3f11ec91-05a5-49ff-970d-1735b3a67f81 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A.Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-13-265/2012Teisėja D. Žukauskienė              Procesinio sprendimo kategorija                           121.15;121.18(S)                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. kovo 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės J.

B. atstovui Henrikui Mackevičiui, atsakovo R. B. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės J. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-659-328/2009 pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturinės žalos priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nutraukti su atsakovu santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės, padalinti turtÄ bei priteisti 10 000 Lt neturtinę žalÄ .Atsakovas R.

B. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti šį butÄ ieÅ¡kovei, priteisti jam 159 500 Lt piniginę kompensacijÄ , padalinti kilnojamÄ jį turtÄ , priteisti ieÅ¡kovei statybines medžiagas 120 000 Lt vertės, o jam 60 000 Lt kompensacijÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-05 sprendimu tiek ieÅ¡kinį, tiek ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas nutraukė Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės. Padalino Å¡alių kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas Å¡alių pradėtÄ statyti namÄ Ä¯vertino kaip statybines medžiagas ir priteisė už jas atsakovui kompensacijÄ . IÅ¡ viso pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 89 000 Lt kompensacijÄ . Taip pat teismas paskirstė Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B. 3 288,20 Lt žyminio mokesčio valstybei ir atsakovui R.

B. 2 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovo R. B. 2876 Lt žyminio mokesčio valstybei bei ieÅ¡kovei J. B. 1 133 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 3.70 str. 2 d.). Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas už panaudotÄ smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę nuteistas baudžiamÄ ja tvarka, iÅ¡ jo priteistas ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimas, susijęs su Å¡iuo įvykiu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytos kitos aplinkybės, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė dėl santuokos nutraukimo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ar kitÄ emocinį skausmÄ , todėl, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principu, reikalavimÄ dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atmetė. Atsakovo praÅ¡ymÄ pripažinti butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja jungtine nuosavybe, atmetė. Teismas konstatavo, kad butÄ ieÅ¡kovė įgijo iki santuokos 2003-06-10 pagal pirkimo- pardavimo sutartį iÅ¡ lėšų, gautų pardavus anksčiau turėtÄ turtÄ , bei paskolos, tuo tarpu bute atliktas remontas nesudaro pagrindo pripažinti buto bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieÅ¡kovei pripažinus, jog atsakovas skyrė 39 000 Lt paskolai sumokėti, todėl ieÅ¡kovei sutikus, Å¡iÄ sumÄ priteisė atsakovui kaip kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. Å alių santuokos metu sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pradėtÄ statyti statinį pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir atsakovui priteisė 50 000 Lt piniginę kompensacijÄ , kuriÄ sumažino 10 000 Lt suma dėl ieÅ¡kovei tenkančios mažesnės kilnojamojo turto vertės. IeÅ¡kovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai nebuvo priteista neturtinė žala, nesutiko.

Å iÄ teismo sprendimo dalį prašė pakeisti ir priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, jog reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ buvo grindžiamas ne vien tik įvykiu, dėl kurio atsakovas buvo nuteistas, nes ji nuolat patirdavo pažeminimus ir smurtÄ . Dėl santuokos nutraukimo patyrė didžiulius iÅ¡gyvenimus, kadangi sudarydama santuokÄ tikėjosi visÄ gyvenimÄ gyventi darnioje Å¡eimoje. Taip pat ieÅ¡kovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria virtuvinis komplektas, kurio vertė 3 000 Lt, lova 500 Lt vertės buvo įtraukti į dalintinÄ turtÄ .

Nurodė, jo Å¡is turtas yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi įgyti iki santuokos su atsakovu sudarymo, o aplinkybė, kad kvite yra ne jos paraÅ¡as, neleidžia teigti, kad virtuvinio komplekto savininkas yra atsakovas, kadangi ji tuo metu, kai atvežė baldus, buvo darbe ir paliko atsakovui pinigus tam, kad jis sumokėtų už šį komplektÄ . Be to nurodo, jog lova buvo pirkta jos vaikui taip pat iki santuokos su atsakovu sudarymo už asmenines jos lėšas. Nurodė, jog teismas nepadalino katilo Vigas, kurį pasisavino atsakovas.

Dėl to šį katilÄ , kurio vertė 4 096,84 Lt, prašė priteisti jai. Taip pat atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui iÅ¡ jos buvo priteista 50 000 Lt kompensacijÄ už nebaigto namo statybÄ . Nurodė, jog Å¡iame žemės sklype yra savavaliÅ¡ka statyba, kuriÄ ji privalo nugriauti, nes nėra teisinių galimybių jos įteisinti. Å ios savavaliÅ¡kos statybos likvidavimas kainuos 54 247 Lt. Tuo tarpu teismas, nustatydamas statinio kaip medžiagų vertę, nepagrįstai vadovavosi turto vertinimo ataskaita, kadangi ji yra neteisėta, nes atlikta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 ir 24 straipsnius.

Dėl Å¡ios priežasties prašė paskirti ekspertizę dėl statinio vertės nustatymo. IeÅ¡kovė akcentavo, jog šį objektÄ ji turės nugriauti, o tik paskui statyti naujÄ pastatÄ . Taip pat apeliantė nurodė, jog sutinka su teismo sprendimo dalimi nepripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, tačiau nesutiko su teismo motyvais, jog remontas atliktas iÅ¡ bendrų lėšų su atsakovu. Atlikus ekspertizę ieÅ¡kovė nurodė, jog statybinės medžiagos įvertintos 21 600 Lt, o pats objektas - 52 700 Lt, todėl sprendžiant kompensacijos klausimÄ turėtų bÅ«ti imamas vidurkis – 42 150 Lt.

Iš šios sumos ieškovė pusę turėtų sumokėti atsakovui – 21 075 Lt. Atsakovas su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl lovos padalijimo sutiko, kitus ieškovės apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus prašė atmesti. Taip pat nurodė, jog nebaigtos statybos vertę sudaro 67 000 Lt, prie darbų vertės, kuri sudaro 31 000 Lt, reikėtų pridėti 52 000 Lt kaip medžiagų vertę.                           Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

                          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).             Apeliantė apeliaciniu skunde prašė priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos.

Kaip nurodė apeliantė, ji nuolat patirdavo pažeminimus ir smurtÄ . Dėl santuokos nutraukimo patyrė didžiulius iÅ¡gyvenimus, kadangi sudarydama santuokÄ tikėjosi gyventi visÄ gyvenimÄ darnioje Å¡eimoje. Teisėjų kolegijos vertinimu vien tik aplinkybė, jog įstatymas numato galimybę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nesuteikia pagrindo jos priteisti visais atvejais. Neabejotina, jog santuokos nutraukimas, tuo labiau jÄ sukėlusios priežastys asmeniui sukelia atitinkamo pobÅ«džio pergyvenimus, tačiau nėra pagrindas jų įvertinti pinigais ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimo sunkumo.

Neturtinė žala negali bÅ«ti priteisiama už menkiausius dvasinius iÅ¡gyvenimus ar nesėkmes. CK 6.250 str. 1 d. nuostatos, apibÅ«dinančios neturtinę žalÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dvasiniai iÅ¡gyvenimai turi bÅ«ti pakankamai stiprÅ«s, sukeliantys atitinkamas pasekmes. Gyvenimas susideda iÅ¡ įvairių menkiausių įsibrovimų į asmens dvasinę erdvę, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas įsibrovimas turi bÅ«ti įvertintas pinigais. Tuo labiau tokia žala negali bÅ«ti priteisiama už neiÅ¡sipildžiusius ieÅ¡kovės lÅ«kesčius gyventi visÄ gyvenimÄ darnioje Å¡eimoje.

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybės ir teisinį reguliavimÄ teisėjų kolegija reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei 10 000 Lt neturtinės žalos atmeta ir Å¡iÄ sprendimo dalį palieka nepakeistÄ .             Taip pat ieÅ¡kovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria virtuvinis komplektas, kurio vertė 3 000 Lt, lova 500 Lt vertės buvo įtraukti į dalintinÄ turtÄ . Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi tiek virtuvės baldai, tiek ir lova pirkti iki santuokos su atsakovu sudarymo už asmenines ieÅ¡kovės lėšas, dėl to Å¡is turtas į bendrÄ dalintinÄ turtÄ nepatenka (3.89 str. 1 d. 1p.).

Tuo tarpu teismas priteisė Å¡iuos baldus atsakovui, virtuvinį komplektÄ Ä¯vertindamas 3 000 Lt, o lovÄ - 500 Lt. Kadangi Å¡is turtas į bendrÄ dalintinÄ sutuoktinių turtÄ nepatenka, o pirmosios instancijos teismas šį turtÄ priskyrė atsakovui, Å¡ioje dalyje teismo sprendimas naikintinas, o Å¡ie daiktai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei kaip asmeninė jos nuosavybė.             IeÅ¡kove apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepadalino katilo Vigas, kurį pasisavino atsakovas.

Dėl to šį katilÄ , kurio vertė 4 096,84 Lt, prašė priteisti jai. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, jog šį katilÄ pasisavino atsakovas. Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo tarp Å¡alių paskirstymo taisyklę, Å¡alys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Kadangi ieÅ¡kovė neįrodė, jog katilÄ pasisavino atsakovas, nėra pagrindo priteisti jai iÅ¡ jo kompensacijos.              IeÅ¡kovė taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo padalintas nebaigtas statyti namas.

IeÅ¡kovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 50 000 Lt kompensacijÄ už nebaigtÄ statyti ir neįteisintÄ namÄ . Po ekspertizės atlikimo ieÅ¡kovė nurodė, jog statybinės medžiagos įvertintos 31 600 Lt, o pats objektas 52 700 Lt, todėl sprendžiant kompensacijos klausimÄ turėtų bÅ«ti imamas vidurkis – 42 150 Lt. IÅ¡ Å¡ios sumos ieÅ¡kovė pusę turėtų sumokėti atsakovui – 21 075 Lt. Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto iÅ¡vadų, nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė pagal sukÅ«rimui panaudotas statybines medžiagas yra 52 700 Lt.

Ekspertizės metu ekspertas nevertino atliktų darbų kainos, dėl to nepagrįstas atsakovo argumentas, jog atliktų darbų vertė yra 31 000 Lt. Taip pat ieškovė nepagrįstai teigia, jog statybinės medžiagos įvertintos 31 600 Lt, o pats objektas 52 700 Lt. Pažymėtina, jog ekspertizės akto išvadose 31 600 Lt suma nurodyta kaip nebaigto statyti namo vertė, kadangi statyba nėra įteisinta ir imama ne statinio vertė, o jo sukūrimui panaudotos statybinės medžiagos. Dėl to sudėti nebaigto statyti namo vertės su statybai panaudotų medžiagų verte nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, atsakovui priklauso 26 350 Lt kompensacija iÅ¡ ieÅ¡kovės už statybai panaudotas medžiagas. Taip pat teismas nevertina iÅ¡laidų nugriovimui, kurios pasak ieÅ¡kovės, kainuos 54 247 Lt, kadangi pasikeitus teisiniam reguliavimui Statybos įstatymo nuostatos leidžia įteisinti neteisėtÄ statybÄ , jeigu ji atitinka tam tikras sÄ lygas. NorÄ Å¡Ä¯ statinį įteisinti ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė ir apeliaciniame skunde, tik dėl tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo ji to padaryti negalėjo, o privalėtų statinį nugriauti.

Dėl statinio nugriovimo išlaidos šiai dienai nėra aktualios.              Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde skundžia teismo motyvus, jog remontas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atliktas iš bendrų lėšų su atsakovu. Pažymėtina, jog teismo motyvai nėra ir negali būti apeliacijos objektas (CPK 301 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šie teismo motyvai ieškovei teisinių pasekmių nesukėlė, t. y. pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, jog remontas buvo daromas iš bendrų lėšų, tačiau spręsdamas kompensacijos klausimus šiuo pagrindu iš ieškovės atsakovui lėšų nepriteisė.

Dėl to teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako kaip teisiškai nereikšmingo.              Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė šalių turtinius klausimus ir netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias šiuos santykius, todėl apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).             Tuo tarpu atsakovui priteistina 26 350 Lt kaip kompensacija iš ieškovės už statybai panaudotas medžiagas, o ne 50 000 Lt, kaip buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteisiama kompensacija, įskaito ir 39 000 Lt, kurios buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovui. Pažymėtina, jog šios kompensacijos pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje neišskyrė, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui, nepaisant to, kad šioje dalyje sprendimas nebuvo apskųstas, keičiant sprendimo dalį dėl kompensacijų ir nepasisakant dėl šių lėšų atsakovas jas prarastų.

Dėl to iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina atsakovui iÅ¡ viso 61 850 Lt kompensacija.             IeÅ¡kovė nurodo, jog turėjo 3 630 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, tačiau praÅ¡o priteisti tik 345 Lt iÅ¡laidų turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priteisti 1 210 Lt už atliktÄ ekspertizę, iÅ¡ viso 1 555 Lt. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, tačiau jos patirtos iÅ¡laidos didesnės nei bÅ«tų jas paskirsčius proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

Taip pat ieškovė prašo įskaityti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš pirmosios intonacijos teismo sprendimo, iš ieškovės atsakovui buvo priteista 2 400 Lt, o iš atsakovo ieškovei - 1 133 Lt. Dėl to priteistina iš atsakovo ieškovei 288 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo ir iÅ¡dėstyti jį taip:             priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B. atsakovui R. B. 61 850 Lt kompensacijÄ .             KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                              Eugenija MorkÅ«nienė                                                                                                            AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė