Legislator Case Law & Legislation
3f03905e-e90f-4351-9b16-50c16a92ca16 AI generated

3f03905e-e90f-4351-9b16-50c16a92ca16 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 3f03905e-e90f-4351-9b16-50c16a92ca16
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5738-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-05367-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Ž.

Legislator headnote

AI generated

3f03905e-e90f-4351-9b16-50c16a92ca16 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5738-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-05367-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Ž.

G. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 12 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K 2010-10-25–2014-11-27 laikotarpiu jis buvo laikomas kamerose Nr. 272, Nr. 400, Nr. 399, kurios bÅ«davo perpildytos. Keturiese su kitais asmenimis pareiÅ¡kėjas turėjo gyventi 8 kv. m kameroje, kurios plotÄ papildomai ribojo įrengtos dvi dviaukÅ¡tės lovos.

Langai buvo neÅ¡varÅ«s, stiklas neskaidrus ir praleisdavo apie 10 lx natÅ«ralios dienos Å¡viesos, dėl grotų lango nebuvo galima nuvalyti. KamerÄ apÅ¡viesdavo viena 25 vatų elektros lemputė, tačiau Å¡viesa iÅ¡jungiama nuo 9.30 val. iki 16 val. Kiti asmenys kamerose rÅ«kydavo, surÅ«kydavo apie 10-15 cigarečių per dienÄ , keldavosi rÅ«kyti ir naktį, nerÅ«kantiems asmenims patalpų administracija nesuteikė. Pasivaikščiojimų kiemelių plotas apie 10 kv. m, vienu metu juo gali naudotis 4 asmenys.

Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika yra per trumpa. Kadangi tiesiai į kameras yra tiekiamas maistas, jos, pažeidžiant Higienos normas, priskiriamos prie maitinimo patalpų. Praustuvo pavirÅ¡ius buvo surÅ«dijęs, nebuvo karÅ¡to vandens. Sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, atskiros ventiliacijos nebuvo, visa patalpa buvo vėdinama pro langÄ . Klozeto nebuvo, žemėje buvo įrengta skylė. Vienam mėnesiui asmeniui suteikiamas vienas tualetinio popieriaus rulonas. Popieriaus kokybė buvo labai prasta.

DuÅ¡u buvo galima naudotis tik kartÄ per savaitę – 15 min, nebuvo užtikrinamos sÄ lygos asmens higienai. Vėdinimas kamerose vyko pro langÄ , lango aukÅ¡tis 110 cm, tačiau dėl grotų, jis atsidarė tik 0,5 cm. Dėl pastato iÅ¡orinių sienų aukščio ir landÅ¡afto, prie lango beveik nebuvo vėjo, maksimaliai atvertas langas praleido 0,2 kub. m oro per valandÄ . Nesant tinkamo vėdinimo, kameroje nuolat buvo drėgna, vidutinis drėgnumas siekdavo apie 80 procentų, neiÅ¡džiÅ«vę rÅ«bai imdavo pÅ«ti.

Kameroje ir patalynėje buvo parazitų ir kenkėjų, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo ramiai miegoti. LukiÅ¡kių TI-K, buvo draudžiama turėti kompiuterius ir Å¡iltas antklodes. Maisto energetinė vertė buvo 1300-1500 kcal, iÅ¡ laisvės maisto nebuvo galima perduoti. Izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, todėl pareiÅ¡kėjo socialinė integracija tapo dar sudėtingesnė. Daugelis pareigÅ«nų elgėsi sadistiÅ¡kai, pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeidžiamos tyčia. Dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata, jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nebegali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, t. y., patyrė neturtinę žalÄ .Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-16) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nėra bÅ«tinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2008-09-18 iki 2014-11-27, tačiau 2008-09-23–2011-02-23, 2011-02-24–2011-03-10, 2011-03-15–2011-04-08, 2011-04-14–2011-04-28, 2011-05-02–2011-05-18, 2011-05-19–2011-05-26, 2011-05-30–2011-06-15, 2011-06-16–2011-07-14, 2011-07-18–2011-07-26, 2011-07-28–2011-09-08, 2011-09-12–2011-09-23, 2011-09-29–2011-10-27, 2011-11-02–2011-12-15, 2011-12-22–2012-01-05, 2012-01-09–2012-01-19, 2012-01-26–2012-03-15, 2012-03-19–2012-03-29, 2012-04-05–2012-04-19, 2012-04-23–2012-06-05, 2012-06-07–2012-09-13, 2012-09-17–2012-10-02, 2012-10-04–2012-10-11, 2012-10-15–2012-10-23, 2012-10-25–2012-11-08, 2012-11-12–2013-01-03, 2013-01-07–2013-02-07, 2013-02-11–2013-03-21, 2013-03-26–2013-05-16, 2013-05-20–2013-08-01, 2013-08-05–2013-09-12, 2013-09-16–2013-12-05, 2013-12-10–2013-12-18, 2013-12-19–2014-09-25, 2014-09-30–2014-10-07, 2014-10-23–2014-11-13 laikotarpiais jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K.

Vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus 2008-09-18 vakare, 2008-09-19 ryte, 2011-03-11–2011-03-14, 2011-04-11 ryte, 2011-04-12, 2011-04-13 ryte, 2011-04-28–2011-05-01, 2011-05-27, 2011-05-28 ryte, 2011-07-15 –2011-07-17, 2011-07-27, 2011-09-09, 2011-09-10 ryte, 2011-09-24 ryte, 2011-10-28–2011-11-01, 2011-12-16–2011-12-21, 2012-01-06 ryte, 2012-01-25, 2012-03-16 ryte, 2012-03-29 vakare, 2012-03-30–2012-04-04, 2012-04-20 ryte, 2012-06-06, 2012-09-14–2012-09-16, 2012-10-03, 2012-10-12, 2012-10-13 ryte, 2012-10-24, 2012-11-09–2012-11-11, 2013-01-04–2013-01-06, 2013-02-08–2013-02-10, 2013-03-22 ryte, 2013-05-17, 2013-05-18 ryte, 2013-08-01–2013-08-02, 2013-09-12, 2013-09-14–2013-09-15, 2013-12-06–2013-12-09, 2013-12-18, 2014-09-25–2014-09-29, 2014-10-07–2014-10-22, 2014-11-13, 2014-11-25 laikotarpiais.

Atsakovo atstovas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes valandÄ laiko pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus.

Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, kalcinuota soda, kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) iÅ¡duodamas į kameras. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Langai LukiÅ¡kių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du, tai atitinka reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas” muilas ir tualetinis popierius vyrams yra iÅ¡duodami du kartus per mėnesį.

Atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas užpildė Asmenų, atvykusių į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ pirmÄ kartÄ , apklausos anketÄ Nr. 93-3477, kurioje nurodė, kad pageidauja bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. Ä® įstaigos administracijÄ pareiÅ¡kėjas dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais/nerÅ«kančiais asmenimis nesikreipė. LukiÅ¡kių TI-K valgiaraščiai yra subalansuoti, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo pakankamai neilgÄ laikotarpį, o tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K 2010-10-25–2014-11-27 laikotarpiu.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo bÅ«ti pažeidžiamos.

PareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismÄ kreipėsi 2014-12-10 (t. 1, b. l. 1-2). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui, apimančiam 2010-10-25–2011-12-09 laikotarpį, pareikÅ¡ti.Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo Å¡alies reikalavimui, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å iuo atveju, atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į skundÄ tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė (t. 1, b. l. 7), pareiÅ¡kėjas įrodymų, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl objektyvių priežasčių, nepateikė, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui, apimančiam 2010-10-25–2011-12-09 laikotarpį, taikytina ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjo nurodyti LukiÅ¡kių TI-K pažeidimai bei suėmimo vykdymo sÄ lygos byloje vertintinos už 2011-12-10– 2014-11-27 laikotarpį.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Dėl per mažo gyvenamojo ploto.Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas nenumato, kad asmeniui tenkantis plotas turi bÅ«ti skaičiuojamas iÅ¡ kameros ploto atimant sanitarinio mazgo, baldų ar kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ (t. 1, b. l. 7-17) nurodytų duomenų apie jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, o teismas neturi pagrindo jais abejoti. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2008-09-18 iki 2014-11-27.

Laikotarpiu nuo 2011-12-10 iki 2014-11-27 pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 109, 400, 124, 122, 316, 399, 110, 108, 111, 386, 119, 118, 117, 398, 116, 254, 107, 404, 115, 123, 121, 120, 272. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2011-12-15 vakare, 2012-01-05, 2012-01-06 vakare, 2012-01-07–2012-01-08, 2012-01-19 vakare, 2012-01-20–2012-01-24, 2012-03-15, 2012-03-16 vakare, 2012-03-17–2012-03-18, 2012-04-19 vakare, 2012-04-20 vakare, 2012-04-21–2012-04-22, 2012-06-05 vakare, 2012-09-13 vakare, 2012-10-02 vakare, 2012-10-11 vakare, 2012-10-13 vakare, 2012-10-14, 2012-10-23 vakare, 2012-11-08 vakare, 2013-01-03 vakare, 2013-02-07 vakare, 2013-03-21 vakare, 2013-03-22 vakare, 2013-03-23–2013-03-25, 2013-05-16 vakare, 2013-05-18 vakare, 2013-05-19, 2013-08-03–2013-08-04, 2013-09-13, 2013-12-05, 2014-11-14–2014-11-24, 2014-11-26, viso 33 paras ir 19 nepilnų parų.

Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo itin mažai vietos, t. y. pareiÅ¡kėjui kameroje nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas ir tai yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad gyvenamosiose kamerose bÅ«davo labai drėgna ir prastas vėdinimas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 6, 13 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas), santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 35–65 proc. proc., Å¡altuoju – 35–65 (26 punktas).IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 52-54, 74-76, 111-112, 119-121, 122-124, 128-129, 136-138, 168-169, 170-172), Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus matavimo protokolų (t. 1, b. l. 79-80, 113-114, 126-127, 139, 175-176) matyti, kad buvo tiriama kamerų Nr. 111, 400, 117, 254 ir 123, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tikrinimui aktualiu laikotarpiu, bÅ«klė ir jose esančios gyvenimo sÄ lygos.

Patikrinimų metu nustatyta, kad langai vėdinimui buvo pritaikyti, santykinės oro drėgmės pažeidimų iÅ¡ esmės nenustatyta, iÅ¡skyrus 2012-11-08 patikrinimo metu kameroje Nr. 119 (pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2012-10-11) konstatuotÄ santykinės oro drėgmės normos reikalavimų virÅ¡ijimÄ (70 proc.) ir per žemÄ oro temperatÅ«rÄ (17,8 0C). Duomenų apie santykinės oro drėgmės ir vėdinimo sÄ lygų kitose kamerose atitikimÄ HN 76:2010 reikalavimams byloje nėra pateikta, tačiau pareiÅ¡kėjas, teigdamas apie nurodytų pažeidimų egzistavimÄ , jų papildomai nekonkretizavo, nenurodė, kuriomis konkrečiai dienomis ir kuriose kamerose buvo pažeista jo teisė į HN 76:2010 nustatytus santykinės oro drėgmės ar vėdinimo reikalavimus, todėl teismas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ konstatuoja tik tuo pagrindu, kad kameroje Nr. 119 jam nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė.PareiÅ¡kėjas teigia, kad gyvenamose patalpose buvo netinkamas apÅ¡vietimas.

Pagal HN 76:2010 22 punktÄ , gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 procentų. Vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu, Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėtina, kad skaidraus stiklo langų, užtikrinančių tinkamÄ dieninį apÅ¡vietimÄ , įrengimas kamerose yra susijęs su rekonstrukcijos darbais.

HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurių laikotarpis apytiksliai atitinka pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpį, matyti, kad kamerose Nr. 400, 117, 110, 117, 254, 123 langai yra, dirbtinio dieninio apšvietimo normų pažeidimų iš esmės nenustatyta (t. 1, b. l. 52-54, 109-110, 119-121, 122-124, 136-138, 143-144, 170-172), išskyrus 2011-12-30 patikrinimo metu kameroje Nr. 400 (pareiškėjas buvo laikomas 2011-12-15–2011-12-21 laikotarpiu) ir 2012-11-08 patikrinimo metu kameroje Nr. 119 (pareiškėjas buvo laikomas 2012-10-11).

Teismas neturi duomenų apie dirbtinio apÅ¡vietimo atitikimÄ HN 76:2010 reikalavimams kitose kamerose, pareiÅ¡kėjas Å¡ių nusiskundimų taip pat nekonkretizavo, tačiau tinkamo dieninio apÅ¡vietimo neužtikrinimas kamerose Nr. 400 ir Nr. 119 yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.PareiÅ¡kėjas teigia, kad sanitarinis mazgas kamerose nebuvo atskirtas nuo bendros erdvės, nebuvo klozetų ir atskiro vėdinimo, į kameras tiekiamas tik Å¡altas vanduo. HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punkte nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Iš 2012-10-10 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto (b. l. 88-89) matyti, kad kameroje Nr. 386 sanitarinis mazgas buvo atitvertas pertvara su medinėmis durimis.

Apie sanitarinių įrenginių įrengimÄ kitose kamerose teismui informacija nebuvo pateikta, atsiliepime į skundÄ atsakovas jokių argumentų dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų nenurodė. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.), todėl nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjui visuomet buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais bei nesant visiÅ¡kÄ privatumÄ užtikrinančio teisinio reglamentavimo, laikytina, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo visiÅ¡kai užtikrinta teisė į privatumÄ ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sÄ lygų bloginimui.Atsižvelgiant į tai, kad atskirų sanitarinių mazgų su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema įrengimas reikalauja rekonstrukcijos darbų atlikimo, tokio reikalavimo nesilaikymas negali bÅ«ti vertinamas kaip HN 76:2010 21 punkto pažeidimas.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl klozetų kamerose nebuvimo yra pernelyg abstraktaus pobÅ«džio, skunde nenurodyta nei konkretÅ«s kamerų numeriai, nei Å¡io pažeidimo laikotarpiai. IÅ¡ 2013-09-03 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto (t. 1, b. l. 168-169) matyti, kad kameroje Nr. 123 klozetas buvo įrengtas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad visose kamerose nebuvo įrengti klozetai yra nepagrįstas. Å ilto vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nėra nustatytas HN 76:2010 21 punkte.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, neužtikrinus Å¡ilto vandens tiekimo į gyvenamÄ sias kameras, neįrengus klozetų ar atskiro sanitarinio mazgo vėdinimo.  PareiÅ¡kėjas teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo laikas kiemelyje buvo per trumpas. Pagal HN 76:2010 11 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsiliepime į skundÄ LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad suimtiesiems asmenims yra leidžiama pasivaikščioti kiemelyje, Å¡ios aplinkybės neneigė ir pareiÅ¡kėjas, kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo, suteikiant vienÄ valandÄ pasivaikščiojimui kiemelyje.Skunde nurodoma, kad maistÄ tiekiant į gyvenamÄ sias kameras, jos priskiriamos prie maitinimo patalpų, todėl yra pažeidžiamos Higienos normos, be to, maisto energetinė vertė buvo tik 1300–1500 kcal.

Pažymėtina, kad maisto tiekimas suimtiesiems nėra reglamentuotas HN 76:2010, iÅ¡skyrus tai, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas (8 punktas). Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 24 punkte nustatyta, kad kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas pristatomas į kameras arba specialias gamybines patalpas Å¡ilumÄ palaikančiuose įrenginiuose.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, pristatant maistÄ pareiÅ¡kėjui į kamerÄ .Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parÄ turi tekti 2298 kcal. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2014-01-13 tyrimų protokolÄ Nr. 9749Ch (t. 1, b. l. 26), kuriame nurodyta, kad nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinys – 2,380 kg, 100 g. energetinė vertė – 120 kcal, todėl bendra asmeniui tenkančio maisto davinio energetinė vertė – 2856 kcal.

Tai atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas, teigdamas, kad jam tenkančio maisto energetinė vertė buvo 1300–1500 kcal, šio argumento nepagrindė, nenurodė, kaip apskaičiavo maisto energetinę vertę, todėl šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas.Pareiškėjas nurodo, kad būdavo laikomas rūkančių asmenų kamerose, administracija nereagavo į prašymus perkelti į nerūkančiųjų kameras. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo užpildytų asmenų, atvykusių į LukiÅ¡kių TI-K pirmÄ kartÄ , apklausos anketų (t. 1, b. l. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24), pareiÅ¡kėjas visais atvejais iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ gyventi rÅ«kančių asmenų kameroje, be to, 2010-11-19 raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių, praÅ¡ydamas paskirti jį į kamerÄ , kurioje yra rÅ«kantys asmenys (t. 1, b. l. 25).

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas pats pageidavo gyventi rÅ«kančių asmenų kamerose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė jo teises, apgyvendindamas rÅ«kančių asmenų kamerose.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K per mėnesį buvo iÅ¡duodamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, kuris yra nekokybiÅ¡kas, duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, nebuvo sÄ lygų laikytis asmens higienos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (toliau – AprÅ«pinimo normos) nustatyta, kad vyrui per mėnesį yra iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus.

IÅ¡duodamo tualetinio popieriaus kokybės reikalavimai nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo argumento.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. AprÅ«pinimo normoje nustatyta, kad suimtiesiems iÅ¡duodami 2 vnt. rankÅ¡luosčių, kas mėnesį – 100 g. tualetinio muilo, dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

PareiÅ¡kėjas papildomai nekonkretizavo nusiskundimo dėl galimybės rÅ«pintis asmens higiena neužtikrinimo, nenurodė, kokios sÄ lygos nebuvo užtikrintos ar kokios priemonės nebuvo iÅ¡duotos, prieÅ¡ingai, iÅ¡ skundo argumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama galimybė kartÄ per savaitę 15 min. pasinaudoti duÅ¡u. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl, jo nuomone, buvusių pažeidimų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės rÅ«pintis asmens higiena.Skunde nurodoma, kad kamerose, patalynėje ir čiužiniuose bÅ«davo parazitų ir kenkėjų.

Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ). Byloje esančios LukiÅ¡kių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutartys su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) (t. 1, b. l. 189-200, t. 2, 1-7), Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (t. 1, b. l. 88-89, 119-121, 122-124, 130-135, 168-169, 189-200) patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, LukiÅ¡kių TI-K rÅ«pinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 79:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl to suprastėjo jo socialinė integracija.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1, 2 dalimi, suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nenumatyta galimybė turėti ilgalaikius pasimatymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų.Dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do. BÅ«tinosios sÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

PareiÅ¡kėjas įrodinėja, kad dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiÅ¡kinimo, kad nežymÅ«s gyvenamosios patalpos dydžio normos pažeidimai bei sÄ lyginai trumpa jų trukmė, dažniausiai savaime, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo patyręs dvasinį sukrėtimÄ ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-649-14; 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2033; 2013 m. gruodžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1852/2013).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės, pareiÅ¡kėjas nebegali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, pablogėjo sveikata.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, jo teiginys, susijęs su sveikatos pablogėjimu, yra nepagrįstas įrodymais ir pernelyg abstraktus. PareiÅ¡kėjas nenurodė nei sutrikimų pobÅ«džio, nei kaip jie pasireiÅ¡kė, nenurodė ar kreipėsi dėl to medicininės pagalbos, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog suėmimo sÄ lygos ypač neigiamai paveikė jo sveikatÄ . Sprendžiant dėl LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų pažeidimo masto ir intensyvumo atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K nebuvo laikomas ilgais laikotarpiais.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo siekiama iÅ¡skirti iÅ¡ kitų asmenų byloje nėra, prieÅ¡ingai, iÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų apie kamerose buvusių asmenų skaičių matyti, kad pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų plotÄ dažniausiai buvo pažeidžiamos dalį paros, tai patvirtina atsakovo argumentus, kad, esant galimybei, suimti asmenys yra perkeliami į kameras, atitinkančias jose laikomų asmenų skaičių. Kita vertus, tai, kad pareiÅ¡kėjas 33 paras ir 19 nepilnų parų buvo laikomas minimalaus ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, teismo vertinimu, galėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo nurodytų neigiamų iÅ¡gyvenimų atsiradimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamo ploto kamerose.

PareiÅ¡kėjo neigiamus iÅ¡gyvenimus įtakojo ir tai, kad kameroje Nr. 119 nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė, kamerose Nr. 400 ir 119 nebuvo užtikrintas reikalavimus atitinkantis apÅ¡vietimas, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismo vertinimu, byloje konstatuotų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastas ir pobÅ«dis buvo tokio intensyvumo, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti 12 000 Lt neturtinės žalos dydis laikytinas neadekvačiu pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundais ir praÅ¡ymais dėl skunde nurodytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų į administracijÄ nesikreipė, tai patvirtina, kad savo aktyviais veiksmai nesiekė Å¡ių pažeidimų paÅ¡alinimo ir nevertino jų kaip darančių itin didelę žalÄ . Be to, teismų praktikoje paprastai priteisiamos žymiai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 pareiÅ¡kėjui priteistas 11 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 1 159 paras neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis; byloje Nr. A575-622/2014 buvo priteista 8 900 Lt suma už laikymÄ 500 parų perpildytose kamerose; byloje Nr. A442-464/2014 priteista 5 500 Lt suma už pareiÅ¡kėjo laikymÄ perpildytose kamerose 227,5 paras.

Pagal laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį panaÅ¡iose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisia žymiai mažesnes sumas – Nr. A858-142/2015 pareiÅ¡kėjui priteistas 340 EUR neturtinės žalos atlyginimas, kai jis buvo laikomas 60 parų; byloje Nr. A575-1633/2014 priteista 200 Lt neturtinės žalos, 31 parÄ neužtikrinus tinkamų gyvenimo sÄ lygų ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 300 EUR sumos priteisimas.

Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti Ž. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 EUR (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                   Marius Bajoras