2025-12-29 Nr. AB-23226-4-16-3-00618-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1794-463/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00618-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei F. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas persvarstyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimą (toliau – ir Teismo sprendimas) ir palikti šiuo sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietei F. K. (toliau – ir Užsienietė) paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

II. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti Centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei F. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 118 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas nustatė, kad Centro teikimu prašoma persvarstyti Teismo sprendimą, nes Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje.

Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimu (byla Nr. A20.-583-1145/2025) Užsienietei, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymėjo, kad nors Užsienietės teisinis statusas po Teismo sprendimo priėmimo pasikeitė, ji tapo prieglobsčio prašytoja, bet Teismo sprendimu ji nebuvo sulaikyta, todėl nėra Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės.

Teismas sprendė, kad byla nenagrinėtina teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 d. 1 p.), todėl Centro teikimą atsisakytina priimti.

III. Centras atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Centro 2025 m. lapkričio 7 d. teikimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Centras nurodo, kad Užsienietė 2025 m. rugpjūčio 21 d. buvo sulaikyta Lietuvoje be teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų ir buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje. Teismo sprendimu Užsienietei iki 2026 m. sausio 22 d. skirta alternatyvi sulaikymui priemonė su judėjimo laisvės ribojimu. Užsienietė pateikė 2025 m. spalio 30 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti iš esmės.

Centras pažymi, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas Centro teikimo dėl Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo priėmimo klausimą, klaidingai traktavo Įstatymo nuostatas, reguliuojančias sprendimų sulaikyti užsienietį pakartotinį svarstymą. Teismas, atsisakydamas priimti Centro teikimą, nesudarė Įstatymo 14021 straipsnyje numatytos galimybės persvarstyti teismo sprendimą atsiradus naujoms aplinkybėms byloje, t. y. pateikus prieglobsčio prašymą.

Centras nurodo, kad teisminėje praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog Įstatymo leidėjas suteikė galimybę užsieniečiams, kurių atžvilgiu taikomi sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir kurie pateikė prieglobsčio prašymus, būtų sudaryta galimybė iš naujo svarstyti klausimą dėl sulaikymo pagrindų taikymo pagrįstumo. Jeigu teismas nustato, kad asmens sulaikymo pagrindai išlieka ir pateikus prieglobsčio prašymą, asmens atžvilgiu taiko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies atitinkamą punktą, jeigu nustato, kad sulaikymo pagrindai išnyko – teismo sprendimas panaikinamas ir Migracijos departamentas priima sprendimą dėl asmens apgyvendinimo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

Centras akcentuoja, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas visais atvejais yra susijęs su sulaikymo pagrindų buvimu. Nagrinėjamoje byloje Užsienietei taikomi sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje, po prieglobsčio prašymo pateikimo yra keistini į kitus sulaikymo pagrindus, numatytus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Kadangi ne visais atvejais asmens atžvilgiu yra būtina taikyti griežčiausią priemonę, t. y. sulaikymą, šiuo atveju pagrįsta ir proporcinga Užsienietės atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta priimti Centro teikimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju Centras kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas persvarstyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimą ir palikti šiuo sprendimu Užsienietei paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje. Prašymas (teikimas) buvo teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė po 2025 m. spalio 22 d. Teismo sprendimo priėmimo pateikė 2025 m. spalio 30 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės.

Nagrinėjamo ginčo kontekste visų pirma primintina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir ji iki šiol nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

Įstatymo 14021 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos.

Byloje nustatyta, kad Regionų apylinkės teismo Ignalinos rūmai, išnagrinėję Centro teikimą dėl Užsienietės sulaikymo, 2025 m. spalio 22 d. sprendime (byla Nr. A20.-583-1145/2025) konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje, nes Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jokių ryšių Lietuvoje neturi. Taigi, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Teismo sprendime buvo nustatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje, ir to nepaneigia aplinkybė, kad Užsienietė nebuvo realiai sulaikyta, o jai buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ir Įstatymo 118 straipsnio 1 dalis ir šiuo atveju taikoma 14021 straipsnio 1 dalis Centro pareigą kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją sieja su ta aplinkybe, kad Įstatymas numato kitus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus (remiantis Įstatymo nuostatomis, prieglobsčio prašytojas negali būti sulaikytas Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. numatytais sulaikymo pagrindais, nes prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 str. 4 d. nuostatos).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, Centras, atsižvelgdamas į tai, kad po Teismo sprendimo, kuriuo Užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, pasikeitė jos statusas ir ji tapo prieglobsčio prašytoja, turėjo pareigą kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl nepagrįstai konstatavo, kad byla nenagrinėtina teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė priimti Centro teikimą.

Centras atskirajame skunde prašo priimti naują sprendimą – tenkinti Centro 2025 m. lapkričio 7 d. teikimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nagrinėjau atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Centro teikimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, tik buvo sprendžiamas klausimas dėl prašymo (teikimo) pakartotinai svarstyti užsieniečio sulaikymo klausimą priėmimo, todėl šis Centro prašymas atmetamas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą (teikimą), kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo prašymo (teikimo) priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl (duomenys neskelbtini) pilietės F. K. alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė