3f0d818b-c661-4cff-b4f3-e664055a33ed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4981-596/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02872-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1.; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui O. Č., atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

Č. skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui vieÅ¡ajai įstaigai „Mano Gargždai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas O. Č. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau - ŽEI) 2017 m. liepos 19 d. sprendimÄ Nr. (SK-49) SPR-76 „Dėl publikacijoje „Ar galime komentuoti be jokios atsakomybės?“ (www.mano-gargzdai.lt, 2016-11-03) paskelbtos informacijos“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2017 m. kovo 20 d. skundÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. lapkričio 3 d. VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“ valdomame interneto tinklalapyje http://mano-gargzdai.lt buvo publikuotas A. R. straipsnis „Ar galime komentuoti be jokios atsakomybės?“ (toliau – ir Publikacija), kuriame, pareiÅ¡kėjo nuomone, dalis paskelbtos informacijos neatitinka tikrovės, atskleidžia privataus asmeninio gyvenimo faktus, vieÅ¡ina informacijÄ , susijusiÄ su nepilnamečiu asmeniu.

PareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 20 d. skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybÄ (toliau – ir Tarnyba), praÅ¡ydamas pripažinti, kad autorės A. R. suformuluoti teiginiai: „Klaipėdos rajono Vėžaičių miestelio gyventojai – bendruomenės pirmininkas V. G. ir seniÅ«nijos darbuotoja V. Ž. – žino, kÄ reiÅ¡kia susidurti su Å¡meižikiÅ¡ku komentavimu internetinėje erdvėje. Jie Å¡ių metų pradžioje tapo tokio komentavimo aukomis“, „SeniÅ«no L.

L. vardu buvo paraÅ¡yta: „VieÅ¡a paslaptis Vėžaičiuose, kad Å¡i auklėtoja turi problemų su alkoholiu. Dažnai galima aptikti su kvapeliu“, „Incidento nebÅ«tų, jeigu visi komentarai bÅ«tų anoniminiai arba pasiraÅ¡yti iÅ¡galvotais vardais“ ir vienos pastraipos antraÅ¡tė – „Šmeižė vėžaitiÅ¡kius“, neatitinka tikrovės, žemina pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , menkina reputacijÄ , pažeidžia teisę į privatumÄ ir neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – ir VIÄ® arba Ä®statymas) suformuotų principų.

Sutiko su Tarnybos išvada, kad žodžių junginiai „šmeižikiškas komentavimas“, „komentavimo aukos“, Publikacijos pastraipos pavadinimas „Šmeižė vėžaitiškius“ yra informacija (žinia), tačiau teigė, kad Tarnyba nepagrįstai pripažino, jog ši informacija (žinia) atitinka tikrovę. Nurodė, jog tai, kad buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos (šmeižimo), nereiškia, jog pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir tikrai apšmeižė Publikacijoje nurodytus asmenis.

Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog komentarų slapyvardžių sutaptis yra atsitiktinė ir neturi nieko bendra su Publikacijoje nurodytais asmenimis. Komentaruose nenurodyta, kad juos parašė bÅ«tent Vėžaičių bendruomenės pirmininkas V. G. ar seniÅ«nijos darbuotoja V. Ž., o žmonių, turinčių tokius vardus ir pavardes, Lietuvoje yra ir daugiau. Teigė, kad Publikacijos skaitytojams buvo suteiktas pagrindas manyti, jog buvo padarytas nusikaltimas ir buvo apÅ¡meižti Publikacijoje nurodyti asmenys, nors tai nebuvo padaryta, todėl Å¡is faktas absoliučiai neatitinka tikrovės. Manė, jog Publikacijoje nurodyti asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad bÅ«tų nustatytas komentarų autorius, tačiau, jį nustačius, jau daugiau nei pusantrų metų nesikreipia į teismÄ , kad apgintų savo teises ir teisėtus interesus, o tikslingai kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę, kad visuomenei bÅ«tų paskleista tikrovės neatitinkanti informacija.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui nesuteikiama galimybė apsiginti ir įrodyti, kad nėra ir nebuvo nusikaltimo, kuriuo jis yra kaltinamas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas net negalėjo pradėto ikiteisminio tyrimo apskųsti kaip nepagrįsto, nes buvo apklaustas specialiojo liudytojo statusu. Darė prielaidÄ , kad vertinimas tik vieno komentaro – „SeniÅ«no L. L. vardu buvo paraÅ¡yta: „VieÅ¡a paslaptis Vėžaičiuose, kad Å¡i auklėtoja turi problemų su alkoholiu. Dažnai galima aptikti su kvapeliu“, kontekste, neanalizuojant kitų komentarų, yra absoliučiai neteisingas ir visiÅ¡kai neobjektyvus.

Publikacijos autorė teiginį, kad bÅ«tent „seniÅ«no“ L. L. vardu paraÅ¡ytas komentaras, iÅ¡galvojo ir negali pagrįsti jokiais faktiniais ir raÅ¡ytiniais įrodymais. Nesutiko su skundžiamo Sprendimo teiginiu, kad „skundžiama informacija (teiginiu): „Incidento nebÅ«tų, jeigu visi komentarai bÅ«tų anoniminiai arba pasiraÅ¡yti iÅ¡galvotais vardais“ yra paskelbtas vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) vertinimas, požiÅ«ris į Publikacijoje apraÅ¡omÄ Ä¯vykį <...>.

Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 36 dalį, tokia informacija laikytina nuomonės raiÅ¡ka.“, manydamas, kad Å¡is teiginys yra konstatuojamojo pobÅ«džio, nepagrįstas ir nepatvirtintas jokiais faktiniais, raÅ¡ytiniais ar kitokiais įrodymais. PrieÅ¡ingai, tendencingai siekiant perteikti žiniÄ , kuri yra prieÅ¡inga realiai situacijai, tai laikytina nesÄ Å¾iningu autorės nuomonės pateikimu, sÄ moningai iÅ¡kreipiant realius duomenis. Pabrėžė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje (kuria naudojosi ir informacijos skleidėjas) aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai yra pažymėta, kad slapyvardžiai yra iÅ¡galvoti.

Nurodė, kad Publikacijoje yra naudojami duomenys, kurie yra susiję su pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos narių asmeninio gyvenimo informacija (tame tarpe ir nepilnamečio asmens). Toks duomenų atskleidimas pažeidė ne tik pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , tačiau akivaizdžiai pakenkė ir jo Å¡eimos (tame tarpe ir nepilnamečio asmens) privatumui ir teisėtiems interesams. Informuojant visuomenę, ikiteisminio tyrimo duomenų, apklausos informacijos, motyvų citavimas (taip pat ir informacija apie nepilnametį asmenį, jo lytį, lankomÄ ugdymo įstaigÄ ) yra perteklinis.

Pažymėjo, kad pasirodžius Publikacijai vieÅ¡oje erdvėje, po ja komentaruose pasirašė ir pareiÅ¡kėjo sÅ«naus darželio auklėtoja N. G., palikdama neigiamÄ atsiliepimÄ apie visÄ pareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ , kuris akivaizdžiai parodė, kad Publikacijos skaitytojai buvo suklaidinti dėl neteisingos informacijos paskleidimo. Pažymėjo, kad minėtas ikiteisminis tyrimas, atliktas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas, konstatavus, jog padaryta veika turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas, paliekant teisę nukentėjusiems kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.

Darė iÅ¡vadÄ , jog tai privati byla, todėl informacija paskleista, nesant teisėto visuomenės intereso. Nurodė, jog, informuojant visuomenę, ikiteisminio tyrimo duomenų, apklausos informacijos, motyvų citavimas yra ženkliai perteklinis ir akivaizdžiai pažeidžia Ä®statymo 14 straipsnyje nurodytÄ asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad nors skundžiamame Sprendime pažymėta, jog informacijos skleidėjas bandė su pareiÅ¡kėju susisiekti telefonu ar per trečiuosius asmenis, tačiau Å¡iam teiginiui pagrįsti nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai.

Taip pat nurodė, jog Publikacijos autorė, formuodama Publikacijos antraÅ¡tę „Šmeižė vėžaitiÅ¡kius“ bÅ«tuoju laiku, akivaizdžiai ir nedviprasmiÅ¡kai norėjo perteikti žiniÄ apie jau įvykusį Å¡meižimo faktÄ , nors jis nebuvo nei įvykęs, nei įrodytas. Formuojant tokį teiginį, kuriuo asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , Publikacijos autorei ir Publikacijos skaitytojams negalėtų kilti jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltės. Teiginys „Šmeižė vėžaitiÅ¡kius“ turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Asmens kaltė negali bÅ«ti grindžiama tik prielaidomis. Autorės iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę, padarius tokį pažeidimÄ . Autorė privalėjo laikytis asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Minėta, jog vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo užbaigimas nesukuria jokių teisių jį inicijavusiems subjektams skleisti informacijÄ apie kitÄ asmenį, neva padarius nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡ tai neįrodžius tokios veikos egzistavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 1–6).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais. Pateiktame atsiliepime atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo nesutikimÄ su skundu grindė Å¡iomis argumentų grupėmis:

1) pareiÅ¡kėjas savo skunde ginčija patį atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ , jo procedÅ«rÄ , proceso dalyvių elgesį, tačiau tokių aplinkybių vertinimas pagal VIÄ® 49, 50 straipsnius nepriklauso atsakovės kompetencijai;

2) pareiÅ¡kėjas neginčija fakto dėl jo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį („Šmeižimas“), kurį baigus 2016 m. balandžio 7 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , konstatuojant, jog padaryta veika turi BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų (BK 154 str. 2 d.) požymių, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas, paliekant teisę nukentėjusiems kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka;

3) ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Ž. ir V. G. vardu žeminančio turinio komentarus rašė pareiÅ¡kėjas bei nurodyta, kad minėti nukentėjusieji turi teisę dėl O. Č. veiksmų su pareiÅ¡kimu kreiptis į teismÄ bei konstatuota, kad padaryta veika turi Å¡meižimo požymių (BK 154 str. 2 d.);

4) vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas minėtus ginčo teiginius, juos detalizavo savo Publikacijoje, keldamas atsakomybės už komentavimÄ interneto erdvėje klausimus, aprašė konkretų įvykį (piliečių V. G., V. Ž. pretenzijas dėl komentarų po publikacija „Šokiruojantis incidentas darželyje: mažametį auklėtoja sužalojo Å¡epečiu“ (www.tv3.lt), dėl to vykusį ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo Å¡meižimo visuomenės informavimo priemonėje ir jo baigtį), pateikė V.

G. nuomonę, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro S. G. komentarÄ dėl Å¡meižimo, kaip nusikalstamos veikos, ir jo tyrimo tvarkos, taip pat pažymėjo apie vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) nepavykusius bandymus susisiekti su pareiÅ¡kėju (tikruoju komentarų autoriumi), taigi atsakovas ginčo teiginiuose paskelbtÄ ginčo informacijÄ (teiginius) vertino ne atsietai, o atsižvelgiant į Publikacijos tekstÄ , kontekstÄ , siekiant visapusiÅ¡kai įvertinti, ar konkrečiu atveju vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) neperžengė saviraiÅ¡kos (informacijos) laisvės ribų;

5) remiantis visuma atsakovės Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, vertinant ginčo informacijÄ , buvo nustatyta, kad Publikacijoje paskelbta skundžiama informacija (žinios) atitinka tikrovę, todėl Sprendime buvo teisingai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirta situacija ir konstatuota, kad ginčo informacijoje (teiginiuose): „Klaipėdos rajono Vėžaičių miestelio gyventojai - bendruomenės pirmininkas V. G. ir seniÅ«nijos darbuotoja V. Ž. - žino, kÄ reiÅ¡kia susidurti su Å¡meižikiÅ¡ku komentavimu internetinėje erdvėje. Jie Å¡ių metų pradžioje tapo tokio komentavimo aukomis“; „Šmeižė vėžaitiÅ¡kius“ VIÄ® nuostatų pažeidimų nenustatyta;

6) pareiÅ¡kėjas yra valstybės tarnautojas, todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo (3 str., 4 str.) nuostatas turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, laikytis etikos principų; Publikacijoje keliama problema dėl atsakomybės už komentavimÄ , paminėtas įvykis su pareiÅ¡kėju, todėl paties pareiÅ¡kėjo elgesys, turimas valstybės tarnautojo statusas iÅ¡Å¡aukė žiniasklaidos dėmesį ir lėmė tai, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) prioritetÄ suteikė visuomenės teisei žinoti (teisei į informacijÄ ), o ne pareiÅ¡kėjo privataus gyvenimo, jo garbės ir orumo apsaugai, dėl ko kaltinti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ (skleidėjÄ ) nesÄ Å¾iningu elgesiu nėra teisinio pagrindo.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skunde išdėstyto argumento, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neturėjo pakankamo faktinio pagrindo ginčo informacijos (teiginio) sklaidai, kuomet buvo vertinama ginčijama informacija (teiginį): „Seniūno L. L. vardu buvo parašyta: „ Vieša paslaptis Vėžaičiuose, kad ši auklėtoja turi problemų su alkoholiu. Dažnai galima aptikti su kvapeliu“, atsakovė nurodė, kad :

1) informacijos (saviraiškos) laisvė suteikia teisę viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) informuoti apie įvykius, pateikti savo požiūrį, komentarus ir išvadas apie įvykius, faktus ir asmenis;

2) ginčo informacija (teiginys) yra viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paskelbta informacija, atsižvelgiant į jo turimus duomenis (V. G. suteikta informacija, po publikacija „Šokiruojantis incidentas darželyje: mažametį auklėtoja sužalojo šepečiu“ (www.tv3.lt) paskelbti komentarai); viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) buvo žinoma, kad komentaro „ Vieša paslaptis Vėžaičiuose, kad ši auklėtoja turi problemų su alkoholiu. Dažnai galima aptikti su kvapeliu“ autorius nėra seniūnas L.

L.; kaip matyti iÅ¡ skaitytojų komentarų į šį po publikacija „Šokiruojantis incidentas darželyje: mažametį auklėtoja sužalojo Å¡epečiu“ (www.tv3.lt) paskelbtÄ komentarÄ , dalis jų komentaro autoriumi palaikė Vėžaičių seniÅ«nÄ (pvz.: „Mikas: O jus kaip seniÅ«nas žinodamas apie tai kodėl nesiemet jokiu priemonių“, 2016-02-13 22:26:11); nurodytos ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės, komentarų vertinimas leido suprasti, kodėl vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė tokiÄ konstatuojamojo pobÅ«džio informacijÄ , teigiančiÄ , kad komentaro autorius nėra seniÅ«nas L.

L., o komentaras pateiktas seniūno L. L. vardu, t. y., kaip seniūno L. L. nuomonė;

3) ginčo informacija (teiginys) nėra susijusi su pareiškėju, jo garbės ir orumo gynimu, kadangi informacija (žinia) yra ne apie jį, o yra dalis Publikacijos temos (asmenų komentavimo viešojoje erdvėje be atsakomybės) tyrimo išvadų;

4) iÅ¡ spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sÄ Å¾iningai, todėl tyrimo metu buvo vertinta visuma gautos ir surinktos informacijos, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad iÅ¡vada buvo priimta neanalizuojant visų komentarų ar ne visų komentarų kontekste, yra nepagrįsta Nesutinka dėl pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytu argumentu, kad atsakovė Sprendime neteisingai įvertino ginčo informacijÄ (teiginį): „ Incidento nebÅ«tų, jeigu visi komentarai bÅ«tų anoniminiai arba pasiraÅ¡yti iÅ¡galvotais vardais“ kaip nuomonės sklaidÄ , kadangi :

1) informacijos (saviraiškos) laisvė suteikia teisę viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) informuoti apie įvykius, pateikti savo požiūrį, komentarus ir išvadas apie įvykius, faktus ir asmenis;

2) pareiškėjas pats nekonkrečiai ir dviprasmiškai argumentuoja, kad ginčo informacija (teiginys) yra konstatuojamojo pobūdžio informacija, bet taip pat teigia, kad tai yra autorės nuomonė;

3) pareiškėjo argumentas, kad slapyvardžiai yra išgalvoti yra būtent jo paties pozicija (liudijimas), pateikta ikiteisminiame tyrime, kurio metu buvo nustatyta, kad komentarai buvo pasirašomi realiais asmenų vardais ir pavardėmis (V. Ž., V. G.);

4) įvertinus Publikacijos kontekstÄ , teksto sandarÄ , teiginio (sakinio) konstrukcijÄ , loginį ryšį, akivaizdu, kad buvo paskelbtas vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) vertinimas, požiÅ«ris į publikacijoje apraÅ¡omÄ Ä¯vykį (piliečių V. G., V. Ž. pretenzijas dėl komentarų po publikacija „Šokiruojantis incidentas darželyje: mažametį auklėtoja sužalojo Å¡epečiu“ (www.tv3.lt), dėl to vykusį ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo Å¡meižimo visuomenės informavimo priemonėje ir jo baigtį), o pagal VIÄ® 2 straipsnio 36 dalį tokia informacija laikytina nuomonės raiÅ¡ka;

5) tyrimo metu buvo teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad nuomonė turi faktinį pagrindÄ (iÅ¡sakyta dėl minėto įvykio) ir reiÅ¡kiama etiÅ¡kai (leksika nėra įžeidaus ar menkinančio pobÅ«džio), vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo pakankamai duomenų iÅ¡reikÅ¡ti tokiÄ nuomonę, todėl tokios ginčo informacijos (teiginio) sklaida neperžengia teisės į saviraiÅ¡kos laisvę. PraÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus, jog atsakovė neteisingai įvertino, kad Publikacijoje paskelbta informacija nepriskirtina neigiamÄ poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, nes :

1) pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad Publikacijoje yra naudojami duomenys, kurie yra susiję su pareiÅ¡kėju ir jo Å¡eimos nariais; atsižvelgiant į tai, kaip pareiÅ¡kėjas formulavo skundÄ atsakovui, Publikacijoje paskelbta informacija, galimai susijusi su jo nepilnamečio vaiko asmens duomenimis, buvo įvertinta VIÄ® įtvirtintų nuostatų (17 str.), Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vieÅ¡osios informacijos poveikio įstatymo nuostatų (6 str.) aspektu;

2) pareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodo naujÄ informacijÄ (motyvus), kurie nebuvo pateikti skunde atsakovui ( teigia, kad ikiteisminio tyrimo duomenų, apklausos informacijos, motyvų citavimas, taip pat ir informacija apie nepilnametį asmenį, jo lytį, lankomÄ ugdymo įstaigÄ yra ženkliai perteklinis, kad po Publikacijos pasirodymo, komentarÄ pateikė ir pareiÅ¡kėjo sÅ«naus darželio auklėtoja N. G., palikdama neigiamÄ atsiliepimÄ apie jo Å¡eimÄ , kuris parodė, kad Publikacijos skaitytojai buvo suklaidinti dėl neteisingos informacijos paskleidimo);

3) Publikacijoje paskelbta informacija, galimai susijusi su jo nepilnamečio vaiko asmens duomenimis, buvo įvertinta pagal įstatymus, atsižvelgiant į tai, kaip pareiÅ¡kėjas formulavo skundÄ atsakovei ir Sprendime buvo nustatyta, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Publikacijoje paskelbta informacija priskirtina neigiamÄ poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, kadangi paskelbta informacija yra apie pareiÅ¡kėjo, o ne apie nepilnamečio jo vaiko elgesį, jokių tiesioginių nepilnamečio asmens duomenų nebuvo atskleista. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad atsakovė Sprendime neteisingai nustatė, kad ginčo informacija (teiginiai) nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ pagal VIÄ® 14 straipsnį, nes :

1) pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas 2016 m. balandžio 7 d. nutarimu buvo nutrauktas, tačiau tokio nutarimo priėmimas nereiškia asmens išteisinimo;

2) apie aukščiau paminėtÄ Ä¯vykį ir atsakomybę už komentavimÄ interneto erdvėje buvo paskelbta Publikacija, kurioje buvo paskelbta ginčo informacija (teiginiai), susijusi su įvykiu; vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo teisę informuoti visuomenę apie įvykusį ikiteisminį tyrimÄ , todėl tokios informacijos (ginčo teiginių) sklaidai buvo teisėtas visuomenės interesas ir pareiÅ¡kėjo sutikimo vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) neprivalėjo gauti, o pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčiai dėl privatumo nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsti, nes visuomenės poreikis žinoti informacijÄ , susijusiÄ su teisingumo vykdymu, yra prioritetinis prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisę į privatų gyvenimÄ ;

3) vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) gina vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kelia problemas dėl atsakomybės už komentavimÄ , atskleidžia situacijas, nuÅ¡viečia įvykius, dėl kurių yra įvykę ikiteisminiai tyrimai, kuomet dėl asmenų, Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjo elgesio, veiksmų, valstybė (teisėsaugos institucijos) turi imtis baudžiamojo persekiojimo. Nurodo nesutinkanti ir su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, susijusiu su atsakovo Sprendime padaryta iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjui suteiktos teisės pasisakyti, kadangi :

1) VIĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių; Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais;

2) nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ aplinkybę dėl teisės pasisakyti nesuteikimo, buvo atliktas kompleksinis vertinimas, atsižvelgta į ginčo informacijÄ (teiginius), pačiÄ PublikacijÄ , jos kontekstÄ , vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesį, į tai, kad jam buvo suteikta teisė iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ (nuomonę) dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos, bet jis Å¡ia teise nepasinaudojo;

3) pareiÅ¡kėjo nuomonė (pozicija) dėl Publikacijoje apraÅ¡yto įvykio, susijusio su pareiÅ¡kėjo komentavimu vieÅ¡oje erdvėje, yra atskleista, todėl tai taip patvirtina, kad bÅ«tinybės kreiptis į pareiÅ¡kėjÄ ir pateikti jo nuomonę papildomai Publikacijoje nebuvo bÅ«tinybės; tyrimo metu, vertinant vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesį, jo bendravimÄ su pareiÅ¡kėju, nekilo abejonių dėl jo sÄ Å¾iningumo, paaiÅ¡kinimų nepatikimumo; VIÄ® 8 straipsnis leidžia vieÅ¡osios informacijos rengėjams (skleidėjams) iÅ¡saugoti informacijos Å¡altinio paslaptį, todėl atsakovės reikalavimas vieÅ¡osios informacijos rengėjui (skleidėjui) atskleisti asmenį, kuris teikė informacijÄ dėl pareiÅ¡kėjo nenoro vieÅ¡osios informacijos rengėjui (skleidėjui) teikti pozicijÄ (nuomonę) dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos, bÅ«tų neteisėtas.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad ginčo informacija (teiginys): „Šmeižė vėžaitiÅ¡kius“ pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principÄ , nes pareiÅ¡kėjas skunde teismui kelia naujus reikalavimus (dėl nekaltumo principo pažeidimo Publikacija), kurie nebuvo nurodyti jo teiktame skunde atsakovei. PraÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo teiginius, kad Publikacija buvo užsakyta, tendencinga, skirta jį sumenkinti, nes vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) atsakovei tiriant pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė ir neslėpė, kad į VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“ redakcijÄ buvo kreiptasi nukentėjusiojo V.

G. su praÅ¡ymu informuoti visuomenę apie įvykį, susijusį su pareiÅ¡kėju. Atsakovė priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ , atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl jis turi bÅ«ti paliktas galioti (b. l. 42–49). Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos laiko nepagrįstu (b. l. 38).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (SK-49) SPR-76, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas dėl publikacijoje „Ar galime komentuoti be jokios atsakomybės?“ (www.mano-gargzdai.lt, 2016-11-03) paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimais, byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 3 d. interneto tinklapyje www.mano-gargzdai.lt buvo paskelbta A. R. publikacija „Ar galime komentuoti be jokios atsakomybės?“ (b. l. 7-10). PareiÅ¡kėjas, manydamas, jog dalis Publikacijoje paskelbtos informacijos neatitinka tikrovės, atskleidžia privataus gyvenimo faktus, vieÅ¡ina informacijÄ apie nepilnametį asmenį, 2016 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu kreipėsi į VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“, praÅ¡ydamas interneto tinklapyje www.mano-gargzdai.lt paskelbti jo nurodyto turinio paneigimÄ ir iÅ¡ Publikacijos paÅ¡alinti cituojamÄ ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį, susijusiÄ su asmens duomenimis ir privataus gyvenimo informacija (b. l. 11-13).

VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“ 2016 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu pranešė pareiÅ¡kėjui, kad nesutinka su jo reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , todėl jis nebus tenkinamas. PareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad Publikacija buvo parengta remiantis įsiteisėjusiame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytais faktais, kurie nėra konfidencialÅ«s ar slapti. Pažymėjo, kad VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“ taip pat negali paneigti minėtame straipsnyje pateiktos trečiųjų asmenų nuomonės ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui kreiptis tiesiogiai į tokios nuomonės/teiginių autorius.

Kadangi su pareiÅ¡kėju buvo bandyta ne kartÄ susisiekti, siekiant iÅ¡girsti jo pozicijÄ minėtu klausimu, tačiau to padaryti nepavyko, jam pasiÅ«lyta galimybė nemokamai paskelbti savo nuomonę portale www.mano-gargzdai.lt (b. l. 14). PareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 20 d. skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, praÅ¡ydamas :

1) įvertinti, ar Publikacijoje suformuoti teiginiai „Klaipėdos rajono Vėžaičių miestelio gyventojai - bendruomenės pirmininkas V. G. ir seniÅ«nijos darbuotoja V. Ž. - žino, kÄ reiÅ¡kia susidurti su Å¡meižikiÅ¡ku komentavimu internetinėje erdvėje. Jie Å¡ių metų pradžioje tapo tokio komentavimo aukomis“, „SeniÅ«no L. L. vardu buvo paraÅ¡yta: „ VieÅ¡a paslaptis Vėžaičiuose, kad Å¡i auklėtoja turi problemų su alkoholiu. Dažnai galima aptikti su kvapeliu“, „Incidento nebÅ«tų, jeigu visi komentarai bÅ«tų anoniminiai arba pasiraÅ¡yti iÅ¡galvotais vardais“ ir vieno skyriaus antraÅ¡tė „Šmeižė vėžaitiÅ¡kius“ nepažeidžia VIÄ® įtvirtintų nuostatų;

2) nustačius pažeidimus, įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ ir skleidėjÄ VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“;

3) įpareigoti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ ir skleidėjÄ VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“ paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ bei paÅ¡alinti iÅ¡ straipsnio tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ bei informacijÄ , susijusiÄ su nepilnamečio asmens duomenimis;

4) Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimÄ nustatyta tvarka paskelbti vieÅ¡ai (b. l. 15-17). PareiÅ¡kėjas Tarnybai pateiktame skunde skundėsi tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį Publikacijoje pateikimu, pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos narių asmeninio gyvenimo informacijos neteisėtu atskleidimu, jam nesuteikta galimybės pasisakyti. VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“ 2017 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu (Tarnyboje gautas 2017 m. balandžio 18 d.) pateikė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjo 2017 m. kovo 20 d. skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, prie jų pridėdama Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. balandžio 7 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 63-68).

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (SK-49) SPR-76 pareiškėjo skundas dėl publikacijoje „Ar galime komentuoti be jokios atsakomybės?“ (www.mano-gargzdai.lt, 2016-11-03) paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu (b. l. 18-26). Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. (SK-49) S-494 (b. l. 70). Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjo skundo dėl ŽEI priimto Sprendimo nagrinėjimas nėra pakartotinis pareiškėjo Tarnybai pateikto skundo nagrinėjimas, o jau priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas.

Minėta, jog Publikacija buvo paskelbta 2016 m. lapkričio 3 d. interneto tinklapyje www.mano-gargzdai.lt. Kaip matyti iš Publikacijos turinio, joje viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) aprašo įvykį, kuomet po TV3 televizijos parengto reportažo tv3.lt portale pasirodė publikacija „Šokiruojantis incidentas darželyje: mažametį auklėtoja sužalojo šepečiu“, pacituojant dėl jos pateiktus trijų asmenų žeminančio turinio komentarus su komentatorių vardais ir pavardėmis - V.

Ž., V. G. ir seniÅ«no L. L.. Publikacijoje nurodyta, kad V. Ž. ir V. G. kreipėsi į policijÄ dėl to, kad nežinomas asmuo žeminančio turinio komentarais žeidžia garbę ir orumÄ . Toliau Publikacijoje pateikiamas ikiteisminį tyrimÄ atlikusio Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro S. G. komentaras apie tai, kad tyrimo metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog abu komentarai buvo paraÅ¡yti iÅ¡ to paties IP adreso, priklausančio O. Č., gyvenančio tame pačiame kaime, kaip ir nurodytų komentarų autoriai, kuris apklaustas patvirtino, jog tai padarė jis, asmenų vardai ir pavardės pasirinkti visiÅ¡kai atsitiktinai ir tai neturi nieko bendro su realybėje egzistuojančiais asmenimis, o to motyvas – jo sÅ«nus lanko minėtÄ darželį ir jį labai nustebino darželio direktorės pozicija dėl Å¡io įvykio.

Po pateiktos V. G. nuomonės Å¡iuo klausimu, pateiktas minėto prokuroro pasakojimas dėl tvarkos, kaip vyksta tyrimas dėl Å¡meižimo, kokiomis priemonėmis tai nustatinėjama, kokia galima tokio tyrimo baigtis nustačius apÅ¡meižusį asmenį, kokios yra nukentėjusiųjų teisės kreipiantis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, taip pat jo samprotavimas apie atsakomybės už tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ neiÅ¡vengiamumÄ . Publikacijos pabaigoje nurodyta, jog portalas ne kartÄ bandė susisiekti su O.

Č., tačiau to padaryti nepavyko (b. l. 7-8). Ginčo teisiniams santykiams aktualios Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) nuostatos bei teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatyme, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vieÅ¡osios informacijos poveikio įstatyme (toliau – NANVIPÄ®). Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų iÅ¡raiÅ¡kos ir informacijos laisvę, o EŽTK 10 straipsnio 1 dalyje - teisė į saviraiÅ¡kos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealÄ , taip pat jos, kaip bÅ«tinos prielaidos demokratijai sukurti ir iÅ¡saugoti, vaidmenį (1995 m. balandžio 20 d. nutarimas, 1997 m. vasario 13 d. nutarimas, 2002 m. spalio 23 d. nutarimas ir kt.).

Pagal Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį žmogaus orumui suteiktas konstitucinės vertybės statusas, o iÅ¡ Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad saviraiÅ¡kos ir informacijos laisvė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti ribojama siekiant užtikrinti pusiausvyrÄ su kitomis konstituciÅ¡kai reikÅ¡mingomis individo ar visos visuomenės teisėmis ar teisėtais interesais. Pasisakydama dėl visuomenės informavimo priemonės sÄ Å¾iningumo bei saviraiÅ¡kos laisvės, teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas.

Å ia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Konstitucijoje ir įstatymuose. VieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrÄ pareigÄ visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumÄ . VIÄ® 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, Å¡iame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.

Å io įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kÅ«rybos, religijos ir sÄ Å¾inės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratijÄ , visuomenės atvirumÄ , skatina visuomenės pilietiÅ¡kumÄ ir valstybės pažangÄ , stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbÄ , tautinę kultÅ«rÄ ir dorovę.

Aptariamo straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Pagal VIÄ® 19 straipsnio 2 dalį, kurios taikymas taip pat aktualus nagrinėjamos bylos kontekste, draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ . Vadovaujantis VIÄ® 22 straipsnio 8 dalies 2 punktu, vieÅ¡osios informacijos rengėjai privalo bÅ«ti objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, taip pat neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (4 punktas).

VIÄ® 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje, taip pat vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Apibendrintai pažymėtina, kad Konstitucijos 25 straipsnio bei EŽTK 10 straipsnio turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad saviraiÅ¡kos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali bÅ«ti ribojama tik įstatymuose aiÅ¡kiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciÅ¡kai reikÅ¡mingas vertybes, pats ribojimas turi bÅ«ti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1500/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016).

Taip pat teigtina, jog teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiÅ¡kos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasis nuostatos, kad Å¡ios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams. ŽEI Sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad Publikacijoje paskelbta skundžiama informacija (žinios): „Klaipėdos rajono Vėžaičių miestelio gyventojai - bendruomenės pirmininkas V. G. ir seniÅ«nijos darbuotoja V. Ž. - žino, kÄ reiÅ¡kia susidurti su Å¡meižikiÅ¡ku komentavimu internetinėje erdvėje.

Jie Å¡ių metų pradžioje tapo tokio komentavimo aukomis“; „Šmeižė vėžaitiÅ¡kius“ atitinka tikrovę, nes tokie faktai tikrovėje egzistavo, įvykiai klostėsi taip, kaip skelbiama vieÅ¡ai, pareiÅ¡kėjo poelgiai vertinami adekvačiai įvykusiems faktams, o Publikacijos pastraipos pavadinimas „Šmeižė vėžaitiÅ¡kius“ yra konstatuojamojo pobÅ«džio informacija, todėl VIÄ® nuostatų pažeidimų nekonstatuota. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria Å¡ioms iÅ¡vadoms, kadangi iÅ¡ į bylÄ pateikto Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. balandžio 7 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-09445-16 (toliau – Nutarimas), kuriuo priimant sprendimÄ vadovavosi ir ŽEI, matyti, jog Nutarimu, be kita ko, buvo nustatyta, kad tv3.lt portale po straipsniu „Šokiruojantis incidentas darželyje: mažametį auklėtoja sužalojo Å¡epečiu“ 2016 m. vasario 12 d. 22:06:44 val.

V. Ž. ir 2016 m. kovo 13 d. 00:14:09 val. V. G. vardu buvo paraÅ¡yti žeminančio turinio komentarai, kurių jie patys nerašė, o buvo nustatyta, kad Å¡ių asmenų vardu žeminančio turinio komentarus parašė bÅ«tent O. Č. (b. l. 65-68). Tai patvirtina Publikacijoje nurodytų faktų realų egzistavimÄ , kas duoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Publikacijoje buvo paskelbta ne nuomonė, o informacija – paskelbti faktai atitiko tikrovę ir Å¡i žinia nebuvo melaginga, kaip kad teigia pareiÅ¡kėjas.

Teismas taip pat pritaria Tarnybos Sprendime padarytai išvadai, kad Publikacijoje pateikiama ginčijama informacija (teiginys): „Seniūno L. L. vardu buvo parašyta: „ Vieša paslaptis Vėžaičiuose, kad ši auklėtoja turi problemų su alkoholiu. Dažnai galima aptikti su kvapeliu“ yra konstatuojamojo pobūdžio, nurodanti, kad komentaras buvo pasirašytas seniūno L. L. vardu, todėl pagal VIĮ 2 straipsnio 86 dalį laikytina žinia. Kadangi iš Publikacijos konteksto akivaizdu, jog paminėtas teiginys yra tik apie tai, kad pacituoto komentaro autorius nebuvo seniūnas L.

L., o vieÅ¡osios informacijos rengėjas paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Å¡iÄ informacijÄ dėl po tv3.lt portale paskelbtu straipsniu nurodyto komentaro autoriaus tapatybės neatitikimo pateikė Vėžaičių bendruomenės pirmininkas V. G., o dalis skaitytojų, sprendžiant iÅ¡ jų reakcijos, komentarų autoriumi palaikė Vėžaičių seniÅ«nÄ , darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ tokios informacijos (teiginio) sklaidai.

Kadangi minėtame teiginyje pateikta informacija nebuvo susijusi pareiÅ¡kėju, o į TarnybÄ pats L. L. su skundu dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos nesikreipė, pagrįstai buvo pripažinta, kad VIÄ® nuostatų pažeidimų nebuvo nustatyta. VIÄ® 2 straipsnio 36 dalis apibrėžia nuomonės sÄ vokÄ â€“ visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjo Tarnybai skųsta informacija (teiginys) „Incidento nebÅ«tų, jeigu visi komentarai bÅ«tų anoniminiai arba pasiraÅ¡yti iÅ¡galvotais vardais“ buvo paskelbtas vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) vertinimas, požiÅ«ris į publikacijoje apraÅ¡omÄ Ä¯vykį, sprendžia, jog tokia informacija laikytina nuomonės raiÅ¡ka ir jos sklaida neperžengia teisės į saviraiÅ¡kos laivę, todėl sprendžia, jog pagrįstai Å¡i informacija (teiginys), atsižvelgiant į paminėtÄ teisinį reguliavimÄ ir teiginio prasmę, Sprendime buvo įvertinta tinkamai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, sutinka su ginčijame Sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir skleidėjas informacijos (saviraiÅ¡kos) laisvės ribų nagrinėjamu atveju neperžengė, todėl nėra pagrindo Publikacijoje paskelbtÄ informacijÄ vertinti kaip tikrovės neatitinkančiÄ , žeminančia pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ . Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, jog pareiÅ¡kėjo įvardinta Publikacijos įtaka visuomenės nuomonei yra vertintina kaip pareiÅ¡kėjo subjektyvi nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip pagrįstai nurodė ŽEI, nagrinėjamu atveju Publikacijoje pateikta informacija yra vieÅ¡o intereso objektu, įvykiai apraÅ¡yti objektyviai, vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas), rinkdamas, analizuodamas ir apibendrindamas panaudotÄ medžiagÄ , rėmėsi gauta informacija ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių pareiÅ¡kėjas neginčijo, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamus teiginius paskelbęs vieÅ¡osios informacijos rengėjams (skleidėjams) bÅ«tų peržengęs informacijos (saviraiÅ¡kos) laisvės ribas, bÅ«tų veikęs nesÄ Å¾iningai ar bÅ«tų paskleidęs tikrovės neatitinkančiÄ , klaidinančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , nes joje pateikti duomenys nėra iÅ¡kraipyti, užgaulÅ«s, skleidžiantys dezinformacijÄ , įžeidžiantys ar žeminantys.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog Publikacijoje buvo naudojami duomenys, susiję su jo ir jo Å¡eimos narių, tame tarpe nepilnamečio vaiko asmeninio gyvenimo informacija, kadangi buvo cituojama informacija apie nepilnametį asmenį, jo lytį, lankomÄ ugdymo įstaigÄ buvo ženkliai perteklinė. VIÄ® 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai bÅ«tų apsaugoti nuo neigiamÄ poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios vieÅ¡osios informacijos.

Priskyrimo Å¡iai informacijai kriterijus nustato NANVIPÄ® (VIÄ® 17 str. 2 d.). Å io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neigiamÄ poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia vieÅ¡oji informacija, kuri gali bÅ«ti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi, o 2 dalyje yra įvardijama, kokia vieÅ¡oji informacija yra priskiriama tokiai informacijai. Be to, NANVIPÄ® 6 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti neigiamÄ poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiÄ informacijÄ , susijusiÄ su asmens duomenimis.

Kaip matyti iÅ¡ Publikacijos turinio, joje nebuvo paskelbta jokių duomenų nei apie pareiÅ¡kėjo nepilnamečio vaiko elgesį, nei apie nepilnamečio asmens duomenis. Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir Publikacijos turinį, pripažintina, kad Sprendime pagrįstai buvo nustatyta, kad joje paskelbta informacija nepriskirtina neigiamÄ poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, todėl Ä®statymo nuostatos nepažeistos. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė nesutinkantis su Sprendime padaryta iÅ¡vada, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo teisę Publikacijoje informuoti visuomenę apie įvykusį ikiteisminį tyrimÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatų gyvenimÄ , nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl jo duomenų citavimas buvo perteklinis, be to, užsakę PublikacijÄ subjektai tendencingai siekė sumenkinti jo reputacijÄ aplinkinių tarpe, nors iki Å¡iol į teismÄ privataus kaltinimo tvarka nesikreipė. Konstitucijoje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, iÅ¡ kurio kyla asmens teisė į privatumÄ . Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens teisė į privatumÄ apima privatų, Å¡eimos ir namų gyvenimÄ , asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputacijÄ , asmeninių faktų slaptumÄ , draudimÄ skelbti gautÄ ar surinktÄ konfidencialiÄ informacijÄ ir kt.

Kartu Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymima, kad žmogaus teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumÄ , galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai ).

VIÄ® 14 straipsnis nustato, kad rengiant ir platinant vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ , privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobÅ«džio informacijos apsaugÄ , o tokiÄ informacijÄ galima skelbti tik tuomet, jei tas žmogus sutinka, iÅ¡skyrus atvejus, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, kai ji yra pateikiama vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ arba Å¡i informacija atskleidžia visuomeninę reikÅ¡mę turinčias privataus Å¡io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Analizuojant Å¡iame straipsnyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , paminėtina ir VIÄ® 2 straipsnio 44 dalis, nustatanti, kad „privataus pobÅ«džio informacija“ – tai žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ užtikrinimo požiÅ«riu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo Å¡eimos gyvenimÄ , jo sveikatÄ ir kt. To paties straipsnio 45 dalyje nurodyta, kad „privatus gyvenimas“ suprantamas kaip asmeninis žmogaus, jo Å¡eimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kuriÄ sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo Å«kinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatÄ , privatus susiraÅ¡inėjimas ar kitoks ryÅ¡io palaikymas, fizinio asmens pažiÅ«ros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

Ginant asmens teisę į privatų gyvenimÄ , kyla dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimÄ ir visuomenės teisės žinoti (teisės skleisti informacijÄ ) konfliktas, todėl kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros. Vertindama Publikacijoje paskleistÄ informacijÄ ir visuomenės teisę žinoti apie įvykusį ikiteisminį tyrimÄ dėl įžeidžiančių komentarų skelbimo prisistatant kitų, realiai egzistuojančių asmenų vardais ir pavardėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog rengiant ir skleidžiant tokiÄ informacijÄ , nebuvo peržengtos vieÅ¡osios informacijos rengėjo saviraiÅ¡kos teisės realizavimo ribos, o paskleistos pareiÅ¡kėjo privataus gyvenimo aplinkybės dėl atlikto ikiteisminio tyrimo yra proporcingos visuomenės interesui žinoti, be kita ko, atsižvelgiant ir į informacijos apie korektiÅ¡ko komentavimo vieÅ¡ojoje erdvėje aktualumÄ .

Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ŽEI priimtame Sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo teisę informuoti visuomenę apie įvykusį ikiteisminį tyrimÄ be pareiÅ¡kėjo sutikimo, nes tokios informacijos gavimas yra visuomenės teisė ir yra prioritetinė prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisę į privatų gyvenimÄ . PareiÅ¡kėjas nesutinka su Sprendime padaryta iÅ¡vada, kad jam buvo suteikta teisė pasisakyti, tačiau jis Å¡ia teise nepasinaudojo, kadangi tokia teisė jam nebuvo suteikta iki Publikacijai pasirodant vieÅ¡ojoje erdvėje, o vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepateikė jokių įrodymų apie bandymus susisiekti telefonu ar per trečiuosius asmenis.

Kaip minėta, 2016 m. lapkričio 3 d. Publikacijoje buvo nurodyta, jog portalas ne kartÄ bandė susisiekti su O. Č., tačiau to padaryti nepavyko. 2016 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ (skleidėjÄ ), praÅ¡ydamas paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , į šį praÅ¡ymÄ jam buvo atsakyta 2016 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog nepavykus su juo susisiekti ir iÅ¡girsti nuomonės dėl Publikacijos, jam suteikiama galimybė nemokamai paskelbti savo nuomonę Å¡iuo klausimu portale www.mano-gargzdai.lt.

Kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) Tarnybai teiktų paaiÅ¡kinimų, jis nurodė, jog Vėžaičių bendruomenės pirmininkas V. G., kuris kreipėsi į redakcijÄ su praÅ¡ymu informuoti visuomenę apie komentarus, nurodė, jog pareiÅ¡kėjas dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (Å¡iuos duomenis patvirtina duomenys iÅ¡ LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklapio, b. l. 61). VÅ¡Ä® „Mano Gargždai“ nurodė, kad paieÅ¡kos sistemoje nurodytu telefonu straipsnio autorei su pareiÅ¡kėju susisiekti nepavyko, jo kontaktus buvo bandoma gauti per jo bendradarbį, kuris atsisakė juos pateikti.

Ä®vertinusi vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) pastangas ir siekį suteikti pareiÅ¡kėjui galimybę pasisakyti, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ŽEI Sprendime pagrįstai nurodė, jog tiek Publikacijos tekstas, tiek vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad su pareiÅ¡kėju buvo bandoma susisiekti, tačiau tai nepavyko, o po ginčo Publikacijos paskelbimo pareiÅ¡kėjui taip pat buvo suteikta teisė iÅ¡sakyti savo pozicijÄ (nuomonę) dėl joje paskelbtos informacijos, tačiau jis Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad VIÄ® nuostatų, susijusių su atsakymo teisės/ nuomonių įvairovės užtikrinimu, įtvirtintų VIÄ® 15 straipsnyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pažeidimų nenustatyta.

Dėl pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡sakytų argumentų, susijusių su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, teismas nepasisako, nes Å¡is argumentas nebuvo nurodytas ir juo nebuvo remiamasi pareiÅ¡kėjui teikiant skundÄ Tarnybai, todėl vertinti skundžiamo Sprendimo Å¡iuo aspektu nėra pagrindo. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ Å½EI rėmėsi visa skundo nagrinėjimui aktualia informacija, atsižvelgė į Publikacijos kontekstÄ , teksto sandarÄ , sakinių konstrukcijas, jų loginius ryÅ¡ius, Sprendime nuosekliai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė, kuo grindžiamos padarytos iÅ¡vados, kokie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo teismui pateiktame skunde nėra pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų ŽEI iÅ¡tirtus duomenis ir informacijÄ vertinti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjo tinkamai taikydama Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius vieÅ¡osios informacijos skleidimo reikalavimus, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas skundu teismui Tarnybos Sprendimo ydingumo neįrodė. Atitinkamai skundžiamas Tarnybos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiÅ¡kėjo nurodytais motyvais bei įpareigoti ŽEI iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2017 m. kovo 20 d. skundÄ nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo O. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai ArÅ«nas Kaminskas Jolita Rasiukevičienė Milda Vainienė