klaidų. Teismas neatsižvelgė į jo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , į tai, kad nukentėjusieji buvo žiauriai sumuÅ¡ti vienuoliktÄ dienÄ , ir iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo bylos. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis pats buvo sumuÅ¡tas, jam buvo lūžęs Å¡onkaulis, iÅ¡narinta ranka, sulaužyta nosis, kas rodo, kad jis negalėjo suduoti smÅ«gių žuvusiesiems.

Tai galėjo patvirtinti, jeigu bÅ«tų prijungti prie bylos, jo patalynė ir marÅ¡kinėliai, nes ant jų yra jo kraujo pėdsakai. Jį sumušė A. G. draugai, taip pat paėmė jo dokumentus ir pasÄ , o A. N. jį apkalbėjo, nurodęs, kad jis buvo Å¡alia. Teismas jam taip pat neleido pasisakyti, apsiginti nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Jis, nors teismas tai konstatavo, girtas taip pat nebuvo.             Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o tinkamai kvalifikuoti jo veikÄ arba sumažinti bausmę iki 12 metų laisvės atėmimo.             Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį.

Nurodo, kad jis nusikaltimų, už kuriuos teismo nuosprendžiu yra nuteistas, nepadarė, jis tik su kitais nuteistaisiais buvo įvykio vietoje, kai jie darė nusikaltimus – mušė ir spardė nukentėjusiuosius, bet nukentėjusiųjų nežalojo. Jis su nukentėjusiais nekonfliktavo, lankydavosi vienas pas kitÄ svečiuose, jie niekada nebuvo anksčiau susipykę ir susimušę. KÄ kiti nuteistieji darė statybų vagonėlyje, jis nematė, į vagonėlį užėjo tik vėliau. Jis taip pat žinojo, kad nukentėjusieji yra asocialÅ«s ir jaučia nepriteklių, kas patvirtina, kad neturėjo ir jokio tikslo juos sumuÅ¡ti ir apiplėšėti.

Kai nukentėjusiuosius nešė į laukÄ , jis pagalvojo, kad tai bus Å¡iems naudinga, Å¡ie atsigaus, nes buvo labai girti, ir S. M. nukentėjusiųjų daugiau nemuÅ¡. S. M. pykdavosi su nukentėjusiais, nes Å¡ie jo neįsileisdavo į vagonėlį. Jis negali atsakyti už kitų veiksmus. Jis, jeigu bÅ«tų žinojęs, kad taip įvykiai gali susiklostyti, bÅ«tų viskÄ padaręs, kad iÅ¡vengtų Å¡ios nelaimės. Tačiau nieko padaryti negalėjo. DaugumÄ sužalojimų padaryti nukentėjusiuosius traukiant ir tempiant iÅ¡ vagonėlio.

Ekspertų iÅ¡vada, kad I. T. suduota 100 smÅ«gių, neteisinga, nes to padaryti fiziÅ¡kai neįmanoma. Taip pat abejotina ir ekspertų iÅ¡vada, kad S. K. suduoti 38 smÅ«giai, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ davė tariamai nepriklausomas policijos ekspertas. Be to, Å¡ios iÅ¡vados yra tik tikėtinos, o tai verčia abejoti ir ekspertų kvalifikacija, ir rodo pastarųjų Å¡aliÅ¡kumÄ . Ant jo drabužių jokių nukentėjusiojo kraujo dėmių nesurasta. Taip pat nepaneigta, jog nukentėjusiuosius galėjo sužaloti ir kiti asmenys, kurie lankydavosi pas Å¡iuos.

Nukentėjusieji vagonėlyje girtavo su kitais asocialiais asmenimis, benamiais ir girtaudami aiÅ¡kinosi santykius, muÅ¡davosi tarpusavyje ir buvo muÅ¡ami kitų asmenų. Tačiau policija į tai nekreipė dėmesio, nors jis apie tai juos informavo, visÄ kaltę suversdami jam ir kitiems nuteistiesiems, nes, kaip jam buvo paaiÅ¡kinta, jie nukentėjusiuosius mušė paskutiniai, todėl turi už viskÄ atsakyti. Apeliantas skunde taip pat praÅ¡o Å¡velninti jam bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis neteistas, jo teistumas jau kaip 10 iÅ¡nykęs, tai yra jis dėl ankstesnio teistumo iÅ¡vadas jau padarė, suprato jaunystėje padarytas klaidas, ketina sukuti Å¡eimÄ ir vesti, dėl viso to, kÄ padarė jo draugai, gailisi.Teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji bei jų gynėjai praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų A.

G. ir S. M. apeliaciniai skundai atmetami.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. ir S. M. nuteisti už nusikalamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktuose, padarymÄ , tai yra už tai, kad tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė du žmones – S. K. ir I. T. . Å iuo teismo nuosprendžiu apeliantai nuteisti ir už kvalifikuotÄ plėšimÄ bei dokumentų pagrobimÄ . Nuteistieji A. G. ir S. M. nesutinka su jų atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neneigia buvęs įvykio vietoje bei matęs bendrininkus A. N. ir S. M. smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusiuosius, tačiau tvirtina pats fizinio smurto jų atžvilgiu nevartojęs bei jiems priklausančio turto negrobęs. Apeliantas neneigia tos aplinkybės, kad padėjo iÅ¡neÅ¡ti nukentėjusiuosius S. K. ir I. T. į laukÄ bei ten juos paliko. Nuteistasis A. G. abejoja ir dėl nukentėjusiesiems suduotų smÅ«gių skaičius, teigia, jog teismo medicinos ekspertų iÅ¡vados yra nepatikimos.

Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde tvirtina, jog nukentėjusieji S. K. ir I. T. buvo sužaloti 2010 m. sausio 11 d. Be to, 2010 m. sausio 7 – 8 dienomis jis irgi buvo sužalotas nuteistojo A. G. draugų, jam buvo sulaužytas Å¡onkaulis, iÅ¡narinta ranka, todėl jis fiziÅ¡kai negalėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiuosius teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka patikrinus tiek, kiek to buvo praÅ¡oma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kolegija laiko, jog atsižvelgiant į nuteistųjų A.

G. ir S. M. apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus argumentus, tenkinti jų apeliacinių skundų nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisminio proceso dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Tuo tarpu skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje yra iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s įrodymų vertinimo motyvai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi pagrindo konstatuoti, kad nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi neleistinais įrodymais, netinkamai juos vertino ar kad Å¡ių įrodymų nepakanka A. G. ir S. M. kaltei dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti.

Visuma duomenų, Å¡ioje byloje gautų apklausiant nuteistuosius A. N. , A. G. , S. M. , ekspertus J. Rybalko, J. PlentÄ , V. Kolomiec, iÅ¡tiriant nužudytųjų lavonus, taip pat iÅ¡tiriant kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A. G. ir S. M. pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.Nuteistasis A. N. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2010 m. sausio 13 d. jis kartu A.

G. ir S. M. girtavo namuose. Pasibaigus cigaretėms, kažkuris iÅ¡ jų pasiÅ«lė nueiti pas netoliese statybiniame vagonėlyje gyvenančius S. K. ir I. T. . Jiems beeinant S. M. pasakė, kad tuo atveju, jei S. K. atsisakys duoti cigarečių, reikėtų iÅ¡ jo jas atimti panaudojant fizinį smurtÄ . A. N. ir A. G. tokiam pasiÅ«lymui neprieÅ¡taravo. Priėjęs prie vagonėlio A. G. užkiÅ¡o rankÄ ir atkabino durų kabliukÄ . Tuomet visi trys įėjo į vagonėlio vidų. S. M. paklausė S. K. , ar Å¡is turi cigarečių.

Nukentėjusiajam atsakius neigiamai, S. M. sudavė jam smÅ«gius rankomis į įvairias kÅ«no vietas ir, nutempęs S. K. nuo lovos, spardė jį kojomis. Prie tokių S. M. veiksmų prisijungė ir A. N. bei sudavė kelis smÅ«gius ranka S. K. . I. T. pradėjus rėkti, S. M. ir jÄ nutempė nuo lovos bei sudavė smÅ«gius rankomis bei kojomis. Netrukus visi trys nuteistieji iÅ¡tempė sumuÅ¡tus S. K. ir I. T. į laukÄ . Grįžę į vagonėlį visi trys nuteistieji ieÅ¡kojo vertingų daiktų, o S. M. iÅ¡daužė lango stiklÄ ir įjungė žibintuvėlį.

A. N. teigė radęs ir pasiėmęs 10 Lt bei odinę striukę, o kÄ pagrobė kiti bendrininkai, jis nematė. Išėjęs į laukÄ A. G. dar kelis kartus koja spyrė gulinčiam S. K. į galvÄ . Grįžęs namo A. G. parodė iÅ¡ nukentėjusiųjų pagrobtus pasus bei mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (3 t. 192-193 b.l.). Nuteistasis A. G. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2010 m. sausio 13 d. kartu su A. N. ir S. M. nuėjo prie statybinio vagonėlio, kuriame gyveno S. K. ir I. T. . A. G. atkabino durų kabliukÄ ir visi trys užėjo į vidų.

S. M. paklausė S. K. , ar Å¡is turi cigarečių. Nukentėjusiajam atsisakius duoti cigarečių, S. M. pradėjo jį muÅ¡ti rankomis ir spardyti. Tai matydama I. T. pradėjo rėkti, tuomet A. N. sudavė jai kelis smÅ«gius ranka ir nutempė nuo lovos. A. G. kartu su S. M. iÅ¡tempė sumuÅ¡tus nukentėjusiuosius į laukÄ ir ten paliko, o patys grįžo į vagonėlį norėdami pagrobti vertingus daiktus. A. G. teigė nepadėjęs A. N. ir S. M. padėti ieÅ¡koti vertingų daiktų, laukęs jų kieme.

Nuteistasis taip pat parodė, kad eidamas dar kartÄ spyrė gulinčiam S. K. , tačiau nematė, į kuriÄ kÅ«no vietÄ pataikė. A. G. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl pas jį kratos metu buvo rasti S. K. ir I. T. asmens dokumentai (3 t. 194-195 b.l.). Tokius savo parodymus nuteistasis A. G. patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme (4 t. 59 b.l.). Taigi nuteistųjų A. N. ir A. G. byloje duotų parodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jie nors ir kai kurias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes aiÅ¡kina sau palankia linkme, tačiau dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių jų parodymai sutampa, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti.

Nuteistųjų A. N. ir A. G. parodymais byloje nustatyta, kad: 2010 m. sausio 13 d. jie kartu su S. M. atėjo prie statybinio vagonėlio, kuriame gyveno nukentėjusieji; A. G. atkabinus durų kabliukÄ , jie pateko į vidų; S. K. atsisakius duoti cigarečių, pirmasis prieÅ¡ jį pradėjo smurtauti S. M. , kuris sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis; jis (S. M. ) taip pat iÅ¡daužė vagonėlio langÄ ; prie S. M. smurtinių veiksmų prisijungė ir A. N. bei A. G. , kurie taip pat sudavė smÅ«gius S. K. ir I.

T. ; visi trys nuteistieji bendrais veiksmais iÅ¡tempė sumuÅ¡tus nukentėjusiuosius į laukÄ . Tokius nuteistųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad prie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) esančio statybinio vagonėlio rasti vyro ir moters lavonai su smurto žymėmis. ApžiÅ«rint statybinio vagonėlio vidų, rastas iÅ¡daužtas langas bei iÅ¡mėtyti įvairÅ«s daiktai (1 t. 6-26 b.l.). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina nuteistojo A.

N. parodymus apie tai, kad S. M. iÅ¡daužė statybinio vagonėlio langÄ . Taip pat Å¡ie duomenys patvirtina pirmiau aptartus nuteistųjų parodymus apie tai, jog, iÅ¡nešę sumuÅ¡tus nukentėjusiuosius į laukÄ , jie ieÅ¡kojo statybiniame vagonėlyje vertingų daiktų, kuriuos galėtų pagrobti. Nors nuteistasis A. G. savo parodymuose neigė pagrobęs nukentėjusiųjų asmens dokumentus, Å¡i aplinkybė patikimai nustatyta remiantis nuteistojo A. N. parodymais ir 2010 m. sausio 14 d. atliktos kratos A.

G. gyvenamojoje vietoje protokolo duomenimis. Pirmiau aptartuose parodymuose nuteistasis A. N. patvirtino, jog matė pas A. G. pagrobtus nukentėjusiųjų asmens dokumentus. Iš kratos, atliktos A. G. gyvenamojoje vietoje, protokolo matyti, kad pas jį buvo rasti ir paimti I. T. asmens tapatybės kortelė, draudimo pažymėjimas bei S. K. asmens tapatybės kortelė (1 t. 100-101 b.l.). Nuteistojo S. M. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi, todėl teisėjų kolegija jais remiasi tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje surinktais duomenimis.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo S. M. parodymų pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, jis neneigė 2010 m. sausio 13 d. vakare kartu su A. N. ir A. G. ėjęs pas nukentėjusiuosius S. K. ir I. T. . A. G. atkabinus durų kabliukÄ , pastarasis ir A. N. įėjo į vagonėlio vidų. S. M. teigė laukęs kieme, o po deÅ¡imties minučių įėjęs į vidų pamatė A. G. smurtaujantį prieÅ¡ S. K. . Sužalota I. T. gulėjo prie durų. A. N. tuo metu vagonėlyje ieÅ¡kojo pinigų. A.

G. metė į S. M. stalÄ , todėl jis, griÅ«damas, iÅ¡daužė lango stiklÄ . Nuteistasis teigė radęs 70 centų, kuriuos įsidėjo į kiÅ¡enę. Po kurio laiko A. N. ir A. G. iÅ¡tempė S. K. ir I. T. į laukÄ . A. G. liko lauke, o jis su A. N. toliau ieÅ¡kojo pinigų. Išėjęs į laukÄ S. M. pamatė, kad A. G. sudavė smÅ«gius gulinčiam S. K. į galvÄ . S. M. savo parodymuose patvirtino pagrobęs iÅ¡ nukentėjusiųjų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (3 t. 195-196 b.l., 4 t. 56-57 b.l.).

Taigi nors nuteistasis S. M. , siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, neigia pats smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiuosius, tačiau jo parodymai apie S. K. ir I. T. nužudymo eigÄ , prieÅ¡ juos panaudoto smurto pobÅ«dį ir intensyvumÄ , apie tai, kad sumuÅ¡tus nukentėjusiuosius visi trys nuteistieji iÅ¡nešė į laukÄ , sutampa su pirmiau aptartais A. N. ir A. G. parodymais. Nagrinėjant bylÄ pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose nuteistasis S. M. iÅ¡kėlė versijÄ , jog nukentėjusieji S. K. ir I.

T. buvo sužaloti 2010 m. sausio 11 d. Apelianto teigimu, tÄ dienÄ S. K. turėjo gauti pensijÄ , todėl pas jį lankėsi A. G. ir A. N. . Kartu buvęs apeliantas į vagonėlio, kuriame gyveno nukentėjusieji, vidų užėjęs nebuvo, tačiau stovėdamas lauke girdėjo triukÅ¡mÄ ir suduodamų smÅ«gių garsÄ . Po 20 minučių iÅ¡ vagonėlio išėjo A. G. ir A. N. , neÅ¡damiesi S. K. piniginę, alų ir cigaretes. Abu jie sakė apeliantui, kad sumušė nukentėjusiuosius ir pagrobė jų turtÄ .

Nuteistasis S. M. parodė ir tai, jog 2010 m. sausio 7 - 8 dienomis jis buvo sumuÅ¡tas A. G. draugų, kurie jam sulaužė Å¡onkaulius bei iÅ¡narino rankÄ , todėl jis fiziÅ¡kai neturėjo galimybės 2010 m. sausio 13 d. smurtauti prieÅ¡ S. K. ir I. T. . Tokia nuteistojo S. M. keliama versija dėl nukentėjusiųjų S. K. ir I. T. sužalojimo aplinkybių paneigiama byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis.IÅ¡ byloje esančios Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. 78/10 (01) matyti, kad iÅ¡tyrus S. K. lavonÄ , nustatyti Å¡ie sužalojimai: galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, ausų kauÅ¡eliuose (su muÅ¡tinėmis – plėštinėmis žaizdelėmis), nosies kaulų ir kremzlių lūžiais, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡tais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imu, pasireiÅ¡kiančiu sunkios formos difuziniu aksonų pažeidimu.

Å ie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus veidÄ ir ausų sritis ne mažiau kaip dvylika trauminių smÅ«gių, kurių visuma yra bÅ«dinga smÅ«gių sudavimui. Galvos smegenų sumuÅ¡imas padarytas pakankamai didele jėga. Tokia jėga paprastai gali susidaryti suduodant smÅ«gius (paprastai ne vienkartinius) koja, Å¡iuo atveju, pavyzdžiui, į nosies sritį, į veido kairę pusę ir į kairės ausies kauÅ¡elį, kur rastos plačios kraujosruvos. Visi Å¡ie sužalojimai visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

TyrimÄ atlikęs specialistas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog S. K. tiesioginė mirties priežastis – viso kÅ«no atÅ¡alimas. Mechaniniuose sužalojimuose užsifiksavo vienodi morfologiniai kriterijai, rodantys, kad jie padaryti nuo keliasdeÅ¡imties minučių iki keturių valandų iki mirties. Po kÅ«no sužalojimo S. K. iÅ¡gyveno nuo keliasdeÅ¡imties minučių iki kelių valandų (labiausia tikėtina iki keturių valandų) (1 t. 38-46). Å iÄ iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas J. Plenta jÄ patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme bei papildomai paaiÅ¡kino, jog atlikus S. K. lavono tyrimÄ nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis buvo sužalotas S. M. nurodytu laiku – 2011 m. sausio 11 d.

Eksperto teigimu, S. K. mirties laikas yra 2010 m. sausio 14 d., 0.24 val., o konstatuoti sužalojimai jam buvo padaryti iki keturių valandų prieÅ¡ mirtį (4 t. 62 b.l.). Teismo medicinos ekspertas, iÅ¡tyręs žuvusiosios I. T. lavonÄ , davė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 79/10 (01), iÅ¡ kurios matyti, kad I. T. tiesioginė mirties priežastis – bendras viso kÅ«no atvėsimas. I. T. mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ kelias – keliolika valandų iki jos lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje 2010 m. sausio 14 d., 11. 55 val.

I. T. lavone nustatyti šie sužalojimai: daugybiniai galvos sumušimai – dvi muštinės žaizdos pakaušio srityje dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose: muštinė žaizda dešinėje momentinėje – smilkininėje srityje, trys poodinės kraujosruvos kaktos srityje su aplinkinėmis kraujosruvomis gavos minkštuose audiniuose, keturios muštinės žaizdos su aplinkinėmis kraujosruvomis lūpų gleivinėje, daugybinės (devyniolika) poodinės kraujosruvos veide, septyni odos nubrozdinimai nosyje ir smakre, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje momeninėje ir abiejose smilkininėse skiltyse (30 g); kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairėje kaktinėje, kairėje smilkininėje ir dešinėje pakaušinėje skiltyse.

Specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , kadangi dėl konstatuotų daugybinių galvos sumuÅ¡imų, nukentėjusiosios sveikata turėtų sutrikti ilgiau nei 10 dienų. Daugybiniai kaklo, krÅ«tinės ir galÅ«nių sumuÅ¡imai – trisdeÅ¡imt trys poodinės kraujosruvos kakle, krÅ«tinės lÄ stoje bei pilve; 7, 8, 10-to Å¡onkaulių lūžiai kairėje pusėje; penkiasdeÅ¡imt poodinių kraujosruvų galÅ«nėse; odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva kairėje blauzdoje; kraujosruva nugaros minkÅ¡tuose audiniuose.

Å onkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (1 t. 61-70 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. Rybalko patvirtino pirmiau aptartÄ iÅ¡vadÄ bei papildomai paaiÅ¡kino, jog histologinio tyrimo metu gauti duomenys leido daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad visi sužalojimai, nustatyti atlikus I. T. lavono tyrimÄ , buvo padaryti kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Nei vizualiai apžiÅ«rėjus sužalojimus, nei papildomai apžiÅ«rėjus mikroskopiÅ¡kai, nebuvo gauta duomenų, kurie leistų teigti, jog sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ dvi paras iki mirties (4 t. 60-62 b.l.).

Taigi pirmiau aptarti bylos duomenis paneigia S. M. keltÄ versijÄ apie tai, jog S. K. ir I. T. buvo sužaloti 2010 m. sausio 11 d. ir leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusieji nuteistųjų A. G. , S. M. ir A. N. buvo sužaloti bei iÅ¡tempti į laukÄ bÅ«tent 2010 m. sausio 13 d., dėl ko jie, dėl bendro kÅ«no atÅ¡alimo, netrukus mirė. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde abejoja byloje esančių specialistų iÅ¡vadų patikimumu dėl jose nustatytų S. K. ir I. T. padarytų sužalojimų skaičiaus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. Rybalko patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad nukentėjusiosios I. T. lavone rasti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip Å¡imtu trauminių poveikių. Ekspertai J. Rybalko ir J. Plenta savo parodymuose patvirtino ir tai, kad per deÅ¡imt minučių fiziÅ¡kai įmanoma padaryti tokį skaičių sužalojimų. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti byloje esančių teismo medicinos specialistų iÅ¡vadų patikimumu ir tyrimus atlikusių ekspertų kompetencija.

Byloje surinktais duomenimis paneigiama ir ta S. M. versija, jog įvykio metu jis pats buvo sužalotas, dėl ko negalėjo smurtauti prieš S. K. ir I. T. . Netrukus po nusikalstamų veikų padarymo, 2010 m. sausio 15 d., S. M. buvo apžiūrėtas Teismo medicinos specialisto, kuris savo išvadoje nurodė, jog S. M. kūne nustatyti šie sužalojimai: kairės akies vokuose, rankose ir krūtinės kairėje pusėje blyškiai violetiniai gelsvos, besirezorbuojančios kraujosruvos; kairio kelio priekiniame – išoriniame paviršiuje apie 3x2 cm, dešinės blauzdos proksimalinės dalies priekiniame vidiniame paviršiuje 7x0,5 cm odos nubrozdinimai iškilusiais šašais, kurių kraštai pradeda dalintis; kairės ausies kaušelio priekiniame paviršiuje, žemiau kramslio, 1x0,2 cm analogiškas nubrozdinimas.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog Å¡ie sužalojimai buvo padaryti žymiai anksčiau, nei 2010 m. sausio 13 d. (2 t. 154-155 b.l.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, siekdama patikrinti nuteistojo S. M. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje apklausė Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ davusį ekspertÄ V. Kolomiec. Jis paaiÅ¡kino, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog S. M. buvo iÅ¡narinta ranka ir lūžę Å¡onkauliai. Jeigu tyrimo metu bÅ«tų kilę pagrįstų įtarimų dėl tokių sužalojimų, jie bÅ«tų patikrinti ir užfiksuoti iÅ¡vadoje.

Tačiau tokių aplinkybių apžiÅ«ros metu nebuvo nustatyta. Ekspertas V. Kolomiec taip pat paaiÅ¡kino, kad S. M. nurodytoje rankos vietoje, kuri neva buvo iÅ¡narinta, sÄ narių nėra, o kaulas iÅ¡nirti gali tik per sÄ narį. Ekspertas taip pat parodė, jog S. M. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ deÅ¡imt dienų iki 2010 m. sausio 13 d. Ä®vertinusi pirmiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių S. M. teiginius, kad iki 2010 m. sausio 13 d. jam buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jis neturėjo objektyvios galimybės teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis smurtauti prieÅ¡ S. K. ir I.

T. . Juolab, kad, kaip paaiÅ¡kino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. Rybalko, net ir tuo atveju, jei asmeniui yra sulaužyti Å¡onkauliai ar iÅ¡narinta ranka, jis gali atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, judėti. Be to, nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius ne tik deÅ¡iniÄ ja, bet ir kairiÄ jÄ ranka, taip pat kojomis. Taigi pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji A. G. ir S. M. , veikdami bendrininkų grupe su A.

N. , 2010 m. sausio 13 d., apygardos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, sužalojo S. K. ir I. T. , tiek patys suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis, tiek pritardami kitų bendrininkų agresyviems veiksmams; visi nuteistieji bendrais veiksmais sužalotus nukentėjusiuosius iÅ¡tempė į laukÄ ir ten juos paliko, ko pasėkoje, dėl bendro kÅ«no atÅ¡alimo, S. K. ir I. T. mirė, t.y. tokiu bÅ«du, itin žiauriai ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų A. G. ir S. M. nužudė du žmones. Bylos duomenimis patikimai nustatyta ir tai, jog visi nuteistieji bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiesiems priklausiusį turtÄ ir asmens tapatybės dokumentus.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog A. G. ir S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį.              Iš nuteistojo S. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ pripažįsta nepagrįstu. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo buvo apsvaigęs ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å i aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir rodo didesnį jo pavojingumÄ , kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų. Kadangi iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo S. M. sulaikytas nebuvo, jo girtumas įvykio dienÄ nebuvo nustatinėjamas.

Tačiau ta aplinkybė, kad apeliantas nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nustatyta visų nuteistųjų, tarp jų ir paties S. M. , parodymais. Nuteistieji A. N. ir A. G. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog 2010 m. sausio13 d. jų namuose kartu su S. M. vartojo alkoholinius gėrimus, o pasibaigus cigaretėms, nuėjo pas nukentėjusiuosius S. K. ir I. T. . Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog 2010 m. sausio 13 d. jis kartu su A. N. ir A. G. pastarųjų namuose gėrė alų.

Å ie byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. M. įvykio metu buvo girtas, o nusikaltimo pobÅ«dis, jo padarymo aplinkybės, neabejotinai rodo, kad S. M. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.              Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo S. M. praÅ¡ymo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar bylÄ nagrinėjant teisme.

Kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius. Å i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus nuteistojo S. M. parodymus, konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo pripažinti juos nuoširdžiais ir išsamiais. Apeliantas viso procesu metu neigė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme. Iš skundžiame apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas A. G. ir S. M. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus, sunkus ir apysunkis nusikaltimai), į kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimÄ , nuteistųjų asmenybę apibÅ«dinančius duomenis (S. M. anksčiau ne kartÄ teistas ir baustas administracine tvarka, niekur nedirba; A. G. taip pat anksčiau ne kartÄ teistas ir baustas administracine tvarka, nedirbantis) ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį apeliantams paskyrė teisingas, tinkamai motyvuotas bausmes.

Tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtosios bausmės, tiek galutinės subendrintos bausmės nelaikytinos akivaizdžiai per griežtomis, todėl jų švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistųjų A. G. ir S. M. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                       Regina Gaudutienė Teisėjai                                                    Kęstutis Jucys                                                                  Violeta Ražinskaitė