2024-07-10 Nr. AB-10586-3-61-3-09100-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-371-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09100-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Valakupių plastinės chirurgijos klinikos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Valakupių plastinės chirurgijos klinikos skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Valakupių plastinės chirurgijos klinika (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 12R-13 (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti Nutarimu skirtą baudą. Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti Nutarimo vykdymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. spalio 30 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) priėmė pareiškėjo skundą, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino iš dalies – sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies nuostatų, susijusių su pareiškėjui skirta 20 309 Eur bauda ir jos sumokėjimu, galiojimą šešių mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo Nutarties priėmimo dienos.

Pareiškėjas 2024 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą pratęsti Nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies nuostatų, susijusių su pareiškėjui skirta 20 309 Eur bauda ir jos sumokėjimu, galiojimą šešių mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 30 d.

Atsakovas nuomonėje dėl pareiškėjo prašymo pratęsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą prašė netenkinti šio prašymo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, jog Nutartimi buvo sustabdytas Nutarimo nuostatų galiojimas, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. kad jam (pareiškėjui) 2023 m. pabaigoje pradėjus naują veiklą nauju veiklos adresu ir iš naujos veiklos pradėjus gauti pajamas, pareiškėjo piniginiai srautai susireguliuos ir pareiškėjas bus pajėgus Nutarimą vykdyti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas aplinkybę, jog Nutarimo vykdymo sustabdymo terminas baigiasi 2024 m. balandžio 30 d., turėjo galimybę susireguliuoti savo piniginius srautus, ekonominę bei finansinę padėtį taip, kad jo vykdomos investicijos būtų suderintos su turimais finansiniais įsipareigojimais. Dėl to teismas nusprendė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo finansinė padėtis toliau lieka sudėtinga, nes jis toliau vykdo verslo plėtrą (t. y. pareiškėjas, siekdamas išlikti konkurencingas, papildomai plečia savo teikiamų paslaugų asortimentą veiklos adresu (duomenys neskelbtini), kas reikalauja papildomų finansinių investicijų), yra pareiškėjo pasirinktas veikimas savo rizika, todėl galimos neigiamos finansinės pasekmės bei rizikos dėl pačio pareiškėjo pasirinkto veiklos vykdymo modelio negali būti vertinamos kaip pagrįstas pagrindas pakartotinai sustabdyti Nutarimo galiojimą.

Teismas kartu akcentavo, jog pareiškėjo pateikti įrodymai (buhalterinė pažyma) nesuteikia pagrindo išvadai, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes iš šios pažymos nėra galimybės spręsti apie pareiškėjo realią finansinę būklę, tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas ir įvertinti realias galimas neigiamas pasekmes pareiškėjui nesustabdžius Nutarimo galiojimo. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonės būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, o galimi finansiniai praradimai per se (savaime) nesuteikia pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, apibendrinęs motyvus, padarė išvadą, jog pareiškėjo prašymas pratęsti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, o šiam teismui pateikta buhalterinė pažyma patvirtina, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių (COVID-19 pandemijos, Valakupių plastinės chirurgijos klinikos įkūrėjo mirties) tris metus dirbo nuostolingai ir jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Pareiškėjo įsipareigojimai darbuotojams ir kreditoriams viršija turimas pinigines lėšas, nes pareiškėjas yra atlikęs dideles investicijas į naują lazerinės dermatologijos centrą. Priverstinis tokios didelės sumos (20 309 Eur) išieškojimas sutrikdys normalią pareiškėjo veiklą bei atsiskaitymus su kreditoriais ir darbuotojais, kas gali pakenkti naujos veiklos vystymui ir pareiškėjo reputacijai. Praėjus šešiems mėnesiams nuo Nutarties priėmimo, pareiškėjo finansinė padėtis vis dar yra sudėtinga, nes pareiškėjas toliau vykdo verslo plėtrą, iš pareiškėjo akcininkų buvo paimta 76 990 Eur paskola apyvartinėms lėšoms, naujo filialo atidarymui bei naujų veiklų plėtimui.

Pareiškėjas akcentuoja, jog jis deda maksimalias pastangas susireguliuoti savo piniginius srautus, tačiau dideli veiklos sutrikimai ir reikalingos investicijos naujų veiklų vystymui neleidžia piniginių srautų, ekonominės bei finansinės padėties sureguliuoti taip greitai. Veiklos plėtra, pradedant teikti naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra būtinybė siekiant pareiškėjui išlikti konkurencingam ir didinti pajamas, o verslo plėtra yra planuojama prieš ilgą laiką ir jos stabdymas dėl priverstinio baudos išieškojimo sukeltų skaudžias neigiamas pasekmes.

Pareiškėjo vertinimu, pateikta buhalterinė pažyma turi būti vertinama kartu su 2023 m. spalio 23 d. teikta buhalterine pažyma ir teiktomis pelno (nuostolių) ataskaitomis, duomenimis, patvirtinančiais verslo plėtrą. Todėl bylos duomenys leidžia įvertinti įsiskolinimų tiekėjams mažėjimą, minimalų veiklos pelningumo atsistatymą ir įvertinti, kad šiuo atveju 20 309 Eur bauda pareiškėjui yra labai reikšminga suma, kurios sumokėjimas sutrikdytų normalią pareiškėjo veiklą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir akcentuoja, jog pareiškėjas veikia savo rizika ir turi priimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką, jis (pareiškėjas) yra pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam keliamas didesnis atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartas. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas vykdė nurodytą verslo plėtrą ir kitus veiksmus žinodamas apie Nutarimu paskirtą baudą ir pareigą ją sumokėti, o, grįsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pratęsimo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žalą, kuri kiltų nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl Nutarimo panaikinimo arba pakeitimo bei prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti Nutarimo vykdymą. VAAT, priėmęs pareiškėjo skundą, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino iš dalies – sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies nuostatų, susijusių su pareiškėjui skirta 20 309 Eur bauda ir jos sumokėjimu, galiojimą šešių mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo Nutarties priėmimo dienos (2023 m. spalio 30 d.).

VAAT priimta Nutartimi reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo taikyta šešių mėnesių nuo Nutarties priėmimo laikotarpiui (t. y. iki 2024 m. balandžio 30 d.), šiam teismui nusprendus, jog Nutarimu skirtos baudos išieškojimas sutrikdys normalią pareiškėjo veiklą, atsiskaitymus su kreditoriais ir darbuotojais, pakenks naujos veiklos vystymui ir pareiškėjo reputacijai. VAAT kartu nurodė, jog sustabdžius Nutarimo vykdymą pareiškėjo prašomam laikotarpiui (iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo), susiklostytų situacija, jog pareiškėjas gana ilgą laikotarpį galėtų nevykdyti Nutarimo, nors aplinkybės jau būtų pasikeitusios, o, kaip nurodė pareiškėjas, 2023 m. pabaigoje pradėjus naują veiklą nauju veiklos adresu ir iš naujos veiklos pradėjus gauti pajamas, pareiškėjo piniginiai srautai susireguliuos ir pareiškėjas bus pajėgus Nutarimą vykdyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą ir apeliacine tvarka patikrinęs Nutartį, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-712-624/2023 pritarė VAAT pozicijai bei inter alia (be kita ko) pažymėjo, jog, atsižvelgiant į nustatytą priemonės taikymo trukmę, parinkta priemonė skatins administracinės bylos proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pratęsti Nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies nuostatų, susijusių su pareiškėjui skirta 20 309 Eur bauda ir jos sumokėjimu, galiojimą šešių mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 30 d. Taigi pareiškėjas pateikė prašymą pakartotinai pratęsti Nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą dar kartą šešių mėnesių laikotarpiui (t. y. iki 2024 m. spalio 30 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino šio prašymo, iš esmės nusprendęs, kad aplinkybės, dėl kurių per Nutartimi nustatytą laikotarpį pareiškėjo finansinė padėtis išliko sudėtinga, yra susijusios su pareiškėjo veikimu savo rizika, jam (pareiškėjui) žinojus apie Nutarimu skirtą baudą ir pasirinktą atitinkamą veiklos vykdymo modelį, be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, jog pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad nepratęsus Nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesiėmus užtikrinimo priemonių byloje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Taigi ABTĮ įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, kitaip tariant prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo riziką (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2085-821/2023). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prašymą pakartotinai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su patiriamais finansiniais sunkumais, ir teikia 2024 m. balandžio 18 d. pažymą apie pareiškėjo finansinę situaciją. Kadangi pareiškėjas pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sieja su pareiškėjo finansinėmis aplinkybėmis, pažymėtina, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju įvertinus pareiškėjo nurodytą pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiančius duomenis (2024 m. balandžio 18 d. pažymą apie pareiškėjo finansinę situaciją), darytina išvada, jog ši pažyma nepripažintina įrodymu, pagrįstai ir objektyviai liudijančiu apie pareiškėjo finansinę būklę, nes joje išdėstyti Valakupių plastinės chirurgijos klinikos direktoriaus ir vyr. finansininkės (t. y. pareiškėjo darbuotojų) teiginiai, kurių teismas neturi galimybių byloje patikrinti ir verifikuoti.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pvz., duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; 2019 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-520/2020).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindžiančių duomenų, šis pareiškėjo prašymas pripažintinas nepagrįstu ir deklaratyviu, pareiškėjui neįrodžius, jog nesiėmus užtikrinimo priemonės pakartotinai šešiems mėnesiams, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių prašoma pakartotinai pratęsti priemonės taikymą šešiems mėnesiams ir kas per šį laikotarpį objektyviai pareiškėjo finansinės situacijos požiūriu galėtų pasikeisti.

Taigi vien tik galima neigiama ginčijamo akto (Nutarimo) įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021), o prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjui neįrodžius, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino minėtos pareiškėjo pateiktos buhalterinės pažymos kartu su pareiškėjo anksčiau VAAT teiktais duomenimis, nes šiuo atveju pareiškėjas teikė naują prašymą po šešių mėnesių laikotarpio, dėstydamas jo prašymo pakartotinai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjimo metu aktualius ir reikšmingus argumentus. Dėl to būtent pareiškėjui teko našta pagrįsti šiuos argumentus bei prašymo teiginius laiko požiūriu aktualiais įrodymais dėl jo finansinės situacijos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas pakartotinai imtis priemonės pareiškėjo pareikštam reikalavimui užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti Nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Įvertinus tai, pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Valakupių plastinės chirurgijos klinikos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė