3f0bf39a-fa7d-4306-9d1b-aae2c0352652 · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr.e2-360-985/2020 (Proceso Nr. 2-28-3-03645-2019-5) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.;3.2.3.1.;3.2.6.1. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 9 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant Dainorai VaitiekÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. A. B., jo įgaliotai atstovei Z. T. B., advokatei AuÅ¡rai Bračiulienei, atsakovui V. L., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, atsakovei E. L., jos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. A. B. ieÅ¡kinį atsakovams V. L. ir E. L. dėl savininko teisių gynimo, institucijos teikiančios byloje iÅ¡vadas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. Ieškovas ieškiniu prašo:

1) įpareigoti atsakovus perkelti tujas, lazdynus ir kitus medžius bei pagalbinio Å«kio pastatÄ , esančius SB (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini), 3 m atstumu nuo J. A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) k. v., esančio SB (duomenys neskelbtini), ribos per 15 d. nuo sprendimo įsigaliojimo dienos;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas vakarų pusėje ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype be ieškovo sutikimo, pažeidžiant įstatymus, nustatančius medžių, krūmų sodinimo ir statinių statymo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų, yra pasodinti medžiai ir krūmai (tujos, lazdynai, vyšnios) ir pastatytas statinys.

Tujos, lazdynai ir vyÅ¡nia užaugo ir pusė dienos žemės sklype užstoja saulę, bÅ«na pavėsis, medžių Å¡aknys pereina į sodo pusę, dėl ko blogai auga žemės sklype auginami augalai - daržovės, uogos, gėlės. Prie pat žemės sklypų ribos, be ieÅ¡kovo sutikimo, yra pastatytas atsakovui priklausantis statinys - pagalbinio Å«kio pastatas. Pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ jis priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau jis turėtų stovėti 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o ne prie pat sklypo ribos.

Statinys, esantis prie pat sklypo ribos, pažeidžia ieÅ¡kovo teises, nes statinys ir Å¡alia esantis aukÅ¡tas jazmino krÅ«mas taip pat užstoja Å¡viesÄ , palaiko per didelę drėgmę sodo namelyje. Kreipėsi pagalbos į Marijampolės savivaldybės administracijÄ 2016-05-19 ir 2016- 09-20, tačiau padėtis nepagerėjo. Atsakovas tik patrumpina medžių Å¡akas, ir niekas dėl to nepasikeičia, nes medžių Å¡akos vėl užauga. 2017-06-22 parašė pretenzijÄ dėl medžių, krÅ«mų ir statinių perkėlimo reikiamu atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, nurodant trÅ«kumus paÅ¡alinti iki 2017-07-15, tačiau pažeidimai nebuvo paÅ¡alinti.

EsamÄ faktinę padėtį parodo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo medžiaga.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovui ir jo sutuoktinei E. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas ribojasi su ieÅ¡kovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) k.v., esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažįsta faktÄ , kad jam ir sutuoktinei priklausančiame žemės sklype auga tujos bei kiti sumedėję augalai, kurie pasodinti mažesniu nei trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos.

Å iuos augalus atsakovas yra pasodinęs prieÅ¡ daugiau kaip 10 metų. Tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovai negali reikalauti perkelti tujas, lazdynus ir kitus medžius 3 m atstumu nuo J. A. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, nes tokio teisių gynimo bÅ«do įstatymas nenumato. Civilinio kodekso 4.42 straipsnyje yra nurodyta: „1. Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krÅ«mų, kitų augalų Å¡aknis ir Å¡akas, esančias jo žemės sklype, prieÅ¡ tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininkÄ ir nustatęs terminÄ jas paÅ¡alinti, bet per nustatytÄ terminÄ nesulaukęs jų paÅ¡alinimo.

Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krÅ«mų, kitų augalų Å¡aknys ir Å¡akos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypÄ . Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krÅ«mų Å¡akų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, Å¡akų ir Å¡aknų, esančių jo žemės sklype.“ Pažymėtina, kad atsakovo žemės sklype augančių tujų ir kitų krÅ«mų Å¡akos nėra įsiterpusios į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

Augalų Å¡akos, esančios ties ieÅ¡kovo žemės sklypu, netrukdo ieÅ¡kovui naudoti žemės sklypÄ . O net jeigu ir trukdytų, tai tokiu atveju ieÅ¡kovas, remdamasis CK 4.42 straipsnio 1 dalimi galėtų nupjauti ir pasilikti sau atsakovo žemės sklype augančių medžių, krÅ«mų, kitų augalų Å¡aknis ir Å¡akas, kurios yra jo žemės sklype, bet neturėtų teisės reikalauti perkelti pačius augalus per tris metrus nuo sklypo ribos.

4. Atsakovas atsiliepime dėl statinio, nurodė, kad pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.

Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimÄ nustatantys teisės aktai. Ginčo statinys yra pastatytas 2004 metais. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija (Valstybės žinios, 2013-07-16, Nr. 76-3841). Minėto įstatymo 23 straipsnyje buvo nurodyta: „1. StatybÄ leidžiantys dokumentai yra: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naujÄ statinį; ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ ; kitais, negu Å¡ios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Å¡io Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai; <...> Å io straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iÅ¡ kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti raÅ¡ytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar vieÅ¡ojo administravimo subjektams nepateikė savo raÅ¡ytinių pretenzijų, skundų, praneÅ¡imų dėl statinio statybos.

Å ios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai raÅ¡ytinį sutikimÄ privaloma gauti iÅ¡ valstybinės žemės patikėtinio“. IeÅ¡kovas per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikė savo raÅ¡ytinių pretenzijų, skundų, praneÅ¡imų dėl statinio statybos, todėl laikoma, kad ieÅ¡kovo, kaip gretimo sklypo savininko, sutikimas tapo neprivalomas. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas visada gerai sutarė, ieÅ¡kovas niekada atsakovui nėra prasitaręs, kad yra nepatenkintas dėl atsakovo sodinių ar statinio.

Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paties ieškovo pastatas yra arčiau nei 1 metras nuo bendros sklypo ribos.

5. Atsakovas atsiliepime dėl ieÅ¡kinio senaties nurodo, kad ginčo statinys yra pastatytas 2004 metais. IeÅ¡kovas bÅ«damas gretimo sklypo savininkas žinojo apie ginčo statinį nuo 2004 m. Taigi ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl ginčo statinio pripažinimo neteisėtai pastatytu prasidėjo 2004 m. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovų reikalavimams dėl ginčo statinio pasibaigė 2014 m., t. y. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, ir Å¡i aplinkybė yra pagrindas atmesti reikalavimÄ dėl įpareigojimo statinį perkelti. Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

6. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nesutikimÄ grindžia tais pačiais motyvais, kuriuos savo atsiliepime yra nurodęs atsakovas V. L..

7. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – PriežiÅ«ros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka Inspekcija. Atitinkamai to paties straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos funkcijas, kurios apima statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimÄ , statybos vykdymo teisėtumo tikrinimÄ , privalomųjų nurodymų pateikti reikalingÄ informacijÄ , dokumentus, paÅ¡alinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimÄ ir kt.

Informuoja, kad Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui vietoje patikrinus pateiktÄ informacijÄ nustatyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), neiÅ¡laikant teisės aktų nustatyto minimalaus atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, pastatytas pagalbinio Å«kio pastatas, kurio užstatymo plotas apie (duomenys neskelbtini) kv. m. Pagal parametrus, nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punkte, toks statinys priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ‚,StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas‘‘ 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad leidimas statyti naujÄ I grupės nesudėtingÄ jį statinį privalomas statant kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje, kurortuose, KurÅ¡ių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymÄ Ä¯traukta į ekologiniu ir kultÅ«riniu požiÅ«riu vertingų upių ar jų ruožų sÄ raÅ¡Ä , Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jei statoma ne sodyboje).

Skunde minimas žemės sklypas, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, nepatenka į minėtas teritorijas, todėl minėto statinio statybai neprivalomas statybÄ leidžiantis dokumentas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, reikalingas gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas statyti statinius mažesniu negu statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytu 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos.

8. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kad medžių ir krÅ«mų veisimÄ sodininkų bendrijų teritorijoje reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad medžius ir krÅ«mus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiÅ«ri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypÄ nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per Å¡ių sklypų ribÄ galima turint raÅ¡ytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimÄ , o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - raÅ¡ytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimÄ .

Sodo sklype aukÅ¡taÅ«giai medžiai, aukÅ¡tesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; Å¡iaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus raÅ¡ytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimÄ . ŽemaÅ«giai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o krÅ«mai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Mažesniais atstumais medžiai ir krÅ«mai gali bÅ«ti sodinami turint raÅ¡ytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimÄ .

Tokie patys atstumai reglamentuoti ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkte. Pagal Å¡io reglamento 9 priedo 6 punktÄ formuojant gyvatvorę, jos aukÅ¡tis sklypo Å¡iaurės, Å¡iaurės rytÄ ar Å¡iaurės vakarų pusėje turi bÅ«ti ne didesnis kaip 1,3 m. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynu- želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiÅ«ra, nepažeisti kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Antstolio Artūro Auglio 2019 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavę protokole Nr. 23/19/4 konstatuota, kad sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) m. nuo tvoros auga vyšnia (Foto Nr. 2, Nr. 3). Prie pat tvor0< pasodintos tujos, kurių aukštis apie 3 m., lazdynas apie 5 m - 6 m. aukščio bei panašaus aukščio jazminas (Foto Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7., Nr.

8. Taip pat prie pat tvoros stovi Å«kio paskirties pastatas (Foto Nr. 8, Nr. 9). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ yra pagrindas konstatuoti, kad pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ medžių pasodinimo vietos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų jų pasodinimo atstumams nuo sklypo ribos. Tačiau siekiant konstatuoti, kad pasodinam medžius nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami medžiai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų bÅ«tina nustatyti medžių sodinimo laikÄ .

9. IeÅ¡kovas ir jo atstovės prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas niekada nėra davęs sutikimo atsakovams sodinti medžius ir statyti statinį prie sklypo ribos. PraÅ¡o įpareigoti perkelti tujų gyvatvorę, vyÅ¡niÄ , lazdynÄ ir jazminÄ , kadangi medžiai užstoja saulę, bÅ«na pavėsis, medžių Å¡aknys pereina į sodo pusę, dėl ko blogai auga augalai. Dėl Å«kio pastato, yra pažaliavusi visa sodo namelio siena, nes nėra vėdinimo, neužtikrinama prieÅ¡gaisrinė sauga.

10. Atsakovai ir jų atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti senatį. Atsakovai nurodė, kad jazminÄ ir 2 tujas sodino dar jo tėvai apie 1992 m., vyÅ¡nia, rieÅ¡utas sodintas apie 2004-2006 m., Å¡akos genimos. IeÅ¡kovas niekada dėl medžių ir statinio pretenzijų nereiÅ¡kė, bet pripažino, kad sutikimo nėra davęs. Statinys pastatytas apie 2006 m., neturint ieÅ¡kovo sutikimo, nes ieÅ¡kovas daug metų atvykdavo tik žolę nusipjaut, sodo sklypas ir ieÅ¡kovo nebuvo sutvarkytas, pagalbiniame pastate laikomi lauko rakandai, statinys be pamatų, pripažino, atsakovas, kad bylos nagrinėjimo metu statinį remontavo.

Statinys be pamatų. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai 11. Ginčas byloje kilęs tarp gretimų sklypų savininkų dėl Å¡alia sklypų ribos esančių želdinių paÅ¡alinimo ir pagalbinio pastato, teigiant, jog nebuvo laikytasi reikalaujamo atstumo iki sklypų ribos. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ savininkas gali pažeistas teises ginti reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį.

12. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktÄ ).

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovui J. A. B. priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini); atsakovams priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini); abiem sklypams atlikti kadastriniai matavimai. Iš antstolio Artūro Auglio 2019 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad šalių sklypai ribojasi iš vakarų pusės, sklypai atskirti vieline tvora. Sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) m nuo minėtos tvoros auga vyšnia; prie pat tvoros pasodintos tujų, kurių aukštis apie 3 m, lazdynas apie 5-6 m aukščio bei panašaus aukščio jazminas; taip pat prie pat tvoros stovi ūkio paskirties pastatas; dalis aviečių, kurios auga netoli tvoros (apie 1 m nuo tvoros) lapų yra pageltę; gyvenamojo namelio, kuris yra sklype (duomenys neskelbtini), siena iš tos pusės, kuri ribojasi su sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra pažaliavusi.

Dėl įpareigojimo perkelti tujas ir kitus medžius 14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo tujos pasodintos daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų, maždaug apie 2006 m. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (2006 m. sausio 1 d., 2009 m. gruodžio 18 d., 2010 m. gegužės 26 d. redakcijos) 9.1 punkte nustatyta, jog normuojami Å¡ie sklypo tvarkymo rodikliai: maksimalus sklypo užstatymo plotas ir tankis – nustatomas pagal Å¡io akto 9 priedÄ .

Å io reglamento 9 priedo 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krÅ«mų sodinimo atstumai turi bÅ«ti: krÅ«mų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m (5,1 punktas); žemaÅ«gių medžių, iÅ¡augančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m (5.2 punktas); kitų medžių – 3 m (5.3 punktas). Pagal Å¡io reglamento 9 priedo 6 punktÄ formuojant gyvatvorę, jos aukÅ¡tis sklypo Å¡iaurės, Å¡iaurės rytų ar Å¡iaurės vakarų pusėje turi bÅ«ti ne didesnis kaip 1,3 m.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2004 m. sausio 7 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. birželio 6 d. redakcijos) medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Sodo sklype medžiai (vaismedžiai) ir krūmai (vaiskrūmiai) sodinami laikantis šių reikalavimų:

1) aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos;

2) žemaūgiai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;

3) krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;

4) sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams. Mažesniu atstumu jie gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.

15. Byloje nėra ginčo, kad ginčo medžiai pasodinti ant sklypų ribos, neturint ieÅ¡kovo sutikimo. Atsakovai remiasi CK 4.42 straipsniu. CK 4.42 straipsnyje nustatyta, jog žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krÅ«mų, kitų augalų Å¡aknis ir Å¡akas, esančias jo žemės sklype, prieÅ¡ tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininkÄ ir nustatęs terminÄ jas paÅ¡alinti, bet per nustatytÄ terminÄ nesulaukęs jų paÅ¡alinimo. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys nesutaria, kad atsakovų žemės sklype esantys medžiai bÅ«tų paÅ¡alinti. Å alims nesusitarus, klausimÄ dėl medžių sprendžia teismas.

16. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiÅ¡kia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Konstatavus, kad ginčo medžiai pasodinti nesilaikant teisės aktų, nurodytų sprendimo 14 punkte, reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami medžiai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų, ir sprendžiant dėl įpareigojimo paÅ¡alinti šį pažeidimÄ , turi bÅ«ti įvertinamas tokio įpareigojimo proporcingumas.

17. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir faktinius bylos duomenis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Å¡iuo atveju atsakovų nurodyta priemonė – tujų apkarpymas, medžių Å¡akų genėjimas bÅ«tų adekvati (proporcinga) priemonė siekiant paÅ¡alinti nustatytus ieÅ¡kovo teisių pažeidimus. Pažymėtina, kad tarp proceso Å¡alių yra konfliktiÅ¡ki santykiai, ieÅ¡kovas 2016-05-19 ir 2016-09-20 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijÄ dėl medžių, gauti 2016-05-31 ir 2016-10-18 atsakymai; 2016-05-31 atsakyme nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad kaimynų tujų ir lazdynų Å¡akos yra įsikišę į ieÅ¡kovo sklypÄ ; kaimynai įpareigoti tinkamai apgenėti želdinius; 2017-06-22 siųsta pretenzija atsakovui; 2019-09-06 kreiptasi į Statybos inspekcijÄ . 2019 m. rugpjūčio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog tujos siekia 3 metrų aukÅ¡tį, lazdynas 5-6 m aukÅ¡tį bei panaÅ¡aus aukščio jazminas.

Nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina, kad vien tik epizodinis dalies tujų apkarpymas, kitų ginčo medžių šakų genėjimas, kuo ginasi atsakovai, atsižvelgiant į šalių santykius, neužtikrintų, jog ateityje dėl jų vėl nekils ginčų. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog praktika rodo, kad, įgyvendinant nuosavybės santykius, gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Civiline teise, kuria reglamentuojami prieÅ¡ingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad bÅ«tų galima pasiekti kompromisÄ , užtikrinantį ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Siekiant to svarbu nesureikÅ¡minti vienos Å¡alies interesų, jų gynimo poreikiu ir bÅ«du neproporcingai neapriboti kitos Å¡alies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

18. Å iame kontekste aktualu ir tai, kad ieÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ siejo ne tik su tujų, vyÅ¡nios, lazdyno, jazmino dydžio sukeliamais neigiamais veiksniais, bet ir su medžių poveikiu namo sienoms. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad siena iÅ¡ tos pusės, kuri ribojasi su sklypu adresu (duomenys neskelbtini), yra pažaliavusi. Teismo vertinimu, tai, kad ne mažiau kaip trijų metrų atstumu turinčios bÅ«ti aukÅ¡taÅ«gės tujos, vyÅ¡nia, jazminas, lazdynas yra pasodinti Å¡io atstumo nesilaikant, atsižvelgiant į minėtus proceso Å¡alių santykius bei užtikrinant proporcingumo principo įgyvendinimÄ Å¡ioje konkretaus ginčo situacijoje, spręstina dėl ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«do įpareigojant atsakovus perkelti tujas, lazdynÄ , vyÅ¡niÄ ir jazminÄ 3 m atstumu nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos per 15 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).

Dėl pagalbinio ūkio pastato 19. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad ginčo statinys yra pastatytas ant šalių sklypų ribos, neturint ieškovo sutikimo. Tačiau atsakovai ginasi, kad Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.

Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimÄ nustatantys teisės aktai. Ginčo statinys yra pastatytas 2004 metais. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija (Valstybės žinios, 2013-07-16, Nr. 76-3841). Minėto įstatymo 23 straipsnyje buvo nurodyta: „1. StatybÄ leidžiantys dokumentai yra: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naujÄ statinį; ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ ; kitais, negu Å¡ios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Å¡io Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai; <...> Å io straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iÅ¡ kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti raÅ¡ytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar vieÅ¡ojo administravimo subjektams nepateikė savo raÅ¡ytinių pretenzijų, skundų, praneÅ¡imų dėl statinio statybos.

Å ios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai raÅ¡ytinį sutikimÄ privaloma gauti iÅ¡ valstybinės žemės patikėtinio“. IeÅ¡kovas per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikė savo raÅ¡ytinių pretenzijų, skundų, praneÅ¡imų dėl statinio statybos, todėl laikoma, kad ieÅ¡kovo, kaip gretimo sklypo savininko, sutikimas tapo neprivalomas.

20. Ginčo atveju vertinant atsakovo sklype esančio pagalbinio Å«kio pastato statybos teisėtumÄ , atsižvelgiant į atsakovo teismo posėdyje nurodytÄ aplinkybę, kad statinys pastatytas 2006 m., aktualus aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo, kurio 8 priede 1 punkte nurodyta, kad statiniai turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi sklype taip, kad nebÅ«tų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai.

Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: 1.1 papunktyje nurodyta, kad pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Byloje nustatyta, kad ginčo statinio užstatymo plotas apie 6,60 kv. m. (specialisto išvadoje). Taigi minėtame reglamente įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni.

StatybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalus teisės bÅ«ti statytoju kaip vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas.

Todėl nepagrįsti atsakovų atstovo argumentai, kad ieškovui per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikus savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, laikytina, kad gretimo sklypo savininko, sutikimas tapo neprivalomas.

21. Pirmiausia atsakovai, nesikreipę į ieÅ¡kovÄ , kad gautų Å¡io sutikimÄ dėl planuojamos statybos, turi įrodyti, kad statyba buvo tokio pobÅ«džio, kad gretimo sklypo savininko sutikimo nereikėjo. Atsakovams Å¡ių faktinių aplinkybių neįrodžius bei užtikrinant proporcingumo principo įgyvendinimÄ Å¡ioje konkretaus ginčo situacijoje, ginčo pastato statyba be ieÅ¡kovo sutikimo pripažintina neteisėta. Pripažinus Å«kio pastato statybÄ neteisėta, taikytinos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos.

Kadangi Å«kio pastatÄ Ä¯manoma pertvarkyti taip, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas teisės aktų nustatytas atstumas iki ieÅ¡kovo sklypo ribos, Å¡is turi bÅ«ti patrauktas (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Dėl tokio bÅ«do atsakovas posėdyje neprieÅ¡taravo, nurodė, kad statinys be pamatų. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimams pripažinti statybÄ neteisėta reikÅ¡ti 22. Atsakovai tvirtina, kad statinys pastatytas 2006 m., Å¡ias aplinkybes patvirtino ir atsakovų pakviesti liudytojai K. G., Nikodemas A. A., praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl statinio.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovo atstovės nurodė, kad senaties termino nepraleido, statinys pastatytas ne 2004 ar 2006 m., nes ir prie atsiliepimo atsakovai pateikė nuotraukÄ 2011 m., ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ sodo sklypu nesinaudojo, tačiau vėl pradėjus naudotis, 2016 m. pradėjo kreiptis į institucijas dėl medžių, pastato, esančio ant jų sklypo ribos. IeÅ¡kovas nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojęs pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, į bylÄ pateikti 2016 m. raÅ¡tai ir atsakymai; ieÅ¡kovai Å¡ių aplinkybių nepaneigė, dėl ko teismo vertinimu senaties terminas dėl statinio perkėlimo nėra praleistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių suraÅ¡ymÄ , 1250 Eur už advokato paslaugas, Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 712,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Byloje susidarė 7,16 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau padalijus Å¡iÄ sumÄ , ji nesiekia nustatytos minimalios priteistinos 5 Eur sumos, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Ä®pareigoti atsakovÄ V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovę E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkelti tujų gyvatvorę, lazdynÄ , vyÅ¡niÄ , jazminÄ ir pagalbinio Å«kio pastatÄ , esančius SB (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini), 3 m atstumu nuo ieÅ¡kovui J.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) k.v., esančio SB (duomenys neskelbtini), ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisti ieškovui J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė