3f178893-cea2-44e6-b6e1-751cd281ff91 · Anykščių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-282-913/2012 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00108-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1. ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 12 d.           Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant ieškovui Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ričardui Juozainiui,bendraieškio LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovei Živilei Žilėnienei,atsakovui M.

S., jo atstovei advokatei Vidai Leonovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Anykščių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ir bendraieÅ¡kio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovui M. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas Anykščių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ kreipėsi į teismÄ kartu su bendraieÅ¡kiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybine miÅ¡kų tarnyba, praÅ¡ydami priteisti Valstybinei miÅ¡kų tarnybai iÅ¡ atsakovo M.

S. 5529,78 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovas tiksliai nenustatytu laiku, jam kartu su kitais bendrasavininkais bendros nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Anykščių miškų urėdijos, Svėdasų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, ketvirtos miškų grupės brandžiame miške, tyčia savavališkai nukirto ir išvežė 83 vnt. žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vnt.

žalių pušų (tÅ«ris 7,163 ktm). Viso M. S. savavaliÅ¡kai nukirto ir iÅ¡vežė 106,342 ktm brandžių žalių medžių ir padarė žalÄ aplinkai, tuo pažeisdamas Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1 punktÄ ir MiÅ¡kų įstatymo 17 str. 1 punktÄ . Žala gamtai apskaičiuota remiantis LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ ir LR Vyriausybės 2004-05-15 nutarimo Nr. 570 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ pakeitimu, atrankiniu kirtimu, iÅ¡kirstų medžių matavimų žiniaraščiais, biržės taksavimo lapais.

Anykščių miÅ¡kų urėdijos Svėdasų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype žala aplinkai skaičiuojama: nukirstos žalios puÅ¡ys, eglės buvo nukirstos plynu kirtimu, todėl taikoma 40 Lt/ktm; nukirstos žalios puÅ¡ys, eglės buvo nukirstos brandžiame medyne, todėl taikomas 1,3 koeficientas; nukirstos žalios puÅ¡ys, eglės sudarė 103,342 ktm medienos tÅ«rio, todėl žala aplinkai – 106,342 ktm x 40 Lt/ktm x 1,3 lygu 5529,78 Lt. Atsakovas gera valia padarytos žalos neatlygino, todėl ieÅ¡kovas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o priteisti Valstybinei miÅ¡kų tarnybai iÅ¡ atsakovo 5529,78 Lt padarytos žalos gamtai atlyginimo.BendraieÅ¡kio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovė ieÅ¡kinį palaikė pilnai.

Atsakovas M. S. ieÅ¡kinio nepripažino. Posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jis atliko sanitarinį kirtimÄ , kadangi miÅ¡ke buvo įsiplieskęs kirvarpų židinys. Nurodė, jog jis pušų nekirto, o kirto tik egles – 60 vienetų. Sanitariniam kirtimui jokių leidimų nereikia. Bendrasavininkų apie ketinamÄ atlikti sanitarinį medžių kirtimÄ neinformavo. Nors privačių miÅ¡kų įstatymas bei miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo taisyklės miÅ¡ko savininkÄ Ä¯pareigoja miÅ¡kÄ tvarkyti bei prižiÅ«rėti, tačiau aplinkos apsaugos agentÅ«ros darbuotojai tokius veiksmus laiko pažeidimu.

Prašo ieškinį atmesti. Ieškinys tenkinamas pilnai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūra 2010 m. lapkričio 29 d. nustatė, kad M. S. bendros nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Anykščių miškų urėdijos, Svėdasų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, ketvirtos miškų grupės brandžiame miške, tyčia savavališkai nukirto ir išvežė 83 vnt.

žalių eglių (tÅ«ris 99,179 ktm) ir 5 vnt. žalių pušų (tÅ«ris 7,163 ktm) (b.l. 9-12; 13-14).Atsakovas neginčijo, kad kirtimÄ atliko, tačiau teigė, kad atliko sanitarinį kirtimÄ , kuriam leidimas nėra reikalingas, be to, teigė, jog iÅ¡kirto mažesnį medžių kiekį, nei nurodo ieÅ¡kovai. Å ie atsakovo argumentai, dėstomi procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, atmestini kaip nepagrįsti. Anykščių rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.3.-248-266/2011 esantys liudytojų A.

M. ir R. Ž., kurios yra minėto miÅ¡ko sklypo bendrasavininkės (b.l. 16-17) parodymai, kuriuose jos teigė, kad „miÅ¡ke nėra jokių kirvarpų“, o jų brolis joms „nesakė, kad miÅ¡ke yra sausuolių“ (adm. bylos Nr. A2.3.-248-266/2011 b.l. 34), bei liudytojų G. S. ir S. S. parodymai, kuriuose teigiama, jog „pažeidėjas kirto medžius, kurie buvo atsilupusia žieve, kadangi buvo kirvarpų židinys“, „kai buvau nuvažiavęs į miÅ¡kÄ mačiau sausuolius ir jų tikrai buvo nemažas židinys“, „vežant medžius matėsi, kad jie sausuoliai, nes jie buvo sausi“ (adm. bylos Nr. A2.3.-248-266/2011 b.l. 35; 46), yra prieÅ¡taringi, todėl vertinti kritiÅ¡kai.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentÅ«ros 2011-03-14 raÅ¡te „Aplinkai padarytos žalos skaičiavimas M.

S. ir kitų bendrasavininkų miÅ¡ko sklype“ nurodyta, kad buvo nukirstos žalios puÅ¡ys ir eglės (b.l. 8). Å is oficialus raÅ¡ytinis įrodymas nėra paneigtas kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. CPK 197 straipsnio 2 dalis nustato, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kaip teismas jau yra pažymėjęs, liudytojų parodymai, duoti nagrinėjant bylÄ Nr. A2.3.-248-266/2011, kuri yra prijungta prie Å¡ios civilinės bylos (b.l. 30), yra prieÅ¡taringi, todėl teismas vertina juos kaip nepatikimus ir nepakankamus (CPK 185 str.).Atsakovo M. S. nurodoma aplinkybė, kad jis iÅ¡kirto mažesnį medžių kiekį, nei nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentÅ«ros 2011-03-14 raÅ¡te „Aplinkai padarytos žalos skaičiavimas M.

S. ir kitų bendrasavininkų miško sklype“ nėra grindžiama įrodymais. Tačiau net jei ir būtų nustatyta, jog buvo iškirstas mažesnis medžių kiekis, nei yra nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2011-03-14 rašte „Aplinkai padarytos žalos skaičiavimas M. S. ir kitų bendrasavininkų miško sklype“, atsakovo civilinės atsakomybės klausimas neišnyktų, kadangi iškertamų medžių kiekis neturi įtakos žalos gamtai padarymo faktui konstatuoti, jei kirtimas yra atliktas neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo arba miškotvarkos projekto.Pažymėtina, kad 1997 m. liepos 24 d.

LR Vyriausybės nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktas nustato, kad leidimas kirsti miÅ¡kÄ nėra reikalingas atliekant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iÅ¡kertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. Aplinkybę, kad miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Anykščių miÅ¡kų urėdijos, Svėdasų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype buvo atliktas plynas kirtimas, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentÅ«ros vyriausiojo specialisto paaiÅ¡kinimai, duoti Anykščių rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.3.-248-266/2011, kur jis nurodė, kad „šiuo atveju buvo atliktas plynas miÅ¡ko kirtimas“ (adm. bylos Nr. A2.3.-248-266/2011 b.l. 33).

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 8 punktas nustato, kad miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai sudaromi visoms privačioms miško valdoms. Šių nuostatų 13 punktas nustato, kad jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose draudžiami. Šio nutarimo 15 punktas numato, kad projektuojant kirtimus tam tikrų miškų grupių miškuose, privaloma atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus, o 15.4 punktas numato, kad II, III ir IV miškų grupių miškuose plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas.

Å is norminis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atlikti IV grupės miÅ¡ko plynÄ sanitarinį kirtimÄ galima tik turint miÅ¡kotvarkos projektÄ . Duomenų, jog atsakovas tokį projektÄ buvo sudaręs, nėra. Kadangi įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas nukirto ir iÅ¡vežė 83 vnt. žalių eglių (tÅ«ris 99,179 ktm) ir 5 vnt. žalių pušų (tÅ«ris 7,163 ktm), byloje nėra, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ atsakovo nurodomÄ aplinkybę, jog jis iÅ¡kirto mažesnį medžių kiekį (CPK 178 str.).

Kaip nepagrįstas atmetamas ir argumentas, jog atsakovas atliko sanitarinį kirtimÄ , kuriam leidimas nėra reikalingas, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog buvo atliktas plynas kirtimas, nesant nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo ar miÅ¡kotvarkos projekto (CPK 185 str. 1 d.).Å ios kategorijos bylų specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principÄ , kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės. Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus:

žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas. Atsakovas nenuginčijo kaltės prezumpcijos, ir neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl žalos aplinkai, dėl kurios ieÅ¡kovas teikia ieÅ¡kinį, atsiradimo. IeÅ¡kovo kartu su bendraieÅ¡kiu nurodyta aplinkybė, jog atsakovas M. S. jam kartu su kitais bendrasavininkais nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke atliko žalių medžių kirtimÄ , nėra paneigta byloje esančiais įrodymais, todėl laikytina visiÅ¡kai įrodyta.

Atsakovo kaltė dėl žalos gamtai padarymo yra nustatyta ir dėl to kyla jo civilinė atsakomybė (CK 6.246 - 249 str.). Žalos aplinkai dydis, padarytas atsakovui M. S. neteisėtai nukirtus 83 vienetus žalių eglių ir 5 vienetus žalių pušų, paskaičiuotas remiantis LR Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l.8-12), todėl iÅ¡ atsakovo bendraieÅ¡kio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos naudai priteistina 5529,78 Lt dydžio suma gamtai padarytos žalos atlyginimo.IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 142 Lt žyminio mokesčio ir 20,80 Lt teismo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269 str. teismas,n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos (į/k 302471705) naudai iÅ¡ atsakovo M.

S. (a/k (duomenys neskelbtini) 5529,78 Lt (penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis litus ir 78 centus) žalos atlyginimo.IÅ¡ atsakovo M. S. į valstybės biudžetÄ priteisti 162,80 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du litus ir 80 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Jolanta Gasparavičienė