2021-12-29 Nr. AB-1-3-61-3-03197-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4194-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03197-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. 1P-670 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“ (toliau – ir Įsakymas 1) ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 1P-708 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1P-670 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas 2) (toliau kartu – ir Įsakymai).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymais jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad 2019 m. balandžio 24 d. nuo 7 val. iki 19 val. dirbdamas 2, 3 etapuose Vilniaus krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai įvykdė eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Eksporto deklaracija) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas) Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos (toliau – ir RIKS) patikrinimo instrukcijos nurodymą įsitikinti, kad transporto priemonė, kuri nurodyta eksporto deklaracijos 18 laukelyje, kartu su prekėmis yra pateikta PĮ; nufotografuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir nuotrauką įkelti į RIKS (toliau – ir Nurodymas), nes nustatęs, jog faktiškai rastos transporto priemonės valstybinis numeris neatitinka nurodytam Eksporto deklaracijoje transporto priemonės valstybiniam numeriui, Patikrinimo akte nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją „T01 – neatitikimų nenustatyta“ ir į RIKS sistemą neįkėlė transporto priemonės valstybinių numerių.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2019 m. balandžio 24 d. dėl pareigūnų trūkumo buvo paskirtas dirbti dviejuose etapuose: 2 – vadovavimas muitiniam tikrinimui, 3 – muitinės formalumai su prekėmis. 2019 m. balandžio 23 d. muitinės sistema Eksporto deklaracijai automatiškai suformulavo Nurodymą. 2019 m. balandžio 24 d. pareiškėjas nuvažiavo į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vilniaus Transimeksa“ atlikti vizualaus tikrinimo pagal RIKS Nurodymą. Pareiškėjas patikrino prekes vizualiai, pažeidimų nenustatė, įkėlė prekių nuotraukas ir patikrinimo rezultatą „Neatitikimų nenustatyta“. Dėl didelio darbo krūvio (tą dieną atliko 15 prekių fizinių patikrinimų) pareiškėjas pamiršo įkelti transporto priemonės nuotrauką (iš trijų nuotraukų įkėlė tik dvi).

4. Pareiškėjas teigė, kad jis teisės aktų nuostatų nepažeidė, nes reikalavimas, jog transporto priemonė būtų ta pati kaip ir deklaruota, taikomas tik tranzito procedūroms. Be to, asmuo turi teisę tikslinti deklaraciją.

5. Pareiškėjas paaiškino, jog 2019 m. balandžio 25 d. posto vyriausioji inspektorė, atlikdama detalų minėtų prekių patikrinimą, į sistemą suvedė rezultatą: „T02 – Nustatyti neatitikimai“. Aprašyme ji nurodė, kad deklaracija buvo pateikta, kai prekės dar nebuvo pakrautos į transporto priemonę, kuri taip ir neatvyko. Dabar prekes kraus į kitą transporto priemonę. Patikrinimas baigtas 2019 m. balandžio 25 d. 14 val. 49 min., prekės neišleistos. Vyriausioji inspektorė taip pat nurodė, kad nustatė neatitikimus: transporto priemonė pakrauti prekių neatvyko. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas, pareiškėjas teigė, kad pažeidimas nepadarytas, nėra pažeidimo sudėties.

6. Pareiškėjo teigimu, nėra jo tyčios, žala nepadaryta. Nuobaudos paskyrimas nepanaikina ydingų aplinkybių poste, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo (pvz., personalo stoka, skirtingų muitinės įstaigų kompetencijos, didelis darbo krūvis). Pareiškėjui nepateiktas Departamento direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. 1B-509, kuriuo sudaryta komisija ištirti pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui (toliau – ir Komisija), jo turinys pareiškėjui nežinomas, nepranešta, kokiais teisės aktais Komisija vadovavosi pradėdama ir atlikdama tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas 1 surašytas R. P. (kitoks nei pareiškėjo vardas, sutampa pavardė). Toks asmuo eina pareigas Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“. Su šiuo Įsakymu 1 pareiškėjas nesusipažino ir nepasirašė. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui susipažinti buvo pateikta 2019 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2372 (toliau – ir Išvada), Įsakymas 1 ir Įsakymas 2. Laikinai einanti posto viršininko pareigas B. K. žodžiu nurodė, kad pareiškėjas privalo pasirašyti, nes įsakymas nebus keičiamas. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20, 22, 23, 29 punktai. Komisija pratęsė tyrimą, tačiau apie tai neinformavo pareiškėjo ir nenurodė pratęsimo priežasčių.

7. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tiesioginis vadovas jo nesupažindino su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), apie jį taip pat nebuvo pranešta per vidinės komunikacijos sistemą. Turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 9 dalimi. Taisyklės yra konkrečiai taikomos pareiškėjui, o Aprašas yra bendras, todėl esant kolizijai turi būti taikomas palankesnis valstybės tarnautojui teisės aktas ir taisyklė lex specialis derogat legi generalis (specialusis įstatymas įveikia bendrąjį, specialioji norma yra viršesnė už bendrąją). Be to, net ir taikant Aprašą, buvo pažeistas Aprašo 32 punktas. Pareiškėjo įsitikinimu, reikalavimas eksportui kontroliuoti pakrovimo transporto priemonės numerius nepagrįstas ir neteisėtas – apriboja ūkio subjektų teises, įtvirtintas Europos Bendrijos reglamentuose ir Departamento generalinio direktoriaus išaiškinime Nr. (12.3/01)3B-1691. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu RIKS administratoriaus nurodymo teisėtumas nebuvo tirtas.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Aprašu, o ne Taisyklėmis, kurios nebeaktualios. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės, o ne dėl deklaranto, kuris netinkamai nurodė transporto priemonę, atsakomybės. Departamentas neginčijo fakto, kad prekes galima išgabenti su kita transporto priemone, tačiau nurodė, jog tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas neįvykdė Eksporto deklaracijos Patikrinimo akte RIKS patikrinimo instrukcijos Nurodymo. Be to, pareiškėjas savo skunde nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio pamiršo įkelti nuotraukas. Tai rodo, kad jis suprato, jog turi įkelti nuotraukas į RIKS.

10. Atsakovas paaiškino, jog tarnybinio nusižengimo sudėtis buvo nustatyta Išvadoje. Pareiškėjas tik abstrakčiai įvardijo, kad nuobauda nepagrįsta. Pasekmės nėra būtinasis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas. Kaltės forma – tiek tyčia, tiek aplaidumas – yra pakankami tarnybinio nusižengimo buvimui konstatuoti. Vardo supainiojimas Įsakyme 1 buvo pataisytas Įsakymu 2, jokie teisės aktai (nei dėl terminų, nei dėl kt.) dėl to nebuvo pažeisti. Departamento direktoriaus Įsakymas Nr. 1B-509 buvo įkeltas į vidinę sistemą, pranešime pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą jis buvo nurodytas. Teisės aktai nenustato pareigos apie tarnybinio nusižengimo tyrimo pratęsimą informuoti pareiškėją.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

III. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Teismas nurodė, jog pareiškėjas buvo kaltinamas, be kita ko, tuo, kad pažeidė Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių (toliau – ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklės) 9 punktą, 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių (toliau – ir Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklės) 54 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 3V-75 patvirtintų Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 50 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.1, 5.3, 5.6, 5.21 punktų reikalavimus, tačiau šių teisės aktų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime (galbūt) perrašė minėtų taisyklių, pareigybės aprašymo nuostatas iš Tarnybinio patikrinimo išvados, tačiau šių dokumentų į bylą neišreikalavo, taigi tinkamai nenustatė visų pažeidimų, kurių padarymu pareiškėjas kaltinamas, sudėties elementų buvimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimą, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

IV. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjui 2019 m. balandžio 23 d. suformuluotas Nurodymas, kurio jis neįvykdė dirbdamas 2019 m. balandžio 24 d., buvo teisėtas. Pareiškėjo pareiga buvo užfiksuoti faktinę situaciją ir įkelti įrodymus (nuotraukas) į sistemą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl per didelio darbo krūvio, nurodydamas, jog esant per dideliam darbo krūviui pareiškėjas turi imtis konkrečių aktyvių veiksmų problemai spręsti (kreiptis į vadovą, informuoti apie problemas, prašyti jas spręsti), o ne tiesiog atlikti pareigas, nesilaikydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl didelio darbo krūvio.

16. Teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjas pažeidė Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.8.2 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 6 punktą ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktus, Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.21 punktus. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepažeidė Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punkto, nes atliko RIKS nurodytą tikrinimą, tik netinkamai, o atsakomybė už netinkamą tikrinimo atlikimą nustatyta kitose teisės normose. Taip pat pareiškėjas nepažeidė Pareigybės aprašymo 5.3 punkto: byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas netaikė importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų, nevykdė kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijos. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 5.6 punktą: Išvadoje ir Įsakymuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas nesurašė teisės aktų nustatyta tvarka administracinio teisės pažeidimo protokolo ir už tai yra traukiamas atsakomybėn.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Departamentas nenustatė pareiškėjo kaltės. Išvadoje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, nurodyta, kaip jis pasireiškė, Įsakyme 1 nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo (1 punkto 3 pastraipa). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo kaltės forma yra neatsargumas. Pareiškėjas ir pats skunde teismui nurodė, kad pamiršo įkelti transporto priemonės nuotraukas į RIKS sistemą. Pareiškėjas nepažymėjo nustatytų neatitikimų, nors pagal savo darbo patirtį, einamas pareigas, veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę, numatyti galimas žalingas pasekmes ir jų kilimo riziką.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Taisyklėmis, teismas nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. įsigaliojus Statutui buvo pakeistas teisinis reguliavimas. Pareigūnai, kurie iki Statuto įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose (tarp jų ir Lietuvos Respublikos muitinėje), laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka. Tokia išvada darytina sistemiškai išanalizavus teisės aktus ir juos lydinčius travaux preparatoires (parengiamuosius darbus): 2018 m. sausio 18 d. Aiškinamąjį raštą dėl Statuto pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų, 2018 m. birželio 29 d. Statuto pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1381, 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-1389 ir kt. Teismas pažymėjo, kad Taisyklės priimtos vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 42 straipsnio 2 dalimi. Šis teisės aktas negalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. Taigi, Taisyklės neteko teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jos buvo priimtos. Taip pat teismas nurodė, kad teisės normų kolizija spręstina vadovaujantis principu lex posterior derogat legi priori (taikomas vėliau priimtas įstatymas). Teismas neigiamai vertino situaciją, kad Taisyklės vis dar galioja ir sukuria teisinės kolizijos situaciją. Tačiau teismas dėl aukščiau nurodytų priežasčių vadovavosi Aprašu.

19. Teismas, įvertęs Statuto (39 str. 4 d. ir 5 d.) ir Aprašo nuostatas (23 – 25 p., 28 p., 30 p.) ir bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo praleisti. Įvertinęs prašymo pratęsti terminą tarnybiniam patikrinimui atlikti motyvus, priežastis, kurios lėmė prašymą pratęsti terminą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad sprendimas pratęsti priimtas rezoliucijos forma ant prašymo pratęsti terminą, teismas konstatavo, kad sprendimas pratęsti terminą buvo motyvuotas, o kai kurios pratęsimo priežastys – svarbios (Komisija aktyviai rinko įrodymus, aiškinosi įvykio aplinkybes, užsiklausė Departamento Muitinės procedūrų skyrių, Muitinės informacinių sistemų centrą). Kitų pratęsimo priežasčių teismas nepripažino svarbiomis.

20. Teismas pažymėjo, kad Aprašas nenustato pareigos informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Departamentą šiuo klausimu ir negavęs atsakymo. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir pareiškėjo elgesį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

21. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas atmetė kaip nagrinėjamai bylai nereikšmingus pareiškėjo teiginius, kad jis nežinojo Departamento direktoriaus įsakymo Nr. 1B-509 turinio, kad pareiškėjui nepranešta, kokiais teisės aktais tarnybinį tikrinimą atlikusi Komisija vadovavosi pradėdama ir atlikdama tarnybinį patikrinimą. 2019 m. birželio 20 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 7B-2116 (b. l. 43) nurodyta, kad pagal Departamento direktoriaus įsakymą Nr. 1B-509 yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, pranešimą pasirašė Komisijos pirmininkas. Pareiškėjas nenurodė teismui ir nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į Departamentą, siekdamas išsiaiškinti Komisijos sudėtį. Be to, atsakovas nurodė, kad minėtas įsakymas buvo pasiekiamas pareiškėjui (kaip ir kitiems pareigūnams) vidinėje sistemoje. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėjas galbūt pažeidė. Būtent šiais teisės aktais vadovavosi Komisija, tirdama, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

22. Būdamas aktyvus, teismas nustatė, kad Išvadą pasirašė tik du Komisijos nariai iš trijų. Teismas kritiškai vertino aplinkybę, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pratęstas dėl Komisijos pirmininko atostogų, o pasirašant Išvadą vienas narys vis tiek atostogavo, tačiau konstatavo, jog šis tarnybinio nusižengimo procedūros trūkumas nėra esminis.

23. Aplinkybę, kad Įsakyme 1 buvo neteisingai nurodytas pareiškėjo vardas, teismas vertino kaip techninę klaidą ir pabrėžė, kad pareiškėjas žinojo, jog jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, teikė paaiškinimus, Komisija Išvadoje pasisakė būtent dėl pareiškėjo, Įsakyme 1, nors ir klaidingai nurodytas pareiškėjo vardas, teisingai nurodyta jo pavardė, taip pat detaliai apibūdinta būtent pareiškėjo situacija (data, laikas, aplinkybės, veika, pareiškėjo pareigų atlikimo vieta, pareigos). Teismas atkreipė dėmesį, kad techninė klaida buvo ištaisyta Įsakymu 2.

24. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Išvada nebuvo pateikta jam susipažinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Išvada ir Įsakymais per 5 darbo dienas nuo Įsakymo 2 priėmimo. Teismas, remdamasis pareiškėjo paaiškinimais („jei nebūčiau pastebėjęs, nuobauda realiai skirta ir galiotų R. P.“) (b. l. 103), darė išvadą, kad pareiškėjas, priešingai nei jis nurodo teismui, apie Įsakymą 1 ir Išvadą žinojo ir su Įsakymu 1 susipažino iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

V. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl transporto priemonės ir prekių pakrovimo su Eksporto deklaracija pažeidimo apskritai nebuvo: Muitinės procedūrų priežiūros skyrius Komisijai raštu nurodė, kad pažeidimo nepadaryta; reikalavimas eksportui kontroliuoti pakrovimo transporto priemonės numerius yra perteklinis, nepagrįstas, nes apriboja ūkio subjektų teises, įtvirtintas Europos Bendrijos reglamentuose. Kita pareigūnė, dirbusi su minėta deklaracija, protokolo nesurašė nesant pažeidimo sudėties. Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai nenumato pareigos deklaruoti transporto priemonės eksporto procedūrai arba prekes krauti į konkrečią transporto priemonę, nes prekės eksportuotojas gali jas išgabenti per 3 mėnesius nuo eksporto deklaracijos įforminimo. Tai numato ir Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. išaiškinimas Nr. (12.3/01)3B-1691 dėl eksportuojamų prekių pateikimo muitinei priimtinoje vietoje ir 2019 m. gegužės 16 d. išaiškinimas Nr. (17.3/5)3B~4083 dėl prekių pateikimo ir transporto priemonės deklaravimo.

25.2. Teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo argumentų dėl didelio darbo krūvio ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo imtis aktyvių veiksmų (kreiptis į vadovą, informuoti apie problemas, prašyti jas spręsti). Dėl griežtos hierarchijos pareiškėjas negali kreiptis į teritorinės muitinės direktorių ar Departamentą. Apie pareigūnų trūkumą ir darbo krūvį pranešama nuolat posto viršininkui, teritorinės muitinės ir Departamento vadovams nustatyta hierarchine tvarka. Nagrinėjamu atveju posto viršininkė skyrė pareiškėją dirbti į dvi darbo vietas, taigi vadovas žinojo, kad skiria pareiškėjui dviejų pareigūnų darbą, tą suvokė ir to siekė.

25.3. Teismo išvada, kad pareiškėjas nurodė kodą „T01 - Neatitikimų nenustatyta“ ir pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, neteisinga, nes kitų tinkamų šiam tikrinimui kodų nebuvo. Kodas „T02 - Nustatyti neatitikimai“ neleidžia išleisti prekių, privalomai surašomas prekių sulaikymo protokolas, administracinio pažeidimo protokolas arba pradedamas ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju Muitinės procedūrų priežiūros skyrius patvirtino, kad pažeidimo nėra, protokolas negalėjo būti surašytas, nes nebuvo pagrindo uždrausti išleisti prekes (įvesti kodą T02).

25.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad su naujais teisės aktais ir pasikeitimais postų pareigūnai visais atvejais supažindinami pasirašytinai, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į Darbo kodekso 3 straipsnio 9 dalį. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad darbuotojo teisės pažeistos, nesupažindinus su tiesiogiai jo tarnybinę padėtį lemiančiais teisės aktų pakeitimais įprasta tvarka (pasirašytinai), o pareiškėjas yra ginčo silpnoji šalis. Esant teisės aktų kolizijai tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaudamasis silpnajai ginčo šaliai nepalankiu teisės aktu. Teismas neteisėtai byloje vadovavosi lex posterior derogat legi priori (taikomas vėliau priimtas įstatymas) principu, o ne lex specialis derogat legi generali (specialusis įstatymas įveikia bendrąjį, specialioji norma yra viršesnė už bendrąją) principu.

25.5. Atsakovas pažeidė reikalavimą, kad su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas. Tarnybinis patikrinimas be svarbių priežasčių buvo atliekamas net 60 dienų. Teismas patvirtino, kad Komisijos narių atostogos nėra svarbi priežastis tęsti terminą, tačiau šį pažeidimą toleravo.

25.6. Departamentas tarnybinį patikrinimą atliko aplaidžiai, Išvadą surašė kitam asmeniui. Teismas darė nepagrįstą prielaidą, kad jei įsakymo pavadinime pareiškėjas perskaitė vardą R., tai reiškia, kad jis susipažino su įsakymo turiniu pilna apimtimi, kas neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, pamatęs, kad Įsakymas 1 surašytas kitam asmeniui, dėl asmens duomenų apsaugos nuostatų nedelsdamas, neskaitęs Įsakymą 1 atidavė posto viršininkei.

25.7. Teismas neigiamai vertino faktą, kad Išvadą pasirašė ne visi Komisijos nariai, taip pat aplinkybę, kad Komisija nuo 2019 m. birželio 3–20 d. nesikreipė į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo, taip pat neigiamai vertino atostogas, kaip priežastį pratęsti terminą, tačiau tai toleravo. Tai patvirtina, kad teismas aplinkybes vertino selektyviai, buvo paviršutiniškas ir neobjektyvus. Be to, teismas buvo nenuoseklus ir šališkas, nurodęs, jog tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas dėl svarbios priežasties. Teismas nepagrįstai toleravo, kad Komisija pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą, nors terminas gali būti pratęstas tik esant svarbioms aplinkybėms.

25.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad medžiagos rinkimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas daugiau nei prieš vieną mėnesį iki tarnybinio patikrinimo pradžios, t. y. 2019 m. balandžio 29 d. Paaiškinimą Imuniteto tarnybai pareiškėjas pateikė 2019 m. gegužės 20 d., tarnybinis patikrinimas pradėtas 2019 m. birželio 3 d. Informacija rinkta net mėnesį iki tarnybinio patikrinimo pradžios, todėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas nepagrįstas.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad nekartos jo anksčiau byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose teiktų argumentų, nurodo, jog:

26.1. Nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendime yra prieštaravimų. Vienu atveju teismas pasisakė, kad vertina kritiška tai, jog Išvados nepasirašė vienas iš Komisijos narių, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Komisija darbą atliko netinkamai. Kitu atveju teismas vertino visiškai kitą aplinkybę – vieną iš tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo aplinkybių, ir pasisakė, kad Komisijos pirmininko atostogos nėra laikytinos svarbia priežastimi pratęsti terminą.

26.2. Apelianto teiginiai, kad jis neturi galimybės kreiptis tiesiai į darbdavį dėl nustatytos hierarchijos, nepagrįsti įrodymais ir neatitinka tikrovės.

26.3. Informacijos rinkimas yra kita procedūra – informacijos dėl galbūt neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų tikslinimas. Šios procedūros metu nustatinėjama, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą. Šis terminas nėra įskaitomas į tarnybiniam patikrinimui atlikti skirtą terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 27. Byloje ginčijamais įsakymais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis 2019 m. balandžio 24 d. nuo 7 val. iki 19 val. dirbdamas 2, 3 etapuose Vilniaus krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ dėl aplaidumo netinkamai vykdė deklaracijos (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) RIKS patikrinimo instrukcijos nurodymą – „Įsitikinti, kad transporto priemonė, kuri nurodyta eksporto deklaracijos 18 laukelyje, kartu su prekėmis yra pateikta PĮ. Nufotografuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir nuotrauką įkelti į RIKS“, nes nustatęs, kad faktiškai rastos transporto priemonės valstybinis numeris neatitinka nurodytam eksporto deklaracijoje (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valstybiniam numeriui, patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją – „T01 – neatitikimų nenustatyta“ bei į RIKS sistemą neįkėlė transporto priemonės valstybinių numerių. Pareiškėjas kaltinamas šia savo veikla pažeidęs Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – ir Etikos kodeksas), 7.8.2 papunkčio, Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių (toliau – ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklės) 9 punktą, Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių (toliau – ir Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklės) 54 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 3V-75 patvirtintų Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 50 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.1, 5.3, 5.6, 5.21 papunkčių reikalavimus.

28. Iš pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo pobūdžio matyti, kad jis yra kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, t. y., pareigūnui neatliekant pareigų (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009).

29. Kita vertus, valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-438-186/2011).

30. Pareiškėjo darbines funkcijas, atliekant eksporto procedūrų patikrinimą, tiesiogiai reglamentavo Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punktas ir Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punktas, pagal kuriuos pareiškėjas privalėjo atlikti RIKS ir NAS nurodytus tikrinimus bei atlikti rizikos profiliuose nurodytus tikrinimus pagal nurodytus tikrinimo būdus ir tikrinimo instrukcijas, nepriklausomai nuo to, kokia forma tie nurodymai pateikiami (parodomi RIKS, NAS ekranuose, pateikiami popierine profilio forma, perduodami SMS žinute ar kitaip).

31. Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad pažeidė RIKS patikrinimo instrukcijos nurodymą – „Įsitikinti, kad transporto priemonė, kuri nurodyta eksporto deklaracijos 18 laukelyje, kartu su prekėmis yra pateikta PĮ. Nufotografuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir nuotrauką įkelti į RIKS“, nes nustatęs, kad faktiškai rastos transporto priemonės valstybinis numeris neatitinka nurodytam eksporto deklaracijoje (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valstybiniam numeriui, patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją – „T01 – neatitikimų nenustatyta“ bei į RIKS sistemą neįkėlė transporto priemonės valstybinių numerių.

32. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas jam pavestų darbinių funkcijų, dėl neveikimo, neatliko pagal teisės aktų reikalavimus, dėl ko jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

33. Šio pažeidimo padarymą pareiškėjas iš esmės pateisina per dideliu darbo krūviu, nes tuo metu turėjo dirbti dviejose darbo vietose ir pan.

34. Vidaus tvarkos taisyklių 69 punkte nustatyta, kad pareigūnas tuo pat metu keliose darbo vietose gali dirbti tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės į tas darbo vietas paskirti kitų pareigūnų. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija.

35. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas aptariamas darbines funkcijas vykdė pagal jam duotą nurodymą. Tai reiškia, kad jis tuo metu kitų funkcijų, susijusių su kita darbo vieta nevykdė ir negalėjo vykdyti. O tai savo ruožtu lemia ir tai, kad pavestas funkcijas jis turėjo atlikti tinkamai bei kad kitų funkcijų priskyrimas jam tuo metu, negalėjo būti kliūtimi tinkamai atlikti pavestąsias funkcijas.

36. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios buvimo, dėl kurių jis negalėjo tinkamai atlikti jam pavestų darbo funkcijų. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

37. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų detaliai nebekartoja, kad pareiškėjo teisė žinoti kuo yra kaltinamas ir pasiaiškinti dėl inkriminuojamo kaltinimo pažeista nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie pradedamą tarnybinį patikrinimą, kad jam buvo sudaryta galimybė duoti pasiaiškinimus bei kad buvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada ir ginčijamais įsakymais.

38. Statuto 39 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti naikinamieji terminai, kuriems pasibaigus yra nebegalimas tarnybinės nuobaudos skyrimas. Nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimas padarytas 2019 m. balandžio 24 d. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2019 m. liepos 26 d., o nuobauda paskirta 2019 m. rugpjūčio 5 ir 9 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad Statuto 39 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti naikinamieji terminai, skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, pažeisti nebuvo. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) yra Statuto 39 straipsnio nuostatas įgyvendinantis teisės aktas (žr. Statuto 39 str. 12 d.) ir jis tik reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (Aprašo 1 p.). Tai reiškia, kad jame nėra įtvirtinta materialių teisės normų, kurios šio teisinio santykio subjektams sukurtų atitinkamas materialias subjektines teises ir pareigas. Todėl jo tam tikri tvarkos pažeidimai, kurie nėra susiję su Statuto 39 straipsnio nuostatų pažeidimais, neturi įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms šioje srityje. Šie pažeidimai galėtų sukelti teisines pasekmes asmenims, atsakingiems už tarnybinio patikrinimo atlikimą ir pan.

39. Kadangi Statuto 39 straipsnio nuostatų pažeidimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

40. Neteisingi ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas, tirdamas jo tarnybinį nusižengimą, nepagrįstai vadovavosi Aprašu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, jog esant teisės normų kolizijai reikia vadovautis naujesnės redakcijos teisės aktu, kokiu šiuo atveju ir yra Aprašas.

41. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys