2016-07-05 Nr. AB-13899-3-64-3-00469-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1328-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00469-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 21; 62

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–3), kurį patikslino (b. l. 13, 32), į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas), 30,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. birželio 16 d., jam atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, kratos metu iš jo buvo paimtas puikiai veikiantis MP3 grotuvas. Išvažiuojant etapu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, sandėlininkė pasiūlė grotuvą pasiimti, jis patikrino grotuvą vietoje ir pastebėjo, kad grotuvas sugadintas, todėl jo neėmė. Rašė prašymus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija sutvarkytų grotuvą, tačiau Šiaulių tardymo izoliatorius prašymo nepatenkino, nurodė, kad tokių paslaugų neatlieka. Grotuvas buvo su garso įrašymo įranga, todėl ir buvo iš jo paimtas, dėl to pretenzijų nereiškia. Grotuvą jam perdavė iš laisvės, gal teta, gal brolis arba draugai, buvo nupirkę jam asmeniškai, grotuvas kainavo 99 Lt. Iki šiol grotuvo nėra atsiėmęs.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 17–20) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad neginčija, jog 2014 m. birželio 18 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekant asmens kratą ir daiktų patikrinimą iš pareiškėjo buvo paimtas MP3 grotuvas, tai patvirtina asmens kratos protokolas. 2014 m. liepos 10 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, paketas su grotuvu buvo perduotas Konvojavimo kuopos sargybos viršininkui, duomenų apie grotuvo sugadinimą nenustatyta. Jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo paimant draudžiamus daiktus tikrinti jų kokybę. Tariamo gedimo momentas nėra nustatytas ir jo neįmanoma nustatyti, pareiškėjas galėjo žinoti apie grotuvo gedimą ir tuo pasinaudodamas siekia sau naudos. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad grotuvas būtų sugadintas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų kaltės. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų neskundė nustatyta tvarka Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), todėl byla turėtų būti nutraukta. Nenustačius Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu (b. l. 75–77) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą kildina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų dėl jo vertingo daikto – MP3 grotuvo – sugadinimo.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Pažymėjo, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualius teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-276 patvirtintos Nuteistųjų daiktų perdavimo taisyklės, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalimi, 1 priedo 6 dalimi, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 12, 13, 14, 16, 17, 18 punktais, Nuteistųjų daiktų perdavimo taisyklių 6, 8, 9, 10, 11, 12 punktais, Aprašo 13 punktu.

Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 18 d. nuteistajam pareiškėjui atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas bei surašytas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas, kratos ir patikrinimo metu paimtas MP3 grotuvas su įrašymo funkcija, pareiškėjas pretenzijų nepareiškė, paimtas daiktas įrašytas į protokolą, padarytų įrašų teisingumą pareiškėjas patvirtino savo parašu. Iš pareiškėjo paimtas daiktas – MP3 grotuvas su įrašymo funkcija – 2014 m. birželio 18 d. įrašytas į Suimtųjų (nuteistųjų) daiktų priėmimo laikinai saugoti apskaitos žurnalą. 2014 m. liepos 10 d. Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai perduodamų paketų su nuteistųjų daiktais sąraše Nr. 14/01-13755 nurodytas konvojuojamas asmuo pareiškėjas, daiktų pakuotė – 1, sąraše nurodytus nepažeistus ir užantspauduotus paketus su daiktais perdavė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintis padėjėjas A. R., priėmė konvojaus viršininkas A. G. (A. G.). Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2015 m. birželio 29 d. pažymos Nr. 77-816 matyti, kad nuteistojo pareiškėjo nepažeistas ir užplombuotas paketas su daiktais gautas 2014 m. liepos 10 d. (sąrašas Nr. 14/01-13755) ir yra saugomas centriniame sandėlyje, informacijos apie tai, kokie daiktai yra pakete, pataisos namai neturi.

Teismas, išsamiai įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinės žalos atlyginimą yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Visų pirma, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta turtinė žala. Pareiškėjas negalėjo tiksliai pasakyti, kada ir kaip jis įgijo MP3 grotuvą, teismo posėdžio metu paaiškino, jog grotuvą jam perdavė arba teta, arba brolis, arba nupirko draugai, taigi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad yra grotuvo savininkas ir kad buvo jį įgijęs CK 4.47 straipsnyje numatytu įgijimo būdu.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl MP3 grotuvo vertės, pirminiame skunde nurodė, kad jam padaryta 50 Lt žala, patikslintame – 30 Eur dydžio žala, teismo posėdžio metu paaiškino, kad draugas pasakė, jog toks grotuvas kainuoja 99 Lt. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepažeistas ir užplombuotas paketas su daiktais, gautas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, tebėra saugomas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, ginčo, jog šiame pakete (Nr. 14/01-13755) yra pareiškėjo nurodytas MP3 grotuvas, nėra, taigi pareiškėjas nėra netekęs turto, jo sugadinimo faktas neįrodytas, pareiškėjas grotuvo neremontavo, todėl išlaidų taip pat neturėjo.

Pažymėjo, kad kratos metu MP3 grotuvas iš pareiškėjo buvo paimtas kaip draudžiamas į laisvės atėmimo vietą perduoti ir laisvės atėmimo vietoje turėti daiktas, taigi pareiškėjas, atsivežęs iš Panevėžio areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių draudžiamą daiktą, pats elgėsi neteisėtai, o tokiu atveju reikalavimas atlyginti žalą vien tuo pagrindu gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Pareiškėjas teigė, jog tai, kad grotuvas sugadintas, jis pastebėjo išvykdamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į pataisos namus, nes sandėlininkė jam pasiūlė grotuvą pasiimti, tačiau Nuteistųjų daiktų perdavimo taisyklės nenumato, kad konvojuojant nuteistuosius iš tardymo izoliatoriaus į laisvės atėmimo vietą paimti iš nuteistųjų draudžiami turėti daiktai būtų grąžinami nuteistiesiems, todėl šį pareiškėjo teiginį teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Pareiškėjas taip pat nenurodė ir neįrodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Remdamasis byloje esančiais dokumentais, teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 18 d. asmens kratos metu iš nuteistojo pareiškėjo paimtas MP3 grotuvas, 2014 m. liepos 10 d. konvojuojant jį į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, įdėtas į paketą ir perduotas konvojaus viršininkui, taip, kaip tai numato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės bei Nuteistųjų daiktų perdavimo taisyklės, šie veiksmai įforminti nustatyta tvarka, tiek asmens kratos protokolas, tiek perduodamų paketų su nuteistųjų daiktais sąrašas surašyti pagal šių taisyklių prieduose nurodytas formas.

Teismo vertinimu, nenustačius nei žalos padarymo fakto, nei neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą nebuvo teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 81–82) nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimu ir prašo priteisti 30 Eur turtinę žalą arba įpareigoti suremontuoti MP3 grotuvą.

Pareiškėjas nurodo, kad byla išnagrinėta aplaidžiai ir nedetaliai, priimtas šališkas sprendimas. Pabrėžia, kad iš jo buvo paimtas ir sugadintas MP3 grotuvas, todėl patyrė 99 Lt žalą. Teismas nepatikėjo, jog sandėlininkė MP3 grotuvą bandė jam grąžinti asmeniškai. Jį patikrinęs, pastebėjo defektą, dėl to jo nepriėmė. Neturi galimybės įrodyti, kad MP3 grotuvas, kuris yra jo asmeninis daiktas, sugadintas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmų neskundė Kalėjimų departamentui, kadangi jis nesprendžia žalos atlyginimo. Nemano, jog grotuvas buvo specialiai sugadintas, gal netyčia iškrito ar pan. Tenori, kad būtų atlyginta žala arba sutaisytas grotuvas. Grotuvas priklauso jam, nors ir tiksliai nežino, kas jį nupirko. Esant galimybei, prašo pateikti grotuvą ištirti specialistams.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87–89) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, turi pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio – buvimą. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta turtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos turtinės žalos. Pareiškėjas nėra netekęs turto, o jo sugadinimo faktas apskritai neįrodytas. Konvojuojant nuteistuosius iš tardymo izoliatoriaus į laisvės atėmimo vietą paimti iš nuteistųjų draudžiami daiktai nėra jiems grąžinami, todėl pareiškėjo teiginiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir byloje surinktai medžiagai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, iš kurios kildinamas jo reikalavimas priteisti piniginę sumą, todėl piniginis reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovo nuomone, teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus apie apelianto MP3 grotuvo sugadinimą, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir vadovavosi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas teismui paduotu skundu siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo dėl, jo manymu, neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmų. Todėl nagrinėjamoje byloje pirmiausia pasisakytina dėl tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo administraciniame teisme.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė, kalbant apie žalos atlyginimą, taip pat išaiškinti, ar yra priežastinis ryšys tarp tokių pažeidimų (jeigu jie yra nustatyti) ir prašomos atlyginti žalos, kuri pareiškėjo yra siejama su šiais pažeidimais.

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia teigimu, jog iš jo laikinai saugoti paimtas grotuvas šio saugojimo metu buvo sugadintas, dėl to atsirado jo prašoma atlyginti turtinė žala.

Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjo nurodyto grotuvo paėmimo iš jo laikinai saugoti veiksmas atsakovo darbuotojų buvo atliktas teisėtai, nes tai yra numatyta pirmosios instancijos teismo aptartų tokio pobūdžio santykius reglamentuojančių teisės aktų (Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 4 d. ir 1 priedo 6 p., Aprašo 13 p.). Pastebėtina, kad šio veiksmo teisėtumas pareiškėjo nėra kvestionuojamas. Pareiškėjo teigimas apie jam priklausančio grotuvo sugadinimą paminėto saugojimo metu nėra pagrįstas konkrečiais įrodymais, t. y. jis nenurodė įrodymų, patvirtinančių (galinčių patvirtinti) faktą, kad paminėtas grotuvas paėmimo iš pareiškėjo metu buvo tvarkingas, o gr1žinimo jam metu buvo kokiu nors būdu sugadintas.

Pasisakydama dėl nurodytos situacijos vertinimo bylai reikšmingo fakto nustatymo prasme, kolegija pirmiausia pažymi, jog, nagrinėjant administracines bylas, yra taikytina bendrojo pobūdžio taisyklė, pagal kurią pareiškėjas turi pateikti arba teismui nurodyti įrodymus, galinčius patvirtinti jo nurodytas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pagal administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose pareiga pateikti tam tikrus įrodymus nustatyta atsakovui, teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, galėjo remtis tik pareiškėjo teismui duotais paaiškinimais, tačiau turėjo įvertinti juos pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taikydama šias taisykles paminėtai šios bylos situacijai, kolegija pažymi, kad pirmiau aptarti pareiškėjo teismui nurodyti argumentai dėl savo deklaratyvaus pobūdžio nėra informatyvūs ta prasme, kad bylą sprendžiantis teismas galėtų pareikalauti iš atsakovo pateikti tam tikrus nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos (jos pareigūnų) veiksmų arba neveikimo neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės instituto taikymo prasme, t. y. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nepagrįstumo.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė