2018-10-16 Nr. AB-18508-3-61-3-02577-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-709-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02577-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato A. T. (A. T.), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą įskaityti į pareiškėjo darbo stažą darbo kalviu laikotarpį nuo 1977 m. iki 1979 m. bei atsižvelgti į jį skaičiuojant senatvės pensiją.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: patikslinti skundą ir pateikti duomenis apie išankstinį ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka (jei toks vyko), taip pat pateikti teismui skundžiamą sprendimą. Teismas nurodė, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

3. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo atstovo advokato A. T. prašymas (išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 13 d.), kuriame jis nurodė, kad planuoja kasmetines atostogas užsienyje ir prašo nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. nesiųsti jam jokių procesinių dokumentų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

5. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas neatitiko jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši teismo nutartis pareiškėjo atstovui įteikta 2018 m. rugpjūčio 6 d. Nors 2018 m. rugpjūčio 14 d. teisme buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas nesiųsti jam jokių procesinių dokumentų, teismas atkreipė dėmesį, kad dėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjo atstovas nepasisakė ir minėtoje nutartyje nurodytų skundo trūkumų nešalino. Taigi, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šios nutarties priėmimo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su skundu (prašymu), atitinkančiu ABTĮ skundui keliamus reikalavimus.

III. 6. Pareiškėjas S. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Pareiškėjas nurodo, kad nesupranta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties turinio, neva ginčijamam sprendimui yra nustatyta privaloma išankstinė ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, o iš skundo turinio ir pridedamų dokumentų neaišku, ar pareiškėjas jos laikėsi, todėl jis šioje dalyje turėtų patikslinti skundą ir pateikti duomenis apie išankstinį šio ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka (jei toks vyko), taip pat pateikti teismui skundžiamą sprendimą. Pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas jam neatsakė taip, kaip priklauso – su argumentais ir motyvais, o tai pareiškėjas vertina kaip atsisakymą atlikti savo pareigas. Todėl neaišku, apie kokią išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarką kalbama nurodytoje teismo nutartyje. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis visgi laikėsi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tačiau atsakovas jam nieko neatsakė, tik atsiuntė nereikšmingą laišką. Be to, pareiškėjas pabrėžia, kad nesuprato nurodytos teismo nutarties pasekmių, o apie pasekmes šioje nutartyje apskritai nieko nebuvo parašyta, nors teismas privalėjo tai padaryti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 8. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

10. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

11. Sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas panaikinti VSDFV 2018 m. liepos 17 d. sprendimą, nenurodė šio sprendimo numerio ar kitų jį identifikuojančių duomenų, kartu su skundu taip pat nebuvo pateiktas joks nurodytos datos VSDFV sprendimas, nors pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prie skundo, be kita ko, turi būti pridedamas skundžiamas aktas.

12. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės dėl jo darbo kalviu stažo įskaitymo į darbo stažą apskaičiuojant senatvės pensiją. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, yra ne kartą akcentavęs, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1672/2014 ir kt.). Tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas, nesutikdamas su jo senatvės pensijos socialinio draudimo stažo apskaičiavimu, atitinkamą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą skundė privaloma ikiteismine tvarka VSDFV.

13. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis nesuprato minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties turinio ir jos pasekmių, pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl šie atskirojo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, aiškiai nurodyta, jog nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo nebuvo nurodytos jos pasekmės.

14. Šiame kontekste pabrėžtina, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas ir jo atstovas skundo trūkumų nešalino ir teismo neprašė pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Taigi, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, trukdančių pradėti administracinės bylos teiseną pagal pareiškėjo skundą, todėl jo skundas laikytinas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė