2013-04-29 Nr. AB-1415-3-64-3-00720-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-835/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00720-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. SP-2250(7.3264) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo paskirtas advokatas, kuris surašė ieškinį Kelmės rajono apylinkės teismui. Po to jis gavo teismo sprendimą atmesti ieškinį. Pareiškėjas konsultavosi su advokatu, kuris nurodė, kad neverta rašyti atskirojo skundo, pradėjo tvarkyti dokumentus kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau pareiškėjas parašė atskirąjį skundą, kurį Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė. Gavo pranešimą, kad teismo sprendimas panaikintas. Gautą dokumentą nuvežė advokatui. Po kurio laiko jam buvo įteiktas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kuriame nurodyta, jog advokatas, atstovaudamas pareiškėją, dirbo 17 valandų. Ši aplinkybė neteisinga, nes advokatas, rengdamas procesinius dokumentus, galėjo užtrukti 2–3 valandas. Tik teismo posėdžio metu sužinojo, kad ieškinyje buvo neteisingai pavartoti terminai – turtinė ir neturtinė žala. Tuo metu, kai advokatas rašė ieškinį, jis nežinojo, kad šie terminai skiriasi. Nurodė, kad patyrė turtinę žalą – yra kelionės išlaidų čekiai, su sveikata susijusios išlaidos, tačiau negali įvardyti konkrečios sumos. Jokių dokumentų dėl patirtos turtinės žalos nei teismui, nei advokatui G. A. iki šios dienos nepateikė, kadangi tokių dokumentų jo neprašė. Tarnybai raštu nurodė, kad visus reikalingus dokumentus pateiks teisme. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad tuo atveju, kai žmogus kreipiasi į advokatą, jam privaloma išaiškinti visas sutarties nutraukimo pasekmes. Jeigu akivaizdu, kad byla neperspektyvi, advokatas privalo Tarnybai surašyti išvadą. Pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi prašydamas pagalbos, o ne piktnaudžiaudamas savo teisėmis.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 81-83) paaiškino, kad Tarnyba 2011 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. SP-4359-(7.3264) dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo J. J. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teisinę pagalbą pavedė teikti advokatui V. L.. Šiame sprendime buvo pažymėta, kad pareiškėjas siekia kreiptis į teismą, nes nori prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą. 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl advokato V. L. pakeitimo kitu advokatu.

Tarnyba 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. SP-4554(7.3264) antrinei teisinei pagalbai teikti paskyrė advokatą G. A.. Šis advokatas 2012 m. gegužės 10 d. pateikė pranešimą „Dėl teisinės pagalbos teikimo J. J.“, kuriame nurodė, kad 2012 m. gegužės 9 d. atvykęs pareiškėjas paaiškino, kad yra patirta tik neturtinė žala, o materialinės žalos nėra ir tokio reikalavimo nereiškia. Tarnyba 2012 m. gegužės 14 d. raštu Nr. SD-864(7.3264) paprašė pareiškėją nurodyti jo patirtą turtinę žalą bei paaiškinti, kodėl ieškinyje nėra nurodoma turtinė žala bei toks reikalavimas nėra keliamas.

Pareiškėjas 2012 m. gegužės 29 d. rašte nurodė, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių turtinę žalą, nepateikė. Taip pat pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis teismui procesiniuose dokumentuose nekelia reikalavimo dėl turtinės žalos. Tarnyba, išnagrinėjusi pateiktą informaciją bei patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi tik dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu. Tarnyba, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas teismui civilinėje byloje nereiškia reikalavimų dėl turtinės žalos, bei nepateikia turtinę žalą patvirtinančių dokumentų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. SP-2250(7.3264) nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui.

Išnagrinėjusi advokato 2012 m. birželio 6 d. pranešimą reg. Nr. APŽ-808(04.8), įvertinusi advokato 2011 m. gruodžio mėnesio, 2012 m. sausio, vasario, kovo, gegužės ir birželio mėnesių ataskaitas, Tarnyba nustatė, kad 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. SP-4554(7.3264) vykdymui advokatas sugaišo 17 valandų. Vadovaujantis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (toliau – ir Taisyklės), 4 punktu (galiojusiu Sprendimo priėmimo dieną) už 17 valandų darbą nustatyta 680 Lt išieškotina suma (17 x 40 = 680 Lt).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka reglamentuota Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Todėl Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo pareiškėją atlyginti visas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tarnyba, priimdama individualų administracinį aktą – skundžiamą sprendimą – atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas jai sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie turtinę žalą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 189-194).

Teismas nurodė, kad Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Minėto straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje suteikimo, savo prašymą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis – jog Z. G., šmeiždama jį viešai liudininko akivaizdoje, padarė jam žalą civiline tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjas turėjo didelių išlaidų dėl sveikatos sutrikimo, vaistams, kelionėms pas gydytojus. Siekiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Z. G. jam reikalinga antrinė teisinė pagalba. Taigi tokiu būdu buvo išreikšta pareiškėjo pozicija dėl siekiamo teisinio rezultato ir apibrėžtos antrinės teisinės pagalbos teikimo ribos. Tačiau nei atsakovui, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad patyrė turtinę žalą, tačiau šių teiginių nepagrindė. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, Kelmės rajono Psichikos sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 11 d. išduotas išrašas iš medicininių dokumentų ir Kelmės ligoninės 2012 m. rugsėjo 17 d. išduotas išrašas iš medicininių dokumentų neįrodo, jog pareiškėjo sveikata sutriko dėl tariamai neteisėtų Z. G. veiksmų, o byloje esanti 2012 m. lapkričio 5 d. taikos sutartis patvirtina, kad pareiškėjas A. G. nepareiškė materialinio pobūdžio pretenzijų. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SP-2250(7.3264) 1 ir 2 dalis yra teisėtos. Taip pat pareiškėjas pagrįstai įpareigotas atlyginti Tarnybai patirtas teisinės pagalbos išlaidas (Įstatymo 24 str. 1 d.). Šių išlaidų suma apskaičiuota remiantis advokato pateiktais faktiniais duomenimis ir Taisyklių nuostatomis.

III. Pareiškėjas J. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (t. I, b. l. 197-198) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Advokatas G. A. neinformavo pareiškėjo apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo teisines pasekmes, neišaiškino jam, paprastam kaimo žmogui, turtinės ir neturtinės žalos sąvokų.

2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo argumentus dėl advokato darbo laiko sąnaudų ir suteiktų paslaugų kokybės.

3. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino jam pateiktus medicininius dokumentus, buvo šališkas, padarė proceso teisės normų pažeidimų.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą

Atsiliepime (t. II, b. l. 2-5) pažymi, kad pareiškėjas, svarstydamas, kiek advokatas galėjo užtrukti ruošdamas procesinius dokumentus, remiasi subjektyvia nuomone. Skundą dėl advokato paslaugų kokybės jis Tarnybai pateikė tik po to, kai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SP-2250(7.3264) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, kuriuo pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatų analizę, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas nutraukti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui. Teisėjų kolegija sutinka su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punktas nustato, jog teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Nurodyta aplinkybė yra savarankiškas įstatyme įtvirtintas pagrindas, kuriam esant antrinė teisinė pagalba neteikiama ir teisinės pagalbos teikimas nutraukimas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad Z. G., šmeiždama jį viešai, liudininko akivaizdoje, padarė jam žalą, pareiškėjas turėjo didelių išlaidų dėl sveikatos sutrikimo, vaistams, kelionėms pas gydytojus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Z. G. jam reikalinga antrinė teisinė pagalba (b. l. 84). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti Z. G. paneigti išsakytus tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumą žeminančius teiginius bei priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 142-143, 147). Advokatas 2012 m. gegužės 10 d. pranešimu informavo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jog materialinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta ir tokio reikalavimo pareiškėjas teisme nereiškia (b. l. 85). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. gegužės 14 d. raštu Nr. SD-864(7.3264) prašė pareiškėjo informuoti, kokia yra jo patirta turtinė žala (b. l. 86-87). 2012 m. gegužės 30 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gavo pareiškėjo raštą „Dėl informacijos patikslinimo“, kuriame pareiškėjas paaiškino, jog 2012 m. gegužės 9 d. pareiškėjas buvo atvykęs pas advokatą į kontorą ir patikslino savo reikalavimus, advokatui pasakė, kad bylinėsis teisme civiline tvarka, nes jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, o dokumentus dėl jo sveikatai padarytos žalos pateiks teismui, taip pat kad turėjo daug išlaidų dėl sveikatos sutrikimo, vaistams bei kelionėms (b. l. 88).

Pažymėtina, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sistemiškai aiškinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punkto bei 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjas privalėjo pateikti duomenis apie dėl jo garbės ir orumo pažeminimo patirtą turtinę žalą. Pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, be to, kreipdamasis į apylinkės teismą, reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškė, todėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo teisę nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Kita vertus, ginčijamu atsakovo 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. SP-2250(7.3264) pareiškėjui taip pat buvo nurodyta atlyginti patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 680 Lt (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kaip viešojo administravimo subjektą, priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Aptariamu atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nurodydama pareiškėjui apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tokio reikalavimo nemotyvavo, nurodytos mokėtinos išlaidų sumos nedetalizavo ir jos apskaičiavimo nepagrindė teisės aktų normomis ir atitinkamais įrodymais. Iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota nurodyta teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, kaip buvo nustatytas advokato sugaišto laiko teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui kiekis bei atlikto darbo pobūdis ir kt. Todėl ši atsakovo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SP-2250(7.3264) dalis, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti už patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.) ir negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, dėl ko naikintina, o atsakovas atitinkamai įpareigotinas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo spręsti iš naujo.

Pastebėtina, jog pareiškėjo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą bei padarytus procesinius pažeidimus yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs procesinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti teismo sprendimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant atsakovo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SP-2250(7.3264) 3 punktą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, ir klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo grąžinant Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybai spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SP-2250(7.3264) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ 3 punktą, kuriuo pareiškėjas J. J. įpareigotas apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, ir klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo grąžinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybai spręsti iš naujo.

Kitą pareiškėjo J. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys