Legislator Case Law & Legislation
3f093579-4be5-4e7d-bab6-08d4fb9898bb AI generated

3f093579-4be5-4e7d-bab6-08d4fb9898bb · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 3f093579-4be5-4e7d-bab6-08d4fb9898bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

užtikrinti, kad kelias bÅ«tų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismÄ ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiÅ«rÄ taip, kad ji atitiktų kelių priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

Legislator headnote

AI generated

3f093579-4be5-4e7d-bab6-08d4fb9898bb · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1588-402/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00929-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4;

74. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos R.M. atstovei advokato padėjėjai Gitanai Kukcinavičienei-Kalvinskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai R.M., trečiajam suinteresuotam asmeniui V.O.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.M. skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo V.O. dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 2439,08 Lt patirtos žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 4-5).PareiÅ¡kėja skunde (b.l. 4-5) nurodė, taip pat pareiÅ¡kėjos jos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2013-04-29 apie 09 val. 20 min., vairuodamas automobilį V.O. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje P. Kalpoko gatvėje, Kaune susidariusiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir apgadino vairuojamÄ automobilį Mercedes Benz ML35O 3,0 TDÄ®, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra R.M..

Eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio galinė deÅ¡inės pusės padanga. Å ioje gatvėje duobės buvo neįmanoma iÅ¡vengti net važiuojant atsargiai ar jÄ pastebėjus, nes staigiai stabdant arba iÅ¡sukant į kitÄ eismo juostÄ , sukelsi pavojų eismo saugumui. Vairuotojas niekaip negalėjo iÅ¡vengti duobės. Po įvykio iÅ¡kart buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių. Atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ P. Kalpoko g. 31, Kaune, nubraižė eismo įvykio vietos schemÄ , surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ .

Policijos pareigÅ«nai nenustatė administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kauno AVPK Kelių policijos valdyba administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė nenustačius automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2013-04-29 buvo kreiptasi į Autotransporto priemonių nepriklausomus vertinimo ekspertus, kad bÅ«tų įvertinta padaryta žala. Ekspertai nurodė, kad automobilio atkÅ«rimo sÄ naudos (automobilio galinės deÅ¡inės pusės padangos) yra 1.891,80 Lt plius 21 proc.

PVM. IÅ¡ viso automobilio atkÅ«rimo sÄ naudos yra 2.289,08 Lt. Automobiliui padarytų nuostolių apskaičiavimo kaina yra 150 Lt. Bendras patirtas nuostolis - 2.439,08 Lt. 2013-05-02 buvo pateiktas praÅ¡ymas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl žalos atlyginimo už duobėtoje Kauno gatvėje sugadintÄ automobilio Mercedes Benz ML350 3,0 TDÄ®, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ratÄ . Tačiau Kauno miesto savivaldybė atsisakė atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Kauno miesto savivaldybė neužtikrino P.Kalpoko g. priežiÅ«ros, taisymo (remonto) organizavimo.

Todėl atsakovas privalo atlyginti dėl automobilio apgadinimo atsiradusiÄ Å¾alÄ . Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l. 37-42), taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aiÅ¡ku nei konkrečiai į kokių matmenų (kokio gylio) duobę buvo įvažiuota, nei kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi bÅ«tent su ta duobe bei kodėl bÅ«tent tokio dydžio žala patirta.

Nei viename iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra jokios iÅ¡vados, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad bÅ«tent tik to pasėkoje buvo patirta pareiÅ¡kėjos nurodoma 2439,08 Lt žala. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad skunde turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , ir tai patvirtinantys įrodymai. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjos pateiktame policijos nutarime užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiÅ¡kia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija privalo atlyginti pareiÅ¡kėjos tariamai patirtÄ Å¾alÄ .

Manome, kad duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į duobę, buvusiÄ P. Kalpoko gatvėje, Kaune. Turi bÅ«ti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti žalÄ , atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų byloje nėra. 2013-04-29 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad vairuotojas tiksliai nurodyti duobės, į kuriÄ Ä¯važiavus buvo apgadintas ratas negalėjo. 2013-04-29 Kauno apskr.

VPK kelių policijos valdybos nutarime tik užfiksuoti vairuotojo paaiÅ¡kinimai. PareiÅ¡kėjos skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstu žalos padarymo faktÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinį ryšį tarp jų. 2013-04-24 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai: „galinė deÅ¡inės pusės padanga", tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos 2013-04-29 „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" Transporto priemonės apžiÅ«ros akto Nr. 21304047, matyti, kad keistinų detalių sÄ raÅ¡e jau nustatyta, kad keičiamas ir rato diskas, nors nei policijos nutarime, nei tarnybiniame praneÅ¡ime Å¡i keičiama detalė nenurodyta.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad vertintojas vertino tik tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie galimai atsirado dėl įvažiavimo į duobę. Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių. Apie tai vairuotojai yra informuojami per įvairias informavimo priemones, prašoma jų būti atidesniais. Taigi, žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio V. O. kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės. Nurodė, jog nesutinka ir su pareiškėjos skundo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas.

PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjai 2439,08 Lt turtinę žalÄ dėl 2013-04-29 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta pareiÅ¡kėjai priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz ML35O 3,0 TDÄ®, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo:

1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoti eismÄ ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiÅ«rÄ taip, kad ji atitiktų kelių priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumÄ , rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as. Vadovaujantis ApraÅ¡o 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ . ApraÅ¡o 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Vadovaujantis minėtų įstatymų ir ApraÅ¡o nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikÅ¡mingu metu turėjo pareigÄ užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vis dėlto teismas kiekvienu atveju privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos žalos.

Å io ryÅ¡io negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryÅ¡ys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia iÅ¡analizuoti visas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-464/2007; 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ® 57 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz,. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-29 apie 09 val. 20 min., vairuodamas automobilį Vilius Oržekauskas įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje P. Kalpoko gatvėje, Kaune susidariusiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir apgadino vairuojamÄ automobilį Mercedes Benz ML35O 3,0 TDÄ®, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra R.M.

Å ie duomenys užfiksuoti 2013-04-29 Eismo įvykio vietos schemoje, 2013-04-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, V. O. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio schemoje, nutarime nurodyti sugadinimai: sugadinta automobilio galinė deÅ¡inės pusės padanga (b.l. 10, 12-13). Å ioje administracinėje byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjos nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, turi būti vertintini aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimai, kuriais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, taip pat ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Iš eismo įvykio schemos (b.l.

12) matyti, jog po įvykio buvo užfiksuota duobė, esanti P. Kalpoko g.

31. PareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-04-29 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio metu nustatyti automobilio apgadinimai, patrulio G. KerÅ¡evičiaus tarnybinis praneÅ¡imas, kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, patvirtina skunde nurodyto eismo įvykio fakto buvimÄ ir Å¡io įvykio kilimo aplinkybes bei automobilio sugadinimų pobÅ«dį (b.l. 11, 12-13, 16-28).

Atsakovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo pozicijÄ , kad automobilio sugadinimus sÄ lygojo ne kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė. Atsakovas Å¡iÄ pozicijÄ grindė prielaidomis, nepagrįstomis jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjos pateikti pirmiau minėti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Byloje nėra jokių pagrįstų aplinkybių manyti, jog vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, virÅ¡ijo leistinÄ greitį, buvo neatsargus ir neatidus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines ir kitas sÄ lygas bei aplinkybes, ar automobilis jau anksčiau buvo techniÅ¡kai netvarkingas.

Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatančiuose transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiose eismo situacijose, pažeidimo aplinkybių. Galiojantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-04-29 nutarimas patvirtina, kad vairuotojas V.O. Kelių eismo taisyklių nepažeidė.

Pirmiau nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog įvykį nulėmė bÅ«tent nelygi kelio danga – duobė, važiuojamojoje kelio dalyje.Administracinėje byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė (arba kelio atkarpa), P.Kalpoko g. 31, esanti važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, kitus reikÅ¡mingus atstumus (b.l. 12-13) Atsižvelgiant į Eismo įvykio schemoje (b.l.

12) pažymėtos kelio duobės, į kuriÄ buvo apgadintas automobilis, lokacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad esant nepažymėtai duobei, važiuojant leistinu greičiu, V. O. objektyviai galėjo neiÅ¡vengti įvažiavimo į ginčo duobę. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerÅ«pestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimÄ ginčo situacijoje.

Kaip buvo minėta, proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.). Atsakovo ir jos atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl iÅ¡vadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , nėra jokio pagrindo.Byloje esantys įrodymai patvirtina patį eismo įvykio faktÄ bei automobilio apgadinimus, kurie policijos pareigÅ«nams buvo matomi įvykio vietoje akivaizdžiai, taip pat transporto priemonės apgadinimų pobÅ«dį, mechanizmÄ bei lokalizacijÄ .

Policijos pareigÅ«nų užfiksuoti apgadinimai iÅ¡ esmės sutampa su pareiÅ¡kėjos nurodytais apgadinimais. Ta aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nai užfiksavo automobilio deÅ¡inės pusės galinės padangos sugadinimÄ , o vėliau buvo nustatyta, kad sugadintas ir rato diskas, nesudaro pagrindo nesivadovauti UAB „Silberauto“ ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ (b.l. 16-28, 30) nustatytais apgadinimų duomenimis, kadangi policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje turi galimybę užfiksuoti tik vizualiai apžiÅ«rėjus transporto priemonę akivaizdžiai matomus sugadinimus.Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biurÄ â€œ dėl transporto priemonės apžiÅ«ros buvo kreiptasi 2013-04-29.

Transporto priemonės apžiūros akte (b.l.

27) nurodytos transporto priemonės keistinos detalės – padanga Pireli Scorpion Verde 255/50R19103W, rato diskas LM. Iš esmės analogiškus automobilio pažeidimus nustatė ir UAB „Silberauto“ 2012-06-25 pažymoje (b.l. 2-30).Kauno nepriklausomų ekspertų biuras, turintis teisę verstis turto vertinimo veikla (b.l. 31) 2013-04-29 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje (b.l.

17) nurodytas bendras patirtas nuostolis – 2439,08 Lt, iÅ¡ Å¡ios sumos 1891,80 Lt sudaro numatomos automobilio atkÅ«rimo sÄ naudos (įvertinus 0% keistinų detalių nuvertėjimÄ ), 397,28 Lt (21% PVM) ir biuro paslauga 150 Lt. Ä®rodymų paneigiančių žalų vertintojo nustatytus transporto priemonės sugadinimus nenustatyta. Taip pat nenustatyta aplinkybių dėl kurių kiltų abejonių dėl Å¡io vertintojo nustatytų transporto priemonės sugadinimų. Abejoti Å¡io asmens kompetencija nėra jokio pagrindo.

Vertintojo nustatyti transporto priemonės sugadinimai akivaizdžiai susiję su nustatyto eismo įvykio aplinkybėmis. Atsakovas neigdamas Å¡iÄ aplinkybę nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių transporto priemonės sugadinimus. Atsakovas įrodymų, paneigiančių skunde nurodytÄ nuostolio dydį ar patvirtinančių pareiÅ¡kėjÄ patyrus mažesnį nuostolį, teismui nepateikė. Proceso Å¡alys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus ( ABTÄ® 57 str.).

Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina iÅ¡vada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino P.Kalpoko gatvės tinkamos priežiÅ«ros ir remonto, dėl atsakovo neveikimo buvo sugadinta pareiÅ¡kėjai priklausanti transporto priemonė. Nustačius civilinės atsakomybės sÄ lygas, skundas tenkinamas, iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjai priteistina 2439,08 Lt turtinės žalos atlyginimas.PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Å is pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas patenkintinas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2013-09-09 (nutarties dėl skundo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). PalÅ«kanų priteisimas kyla iÅ¡ įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palÅ«kanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012, 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje nr. A444-1288/2013, 2013-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1393/2013 ir kt.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad privaloma vadovautis imperatyvia nuostata, jog Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2012-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1213/2012 ir kt.).

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas (b.l. 5). ABTÄ® 44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PraÅ¡ymai dėl proceso Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ® 45 str. 1 d., teismui pateikiami raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas iÅ¡laidų pagrindimas (ABTÄ® 45 str.).

PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ABTÄ® 45 str. 1 d. atitinkantį praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas ji gali raÅ¡tu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks praÅ¡ymas bus teismo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka priimant nutartį.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsniu, teisėja, n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjos R.M. naudai 2439,08 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo 2439,08 Lt sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-08-19) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Natalja Zelionkienė