2026-05-20 Nr. AB-10355-3-64-3-03937-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-526-463/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03937-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu (toliau – ir skundas), prašydamas:

1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės;

2) pripažinti, kad <...> nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos / esmės;

3) pripažinti, kad tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui pareiškėjo atžvilgiu <...>, mobingu, savavaldžiavimu apribojus pareiškėjo judėjimo / veiklos laisvę, priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią/nepagarbią laikyseną <...> 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą;

4) pripažinti atsakovo elgseną – neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Konstitucinį teismą) – klausyti įstatymų, moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir čia, privalomai vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos administracinės teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5-6 str.);

5) nesielgti priešingai ir įprastai tapus (antrus metus) neteisėtai ir, neversti pareiškėjo čia, prievarta dalyvauti, iliuzinio melo, o ne teisingumo (ABTĮ 6 str.) vykdyme;

6) nustoti sąmoningai savivaliaujant, kenkti ir, vadovaujantis turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia (be kita ko)) į objektyvų teismą – privalomai užtikrinti ją čia, realiai ir ta, visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti čia, tinkamas sąlygas man, įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) apginti, neteisėtai atsakovo pažeistas savo teises, įstatymų saugomus interesus;

7) pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdydamas, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata – Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo DK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – Darbdavys privalo įgyvendinti lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus <...>;

8) priimti akivaizdų faktą, kad net antrus metus čia, nesugebama pripažinti neteisėtais – atstovo – Mažeikių RSA – įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, ikišiolinį nesugebėjimą pamatyti juose (atsakovo atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) pergalės tiesą ir įvykdyti teisingumą. Pripažinti tuos, neįmanomus paslėpti, užgožti čia, įrodymus, patvirtinančius jūsų tikrą neįgalumą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Konstitucinį Teismą bei kelia ginčą dėl šio teismo veiksmų neteisėtumo vykdant teisingumą, t. y. iš esmės siekia inicijuoti ginčą, susijusį su Konstitucinio Teismo veikla bei šio teismo teisėjų veiksmais, atliekant teisingumo vykdymo funkcijas. Teismas pažymėjo, kad šie klausimai pagal savo pobūdį nepriskirtini viešojo administravimo srities ginčams, o administraciniam teismui nėra suteikti įgaliojimai vertinti kitų teismų procesinių veiksmų ar priimtų sprendimų teisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarimo teiginiai neatitinka tikrovės ir moralės, iš esmės yra ne teisių gynimo priemonė, o subjektyvios nuomonės dėl aukščiausios konstitucinės institucijos akto išraiška, kuri negali būti vertinama administracinio teismo procesu. Teismas konstatavo, kad šis pareiškėjo skundo reikalavimas akivaizdžiai nenagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo ar jo dalies, taikytinos nagrinėjamoje byloje, prieštaravimo Konstitucijai teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas pabrėžė, kad abstraktus ar bendro pobūdžio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti laikomas tinkamu pagrindu inicijuoti šią procesinę procedūrą, nes tai neatitinka nei Konstitucijos, nei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo reikalavimais siekia tik tam tikrų faktų pripažinimo, konstatavimo, todėl skundą dalyse dėl reikalavimų pripažinti įvairius faktus atsisakytina priimti, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Konstitucinio Teismo veiksmais vykdant teisingumą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš Konstitucinio Teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos, teismas atsisakė priimti skundą šioje dalyje ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo Nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės, priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, faktus ir įstatymo nuostatas, nutartyje esantys teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas, nes egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) atvejis, dėl kurio pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti teismo veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjas iš esmės skundžia Konstitucinio Teismo veiksmus. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė