2019-11-06 Nr. AB-21173-3-63-3-00315-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1026-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00315-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Plungės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą (kurį vėliau patikslino), kuriuo prašė panaikinti: 1) Plungės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T1-32 patvirtinto Patalpų ir statinių, kuriems 2016 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir 2017 m. sprendimas) 19 ir 20 punktus; 2) Tarybos 2016 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. T1-12 patvirtinto Patalpų ir statinių, kuriems 2015 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir 2016 m. sprendimas) 23 ir 24 punktus; 3) Tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T1-384 patvirtinto Patalpų ir statinių, kuriems 2014 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir 2014 m. sprendimas) 10 ir 11 punktus. Taip pat prašė iš atsakovo Plungės rajono savivaldybės tarybos pareiškėjo naudai priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad:

1.1. Tarybos 2014 m. sprendimu 2014 m. apmokestinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai – malūnas, (duomenys neskelbtini), ir automobilinės svarstyklės, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai). Tie patys objektai 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu 2015 m. apmokestinti Tarybos 2016 m. sprendimu ir 2016 m. – Tarybos 2017 m. sprendimu.

1.2. Pareiškėjas 2013 m. įsigijo apleistus Pastatus, kuriuos ketino rekonstruoti: automobilines svarstykles į gyvenamąjį namą, malūną – į pagalbinio ūkio pastatą-pirtį. Tačiau pareiškėjui atlikti rekonstrukciją leidimas nebuvo suteiktas. Dėl to kilo teisminiai ginčai. Pasibaigus teisminiams ginčams, paaiškėjo, kad pareiškėjo turtui yra taikomas areštas iškeltoje jam civilinėje byloje. Dėl šios priežasties pareiškėjas negali pabaigti rekonstrukcijos projekto.

1.3. Ginčijamais Sprendimais pažeidžiamos pareiškėjo asmeninės turtinės teisės. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą neapmokestinama fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 Eur. Pastatai yra namų valdos žemės sklypuose ir naudojami kaip pagalbinio ūkio pastatai, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jų vertė neviršija 220 000 Eur, todėl jie negali būti apmokestinti 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.

1.4. Ginčijami sprendimai yra individualūs administraciniai teisės aktai, tačiau jie nėra motyvuoti ir nėra aiškus jų teisinis pagrindas, dėl to jie ydingi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių prasme. Atsakovas neatsižvelgė į objektyvias priežastis, neleidusias pareiškėjui įgyvendinti nuosavybės teisių. Pastatai yra avarinės būklės, pareiškėjas norėjo juos perstatyti, tačiau to padaryti ilgą laiką nepavyko dėl teisminių ginčų. Dėl teismo priimto procesinio sprendimo taikyti areštą pareiškėjo turtui jis negali imtis jokių veiksmų Pastatų atžvilgiu ir šiuo metu.

2. Atsakovas Taryba atsiliepimu (atsiliepimu į patikslintą skundą) prašė pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

3. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 ir 7 straipsniai netaikytini pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, nes automobilinės svarstyklės pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, o malūno pagrindinė naudojimo paskirtis yra gamybos, pramonės. Nekilnojamojo turto objektai kaip nenaudojami ir neprižiūrimi 2016 m. apmokestinti, vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T1-149 patvirtintu Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį arba neprižiūrimų statinių ir patalpų nustatymo, jų sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Visi Tarybos sprendimai yra vieši ir su jais galima susipažinti.

II. 4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo 10 ir 11 punktus, 2016 m. sprendimo 23 ir 24 punktus ir 2017 m. sprendimo 19 ir 20 punktus bei įpareigojo Tarybą iš naujo tinkamai atlikti sprendimų priėmimo dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu 2014, 2015, 2016 metais procedūras pareiškėjui dėl jam nuosavybės teise priklausančių Pastatų.

5. Teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog neturėjo būti apmokestinamas padidintu tarifu jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas dėl to, kad jo vertė neviršija 220 000 Eur. Pareiškėjo nekilnojamasis turas apmokestintas dėl to, kad yra netvarkomas.

6. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad Taryba nepateikė duomenų apie tai, jog būtų pareiškėją laiku ir tinkamai informavusi apie jam priklausančių Pastatų įtraukimą į Patalpų ir statinių, kuriems taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą (toliau – ir Sąrašas, Sąrašai) ir apie 3 procentų Nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymą. Todėl teismas konstatavo, kad Taryba pažeidė jai nustatytą pareigą informuoti pareiškėją. Tokiu būdu buvo paneigta pareiškėjo teisė teikti įrodymus apie egzistavimą aplinkybių, numatytų Tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-11-250 patvirtinto Patalpų ir statinių, kuriems taikomas 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 punkte ir Aprašo 11 punkte, kurioms esant priimamas sprendimas išbraukti apleistą ar nenaudojamą nekilnojamąjį turtą iš Sąrašo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir jame esantis malūnas bei žemės sklypas ir jame esančios automobilinės svarstyklės yra areštuoti. Pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas pertvarkyti apleistus Pastatus, inicijavo administracinius ginčus, bet jam priklausantis turtas buvo areštuotas, dėl to jis objektyviai neturėjo galimybės nekilnojamąjį turtą sutvarkyti. Taryba, įrašydama pareiškėjui priklausančius Pastatus į Sąrašus pastatų, kurie apmokestinami padidintu 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu kaip apleisti ir netvarkomi, nesudarė pareiškėjui galimybės teikti įrodymus dėl Tvarkos 10 punkte ir Aprašo 11 punkte nustatytų sąlygų egzistavimo ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitikties minėtoms nuostatoms.

8. Teismo vertinimu, Taryba, priimdama ginčijamus sprendimus, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, todėl ginčijamos administracinių teisės aktų dalys negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Tarybos 2014 m. sprendimo 10 ir 11 punktai, 2016 m. sprendimo 23 ir 24 punktai ir 2017 m. sprendimo 19 ir 20 punktai naikintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

9. Teismas, atsižvelgęs, kad Taryba tinkamai neatliko ginčijamų sprendimų priėmimo procedūrų, nesiėmė visų priemonių priimamų sprendimų teisėtumui garantuoti, įpareigojo atsakovą iš naujo tinkamai atlikti sprendimų priėmimo dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu 2014, 2015, 2016 metais procedūras.

III. 10. Atsakovas Taryba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių, kurioms esant buvo priimti ginčijami sprendimai ir apie juos informuotas pareiškėjas. Apie 2014 m. sprendimo ir 2016 m. sprendimo priėmimą pareiškėjas buvo informuotas telefonu ar elektronine žinute, kurių, kaip įrodymų, atsakovas negalėjo pateikti, nes jie neišliko. Atsakomybę dėl pareiškėjo informavimo apie priimtus sprendimus turėtų prisiimti ir Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Pareiškėjas apie tai, kad jo apleisti Pastatai gali būti apmokestinami 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, 2017 m. buvo informuotas 3 raštais. Po to pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Taigi jei pareiškėjas nebūtų žinojęs apie mokėtiną nekilnojamo turto mokestį, tai nebūtų kreipęsis į teismą.

10.2. Teismas nepagrįstai nesiaiškino priežasčių, dėl ko pareiškėjo Pastatams yra taikomas areštas.

10.3. Teismas taip pat netyrė, ar pagrįstai pareiškėjas prašo taikyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 ir 7 straipsniuose numatytas lengvatas. Dėl Pastatų paskirties negalima taikyti minėtų lengvatų.

11. Pareiškėjas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo tinkamai atlikti sprendimų priėmimo dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu 2014, 2015, 2016 metais procedūras panaikinti, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Nėra svarbu, kas turėjo informuoti pareiškėją apie priimtus ginčijamus sprendimus, svarbu, kad pareiškėjas apie šiuos sprendimus sužinojo tik 2017 m.

11.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti pagrindai nurodyti ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei argumentų, nei teisinių pagrindų, kurie atitiktų ABTĮ 146 ir 147 straipsnių nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11.3. Pareiškėjas skundu prašė tik panaikinti administracinius teisės aktus, o pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įpareigojo Tarybą iš naujo tinkamai atlikti sprendimų priėmimo dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu 2014, 2015, 2016 metais procedūras, t. y. teismas savo iniciatyva išplėtė skundo dalyką, nors to negalėjo padaryti. Todėl turėtų būti panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl minėto įpareigojimo.

11.4. Pareiškėjui priklausantys Pastatai yra namų valdos žemės sklypuose ir naudojami kaip pagalbinio ūkio pastatai, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis jų vertė neviršija 220 000 Eur, todėl neaišku, kodėl Pastatai buvo apmokestinti 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, kai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte šiam nekilnojamam turtui nustatyta mokestinė lengvata.

11.5. Tarybai nenurodžius ginčijamuose sprendimuose motyvų ir jų nepagrindus konkrečiomis teisės normomis, tai suponuoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytų viešojo administravimo principų (pvz., objektyvumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių), taip pat to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Todėl ginčijami sprendimai yra ydingi ir naikintini kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T1-384 10 ir 11 punktų, 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. T1-12 23 ir 24 punktų ir 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. T1-32 19 ir 20 punktų teisėtumo ir pagrįstumo. Šiais sprendimais pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai – malūnas, (duomenys neskelbtini), ir automobilinės svarstyklės, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Plungės rajono savivaldybėje, apmokestinti 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu 2014, 2015 ir 2016 metais.

13. Iš esmės tarp šalių kilęs ginčas dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimo į sąrašus, nustatančius šiam turtui maksimalų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

14. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.

15. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).“

16. Pagal šį reglamentavimą savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio teisės aktus nekilnojamojo turto mokesčio srityje, nustatant kelis tarifus nuo 0,3 procento iki 3 procentų, atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas ir kt.

17. Nagrinėjamu atveju tokiais norminiais teisės aktais yra Plungės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-11-250 patvirtinta Patalpų ir statinių, kuriems taikomas 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo tvarka (Tvarka) ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T1-149 patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį arba neprižiūrimų statinių ir patalpų nustatymo, jų sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašas (Aprašas). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad abiejų šių teisės aktų nuostatos byloje nagrinėjamais klausimais iš esmės yra identiškos, todėl toliau tekste naudojamos nuorodos tik į Aprašą.

18. Pagal Aprašo 5–13 punktų nuostatas savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo nekilnojamojo turto objektas įrašomas į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį arba neprižiūrimų statinių ir patalpų sąrašą (Sąrašas) yra individualus teisės aktas, kuris į Sąrašą įrašyto nekilnojamojo turto naudotojams sukuria atitinkamas subjektines pareigas ir teises nekilnojamojo turto mokesčio srityje. Šio sprendimo, objektyvumui ir visapusiškam aplinkybių ištyrimui bei įvertinimui užtikrinti, t. y. priimamo sprendimo pagrįstumui užtikrinti, savivaldybės institucijoms nustatyta pareiga nekilnojamojo turto naudotojus informuoti apie rengiamą priimti bei priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl jiems priklausančio turto įrašymo į Sąrašą. Atitinkamai minėto turto naudotojams suteikta teisė teikti informaciją bei paaiškinimus apie jiems priklausančio turto nenaudojimo ir (ar) nepriežiūros priežastis, kurios, esant prielaidoms bei sąlygoms, numatytoms Aprašo 11 punkte, gali sukurti savivaldybės tarybai pareigą atitinkamai pakeisti ankstesnį sprendimą dėl šio turto įrašymo į Sąrašą.

19. Nagrinėjamu atveju ginčijami Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d., 2016 m. vasario 11 d. ir 2017 m. vasario 15 d. sprendimai yra individualūs teisės aktai, kurių pagrįstumui užtikrinti taikomi minėti reikalavimai.

20. Bylos duomenys apie buvusius teisminius procesus, susijusius su pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto teisiniu statusu, bei šio turto areštavimas ginčijamų sprendimų priėmimo metu duoda pagrindą prielaidai, kad galbūt egzistuoja aplinkybės, numatytos Aprašo 11 punkte, kurios galbūt sudarytų galimybę šį turtą išbraukti iš Sąrašo, jį pakeisti ar pan.

21. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjas buvo informuotas apie rengiamą priimti bei priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl jam priklausančio turto įrašymo į 2014 ir 2015 metų Sąrašus.

22. Ši aplinkybė patvirtina kitą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas priimdamas 2014 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. vasario 11 d. sprendimus pažeidė procedūras, turėjusias užtikrinti šių sprendimų pagrįstumą, susijusias su objektyviu ir visapusišku aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu bei pareiškėjo teise būti išklausytam dėl jam priklausančio turto įrašymo į Sąrašą. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su 2014 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. vasario 11 d. sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu pripažįstami neteisingais bei atmetami.

23. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti atsakovo 2017 m. sausio 20 d., vasario 20 d. ir kovo 9 d. raštai patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie rengiamą priimti bei priimtą savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą dėl jam priklausančio turto įrašymo į 2016 m. Sąrašą. Iš šių raštų matyti ir tai, kad pareiškėjas pasinaudojo savo teise teikti atitinkamą informaciją dėl jam priklausančio turto įrašymo į šį Sąrašą bei kad ši informacija buvo išnagrinėta Vietos ūkio ir ekologijos komiteto 2017 m. vasario 7 d. posėdyje, prieš priimant ginčijamą 2017 m. vasario 15 d. sprendimą.

24. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad priimant 2017 m. vasario 15 d. sprendimą taip pat buvo pažeistos procedūros, susijusios su priimamo sprendimo pagrįstumu. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė šio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais, todėl teismo sprendimas šioj dalyje yra naikinamas, perduodant šį klausimą teismui nagrinėti iš naujo.

25. Nepagrįstais ir neteisingais pripažįstami ir pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai, kuriais teigiama, kad pareiškėjo turtas dėl jo nedidelės vertės nėra nekilnojamojo turto objektas, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pan. Pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismui yra suteikta teisė įpareigoti sprendimą priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, todėl teismas priimdamas tokio pobūdžio sprendimą teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Minėta, kad pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatas savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio teisės aktus nekilnojamojo turto mokesčio srityje, nustatant kelis tarifus nuo 0,3 procento iki 3 procentų, atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas ir kt. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad nekilnojamasis turtas gali tapti šio mokesčio objektu, kai jis nėra tinkamai prižiūrimas ir (ar) naudojamas, nepriklausomai nuo jo vertės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Plungės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. T1-32 19 ir 20 punktai ir Plungės rajono savivaldybės taryba įpareigota iš naujo pakartoti šio sprendimo priėmimo procedūras bei perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius