AS-438-95-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-438-95/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00069-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 19 d. posėdyje nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-279-283/2012 m. pateikė raštą „Papildomi skundo reikalavimai“. Nurodytoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas G. K. skundas, kuriame buvo suformuluoti reikalavimai dėl 9999 Lt ir 777 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – atitinkamai Panevėžio AVPK, Šiaulių AVPK ir Šiaulių TI).

Nurodytų dydžių žalos, pareiškėjo teigimu, buvo padarytos laikant jį nelaisvėje nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki skundo priėmimo dienos 2011 m. kovo 29 d. ir apytiksliai 37 kartus etapuojant iš Panevėžio AVPK į Šiaulių TI šių įstaigų dienotvarkėse numatytų pietų maitinimo laiku, neduodant sauso davinio, verčiant pareiškėją apie 10 vai. išbūti nevalgius nuo pusryčių ir vakarienės bei reikalaujant vykdyti Panevėžio AVPK viršininko 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 50-V-29 patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 9.1 punkto reikalavimą nepriešgyniauti policijos pareigūnams. Posėdžio metu teismui pateiktame rašte „Papildomi skundo reikalavimai" pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, Panevėžio AVPK ir Šiaulių AVPK, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nustačius, kad paduotas raštas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normų skundo turiniui ir formai nustatytus reikalavimus, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjui buvo įvardyti jo pateikto procesinio dokumento trūkumai, nurodyta, kaip juos pašalinti, ir išaiškintos nutarties skundo trūkumams pašalinti neįvykdymo pasekmės.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 31 d. buvo gauti G. K. raštai, pavadinti „Papildomi skundo reikalavimai“ ir „Trūkumų šalinimas“. Abu šiuos raštus pirmosios instancijos teismas įvertino kaip dokumentus, teikiamus pareiškėjui vykdant 2012 m. spalio 24 d. nutartį dėl 2012 m. spalio 19 d. rašto „Papildomi skundo reikalavimai“ trūkumų pašalinimo ir 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarė G. K. 2012 m. spalio 19 d. posėdyje pateiktą patikslintą skundą, įformintą raštu „Papildomi skundo reikalavimai", laikyti nepaduotu ir kartu su pridėtais dokumentais grąžinti pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog G. K. 2012 m. spalio 24 d. nutartimi buvo įpareigotas tinkamai įvykdyti ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktų reikalavimus. Nustatant šiuos reikalavimus, buvo siekiama, kad pareiškėjas parengtų vieningo turinio patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluotas ne tik pats reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, pareiškėjo teigimu, jam atsiradusios neturtinės žalos atlyginimą, bet ir detaliai bei išsamiai išvardintos visos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, įrodymų buvimo vieta ir kt.

Teismo nuomone, atsižvelgus į keliamo ginčo pobūdį ir bylos proceso dalyvius, tik tokio turinio procesinis dokumentas, kuriame būtų detaliai ir išsamiai išdėstytos visos aplinkybės apie konkrečius laikotarpius, nurodytos konkrečios datos, kada pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala; išvardinta, kurios viešojo administravimo institucijos veikla tuo laikotarpiu (momentu) sukėlė neturtinę žalą; nurodyti visi konkretūs šių institucijų ar jų pareigūnų veiksmai (neveikimas), kuriais pasireiškė žiaurų ir nežmonišką elgesį pareiškėjas patyrė, ir kokiu būdu bei kurios viešojo administravimo institucijos ar jos pareigūno (-ų) veikimu (neveikimu) visa tai pasireiškė; kuriomis konkrečiomis valstybės institucijomis, įstaigomis ir (ar) pareigūnais pareiškėjui atsirado nepasitikėjimas ir kaip jis pasireiškė; kaip ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis pasireiškė valstybės prestižo nuvertėjimas; kurios viešojo administravimo institucijos veikla ar jos pareigūno (-ų) ir kokiais konkrečiais aktais, veikimu ar neveikimu ir kada pasireiškė šių subjektų siekimas pareiškėją susargdinti ir kurstyti gintis; konkrečiai nurodyta, kokiu laikotarpiu (-iais) ir kiek pareiškėjas sugaišo laiko, bei įvardintos konkrečios aplinkybės apie pareiškėjo prarastas jėgas, patirtas emocines, dvasines ir protines sąnaudas, siekiant nustatyti kankinimą ir žudymą, nutraukti kankinimą, niekinimą ir žudymą, leistų tinkamai išnagrinėti kilusį ginčą.

Tokio detalaus ir išsamaus turinio skundas leistų, rengiantis bylos nagrinėjimui, gauti proceso dalyvių išsamius atsiliepimus, surinkti įrodymus, kuriais disponuoja ginčo šalys; gauti iš proceso dalyvių informaciją apie kitose valstybės institucijose esančius įrodymus ir atlikti kitus procesinius veiksmus. Siekiant pastarojo tikslo, pareiškėjas, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, ir buvo įpareigotas naujo turinio papildomame skunde išvardinti ne tik visas konkrečias aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bet ir nurodyti tai patvirtinančius įrodymus bei dokumentų, kuriuose yra, pareiškėjo nuomone, ginčo nagrinėjimui reikalingi duomenys, sąrašą, įvardinant, kokių konkrečių aplinkybių pagrindimui ir kurie dokumentai yra teikiami.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, kad taip siekiama tinkamai įgyvendinti ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje numatytą jo, kaip proceso dalyvio, teisę ir, tenkinant ją, operatyviai išreikalauti visus byloje reikiamus dokumentus, taip pat užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai, disponuojantys byloje reikalinga informacija, ją pateiktų per teismo nustatytą laiką arba teismui nurodytų kitas institucijas, kuriose yra teismo reikalaujami dokumentai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įvertinus pateiktų raštų „Trūkumų šalinimas“ ir „Papildomi skundo reikalavimai“ turinį bei atsižvelgus į tai, kad teismas šio reikalavimo tinkamam įvykdymui 2012 m. spalio 24 d. lydraščiu grąžino pareiškėjui jo pateiktus dokumentus, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas šio reikalavimo neįvykdė, apsiribodamas jį bei šį reikalavimą nustačiusį teismą kritikuojančių argumentų išdėstymu.

Išanalizavęs raštų „Trūkumų šalinimas“ ir „Papildomi skundo reikalavimai“ turinį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad G. K. nutartyje dėl skundo trūkumų pašalinimo nurodytų ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktuose nustatytų tinkamai neįvykdė. Pareiškėjas vieningo procesinio dokumento, pavadinto patikslintu skundu, nepateikė, savo teikiamus paaiškinimus, susijusius su ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje reikalaujamais duomenimis, išskaidė į du atskirus raštus. Pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindimui ir toliau naudojo nekonkrečius ir abstraktaus pobūdžio teiginius, argumentus ir samprotavimus. Be to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas savo raštuose yra pavartojęs netinkamų ir šiurkščių išsireiškimų, kurie visiškai nesuderinami su oficialaus teismui teikiamo skundo kalba. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, ir dėl šios priežasties pareiškėjo pateikti raštai negali būti priimti nagrinėjimui kaip atitinkantis įstatymo nustatytus reikalavimus procesinis dokumentas – patikslintas skundas bei teikiami atsakovo atstovams, pareikalaujant į juos atsiliepimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nustačius, kad pareiškėjas neįvykdė nutarties dėl skundo trūkumų pašalinimo, 2012 m. spalio 19 d. posėdyje pateiktas raštas „Papildomi skundo reikalavimai“ laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

II. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Skunde nurodo, jog savo reikalavimus raštuose „Trūkumų šalinimas“ ir „Papildomi skundo reikalavimai“ buvo išdėstęs išsamiai ir juos nuosekliai pagrindęs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti šių raštų teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalis numato, kad skunde (prašyme), paduodamame administraciniam teismui, turi būti nurodyta:

1) teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas;

2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;

3) tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė;

4) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė);

5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;

6) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;

7) pareiškėjo reikalavimas;

8) pridedamų dokumentų sąrašas;

9) skundo (prašymo) surašymo vieta ir data.

Be to, vadovaujantis ABTĮ 24 straipsniu, prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei būtina, - dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Taip pat, išskyrus ABTĮ 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Kaip numato ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis, skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjui G. K. nurodė pašalinti jo pateikto patikslinto skundo (2012 m. spalio 19 d. rašto „Papildomi skundo reikalavimai“) trūkumus, t. y. parengti vieningo turinio patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluotas ne tik pats reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, pareiškėjo teigimu, jam atsiradusios neturtinės žalos atlyginimą, bet ir detaliai bei išsamiai išvardintos visos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, įrodymų buvimo vieta ir kt. Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, jog jis nesutinka, kad nepašalino šių trūkumų, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis atsisakyti priimti nagrinėti jo skundą neteisėta. Pažymėtina, jog tokie pareiškėjo argumentai iš esmės yra nepagrįsti bei neatitinka byloje esančių įrodymų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad patikslintame skunde pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindimui panaudojo nekonkrečius ir abstraktaus pobūdžio teiginius, argumentus ir samprotavimus, t. y. nepateikė procesinio dokumento, kuriame būtų detaliai ir išsamiai išdėstytos visos aplinkybės, susijusios su žalos padarymu (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis), t. y. išskirti konkretūs laikotarpiai, nurodytos konkrečios datos, kada pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala; išvardinta, kurios viešojo administravimo institucijos veikla tuo laikotarpiu (momentu) sukėlė neturtinę žalą; nurodyti visi konkretūs šių institucijų ar jų pareigūnų veiksmai (neveikimas), kuriais pasireiškė žiaurų ir nežmonišką elgesį pareiškėjas patyrė, ir kokiu būdu bei kurios viešojo administravimo institucijos ar jos pareigūno (-ų) veikimu (neveikimu) visa tai pasireiškė ir pan. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė tinkamo skundo faktinio pagrindo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, neįvykdė ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų dėl bylos nagrinėjimui būtinų įrodymų pateikimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo G. K. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas