P-492-94-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P492-94/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.3; 80;10; 80.11; 80.13 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir P. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS143-74/2009 pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovams J. K., A. O. K., Utenos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui dėl sprendimo, sutikimo ir teisinės registracijos panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir P. K.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro (toliau – ir prokuroras) 2008 m. vasario 19 d. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 1992 m. vasario 27 d. A. O. K. sutikimą, kad nuosavybės teisės į K. K. valdytą žemę būtų atkurtos J. K.; 2) panaikinti Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 40-4935, kuriuo nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 35 ha žemės sklypą, esantį Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, atkurtos J. K.; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti žemės sklypų, esančių Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kurių unikalūs bei registrų Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė neatnaujinti praleisto termino pareiškimui paduoti bei administracinę bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Teismas, remdamasis Panevėžio apygardos prokuratūros ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros surinktos medžiagos Nr. 1.32/86-07 ir Nr. 1.1.3-75/07 duomenimis, padarė išvadą, kad prokurorui visetas aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą procesu, tapo žinomas 2007 m. rugpjūčio 2 d. Surinktos medžiagos duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apygardos prokuratūra naujų dokumentų neberinko. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skundą dėl Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 40-4935 skaičiuotinas nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d.

Teismas pažymėjo, jog prokuroras, ginantis viešąjį interesą, Utenos rajono apylinkės teismui 2007 m. rugpjūčio 8 d. pateikė ieškinį, prašydamas iš J. K. priteisti A. K. ir P. K. kompensaciją natūra po 11,60 ha žemės. Ieškinys su reikalavimais panaikinti Utenos apskrities valdytojos 1996 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 40-4935 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. K. į jo tėvo K. K. 35 ha ploto žemę, A. O. K. 1992 m. vasario 27 d. patvirtintą sutikimą dėl nuosavybės teisių į K. K. žemę atkūrimo J. K. ir nekilnojamojo turto teisinę registraciją buvo pateiktas 2008 m. vasario 19 d.

Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi. Teismas nustatė, kad A. O. K. ir K. K. ištuokos liudijimas su duomenimis, kad šių asmenų santuoka pasibaigė 1973 m. sausio 19 d. įregistruojant teismo sprendimą, proceso dalyviams buvo pateiktas 2007 m. lapkričio 26 d., o J. K. nuosavybės teisių atkūrimo byla Utenos rajono apylinkės teismui buvo pateikta 2007 m. lapkričio 5 d. Teismas padarė išvadą, kad pateikus nurodytus dokumentus jie visiems bylos proceso dalyviams, tarp jų ir pareiškėjui, nuo to momento tapo vieši ir prieinami.

Be to, šie dokumentai visiškai naujų, iki tol nežinomų duomenų, susijusių su ginčijamu administraciniu aktu, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, neatskleidė. Todėl net ir skaičiuojant pareiškimo padavimo terminą nuo 2007 m. lapkričio 26 d., prokuroro 2008 m. vasario 19 d. ieškinys su reikalavimais panaikinti Utenos apskrities valdytojos sprendimą, sutikimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nekilnojamojo turto teisinę registraciją taip pat buvo paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad prokuroro prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir objektyviai trukdžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl administracinio akto panaikinimo.

Pareiškėjas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras ir atsakovė A. O. K. atskiraisiais skundais prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi atskiruosius skundus atmetė. Teismas nustatė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas paduoti pareiškimą skaičiuotinas nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2008 m. vasario 19 d., t. y. praleidęs nurodytą terminą. Teismas pažymėjo, kad net ir skaičiuojant terminą nuo 2007 m. lapkričio mėn., į teismą dėl išvardintų reikalavimų kreiptasi daugiau nei po mėnesio. Teismas padarė išvadą, kad termino kreiptis su pareiškimu į teismą praleidimą iš esmės lėmė pareiškėjo subjektyviai pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas. Teismas vertino, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. liepos 12 d. raštas Nr. (1.31.)-6-1063 negali būti laikomas suklaidinusiu pareiškėją, nes teisinis aplinkybių vertinimas, sprendžiant dėl viešojo intereso pažeidimo, yra pareiškėjo kompetencija. Be to, bendrosios kompetencijos teismui 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi perdavus bylą pagal teismingumą administraciniam teismui, prokuroro pareiškimas nebuvo vertinamas kaip savarankiškas (naujas) kreipimasis į administracinį teismą. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. birželio 26 d. specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl bylos teismingumo šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Akcentavo, kad sprendžiant šį klausimą, nėra svarbi ir ginčo esmė.

II. Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir P. K. 2012 m. sausio 9 d. padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Tretieji suinteresuoti asmenys pateikia aplinkybių, kurių, jų nuomone, nežinojo pareiškėjas prokuroras paduodamas ieškinį teismui, sąrašą (pvz.: kad A. O. K. 2011 m. spalio 18 d. pareiškė, jog žemės gražinimo byloje jos parašas yra suklastotas; kad J. K. nėra pateikęs prašymo Agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą (žemę) atkūrimą; kad A. O. K. priklausantis pastatas patenka į ginčo žemės sklypą, kurį J. K. ketina padovanoti savo broliui ir atstovui šioje byloje advokatui P. J.; kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes P. J. buvo suinteresuotas bylos baigtimi, nes yra J. K. brolis ir pan.)

2. Nurodo, kad kartu su J. K. turi lygias teises atkurti nuosavybės teises į tėvo K. K. iki nacionalizacijos valdytą turtą, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuosavybės teisės į visą K. K. turtą buvo atkurtos tik J. K..

3. Teigia, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys Nr. IP-24 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnyje nustatyta tvarka Utenos rajono apylinkės teismui pateiktas nepraleidus 1 mėnesio termino prašymui paduoti. Paaiškina, jog tai, kad prokuroras 2008 m. vasario 19 d. bei 2008 m. kovo 19 d. tikslino ieškinį, įrodo, jog bendradarbiavo su A. K., P. K. bei A. O. K..

4. Nurodo, kad civilinės bylos Nr. 2-104-228/2008 perdavimas Panevėžio apygardos administraciniam teismui nevertintinas savarankišku prokuroro kreipimusi į administracinį teismą, todėl nesietinas su termino skundui paduoti skaičiavimu, nes pirminis ieškinys Utenos rajono apylinkės teismui buvo paduotas laikantis nustatytos tvarkos ir terminų, byla buvo pradėta nagrinėti.

5. Paaiškina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nenustatytas terminas per kurį prokuroras galėtų kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo. Akcentuoja, kad Panevėžio apygardos vyriausias prokuroras iš pradžių gynė viešąjį interesą ne administraciniame, o bendros kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas negalėjo būti taikytas. Pažymi, kad Panevėžio apygardos vyriausias prokuroras savo ieškinyje kėlė dar du reikalavimus, kuriems netaikytinas ABTĮ.

6. Akcentuoja, kad tai, jog J. K. nėra pateikęs prašymo nuosavybės teisių atkūrimui paaiškėjo tik iš Utenos apskrities viršininko administracijos žemės departamento Utenos žemėtvarkos skyriaus rašto, jį gavus Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2008 m. rugsėjo 29 d.

7. Aiškina, kad tai, jog Utenos rajono apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą pagal jau trečią patikslintą ieškinį neišsprendė 2008 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio metu ieškinio priėmimo klausimo negali būti vertinta kaip Panevėžio apygardos prokuratūros aplaidumas praleidžiant terminą ieškiniui paduoti.

8. Teigia, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą nebuvo atsižvelgta į ginčo esmę, į tai, kad buvo šiurkščiai pažeisti įstatymai, visuomenei svarbūs interesai. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2002 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002 pateikta ieškinio senaties taikymo praktika ir mano, kad į tuos pačius kriterijus turi būti atsižvelgta sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą bylose, kuriose ginamas viešasis interesas ginčijant neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigta kito asmens ar asmenų teisė ir iš ne teisės atsiras teisė.

9. Mano, kad turi būti pripažinta, jog iki 2008 m. sausio 18 d. ieškinys buvo paduotas, o naujas vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. sausio 18 d. Pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog net pateikus patikslintą ieškinį 2008 kovo 19 d. Utenos rajono apylinkės teismui po trūkumų pašalinimo, Panevėžio apygardos prokuratūra dar rinko duomenis apie pažeidimus, buvo nustatyti nauji pažeidimai.

10. Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo vieno iš pareiškėjo pareiškimo reikalavimo – A. O. K. 1992 m. vasario 27 d. teisių perdavimo J. K. sandorio panaikinimo.

11. Paaiškina, kad A. K. ir P. K. neseniai sužinojo, jog žemės grąžinimo byloje atsiradę dokumentų, kurie pagal A. O. K. rašytinius parodymus yra su jos suklastotu parašu. Be to, paaiškėjo nauja bylos aplinkybė, kad J. K. rašytas prašymas dėl 35 ha žemės sklypo suteikimo yra su J. K. suklastotu parašu, jį užpildė ne J. K., šis dokumentas žemės gražinimo byloje atsirado tik po to, kai prokuratūra pradėjo domėtis žemės gražinimo byla, jau teismo procesų metu. Naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė yra ir tai, kad gražintas J. K. žemės sklypas natūra, o jo riba kerta A. O. K. priklausantį ūkinį pastatą, A. O. K. priklausę sodai, išlikę pastatų pamatai, tvenkinys irgi pateko į J. K. nuosavybę. 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje paaiškėjo, kad J. K. neduos sutikimo įregistruoti A. K. 1994 m. lapkričio 2 d. iš UAB „POP CENTRAS“ pirktą ūkinį pastatą (daržinę) Nekilnojamo turto registre.

Atsakovas J. K. atsiliepimuose į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Paaiškina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų prašyme pateikiama melaginga ir teismą klaidinanti informacija, nutylėta daug svarbios informacijos. Teigia, kad A. K. ir P. K. akivaizdžiai praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodo, kad visas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašyme išdėstytas aplinkybes, išskyrus tas, kurių apskritai nebuvo, Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, A. K. ir P. K. vėliausiai sužinojo 2007 metų rugpjūčio mėn., kai Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi su ieškiniu į Utenos rajono apylinkės teismą. Pažymi, kad Algis ir P. K. 2010 metais Utenos rajono apylinkės teisme yra iškėlę civilinę bylą J. K. ir P. J. dėl pripažinimo, kad 35 ha žemės sklypas yra įgytas neteisėtai, teisės į žemės sklypus pripažinimo, dovanojimo sutarties dalinio panaikinimo ir žemės sklypų priteisimo (bylos Nr. 2-82-228/2012). Pažymi, kad šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas tik skundo padavimo termino klausimas, todėl tik nurodytas klausimas turėtų būti nagrinėjamas sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, tuo trapu tretieji suinteresuoti asmenys pateikia daug aplinkybių, kurios nėra susijusios su nagrinėtinu klausimu.

Pareiškėjas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti bei procesą šioje administracinėje byloje atnaujinti.

Teigia, kad šioje administracinėje byloje teismų padarytos išvados neatitinka administracinių teismų praktikos sprendžiant termino kreiptis į administracinį teismą pradžios, termino atnaujinimo klausimus analogiškose bylose. Pažymi, kad skaičiuojant terminą nuo ieškinio patikslinimo, kreipimasis į bendros kompetencijos teismą ir civilinės bylos nagrinėjimas negali būti nepripažįstamas kaip termino praleidimas. Be to, tai turėtų būti traktuojama kaip svarbi priežastis, dėl kurios turi būti atnaujintas terminas prašymui paduoti. Taip pat nurodo, kad šioje administracinėje byloje padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai jas taikant, turėję įtakos priimant neteisėtas nutartis. Paaiškina, kad teismas nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu A. O. K. 1992 m. vasario 27 d. sutikimą, kad nuosavybės teisės į K. K. valdytą žemę būtų atkurtos J. K.. Pažymi ir tai, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog 1996 m. balandžio 24 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 40-4935 yra niekinis ir negaliojantis nuo priėmimo momento.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina: 1) ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir 2) ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTĮ 158 str. 2 d.).

Tretieji suinteresuoti asmenys prašymą atnaujinti procesą padavė 2012 m. sausio 6 d. (spaudas ant voko) (II t., b. l. 103) ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Termino pradžios momentas gali skirtis priklausomai nuo reiškiamo proceso atnaujinimo pagrindo bei prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio subjekto. Prašyme atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad, jų nuomone, procesas gali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 9, 10 ir 12 punktų pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, prašant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktų pagrindais, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2008 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-33/2008; 2007 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P415-233/2007; 2005 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P15-69/2005).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad tretieji suinteresuoti asmenys apie aplinkybes, sudarančias ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktuose numatytus proceso atnaujinimo pagrindus, turėjo sužinoti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties įsiteisėjimo. Atsižvelgusi į tai, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo tretieji suinteresuoti asmenys Algis ir P. K. padavė tik 2012 m. sausio 6 d. (daugiau nei po trejų metų), teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą.

Akcentuotina ir tai, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir pateikdamas iš esmės analogiškus argumentus į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 2009 m. gegužės 6 d. kreipėsi pareiškėjas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, tačiau jo prašymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo atmestas. Atmesdamas prokuroro prašymą teismas vertino ir šias trečiųjų suinteresuotų asmenų prašyme taip pat nurodytas aplinkybes (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepasisakė dėl reikalavimo panaikinti A. O. K. 1992 m. vasario 27 d. sutikimą; Panevėžio apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 1996 m. balandžio 24 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 40-4935 yra niekinis ir negaliojantis; šioje administracinėje byloje priimti teismų procesinis sprendimai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose priimtiem sprendimams).

Kitas pagrindas, kuriuo tretieji suinteresuoti asmenys prašo atnaujinti procesą šioje byloje – ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktas – jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šiam pagrindui pagrįsti tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad byloje atsakovą J. K. atstovavo jo brolis P. J.. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ septintojo skirsnio, reglamentuojančio teismo sudėtį bei nušalinimus, nuostatų pažeidimus, t. y. teismo sudėtis neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas buvo šališkas, pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-130/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502–241/2010). Pažymėtina, kad advokatas P. J., administracinėje byloje dalyvavo atsakovo J. K. atstovo teisėmis, todėl jo galimas šališkumas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą aptariamu pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys procesą šioje byloje siekia atnaujinti ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-44/2012).

Kaip nurodyta, vienas iš kriterijų, kuriuos turi atitikti aplinkybės, kad būtų pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis – jų reikšmė bylai. Tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis jos turi būti susijusios su byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėtais klausimais. Administracinėje byloje, kurioje tretieji suinteresuoti asmenys siekia atnaujinti procesą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas prokuroras praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti ir teismas nenustatė pagrindo šiam terminui atnaujinti.

Byla buvo nutraukta ir prokuroro pareiškimo pagrįstumas nagrinėtas nebuvo, todėl šios bylos kontekste naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti susijusios su termino skundui paduoti skaičiavimu ir / ar pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminą. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašyme dėstomas aplinkybes (kad A. O. K. 2011 m. spalio 18 d. pareiškė, jog žemės gražinimo byloje jos parašas yra suklastotas; kad J. K. nėra pateikęs prašymo Agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą (žemę) atkūrimą; kad A.

O. K. priklausantis pastatas patenka į ginčo žemės sklypą, kurį J. K. ketina padovanoti savo broliui ir atstovui šioje byloje advokatui P. J.; kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes P. J. buvo suinteresuotas bylos baigtimi, nes yra J. K. brolis ir pan.), net ir nevertindama jų naujumo, daro išvadą, kad jos yra susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės (su prokuroro pareiškimo pagrįstumo vertinimu). Šios aplinkybės nesietinos su skundo viešajam interesui ginti padavimui reikšmingo termino skaičiavimu bei teismo padaryta išvada administracinėje byloje Nr. A143-74/2009, kad termino pradžia laikytinas momentas, kai buvo surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimo faktą – t. y. 2007 m. rugpjūčio 2 d., kai prokurorui tapo žinoma aplinkybių visuma, pakankama kreiptis į teismą.

Pažymėtina, kad kreipimosi į teismą pagrindas turi remtis ne duomenų absoliutaus išsamumo, bet jų pakankamumo kriterijumi, nes visi vėliau paaiškėję reikšmingi duomenys galėtų būti pagrindas patikslinti ir papildyti reikalavimus, o nepagrįstas delsimas esant pakankamiems duomenims kreiptis į teismą neatitinka proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principų.

Todėl konstatuotina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nesusijusios su prašomoje atnaujinti byloje nagrinėtais klausimais, neturi jiems įtakos ir negali iš esmės pakeisti jų išsprendimo, todėl nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, dėl kurių procesas galėtų būti atnaujinamas.

Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, taip pat praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais paduoti, todėl A. K. ir P. K. prašymas atnaujinti procesą atmestinas ir procesas administracinėje byloje Nr. AS143-74/2009 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir P. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A143-74/2009 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė