2022-01-26 Nr. AB-2866-3-61-3-01523-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-45-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01523-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Artimiausias talkininkas“ ir S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Artimiausias talkininkas“ ir S. S. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus karjerai“, uždarajai akcinei bendrovei „Geologijos projektai“, asociacijai „Viesų bendruomenė“ bei D. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Artimiausias talkininkas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2020 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (30.1)-A4E- 2482 „D. M. smėlio ir žvyro telkinio (I sklypo), esančio (duomenys neskelbtini) dalies (apie 95 ha) išteklių (gavybos) naudojimo galimybių“ (toliau – ir Sprendimas). P. S. S. (toliau – ir pareiškėjas, kartu Bendrovė ir pareiškėjas – ir pareiškėjai) taip pat kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Sprendimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Bendrovė skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Trakų rajono savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė) yra registruotas Margio žvyro telkinys Nr. 835. Jį sudaro du sklypai Margis I ir Margis II. Margis I sklypas apima 219,37 ha plotą. Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka 2006 metais siekė vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą Margis I telkinyje ir tuo tikslu rengė poveikio aplinkai vertinimo programas, tačiau buvo priversta sustabdyti poveikio aplinkai procedūras, kadangi Trakų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) 8 straipsnio 9 dalies nuostatomis savo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. S1- 354 „Dėl nepritarimo planuojamos ūkinės veiklos galimybėms“ (toliau ir – 2006 m. Sprendimas 2) nusprendė, kad naudingųjų iškasenų gavyba Margis I telkinyje (toliau – ir Telkinys) yra negalima.

2.2. Šiuo metu galiojanti PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja toks sprendimas. Apie Savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą Savivaldybės administracija nedelsdama informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą). Toks PŪVPAVĮ reguliavimas su nežymiais pakeitimais galioja nuo 2005 m. liepos 12 d. (ankstesnės numeracijos PŪVPAVĮ 8 str. 9 d.).

2.3. Savivaldybės taryba priėmė 2006 m. Sprendimą 2, kuriuo nepritarta planuojamos ūkinės veiklos – žvyro gavybos (kasybos) 134,4 ha laisvos valstybinės žemės plote Trakų rajone (Margio žvyro telkinio I sklype) – galimybėms, taip pat Savivaldybei 2006 m. vasario 23 d. priėmus analogišką sprendimą Nr. S1-69 (toliau – ir 2006 m. Sprendimas 1), šiame sprendime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis iš esmės taip pačiais pagrindais nusprendžiama nepritarti žvyro gavybos Margio žvyro telkinio I sklype (toliau – ir Telkinio sklypas).

2.4. Bendrovė skundė 2006 m. Sprendimą 2, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-1021/2007 paliko 2006 m. Sprendimą 2 galioti. LVAT nurodė, kad pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 9 dalį, savivaldybės tarybai priėmus neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja šis savivaldybės tarybos sprendimas.

2.5. 2019 metais UAB „Vilniaus karjerai“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Miškinių karjeras“, toliau – ir VK) pradėjus poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, siekiant Telkinio sklype vykdyti išteklių gavybą, nepaisant aukščiau nurodytų galiojančių Savivaldybės tarybos sprendimų, buvo leista tęsti šią procedūrą ir ją užbaigti. Trakų rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. AP3E-336 pritarė UAB „Geologijos projektai“ parengtai Margio smėlio ir žvyro (I sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (apie 95 ha) išteklių (gavybos) naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai (toliau – ir Programa). Agentūra 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (30.1)-A4-3900 patvirtino Programą ir 2020 m. kovo 27 d. Sprendimu leido UAB „Vilniaus karjerai“ vykdyti planuojamą ūkinę veiklą – Margio smėlio ir žvyro telkinio (I sklypo) dalies (apie 95 ha) išteklių (gavybą) naudojimą.

2.6. Šie Savivaldybės administracijos ir Agentūros sprendimai prieštarauja PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 daliai ir Savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimui 1 ir Sprendimui 2.

2.7. Pritardama UAB „Geologijos projektai“ parengtai Programai, Savivaldybės administracija ne tik nebepaisė savo pačios 2006 m. Sprendimo 1 ir Sprendimo 2, kurie nėra panaikinti, t. y. galiojantys, bet grubiai pažeidė pačios deklaruotą ir 2006–2007 metais teismuose gintą viešąjį interesą. Kol galioja minėti Savivaldybės tarybos sprendimai, jokios poveikio aplinkai vertinimo procedūros dėl šios ūkinės veiklos negalėjo būti tęsiamos. Atsakovo 2020 m. kovo 27 d. Sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 daliai, t. y. atsakovas žinojo apie 2006 m. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus.

2.8. Bendrovė yra suinteresuota UAB „Vilniaus karjerai“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesu, nes jo metu priimti sprendimai dėl analogiškos veiklos galimybių, kurios Savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimu 2 Bendrovei nebuvo leista vykdyti. Palikus galioti atsakovo ir Savivaldybės administracijos sprendimus reikštų, jog Trakų rajono savivaldybės taryba nepagrįstai gynė viešąjį interesą ir Bendrovė tokiu atveju keltų klausimą dėl žalos, patirtos dėl nepagrįstų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų, atlyginimo. Taip pat leidus UAB „Vilniaus karjerai“ vystyti planuojamą ūkinę veiklą, analogišką Bendrovės vykdomai Trakų rajone, tai neabejotinai reikštų didesnę konkurenciją Bendrovei. Taigi skundžiamas Agentūros Sprendimas darys poveikį Bendrovei, dėl šių priežasčių pareiškėjas UAB „Artimiausias talkininkas“, vadovaujantis PŪVPAVĮ 15 straipsnio 2 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti šį administracinį aktą.

3. Pareiškėjas S. S. skundą grindė šiais argumentais:

3.1. 2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Vilniaus karjerai“ interneto tinklalapyje buvo paskelbta informacija apie parengtą Margio smėlio ir žvyro telkinio (I sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (apie 95 ha) išteklių (gavybos) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitą (toliau – ir PAV ataskaita). Viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita buvo numatytas 2019 m. rugsėjo 4 d. 18 val. Senųjų Trakų seniūnijos patalpose, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui priklauso šalia planuojamos teritorijos esantis žemės sklypas, jis dalyvavo 2019 m. rugsėjo 4 d. viešame visuomenės supažindinime su PAV ataskaita ir informavo PŪV organizatorių bei PAV ataskaitos rengėją, jog dar 2006 metais buvo priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas, pagal kurį šioje teritorijoje PŪV yra negalima, taip pat buvo išreikštas pareiškėjo susirūpinimas dėl planuojamo karjero eksploatavimo trukmės, gamybos pajėgumų, privažiavimo kelių, triukšmo sklaidos, kuro kolonėlės.

3.2. 2019 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas elektroniniu paštu išsiuntė PAV subjektams ir atsakingai institucijai –Agentūrai – PAV ataskaitos 2019 m. rugsėjo 4 d. viešo pristatymo visuomenei susirinkimo protokolą ir informavo, jog pagal galiojančius teisės aktus šioje teritorijoje karjero veikla negalima, taip pat pateikė pastabas dėl PAV ataskaitos dėl klaidingo oro taršos ir triukšmo modeliavimo, netinkamai įvertinto planuojamo sunkiasvorių transporto priemonių eismo, per siauro privažiavimo kelio ir trūkstamų sprendinių dėl planuojamos kuro kolonėlės naudojimo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Agentūros 2019 m. lapkričio 6 d. raštu jo pateikti pasiūlymai persiunčiami PAV dokumentų rengėjui UAB „Geologijos projektai“ (toliau – ir GP) ir paprašyta, kad PAV dokumentų rengėjas pateiktus pasiūlymus PAV ataskaitai registruotų, įvertintų pagal PŪVPAVĮ 10 straipsnio 8 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-88 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) 81 punkto nuostatas bei raštu atsakytų suinteresuotos visuomenės atstovams, kaip įvertinti jų pasiūlymai. Taip pat nurodyta, kad Agentūra dar nėra gavusi parengtos PAV ataskaitos.

3.3. 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo PAV dokumentų rengėjo UAB „Geologijos projektai“ 2019 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 2019/12/04-1, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis PŪVPAVĮ 10 straipsnio 8 dalimi PAV dokumentų rengėjas įvertino pareiškėjo pasiūlymus, į juos atsižvelgė, įvertino ir pataisė (buvo atliktas pakartotinis triukšmo ir oro taršos sklaidos modeliavimas), vertinant ir mobiliųjų šaltinių darbą vykdant ir gamybos darbus pakraščiuose – gretimose kitiems sklypams teritorijose ir kt.) taip, kad PAV ataskaita atitiktų teisės aktus ir neviršytų higienos normų reikalavimų.

3.4. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paštu informavo Agentūrą, jog nors 2019 m. gruodžio 4 d. rašte PAV dokumentų rengėjas teigia atsižvelgęs į pastabas ir pataisęs PAV ataskaitą, pareiškėjas negavo jokios pataisytos PAV ataskaitos ir iš abstraktaus laiško nėra aišku, kaip buvo pataisyta ši ataskaita. Taip pat nebuvo nurodyta, kur su šia pataisyta ataskaita būtų galima susipažinti. Poveikio aplinkai vertinimo organizatoriaus UAB „Miškinių karjeras“ tinklalapyje nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo pateikta jokio naujo pranešimo apie pataisytą PAV ataskaitą. Todėl 2019 m. gruodžio 31 d. elektroniniame laiške pareiškėjas dar kartą pateikė pastabas dėl PŪV prieštaravimo teisės aktams, netinkamo oro taršos ir triukšmo modeliavimo. 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Agentūrą, prašydamas pateikti informaciją, kas priėmė nagrinėti jo 2019 m. gruodžio 31 d. teiktą pasiūlymą su pastabomis. 2020 m. kovo 27 d. Agentūra savo tinklalapyje paskelbė Sprendimą, kuriuo leido UAB „Vilniaus karjerai“ vykdyti PŪV – Margio smėlio ir žvyro telkinio (I sklypo) dalies (apie 95 ha) išteklių (gavybą) naudojimą.

3.5. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu gavo Agentūros 2020 m. balandžio 6 d. raštą Nr. (30.1)-A4E-2762, kuriuo buvo informuotas apie 2020 m. kovo 27 d. Agentūros priimtą Sprendimą ir kuriame teigiama, jog šį sprendimą Agentūra priėmė, kai iš GP gavo išsamius atsakymus į visus klausimus ir kai rengėjai pateikė pataisytą ir papildytą PAV ataskaitą. Prie šio Agentūros rašto pridėtas GP 2020 m. vasario 20 d. raštas Nr. 2020/02/20-1. Į pareiškėjo pastabas buvo atsakyta tik formaliai, neištaisant nurodytų klaidų, neįsigilinant ar visiškai jas ignoruojant. PAV ataskaitoje yra daugybė klaidų ir neteisingų skaičiavimų bei faktų. Taip pat padaryti procedūriniai pažeidimai, susiję su visuomenės informavimu, jos pasiūlymų vertinimu ir sprendimo dėl PAV priėmimu. Dėl šių priežasčių laikytina, jog Agentūros 2020 m. kovo 27 d. Sprendimas priimtas neteisėtai ir naikintinas.

3.6. Pareiškėjas šalia PŪV teritorijos nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, todėl PŪV neabejotinai turės įtaką pareiškėjui. Be to, pareiškėjas PAV proceso metu ne kartą teikė savo pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta, todėl vadovaujantis PŪVPAVĮ 15 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą ginčydamas sprendimų, veiksmų ar neveikimo PAV srityse materialinį ar procesinį teisėtumą.

3.7. PAV ataskaita prieštarauja Savivaldybės tarybos ankstesniems sprendimams, buvo pažeistos poveikio vertinimo aplikai procedūros; pareiškėjas akcentuoja PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, tvirtina, kad 2019 metais UAB „Vilniaus karjerai“ pradėjus PAV procedūrą dėl PŪV (Telkinio sklype vykdyti išteklių gavybą), nepaisant Savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimo 1 ir 2006 m. Sprendimo 2, buvo leista tęsti šią procedūrą ir ją užbaigti. Pritardama Programai, Trakų rajono savivaldybė pažeidė savo pačios 2006 metais priimtus sprendimus. Minėti sprendimai buvo grindžiamai Trakų rajono teritorijos aplinkos bei kraštovaizdžio, gyventojų ir svečių teisės į sveiką ir švarią aplinką apsauga – tą patvirtino LVAT 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-1021/2007.

3.8. Pareiškėjas dar 2019 m. rugsėjo 4 d. viešame visuomenės supažindinime su PAV ataskaita informavo PŪV organizatorių bei PAV ataskaitos rengėją, kad PŪV prieštarauja 2006 metų sprendimams, tačiau PAV ataskaitoje į tai nebuvo atsižvelgta. Priimdama Sprendimą, Agentūra taip pat nevertino šios aplinkybės.

3.9. Agentūra pažeidė PŪVPAVĮ 10 straipsnio 8–9 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Informavimo tvarkos aprašas) 36 punktą, kai paskelbė apie gautą PAV ataskaitą dar prieš gaudama iš PAV dokumentų rengėjo argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nepranešė apie patikslintą PAV ataskaitą. Informacija apie 2020 m. sausio 7 d. gautą PAV ataskaitą buvo paskelbta Agentūros tinklalapyje ties skiltimi „Informacija apie gautas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitas 2019 m.“, taigi jos objektyviai negalėjo pastebėti suinteresuota visuomenė, nenurodytas terminas, iki kada ji turi teisę raštu pateikti prašymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais atsakingai institucijai ir PAV subjektams.

3.10. Remdamasis PŪVPAVĮ 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas tvirtina, kad nebuvo jo teiktų pastabų svarstymo, tik 2020 m. balandžio 3 d., t. y. jau po skundžiamo Agentūros 2020 m. kovo 27 d. Sprendimo priėmimo dienos, iš Agentūros buvo gautas laiškas dėl pareiškėjo pateiktų pastabų, nesilaikyta Informavimo tvarkos aprašo 21–22 punktų nuostatų, susijusių su PAV ataskaitos paskelbimo tvarka. Analizuodamas PAV ataskaitos paskelbimo būdus, pareiškėjas tvirtino, kad viešame svarstyme dalyvavo tik du visuomenės atstovai, įskaitant patį pareiškėją, o tai įrodo, jog informacijos sklaida buvo nepakankama, t. y. PAV rengėjas šias pareigas atliko tik formaliai; PAV ataskaitos viešojo supažindinimo 2019 m. rugsėjo 4 d. protokolas surašytas klaidingai (klaidinančiai išdėstyta susirinkimo metu vykusi diskusija, susirinkimui pirmininkavęs asmuo). Be to, protokole nurodyta, kad susirinkimui pirmininkavo UAB „Geologijos projektai“ direktorius G. L., o sekretoriavo projektų vadovė V. Ž., bet, kiek pamena pareiškėjas, susirinkimą vedė ir protokolavo UAB „Vilniaus karjerai“ atstovas S. P.

3.11. PAV ataskaitoje klaidinama dėl produkcijos kiekio ir turinio, nurodomi mažesni iškasamo smėlio ir žvyro kiekiai, neaišku, nuo kokio kiekio buvo atlikti skaičiavimai ir iš jų išplaukiantys oro taršos ir triukšmo modeliavimai. Taip pat nuo gamybos kiekių priklauso ir karjero eksploatavimo trukmė ir, atitinkamai, kiek laiko gyventojams teks kentėti nuo triukšmo ir dulkių.

3.12. Neatlikti jokie mechanizmų darbo užimtumo skaičiavimai pagal atskirus darbų etapus. Neaišku, koks mechanizmas dirbs kokį laiką atlikdamas tam tikrą operaciją. Oro ir triukšmo sklaidos modeliavimų įvestyje naudojami niekuo nepagrįsti skaičiai.

3.13. Klaidingai atlikti oro taršos skaičiavimai – esant planuojamoms apimtims per pamainą imant vidurkį reiktų apie 125 reisų, o pirmyn ir atgal susidarytų 250 reisų. Klaidingai nurodomas karjero darbo laikas (teigiama, kad karjeras veiks tik 8 valandas, tačiau atliekant oro taršos vertinimą PAV ataskaitos 7 lentelėje „Išeities duomenys mobilių mechanizmų (taršos šaltinių) sukeliamai cheminei taršai skaičiuoti” (31 psl.) klaidinančiai nurodoma, kad mobilus sijotuvas ir frontalinis krautuvas dirbs 16 val.), neįvertinta, ar žemo įtampos linijos pajėgumų pakaks planuojamos gamybinės bazės aptarnavimui. Jeigu šios linijos nepakaktų, reikėtų naudoti kitus kasybos mechanizmus su vidaus degimo varikliais. Visi taršos skaičiavimai ir modeliavimai iš karto nebetektų prasmės.

3.14. Neteisingai apskaičiuota triukšmo sklaida, PAV ataskaitoje nurodoma gatvė, per kurią vyks patekimas į veiklos objektą ir produkcijos išvežimas iš jo, planuojami išvažiavimo keliai yra labai siauri (4,5–5 m). Tokiu siauru keliu važiuojant ties gyvenamosiomis sodybomis, jų gyvenamojoje aplinkoje tiek maksimalus triukšmo lygis, tiek ekvivalentinis triukšmo lygis būtų viršijamas. Maksimalus ir ekvivalentinis triukšmo lygiai ties artimiausių išvežimo keliui sodybų gyvenamąja aplinka sudarytų 78–85 dB(A), kadangi kelias labai siauras, o per pamainą tuo atveju, jei bus vykdoma karjero veikla, juo vyks iki 250 sunkvežimių reisų pirmyn ir atgal. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir higienos norma HN 33:2011) leistinas maksimalus triukšmo lygis sukeliamas transporto yra 70 dB(A), o ekvivalentinis 65 dB(A). Šie dydžiai būtų viršijami. Dėl siauro išvežimo kelio nėra vietos (atstumo), kur triukšmui išsisklaidyti, nes palei jį išsidėsčiusi artimiausių sodybų gyvenamoji aplinka. Kelio juostoje ne tik kad neįmanoma numatyti jokių triukšmo mažinimui reikšmingų priemonių, bet net ir eismui pagal žemiausios kategorijos kelią jis netinkamas. Parengus telkinio naudojimo planą, naujų išvežimo kelių negalės atsirasti, o esami nepraplatės.

3.15. Neaišku, kodėl PAV ataskaitoje (18–19 psl.) numatytas tvenkinių, tarpusavyje sujungtų kanalais, įrengimas. Kadangi tai dirbtiniai tvenkiniai, kyla klausimas, kokiu būdu jie gali funkcionuoti, taip pat jie turi būti nuolat valomi, gilinami ir prižiūrimi. PAV ataskaitoje (44 psl.) teigiama, kad iš šių baseinų ar, kaip teigiama, tvenkinių vanduo bus naudojamas kelių laistymui. Planuojamas karjeras patenka į piečiau esančių ežerų vandens surinkimo baseinus. Ežerai ir karjero vietoje esantis gruntinis vanduo tiesiogiai yra susiję hidrologiniais ryšiais. Kaip technologijoje atsiranda vanduo, PAV ataskaitoje visai nenagrinėjama. Neaišku, kokios ir kiek taršios technologijos bus naudojamos vandeniui pasiekti ir kaip tai paveiks ekosistemą.

3.16. Kuro užpylimo kolonėlė taip pat planuojama šalia dirbtinių vandens telkinių. Kyla didelė neįvertinta rizika užteršti gruntinius vandenis, kurie šioje vietoje yra glaudžiai susiję su piečiau telkinio esančiais ežerais. Kuro kolonėlės ir jos aikštelės su kieta danga negalima įrengti ant naudingųjų iškasenų telkinio, nes pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnio 2 dalį žemės gelmių išteklių telkiniuose tokie statiniai draudžiami. Kuro kolonėlės taršos prevencijos klausimas taip pat neišspręstas. Ateityje nusprendus iš naujo daryti PAV ataskaitą, naujai reiktų įvertinti ir nemalonaus kvapo/kuro smarvės taršos sklidimo prevenciją į šalia esančius gretimus sklypus.

3.17. Agentūros 2020 m. kovo 27 d. Sprendimo sąlygose 10.8 punkte nurodyta, kad vykdomos veiklos metu paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai už PAV ataskaitoje pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti veiklos apimtis/nutraukti veiklą. Kadangi pagal aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog bus daromas didesnis poveikis aplinkai už PAV ataskaitoje pateiktus ir teisės aktuose nustatytus rodiklius, jau pagal pačiame Agentūros Spendime esančią sąlygą veikla negali būti vykdoma. Du pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą, t. y. Agentūros 2020 m. kovo 27 d. Sprendimo 11.2 ir 11.3 punktai dėl teršalų koncentracijų aplinkos ore ir triukšmo taršos šaltinių keliamo triukšmo, yra neteisingi ir jais vadovaujantis negalėjo būti priimtas sprendimas.

4. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Agentūra 2019 m. gegužės 6 d. gavo UAB „Geologijos projektai“ raštą Nr. 2019/05/06-2, kuriuo pateikta nagrinėjimui Programa. PAV dokumentų rengėjas taip pat nurodė, kad Programai pritarta, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nebuvo gauta. Agentūra 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (30.1)-A4-3900 Programą patvirtinto. Agentūra, vadovaujantis PŪVPAVĮ 9–10 straipsnių nuostatomis, yra atsakinga institucija, kuri prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Taip pat kviečiami ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai.

4.2. Pareiškėjas S. S. 2019 m. rugsėjo 21 d. pateikė pastabas dėl PAV ataskaitos, kurias Agentūra 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (30.1)-A4e-5649 persiuntė GP. Agentūra gavo 2019 m. gruodžio 17 d. UAB „Geologijos projektai“ raštą Nr. 2019/12/17-1 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“. Agentūra 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-6771 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, kad savivaldybė išnagrinėtų ir įvertintų PAV ataskaitą ir pateiktų motyvuotas išvadas dėl pritarimo ar nepritarimo ūkinei veiklai. Savivaldybės administracija 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. AP3E-7 nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 nėra panaikinti, tačiau šiai dienai šių tarybos sprendimų viešoje erdvėje nėra, sprendimai nėra pateikti Teisės aktų registrui ir jame nėra užregistruoti. Trakų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad yra pritarusi Programai, kuri neprieštarauja galiojančiam Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, patvirtintam 2009 metais ir parengtam Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo projektui.

4.3. Agentūra, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi PAV ataskaitą ir remdamasi PAV subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, priėmė Sprendimą, kad PŪV leistina.

4.4. Trakų rajono savivaldybė ne tik kad nepateikė neigiamų Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimų, bet ir 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. AP3E-336 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos nagrinėjimo“ pritarė UAB „Geologijos projektai“ pateiktai Programai.

4.5. Dėl PAV ataskaitos turinio nurodo, jog PAV ataskaitoje buvo parengta ir teršalų pažeminiame sluoksnyje sklaidos modeliavimo ataskaita (toliau – ir Teršalų ataskaita). Teršalų pažemio koncentracijų modeliavimui naudota programinė įranga ADMS 5.2, kuri įtraukta į modelių, rekomenduojamų naudoti vertinant poveikį aplinkai, sąrašą, patvirtintą Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200. Skaičiavimuose naudoti stacionarių neorganizuotų ir mobilių taršos šaltinių parametrai (buvo priimta, kad visi elektriniai įrenginiai: konusinė akmenskaldė ir sauso sijojimo įrenginiai dirbs 8 val. per parą, per valandą apdoros apie 50 t žaliavos; mobilių mechanizmų įrenginiai dirbs 1 val. per parą, o per valandą apdoros iki apie 150 t žaliavos), o iš jų į aplinkos orą patenkančios emisijos apskaičiuotos pagal patvirtintą Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodiką.

4.6. Gautos pažemio koncentracijos lygintos su ribinėmis vertėmis, patvirtintomis šias vertes nustatančiuose teisės aktuose. Atlikus aplinkos oro teršalų pažeminiame sluoksnyje sklaidos modeliavimo rezultatų palyginimą, nustatyta, kad esant planuojamoms išmetimų vertėms ir fiziniams aplinkos oro taršos šaltinių parametrams, nepalankiausiomis meteorologinėmis sąlygomis teršalų pažemio koncentracijos visais atvejais nesiekia ribinių verčių, o taršos šaltinių parametrai užtikrina pakankamą teršalų sklaidą apylinkėse. PAV ataskaitoje numatyta, kad siekiant sumažinti taršą kietosiomis dalelėmis, sausuoju metų laikotarpiu, pagal poreikį, tiek objekto teritorija, tiek produkcijos išvežimo keliai (žvyrkelio ruožas) bus laistomi vandeniu, o objekto teritorijoje, esant būtinybei, planuojama riboti transporto greitį.

4.7. GP parengė PŪV triukšmo ataskaitą (toliau – ir Triukšmo ataskaita). Aplinkos triukšmas buvo modeliuojamas CadnaA 2018 MR1 programine įranga, kuri įtraukta į rekomenduojamų programinių paketų, skirtų vertinti poveikį aplinkai, sąrašą. Gauti modeliavimo rezultatai buvo lyginami su norminiais triukšmo lygiais, nustatytais higienos normoje HN 33:2011. Triukšmo skaičiavimai standartiškai buvo atlikti vertinant mobilių, taškinių, plotinių ūkinės veiklos triukšmo šaltinių skleidžiamą triukšmą atitinkamai dienos, vakaro ir nakties laikotarpiais. Nurodydama metodiką, kaip buvo skaičiuojama pramonės objekto triukšmo sklaida, Agentūra nurodė, kad minėtoje higienos normoje nustatytos ribinės vertės nebus viršytos, taip pat neviršijamos ir šios vertės ties planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribomis nei vienų iš modeliavime vertintų scenarijų. Prognozuojama, kad (duomenys neskelbtini) gatve ir su planuojama ūkine veikla susijusio autotransporto srautų sukeliamas triukšmo lygis ties artimiausiais gyvenamaisiais namais neviršys higienos normoje HN 33:2011 nustatytų ribinių verčių dienos, vakaro ir nakties laikotarpiais. Už šią sritį atsakingas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC) 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (10-11 14.3.3 E)2-57429 planuojamai ūkinei veiklai pritarė.

4.8. PAV ataskaitoje nurodyta, kad PŪV neturės jokios įtakos aplinkiniams vandens telkiniams. Žaliavos praplovimui bus naudojamas natūralus vanduo panaudojant apytakinį vandens ciklą.

4.9. Dėl procedūrinių pažeidimų rengiant PAV ataskaitą Agentūra nurodė, kad UAB „Geologijos projektai“ PAV ataskaitą pateikė 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 2019/12/17-1. Apie gautą PAV ataskaitą buvo paskelbta Agentūros tinklalapyje skiltyje „Informacija apie gautas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas 2019 m“. Agentūra gavo 2020 m. vasario 20 d. UAB „Geologijos projektai“ raštą Nr. 2020/02/20-1, kuriame dokumentų rengėjai atsakė į Agentūros išsiųstas pastabas ir visuomenės keliamus klausimus. Kartu su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo pateikti įrodymai dėl visuomenės informavimo. Informavimo tvarkos aprašas nenumato prievolės dėl asmeninio suinteresuotos visuomenės informavimo, šiuo atveju taikytinos viešo pobūdžio priemonės, kurios gali prieinamai supažindinti pakankamą suinteresuotumą turinčią visuomenės dalį. Skelbimo teikimas atitinkamos savivaldybės administracijai prašant jį teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti savivaldybės skelbimų lentoje, laikytinas tinkama suinteresuotumą turinčios visuomenės teises dalyvauti priimant sprendimus dėl poveikio aplinkai vertinimo užtikrinančia priemone.

4.10. Agentūra Sprendimą priėmė išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi vertinimo subjektų išvadomis dėl PAV ataskaitos ir PŪV. Agentūra priimdama Sprendimą nežinojo apie Trakų rajono savivaldybės 2006 m. sprendimus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjų skundus abejojo jų pagrįstumu. Atsiliepimus grindė šiais argumentais:

5.1. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimas 2 yra paliktas galioti LVAT. Šioje situacijoje yra nevisiškai aiški susidariusi teisinė ginčo aplinka. Ginčas yra dėl galimybių vykdyti ūkinę veiklą Telkinio sklype. Detali telkinio žvalgyba minėtame sklype valstybės lėšomis atlikta 1976 metais. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. S1-183 buvo patvirtintas Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendras planas (toliau – ir Bendrasis planas), jis yra tinkamai paskelbtas ir galiojantis. Pagal šio Bendrojo plano sprendinius, planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į žemės ūkio paskirties žemę su miškų ūkio ir kompleksiškai užstatoma kitos paskirties (gyvenama) žeme, į eksploatuojamų ir eksploatuotinų naudingų iškasenų teritoriją. Bendrojo plano 10 skyriaus „Pramonės teritorijų naudojimas ir plėtra” 6 sprendinio pagrindu buvo leista naudingųjų išteklių gavyba iš 10.1 lentelėje nurodytų pagrindinių Trakų rajono savivaldybės telkinių, be kita ko, ir iš Telkinio (adresas/identifikacinis kodas 835, Eik Nr. 2 10.1 lentelėje). Patvirtinus Trakų rajono savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, karjero planuojamos naudoti teritorijos plotas sumažintas nuo 134,4 ha iki 94,53 ha.

5.2. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimai buvo priimti dar nesant parengtam ir patvirtintam Trakų rajono savivaldybei teritorijos Bendrajam planui, abu 2006 metų sprendimai buvo priimti, atsižvelgiant į Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. S1-144 patvirtintą Trakų rajono savivaldybės darnaus vystymosi planą (dar vadinama subalansuotos plėtros strategija). Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. S1-77 patvirtino Trakų rajono savivaldybės 2016–2025 metų strateginį plėtros planą. Jis neprieštarauja Telkinio eksploatacijos galimybei. Galiojantis strateginis plėtros planas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinta Strateginio planavimo metodika (nauja redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706 patvirtinta Regionų plėtros planų rengimo metodika, kitais dokumentais bei teisės aktais.

5.3. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnį administraciniai aktai skirstomi į individualius administracinis aktus ir norminius administracinius aktus. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 laikytini individualiais aktais, o šiuo metu galiojantis Bendrasis planas – norminiu teisės aktu. Minėti sprendimai nebuvo įregistruoti Teisės aktų registre, nors, įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, savivaldybių administracijos turėjo pateikti galiojančius norminius teisės aktus į Teisės aktų registrą.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vilniaus karjerai“ ir UAB „Geologijos projektai“ (GP) atsiliepime į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

6.1. Bendrovė neturi tiesinio materialinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimą. Pagal PŪVPAVĮ 15 straipsnio 1 dalį Sprendimą Bendrovė turėtų teisę ginčyti teisme, jeigu jos prašymas dėl PAV procesų buvo neteisėtai atmestas arba jeigu Bendrovė yra laikytina suinteresuota visuomene PŪVPAVĮ prasme. Tuo tarpu Bendrovė skundą grindžia kitomis aplinkybėmis – galbūt kreiptųsi dėl žalos dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimų; leidus VK vystyti veiklą, kuri yra analogiška Bendrovės veiklai, susidarytų didesnė konkurencija. Bendrovė PAV procese neteikė jokių prašymų, o Sprendimas su galima žala dėl 2006 m. Sprendimų nėra susijęs.

6.2. Vien tai, kad Sprendimas sukuria nepalankesnę konkurencinę aplinką, nesudaro pagrindo teigti, kad Bendrovė laikytina suinteresuota visuomene PŪVPAVĮ prasme. Pagal PŪVPAVĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą suinteresuotos visuomenės apibrėžimą viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Bendrovės suinteresuotumas, leidžiantis ginčyti Sprendimą teisme, turėtų pasireikšti ne bet kokiu, bet būtent aplinkosauginiu aspektu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3439-473/2020 atsisakė priimti analogišką UAB „Žvyro karjerai“ skundą dėl to paties Sprendimo panaikinimo. Taigi ši bylos dalis turėtų būti nutraukta.

6.3. Sprendimas neprieštarauja PŪVPAV 8 straipsnio 5 daliai, Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimai buvo priimti dėl konkrečios PŪV, taigi yra individualūs administraciniai aktai, taikomi konkretiems subjektams. Savivaldybės taryba 2006 m. vasario 23 d. Sprendimą 1 priėmė UAB „Žvyro karjerai“ inicijavus PŪV vertinimo procedūras, o 2006 m. rugsėjo 28 d. Sprendimas 2 buvo priimtas Bendrovei atlikus analogiškus veiksmus (parengus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą). Dėl 2006 m. Sprendimo 2 kilęs ginčas išnagrinėtas kaip kilęs dėl individualaus administracinio akto, aptariami Savivaldybės tarybos sprendimai nebuvo paskelbti teisės aktų registre, aplinkybės, dėl kurių priimti šie sprendimai, pasikeitusios – buvo patvirtintas ir šiuo metu galioja Bendrasis planas. Remiantis jo sprendiniais, VK PŪV patenka į eksploatuojamų ir eksploatuotinų naudingųjų išteklių teritorijas. Be to, pati Bendrovė 2019 metais buvo inicijavusi atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos – naudingųjų iškasenų gavybos – vertinimo procedūras tame Telkinyje, taigi laikėsi pozicijos, kad tokia veikla yra iš esmės galima. Savivaldybė PAV vertinimo procese išreiškė sutikimą dėl PŪV.

6.4. Bendrovė privilegijos VK suteikimą sieja su Trakų rajono savivaldybės veiksmais praeityje (atitinkamų sutikimų nedavimą), tačiau ne su Agentūros veikla ir skundžiamu Sprendimu. Net ir ankstesni 2006 metų sprendimai nesuteikia pagrindo laikyti, kad buvo suteiktos privilegijos, nes buvo priimtas Bendrasis planas, kuris leido PŪV.

6.5. Pareiškėjas S. S. tik dirbtinai remiasi aplinkosaugos interesais, jis Sprendimą turėtų teisę ginčyti teisme, jeigu jo prašymas dėl PAV procesų buvo neteisėtai atmestas arba jeigu jis yra laikytinas suinteresuota visuomenė PŪVPAVĮ prasme. Pareiškėjas skundu iš tiesų siekia visiškai kitų ir su aplinkos apsauga nesusijusiu tikslų. Pareiškėjas yra UAB „Artimiausias talkininkas“ kontroliuojantis akcininkas, turintis 65 proc. tos bendrovės akcijų, taip pat UAB „Žvyro karjerai“ kontroliuojantis akcininkas, turintis 52 proc. tos bendrovės akcijų. Būtent šios bendrovės 2006 metais siekė vykdyti analogišką veiklą Telkinyje. Be to, UAB „Artimiausias talkininkas“ ir 2019 metais buvo inicijavusi atrankos dėl PŪV PAV procedūras dėl veiklos Telkinyje, kreipdamasi į Agentūrą ir tikėdamasi, kad nereikės PŪV PAV, tačiau Agentūra atsakė neigiamai. Taigi pareiškėjas neturi realaus aplinkosauginio suinteresuotumo panaikinti Sprendimą.

6.6. Didžioji dalis pareiškėjo argumentų yra susiję ne su PAV ataskaitos klaidomis (neteisingais duomenimis), tačiau su tariamais veiklos pažeidimais, kuriuos VK neva padarys ateityje. Jeigu VK veikla ateityje neatitiktų PAV ataskaitoje nurodytų sąlygų, tokiu atveju būtų reikalinga nauja PAV procedūra. Pareiškėjas, nesutikdamas su PAV ataskaitos skaičiavimais, nepateikia konkrečių skaičiavimų, o remiasi tik savo subjektyviais samprotavimais.

6.7. Dėl gamybos kiekio ir karjero našumo skaičiavimo nurodo, kad dar 2019 m. rugsėjo 4 d. susirinkimo metu pareiškėjui buvo atsakyta, kad numatoma gavybos apimtis (t. y. karjero eksploatavimo metu planuojamas iškasti naudingųjų iškasenų kiekis) – 250 000–300 000 m3per metus ir kad bus kasama tik iš sausojo klodo. Po to pareiškėjas savo vėlesnėse pastabose, kurias teikė Agentūrai ir kitiems PAV subjektams, to paties klausimo nebekėlė. Toks argumentas, susijęs ne su PAV ataskaita, tačiau su tariamais veiklos pažeidimais, kurie atsirastų ateityje, apskritai nėra reikšmingas vertinant Sprendimo teisėtumą. Taršos ir triukšmo modeliavimai yra pateikti PAV ataskaitoje – jei veiklos vykdymo metu šie rodikliai būtų viršyti, įsijungtų kiti teisės aktų reikalavimai. Ataskaitoje nurodoma, kad planuojama, jog išteklių gavybos darbai gali trukti apie 20–30 metų. Į tai buvo atsižvelgta išduodant leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes bei sudarant žvyro išteklių naudojimo sutartį, kurioje nurodyta, kad sutartis dėl Margio I sklypo žvyro išteklių dalies naudojimo galioja 25 metus.

6.8. Pareiškėjas nurodo, kad PAV ataskaitoje siekiama parodyti mažesnius rodiklius, nes perskaičiavimo koeficientas (žvyro, smėlio gruntui) iš tonų į m3 įprastai svyruoja tarp 1,7–1,95. Ataskaitoje niekur nėra taikomas perskaičiavimo koeficientas gruntui iš tonų į kubinius metrus, todėl ši pastaba yra neaktuali. Ataskaitoje yra numatyta, kad karjero eksploatavimo metu viso per metus planuojama iškasti 250–300 tūkst. m3 naudingųjų iškasenų. Planuojamos pagaminti produkcijos kiekis yra skaičiuojamas tonomis – planuojamos pagaminti produkcijos kiekis per valandą – apie 190 t/val., o maksimalus planuojamas valandinis žaliavos sunaudojimas produkcijos gamybai yra apie 230 t/val. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos produkcijos didžiausius kiekius per metus taip pat yra numatytos tonomis (PAV ataskaitos 14 psl.). Produkcijos kiekis priklauso nuo konkrečių išteklių sudėties ir taikomos atskirų frakcijų atskyrimo technologijos. Šis argumentas taip pat susijęs ne su PAV ataskaita, tačiau su tariamais veiklos pažeidimais (neteisinga prielaida, kad išvežamos produkcijos kiekis tonomis bus didesnis).

6.9. Atsakant į pastabas, pareiškėjui buvo nurodyta, kad buvo atlikti pakartotiniai triukšmo ir oro taršos sklaidos modeliavimai, įvertinant ir mobilių šaltinių darbą ir gamybos darbus pakraštinėse – gretimose kitiems sklypams teritorijose ir kt., taip, kad PAV ataskaita atitiktų teisės aktų reikalavimus ir neviršytų higienos normų reikalavimų. Už planuojamos veiklos triukšmo rodiklių tinkamą įvertinimą yra atsakingas NVSC, kuris vertino PAV ataskaitoje nurodytą informaciją bei teikė jo kompetencijai priskiriamus klausimus ir pastabas dėl PAV ataskaitoje nurodytų garso sklaidos skaičiavimų. Pagal šiuos klausimus ir pastabas PAV ataskaitos rengėjas atitinkamai pildė ir taisė šį dokumentą. Po patikslintos informacijos gavimo buvo patvirtinta, kad visi nustatyti trūkumai buvo ištaisyti bei NVSC patvirtino, kad PŪV metu nebus viršijamos triukšmo reglamentuojamos ribinės vertės.

6.10. Klausimai dėl oro taršos skaičiavimų buvo keliami ir pareiškėjo, ir Agentūros pastabose, į kurias buvo atsakyta. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad buvo atlikti pakartotiniai triukšmo ir oro taršos sklaidos modeliavimai, įvertinant ir mobilių šaltinių (įskaitant ir sunkvežimius) darbą, taip pat apskaičiuota, kad tarša neviršys higienos normų reikalavimų. Agentūrai buvo nurodyta, jog papildytas PAV ataskaitos 3.2 skirsnis – pateikti skaičiavimai ir pasiūlymai (numatomos taršos mažinimo priemonės). Taip pat buvo nurodyta, kuo vadovaujantis buvo atliekami oro taršos sklaidos modeliavimai, pažymėta, kad ir aplinkos oro taršos, ir triukšmo sklaidos modeliavimas atliktas įvertinus stacionarius ir mobilius šaltinius. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo ataskaita patikslinta ir papildyta žemėlapiuose nurodant artimiausias planuojamos ūkinės veiklos objektui esančias gyvenamąsias teritorijas, taip pat ataskaitoje pateiktos lentelės su teršalų vertėmis ties gyvenamosiomis teritorijomis.

6.11. Dėl karjero darbo laiko pareiškėjui Agentūra ir GP pateikė savo 2020 m. vasario 20 d. atsakymą su korekcijomis ir šis buvo tinkamas Agentūrai PAV ataskaitą patvirtinti. Patikslinta informacija apie objekto darbo laiką nurodyta PAV ataskaitos 13 ir 19 psl.: „planuojama, kad stacionari gamybinė bazė dirbs vieną pamainą, o mobilūs įrenginiai – dvi pamainas, darbo dienomis. Šeštadieniais gali dirbti tik ekskavatorius ir krautuvas, vyktų sandėlio tvarkymo darbai, taip pat tvenkinių valymas.“ Argumentas yra susijęs ne su PAV ataskaita, o su tariamais veiklos pažeidimais (prielaida, kad mobilus sijotuvas ir frontalinis krautuvas dirbs mažiau nei nurodyta ataskaitoje), kuriuos VK padarys ateityje vykdydama veiklą, todėl apskritai nėra reikšmingas vertinant Sprendimo teisėtumą. Be to, daroma prielaida apie galimą mažesnę taršą nei įvertinta.

6.12. Dėl elektros linijos pajėgumų pažymėta, kad PAV ataskaitoje yra aiškiai nurodoma, jog elektros energiją planuojama naudoti iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „ESO“ eksploatuojamų elektros tinklų, o kitų energijos šaltinių (skysto ar kieto kuro) objekte naudoti neplanuojama, be to, yra pateikti skaičiavimai dėl planuojamo sunaudoti elektros kiekio per metus (PAV ataskaitos 14 psl.). Tai reiškia, kad karjerą eksploatuojanti įmonė kreipsis į AB „ESO“ prašydama išduoti konkrečias sąlygas dėl gamybinės bazės aprūpinimo elektros energija ir būtent AB „ESO“ spręs prie kurio elektros energijos skirstymo tinklų taško ir kokiu būdu turi būti prijungta gamybinė bazė.

6.13. Dėl triukšmo modeliavimo nurodyta, kad šis klausimas jau ne kartą buvo (2019 m. rugsėjo 4 d. susirinkime, 2019 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo pastabose, 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo pastabose) keltas prieš PAV ataskaitos patvirtinimą ir VK bei GP į jį atsižvelgė bei atitinkamai papildė bei patikslino PAV ataskaitoje nurodytą informaciją. Atsakymuose buvo paaiškinta, kad modeliuojant triukšmo sklaidą buvo vertinta ir transporto sukeliama triukšmo tarša, ir triukšmą keliančių įrenginių įmonės teritorijoje sukeliama tarša. Modeliavimo rezultatai parodė, kad ūkinės veiklos vietoje esant pylimams apie ūkinės veiklos objektą, triukšmo tarša tiek dienos, tiek vakaro ir nakties metu higienos normos normatyvų neviršija. Pareiškėjui teiktame 2020 m. vasario 20 d. atsakyme buvo nurodyta, kad aplinkos oro taršos ir triukšmo sklaidos modeliavimas atliktas įvertinus stacionarius ir mobilius šaltinius. Taip pat pateiktas detalus išaiškinimas, kaip skaičiuojami triukšmo rodikliai. Už šių rodiklių vertinimą atsakingas NVSC teikė pastabas ir klausimus, pagal kuriuos PAV ataskaitos rengėjas pildė ir taisė ataskaitą ir po patikslintos informacijos gavimo buvo gautas NVSC pritarimas.

6.14. Pareiškėjas pastabose kėlė klausimą dėl patekimo į PŪV objektą, tačiau atsakymuose nurodyta, kad buvo atlikti pakartotiniai triukšmo ir oro taršos sklaidos modeliavimai, įvertinant ir mobilių šaltinių darbą vykdant ir gamybos darbus pakraštinėse – gretimose kitiems sklypams teritorijose ir kt. Buvo analizuojamos situacijos, kada taršą į aplinkos orą sukeliantys taršos šaltiniai yra arčiausiai gyvenamosios aplinkos, tokiu būdu analizuotas blogiausias scenarijus gyvenamosios vietos atžvilgiu – įvertintas sunkiasvoris ir lengvasis transportas. Aktualioje teritorijoje esami keliai atitinka tai kelių kategorijai nustatytus reikalavimus. PAV ataskaitoje nurodyta, kad dėl PŪV konkretus šių kelių rekonstravimo ar pertvarkymo poreikis ir konkreti šių darbų atlikimo tvarka bus vertinami rengiant ir tvirtinant žemės gelmių naudojimo planą (kuris yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas) bei atitinkamus statybos projektus, konkretūs kelių sprendiniai bus parengti vadovaujantis savivaldybės (kuri yra atsakinga už vietinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą Savivaldybės teritorijoje) techninėmis sąlygomis. Be to, ir sutartis dėl Margio I sklypo žvyro išteklių dalies naudojimo aiškiai numato, kad kasybos darbus galima vykdyti tik turint nustatyta tvarka patvirtintą žemės gelmių naudojimo planą.

6.15. PAV ataskaitoje nurodyta, kad Žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu pagal išduotas sąlygas techniniam kelių projektui rengti bus parinktas tikslus privažiavimas ir parengtas kelio projektas, t. y. detalūs su šios inžinerinės infrastruktūros įrengimu ir (ar) išplėtimu susiję klausimai yra sprendžiami vėlesniuose etapuose ir tai atitinka Vertinimo tvarkos aprašo nuostatas. Pats kelio plotis tiesiogiai nedaro įtakos triukšmui, todėl šie argumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo.

6.16. Dėl tvenkinių, tarpusavyje sujungtų kanalais, įrengimo pažymėjo, kad PAV ataskaitoje aiškiai nurodoma, jog bus įrengiami technologiniai tvenkiniai juos iškasant, neplanuojama nieko tvenkti (18, 65, 93 psl.). Tvenkinių technologinis panaudojimas aptartas PAV ataskaitoje, jis planuojamas naudoti žaliavos plovimo procesui. Vanduo dirbtinai papildomas nebus – PAV ataskaitoje aptarta, kad bus naudojamas gruntinis vanduo, kuris susitelks iškasus tvenkinius. Tvenkiniai turi būti nuolat valomi, gilinami ir prižiūrimi, kad vyktų apytakinis vandens ciklas (PAV ataskaitos 13, 19, 99 psl.). Be to, PŪV objekto teritorija nepatenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, nebebus daroma įtaka ežero vandens kokybei, nenukentės žvejybos ir rekreacijos sąlygos.

6.17. Skunde nurodomos tik tariamos problemos dėl kuro užpylimo kolonėlės, kurios bus sprendžiamos kolonėlės įrengimui reikalingų leidimų išdavimo metu ir vykdomas pagal techninės specifikacijos taisykles ir tik būsimos kuro kolonėlės aikštelėje su kieta danga, personalas instruktuojamas, pastatytos talpos su naftos produktus absorbuojančiomis medžiagomis, kt. Pareiškėjo nurodoma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnio 2 dalis numato išimtį statiniams, įrenginiams ar inžineriniams tinklams, skirtiems telkinių eksploatavimui. Pareiškėjo kritikuojamas Sprendimo sąlygų 10.8 punktas atsirado įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo bei PŪVPAVĮ reikalavimus, tačiau nereiškia, kad PŪV vykdytojas vykdys taršesnę veiklą.

6.18. Visos pareiškėjo pastabos buvo įvertintos ir į jas prieš priimant Sprendimą buvo atsižvelgta. PAV procedūrų vykdymo metu visuomenė ne kartą naudojosi minėtomis teisėmis ir teikė pastabas bei pasiūlymus, kurie buvo registruojami ir įvertinti bei į juos atsakyta.

6.19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Agentūra paskelbė apie gautą PAV ataskaitą dar prieš gaudama iš PAV dokumentų rengėjo argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, Agentūra apie patikslintą PAV ataskaitą neskelbė, PAV ataskaita skelbta ne prie 2020 metų ataskaitų ir kt., pažymima, kad PAV procedūros pradėtos 2019 metais, todėl joms taikytinas ne Informavimo tvarkos aprašas, kurio pažeidimu remiasi pareiškėjas, tačiau Vertinimo tvarkos aprašas, kurio jokie reikalavimai PAV procedūros metu nebuvo pažeisti, tą patvirtina pridedama lentelė, kurioje detaliai nurodyta visa PAV procedūrų chronologija.

6.20. PAV ataskaita Agentūrai buvo pateikta dar 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas pateikė savo pastabas dėl PAV ataskaitos. 2020 m. sausio 7 d., t. y. jau po PAV ataskaitos gavimo ir pareiškėjo pastabų, Agentūra paskelbė PAV ataskaitą. 2020 m. vasario 7 d. Agentūra dėl PAV ataskaitos pateikė pastabas dėl gautos ir išnagrinėtos ataskaitos, kas visiškai atitinka PŪVPAVĮ reikalavimus. 2020 m. vasario 20 d. PAV ataskaitos rengėjas teikia atsakymus į Agentūros ir suinteresuotos visuomenės pastabas bei pakoreguotą PAV ataskaitą. 2020 m. kovo 27 d., t. y. jau po to, kai gauna pakoreguotą PAV ataskaitą su atsakymais į pastabas, Agentūra priima Sprendimą dėl Ataskaitos tvirtinimo.

6.21. Agentūra neprivalėjo iš naujo pranešti apie gautą pakoreguotą PAV ataskaitą. Sprendimą, ar kartoti viešinimą, priima Agentūra pagal tai, kiek ir kokie pakeitimai buvo atlikti. Agentūra vertino, kad pakeitimai neesminiai, iš esmės techninių klaidų taisymas. Teisės aktai, įskaitant Vertinimo tvarkos aprašo 42 punktą, pakartotinos viešinimo procedūros dėl techninių klaidų taisymo nenumato, todėl pareiškėjo priekaištai dėl patikslintos PAV ataskaitos neviešinimo yra visiškai nepagrįsti. Ataskaitos rengėjo interneto puslapyje buvo nuolat atnaujinama informacija apie vykdomą PAV procedūrą, PAV rengėjas 2020 m. vasario 20 d. rašte apie tai nurodė pareiškėjui, t. y. jam buvo prieinama visa informacija.

6.22. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad prieš priimdama Sprendimą, Agentūra turėjo kviesti atvykti PŪV veiklos organizatorių (užsakovą), PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, neatitinka PŪVPAVĮ 10 straipsnio 9 dalies reikalavimų, kada Agentūra neturi pareigos organizuoti pasitarimą.

6.23. Teigdamas, kad PAV procedūros buvo netinkamai viešinamos, pareiškėjas vadovaujasi netaikytinu teisės aktu. Pareiškėjas nenurodo, kokią neigiamą įtaką klaidingai protokole užfiksuoti duomenys darė kitoms PAV procedūroms. Iš pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 21 d. elektroninio laiško matyti, kad su protokolu ir jo turiniu jis buvo supažindintas, tačiau jokių pastabų PAV ataskaitos rengėjui neteikė.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „Viesų bendruomenė“ (toliau – ir bendruomenė) sutiko su skundų reikalavimais ir paaiškino, kad:

7.1. Bendruomenė yra įsteigta prisidėti prie (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) kaimo ir aplinkinių kaimų, esančių (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos teritorijoje dėl plėtros bei gyventojų viešosios aplinkos, infrastruktūros gerinimo, su tikslu tenkinti viešuosius interesus vykdant aplinkos apsaugos ir kitą visuomenei naudingą veiklą. Bendruomenės nariai yra suinteresuoti, kad PŪV nepažeistų jų teisės į švarią ir saugią aplinką. PAV ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėse, kuriose gyvena nariai, padidės transporto srautas. PŪV apima didelę teritoriją (apie 95 ha) ir pasižymi dideliu triukšmu.

7.2. Apie skundžiamą sprendimą bendruomenė sužinojo tik po jo priėmimo. Nebuvo jokio pranešimo per radiją ar televiziją. Laikraštis „Trakų žemė“ mažai populiarus, gyventojai neseka UAB „Vilniaus karjerai“ internetinio puslapio, nesilanko Trakų rajono savivaldybės administracijoje, Senųjų Trakų ir Trakų seniūnijose ir neseka visos jose skelbiamos informacijos. Visuomenė turėjo būti geriau informuota.

7.3. Dėl PŪV galimybių Trakų rajono savivaldybė pasisakė dar 2006 metais, priimdama Sprendimą 1 ir Sprendimą 2. Šie sprendimai lieka galiojantys, atitinka bendruomenės aplinkosaugos interesus, todėl Savivaldybė negalėjo pritarti Programai 2019 metais. Palaikomi skundų argumentai, ypač dėl transporto srauto keliamos oro triukšmo taršos.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. prašyme įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė, jog turi sodybą (duomenys neskelbtini). Šioje gatvėje dar 2015 metais buvo įrengtas žvyro skaldymo ir smulkinimo įrenginys, kuris buvo net už 1,87 km nuo kaimo, tačiau kėlė triukšmą ir drumstė ramybę, skleidė kuro kvapą, kuris jautėsi sodyboje. PAV ataskaitoje suplanuotas papildomas transporto srautas (duomenys neskelbtini) gatve, ši gatvė žvyruota, siaura, todėl kels triukšmą ir dulkes, tokia grėsmė nėra įvertinta. Savivaldybės 2006 metų sprendimai dėl PŪV šioje teritorijoje lieka galioti, todėl čia veikla negalima. Tvirtino, kad nebuvo tinkamai informuotas apie PAV procesą – nebuvo skelbimų radijuje ar televizijoje, todėl apie PAV ataskaitos rengimą nežinojo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Artimiausias talkininkas“ ir S. S. skundą atmetė. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjų po 1600 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus karjerai“ naudai.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. 2019 metais UAB „Vilniaus karjerai“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Miškinių karjeras“) pradėjo poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, siekiant Margio telkinio I sklype vykdyti išteklių gavybą. Trakų rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. AP3E-336 pritarė Margio smėlio ir žvyro telkinio (Telkinio), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (apie 95 ha) išteklių (gavybos) naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai (t. y. Programai), remdamasi Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SI-183 patvirtintu Bendruoju planu, kuriame aukščiau nurodyta teritorija patenka į eksploatuojamų ir eksploatuotinų naudingųjų iškasenų teritoriją ir apribojimų eksploatuoti Margio smėlio ir žvyro telkinį (I sklypas) nėra numatyta.

10.2. Agentūra 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (30.1)-A4-3900 „D. M. smėlio ir žvyro telkinio (I sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (apie 95 ha) naudojimo planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo“ patvirtino poveikio aplinkai vertinimo programą.

10.3. 2019 m. rugsėjo 4 d. įvyko Margio smėlio ir žvyro telkinio (I sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (apie 95 ha) naudojimo planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (PAV ataskaitos) viešo pristatymo visuomenei susirinkimas, surašytas protokolas, kuriame nurodoma, jog į viešą aptarimą atvyko su karjero eksploatavimo veikla susiję asmenys ir vienas visuomenės atstovas (pareiškėjas S. S.), kurio sklypas yra telkinio kaimynystėje.

10.4. 2019 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas pateikė pastabas dėl PAV ataskaitos elektroniniu paštu Agentūrai ir kitoms institucijoms. Agentūra 2019 m. lapkričio 6 d. raštu persiuntė pastabas įvertinti PAV ataskaitos dokumentų rengėjui UAB „Geologijos projektai“, kuris 2020 m. gruodžio 4 d. raštu atsakė pareiškėjui 2 dėl jo pastabų, kad PAV ataskaita patikslinta – atliktas papildomas oro ir triukšmo taršos modeliavimas, įvertinant ir mobilių šaltinių darbą vykdant ir gamybos darbus pakraštinėse-gretimose kitiems sklypams teritorijose.

10.5. PAV ataskaitos dokumentų rengėjas 2019 m. gruodžio 17 d. po derinimo su institucijomis (PAV subjektais) pateikė PAV ataskaitą Agentūrai.

10.6. Pareiškėjas S. S. 2019 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paštu pateikė pastabas dėl PAV ataskaitos Agentūrai.

10.7. Agentūra 2020 m. sausio 7 d. paskelbė visuomenei apie pateiktą PAV ataskaitą.

10.8. Agentūra 2020 m. vasario 7 d. raštu pateikė pastabas dėl PAV ataskaitos UAB „Geologijos projektai“, taip pat persiuntė ir pareiškėjo teiktas pastabas. Dėl šių pastabų UAB „Geologijos projektai“ 2020 m. vasario 20 d. rašte Agentūrai pateikė paaiškinimus, be kita ko, nurodė, kad patikslino PAV ataskaitą pagal pateiktas pastabas. Dėl suinteresuotos visuomenės teiktų pastabų, be kita ko, nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. raštu patikslinta PAV ataskaita dėl papildomo oro taršos modeliavimo ir higienos normų reikalavimų buvo pateikta derinti NVSC, kuris jai pritarė.

10.9. Agentūra 2020 m. kovo 27 d. raštu Nr. (30.1)-A4-2482 priėmė „Sprendimą dėl Margio smėlio ir žvyro telkinio (I sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (apie 95 ha) išteklių (gavybos) naudojimo galimybių“, kuriuo leido PŪV Telkinyje.

10.10. Agentūra 2020 m. balandžio 6 d. informavo pareiškėją S. S. apie priimtą Sprendimą ir jam persiuntė PAV dokumentų rengėjo UAB „Geologijos projektai“ 2020 m. vasario 20 d. raštą.

11. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo šiais aspektais: 1) dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo; 2) dėl 2006 metų Trakų rajono savivaldybės sprendimų įtakos PAV procedūrai ir Agentūros Sprendimui; 3) dėl PAV ataskaitos derinimo ir tvirtinimo procedūros; 4) dėl PAV ataskaitos turinio.

12. Teismas vadovavosi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu ir analizavo šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalies, 5; 8 ir 15 straipsnių nuostatas. Teismas pažymėjo, kad PAV programos, pranešimo apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią ir ataskaitos rengimo, viešinimo, nagrinėjimo, išvadų teikimo, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo tvarką ir PAV proceso dalyvių santykius šiame procese reguliuoja Vertinimo tvarkos aprašas ir aptarė šio aprašo 41–43 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, susijusį su PAV ataskaitos pateikimu, paskelbimu, pasiūlymų pateikimu ir vertinimu.

13. Spręsdamas dėl Bendrovės suinteresuotumo ginčyti Sprendimą, teismas pažymėjo, kad ji suinteresuotumą šioje byloje grindė tuo, kad palikus galioti Agentūros Sprendimą ir 2006 metų Trakų rajono savivaldybės sprendimus, reikštų, kad Savivaldybė 2006 metais neteisėtai gynė viešąjį interesą dėl ko galbūt Bendrovei atsirastų perspektyva reikalauti žalos atlyginimo; UAB „Vilniaus karjerai“ leidus vystyti PŪV, atsirastų didesnė konkurencija, nes Bendrovė užsiima analogiška veikla.

14. Teismas akcentavo, kad byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo VK leista vykdyti PŪV. Įvertinęs PŪVPAVĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą suinteresuotos visuomenės apibrėžimą, to paties įstatymo 1 straipsnio, 2 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad Bendrovė yra įmonė, kurios tikslas yra siekti pelno ir ji nelaikytina suinteresuota visuomene PŪVPAVĮ prasme. Pažymėjęs, kad PŪVPAVĮ reguliavimas nukreiptas į teisės į sveiką ir saugią aplinką ir rizikos dėl PŪV valdymą, teismas nurodė, kad Bendrovės interesai nėra susiję su teise į saugią ir sveiką aplinką. Remdamasis PŪVPAVĮ 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas taip pat sprendė, kad Bendrovė šiuo atveju neturi reikalavimo teisės pagal PŪVPAVĮ, kadangi nenurodo, jog planuojama veikla (kuri buvo leista skundžiamu sprendimu) netinkamai paveiks aplinką (kaip ji suprantama minėto įstatymo kontekste), Bendrovė PAV procese nedalyvavo, pastabų neteikė – jos skundas grindžiamas tik galimos konkurencijos pažeidimais ir galima ekonomine žala.

15. Teismo vertinimu, Bendrovės nurodomas skundo pagrindas, susijęs su galima žala dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimų yra hipotetinis ir tiesiogiai nesusijęs su skundo reikalavimu (panaikinti Agentūros Sprendimą). Teismas nurodė, kad Bendrovė turi teisę, laikantis civilinei atsakomybei būdingų principų, realizuoti savo teisę į žalos atlyginimą, tačiau šioje byloje tokių reikalavimų nekėlė.

16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas nebuvo priimtas Bendrovės atžvilgiu, jos teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturi. Tai, kad PŪV leidimas buvo suteiktas konkurentui, savaime nereiškia privilegijų suteikimo. Teismo vertinimu, nebuvo duomenų, kad Bendrovė dėl šios aplinkybės būtų kreipusi į Konkurencijos tarybą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. Konstatavęs, kad Bendrovės materialinės teisės ir interesai skundžiamu Sprendimu pažeisti nebuvo, teismas Bendrovės skundą atmetė.

17. Vertindamas pareiškėjo S. S. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų GP ir VK argumentus dėl pareiškėjo suinteresuotumo ginčyti Sprendimą, teismas iš bylos duomenų nustatė ir išsamiai aprašė, koks nekilnojamasis turtas priklauso S. S. nuosavybės teise šalia PŪV teritorijos, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo PAV procese, teikė pastabas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turi individualų suinteresuotumą, nes PŪV kaimynystė saugios ir sveikos aplinkos aspektu gali turėti įtakos jo turimam turtui (jo naudojimui). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas yra susijęs su kitais asmenimis, kurie suinteresuoti Telkinio naudojimu žvyro gavybai, savaime nepaneigė jo suinteresuotumo. Teismo vertinimu, net jeigu jo interesus atitiktų situacija ir galimi padariniai, susiję su galimybėmis naudotis nuodytu turtu (sklypais ir statiniais), kurioje jo kontroliuojami ar susiję asmenys naudotųsi Telkiniu, nereiškė, kad savaime jo interesus atitiktų ir situacija, kai Telkiniu naudojasi kiti asmenys su galimais padariniais.

18. Vertindamas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 įtaką skundžiamo Sprendimo teisėtumui, teismas nustatė, kad:

18.1. Sprendime 1 buvo nurodyta: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, siekdama apsaugoti Trakų rajono teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, gyventojų bei svečių teises į sveiką ir švarią aplinką, Strėvos upės baseino, Margio, Katišiaus, Judziko, Viešų ir Ungurio ežerų hidrosistemą, vadovaudamasi vandens telkinių apsaugos zonoms bei sanitarinėms apsaugos zonoms nustatytais imperatyviais reikalavimais, atsižvelgdama į Trakų rajono subalansuotos plėtros strategiją, patvirtintą Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. S1-144, Trakų rajono savivaldybės taryba nusprendžia nepritarti planuojamos ūkinės veiklos – žvyro gavybos (kasybos) laisvos valstybinės žemės plote (duomenys neskelbtini) kaimuose (Margio žvyro telkinio I sklype) – galimybei.“

18.2. Sprendime 2 nurodyta: „Išnagrinėjusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) UAB „Artimiausias talkininkas“ Trakų rajono Margio žvyro telkinio I sklype planuojamos naudoti dalies (134,4 ha) poveikio aplinkai vertinimo programą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, siekdama išlaikyti bei apsaugoti Trakų rajono teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, gyventojų ir svečių teises į sveiką ir švarią aplinką, Strėvos upės baseino, Margio, Katišiaus, Judziko, Viešų ir Ungurio ežerų hidrosistemą, apsaugoti gruntinio vandens srautus, vadovaudamasi vandens telkinių apsaugos zonoms bei sanitarinėms apsaugos zonoms nustatytais imperatyviais reikalavimais, atsižvelgdama į tai, kad Žvyro gavyba (kasyba) 134,4 ha laisvos valstybinės žemės plote Trakų rajone (Margio žvyro telkinio I sklype) nėra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas nėra numatytas valstybės strateginiuose planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais, ir būtų nesuderinama su Trakų rajono savivaldybės 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. S1-144 patvirtinta Trakų rajono subalansuotos plėtros strategija bei jos nuostatomis dėl prioritetinių Trakų rajono ūkio šakų, natūralios gamtinės aplinkos apsaugos prioriteto, taip pat nesuderinama su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, sprendiniais, bei su Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. S1-436 patvirtintais Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo tikslais ir uždaviniais, Trakų rajono savivaldybės taryba nusprendžia nepritarti planuojamos ūkinės veiklos – žvyro gavybos (kasybos) 134,4 ha laisvos valstybinės žemės plote Trakų rajone (Margio žvyro telkinio I sklype) – galimybėms.“

18.3. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2009 m. gegužės 28 d. Nr. S1-183 patvirtintas Bendrasis planas; pagal jo sprendinius aptariamoje teritorijoje pagal žemės naudojimo ir reglamentų brėžinį galimas žemės ūkio paskirties su miškų ūkio ir kompleksiškai užstatomos kitos paskirties (gyvenamos) žemės naudojimas, nurodyta, kad šioje teritorijoje yra detaliai išžvalgytas neeksploatuojamas naudingųjų iškasenų telkinys; gamtinio kraštovaizdžio apsaugos brėžinyje, kraštovaizdžio tvarkymo reglamente nurodytas detaliai išžvalgytas neeksploatuojamas naudingųjų iškasenų telkinys; kraštovaizdžio tvarkymo brėžinyje nurodoma, jog ginčo teritorija priskiriama išorinio ekspozicinio potencialo kraštovaizdžiui; miškų teritorijų plėtojimo brėžinyje nustatyta, kad ginčo teritorijoje taikytina ekstensyvios miškų ūkio plėtros (ne gamtinio karkaso teritorijose) kryptis. Pagal Bendrojo plano sprendinius numatyta leisti baigti eksploatuoti naudojamus karjerus, įskaitant ir tuos, kurie yra gamtinio karkaso zonose; taip pat leisti naudingųjų iškasenų gavybą vienuolikoje naudojamų ir nenaudojamų telkinių, įskaitant ir telkiniuose Margis (I), Margis (II), uždrausti naudingųjų išteklių gavybą trijuose telkiniuose Ropėja (kodas 857 ir 858) ir Riežnyčia (kodas 538) (Bendrojo plano sprendinių 10 punkto 6 sprendinys, 10.1 ir 10.2 lentelės).

18.4. 2015 m. spalio 1 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-77 patvirtintas naujas Trakų rajono savivaldybės 2019–2025 metų strateginis plėtros planas, tačiau jame smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimo klausimai nėra sprendžiami.

19. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateikiamą norminio administracinio akto sąvoką bei teismų praktikoje išskiriamus tokio pobūdžio akto požymius, teismas vertino, kad 2006 m. Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinys patvirtino, jog jais buvo taikomi strateginio planavimo dokumentai ir individualizuotai priimtas sprendimas dėl konkrečios planuojamos veiklos. Taigi jie laikytini individualaus pobūdžio administraciniais aktais. Teismo vertinimu, tokią išvadą papildomai patvirtino, kad jie nėra skelbiami Teisės aktų registre, nors pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą turėtų būti skelbiami, Bendrovės ginčas dėl 2006 m. Sprendimo 2 panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir toliau LVAT vyko kaip dėl individualaus pobūdžio akto.

20. Teismas pažymėjo, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. AP3E-336 pritarė Programai, atsižvelgdama į 2009 metais patvirtintą Bendrąjį planą, o Agentūra 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (30.1)-A4-3900 patvirtino Programą. Taigi buvo priimti kiti, ginčo PAV procedūrai aktualūs individualaus pobūdžio administraciniai aktai ir ginčas dėl jų nevyksta. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad 2006 metų Trakų rajono savivaldybės sprendimai buvo kliūtis vykdyti PAV procedūras ir Agentūrai priimti Sprendimą.

21. Vertindamas pareiškėjo S. S. skundo argumentus dėl PAV ataskaitos turinio, kad netiksliai nurodyti planuojamos išgauti produkcijos kiekiai, teismas nustatė, kad PAV ataskaitoje (12 psl.) nurodyta ir susirinkimo metu aptarta, kad planuojamas iškasti žaliavų kiekis sudarytų 250–300 tūkst. kubinių metrų (m3) per metus; minėtos ataskaitos 14 lape 1 lentelėje nurodytas planuojamos produkcijos kiekis – 80 tūkst. tonų. Teismas nurodė, kad iš PAV ataskaitoje nurodytos veiklos aprašymo matyti, kad iškasamos žaliavos kiekis nėra tapatus pagaminamos produkcijos kiekiui, remdamasis VK atsiliepimu, teismas pažymėjo, kad produkcijos kiekis paprastai priklauso nuo naudojamų technologijų, ir, akivaizdu, yra mažesnis už žaliavos kiekį. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad aptarti duomenys rodo tarpusavio prieštaravimus, pateikiami skaičiavimai dviprasmiškai. Teismo vertinimu, PAV ataskaitoje nebuvo nurodyta, kaip verčiamas žaliavos kiekis iš tonų į kubinius metrus, taip pat ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad tokie skaičiavimai yra sąlyginiai (taiko koeficientą 1,8, bet tik sąlyginai). Teismas pastebėjo, kad PAV vertinimas, atliktas skaičiuojant didesnį kiekį, kaip tik „sunkina“ PŪV vykdyti ketinančio subjekto padėtį, nes atliekamas vertinimas taikant blogesnį scenarijų, taigi neįrodo, kad PAV ataskaita būtų neteisėta kaip nors pažeidžianti pareiškėjo 2 interesus. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl eksploatavimo laiko neapibrėžtumo neaiškumo taip pat nėra, nes VK sudarė sutartį dėl Telkinio eksploatavimo 25 metams.

22. Dėl pareiškėjo S. S. argumentų, susijusių su mechanizmų darbo užimtumo (netinkamų įvesties duomenų) netiksliu apskaičiavimu, teismas nurodė, kad PAV ataskaitos 8 priede pateikta Triukšmo vertinimo ataskaita – joje PŪV triukšmas išanalizuotas pagal joje nurodytas triukšmo vertinimo metodikas, triukšmas įvertintas pagal 5 scenarijus, pagal juo sudaryti triukšmo žemėlapiai, kiekvienam scenarijui aptarta naudojama technika, jos savybės ir darbo laikas. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad įvesties duomenys yra visiškai nepagrįsti, yra neteisingas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie duomenys PAV ataskaitoje yra neteisingi. Teismas pažymėjo, kad keliamo triukšmo aspektu PAV ataskaitą vertino NVSC, kuris teikė pastabas dėl pirminio PAV ataskaitos varianto, tačiau 2019 m. lapkričio 29 d. raštu nurodė, kad trūkumai ištaisyti ir kad PAV ataskaitoje pateiktos schemos, kuriose nuodytos stacionarių bei mobilių oro taršos šaltinių išsidėstymas, taip pat, kad ataskaitoje pateiktos stacionarių ir mobilių triukšmo taršos šaltinių schemos, įvertinant blogiausią atvejį, taip pat, kad atsižvelgta į numatomą įrangos darbo laiką. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepaneigė šių teiginių.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo kritikos, kad PAV ataskaitoje klaidingai apskaičiuotas taršos kiekis iš automobilių, teismas priminė, kad PAV ataskaitoje aptarta, jog planuojamas produkcijos kiekis (apie 80 tūkst. tonų arba paties pareiškėjo konvertavimu – 45 tūkst. m3) yra netapatus iškasamam žaliavos kiekiui, o yra gerokai mažesnis. Teismo vertinimu, dėl to ir pareiškėjo prielaidos dėl netinkamo automobilių reisų kiekio nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, nes pareiškėjas juos skaičiuoja, remdamasis iškasamų žaliavų kiekiu, o ne produkcijos kiekiu. Teismas pažymėjo, kad PAV ataskaitoje 3.2 punkte, atsižvelgiant į pareiškėjo pastabas, buvo papildyti transporto taršos mažinimo pasiūlymai (t. y. numatomos taršos mažinimo priemonės), prie PAV ataskaitos pridėta Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo ataskaita patikslinta ir papildyta žemėlapiuose nurodant artimiausias planuojamos ūkinės veiklos objektui esančias gyvenamąsias teritorijas, taip pat PAV ataskaitoje pateiktos lentelės su teršalų vertėmis ties gyvenamosiomis teritorijomis (PAV ataskaitos priedo 36–41 psl.).

24. Dėl pareiškėjo nurodomų prieštaravimų, susijusių su PAV ataskaitoje nurodytu karjero darbo laiku, teismas nustatė, kad minėtoje ataskaitoje nurodyta: planuojama, kad stacionari gamybinė bazė dirbs vieną pamainą, o mobilūs įrenginiai – dvi pamainas, darbo dienomis. Šeštadieniais gali dirbti tik ekskavatorius ir krautuvas, vyktų sandėlio tvarkymo darbai, taip pat tvenkinių valymas (13 psl.); planuojama, kad gamybinėje bazėje per valandą bus apdorojama iki 230 t/val. žaliavos, pilnu pajėgumu objektas dirbs apie 9 mėn. per metus. Per šiuos mėnesius gamybinė bazė dirbs darbo dienomis 8 val. per parą. Šeštadieniais ir sekmadieniais produkcijos gamyba nevyks (gamybinė bazė neveiks). Šeštadieniais gali dirbti tik ekskavatorius ir krautuvas, vyktų sandėlio tvarkymo darbai, taip pat tvenkinių valymas (19 psl.). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo nurodomų prieštaravimų nenustatė.

25. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl elektros linijos pajėgumų, kadangi PAV ataskaitoje nurodyta, kad elektros energiją planuojama naudoti iš AB „ESO“ eksploatuojamų elektros tinklų, kitų energijos šaltinių (skysto ar kieto kuro) objekte naudoti neplanuojama (14 psl.). Teismas nurodė, kad reikiamos galios palaikymo linijoje klausimas nebuvo sprendžiamas PAV ataskaitoje, tai būtų daroma elektros tiekėjui priimant sprendimus dėl linijos galingumo ir šiuo aspektu pareiškėjo interesas niekaip nebūtų pažeidžiamas.

26. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad triukšmo modeliavimas neatspindi realios padėties, teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo pastabas buvo atliktas papildomas triukšmo taršos modeliavimas, išdėstytas Triukšmo vertinimo ataskaitoje (PAV ataskaitos 8 priedas). Teismas vadovavosi higienos normos HN33:2011 8 punktu ir pažymėjo, kad prognozuojamas PŪV triukšmas vertinamas vidutinis garso slėgio dydis. Taigi, įvertinus įrenginių ir priemonių darbo laiką, jis yra mažesnis nei skleidžiamas (trumpalaikis) garsas. Teismas pažymėjo, kad vertintinas ir atstumas iki matavimo vietos, taip pat PAV ataskaitoje nurodyti pylimai, kitos reljefo savybės, pateikė Triukšmo vertinimo ataskaitoje nurodytus metodus, kaip triukšmas buvo modeliuojamas, kaip buvo skaičiuojama pramonės objekto triukšmo sklaida. Teismas pabrėžė, kad šiuos skaičiavimus įvertino ir NVSC savo 2019 m. lapkričio 29 d. ir prieštaravimų neįžvelgė. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė konkrečių rodiklių, kurie būtų suskaičiuoti neteisingai, taigi nepaneigė Triukšmo vertinimo ataskaitoje pateikto modeliavimais pagrįsto skaičiavimo.

27. Dėl pareiškėjo teiginių, kad produkcijos išvežimo iš PŪV objekto keliai yra nepritaikyti tokiai veiklai, siauri ir pan., dėl siauro kelio būtų viršijami higienos normos HN33:2011 nustatyti triukšmo lygiai, teismas atkreipė dėmesį, kad triukšmo lygiai dėl PŪV buvo įvertinti Triukšmo vertinimo ataskaitoje, joje taikant jau aptartas metodikas buvo modeliuojamas ir skaičiuojamas triukšmo lygis. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė savo skaičiavimų, kurie paneigtų Triukšmo vertinimo ataskaitos duomenis, pažymėdamas, kad šiuo metu pareiškėjo nurodomi keliai yra eksploatuojami, o PAV ataskaitoje nurodyta, kad žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu pagal išduotas sąlygas techniniam kelių projektui rengti bus parinktas tikslus privažiavimas ir parengtas kelio projektas (27 psl.), skundžiamu Sprendimu nebuvo pasisakyta dėl konkretaus kelio projekto, taip pat jame pažymėta, kad PŪV vykdymo metu reglamentuojamos triukšmo ribinės vertės negali būti viršijamos.

28. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad PAV ataskaitoje (18–19 psl.) numatytas tvenkinių, tarpusavyje sujungtų kanalais, įrengimas, jų funkcijų palaikymui bus reikalingas papildomas vandens kiekis, o tai PAV ataskaitoje neaptarta. Teismas, įvertinęs PAV ataskaitos duomenis, susijusius su technologinių tvenkinių įrengimu ir jų aprūpinimu vandeniu, sprendė, jog PAV ataskaitoje pasisakyta, kad nebus naudojamas papildomas vanduo ir numatyta tvenkinių priežiūra. Teismo vertinimu, pareiškėjo pozicija grindžiama tik prielaida apie papildomo vandens poreikį. Teismas pažymėjo, jog PAV ataskaitoje (22 psl.) nurodyta, kad objekto teritorija nepatenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, atitinkamai nebus daroma įtaka ir ežero vandens kokybei, nenukentės žvejybos ir rekreacijos sąlygos; kad nebus poveikio paviršiniam vandeniui, nurodė ir Geologijos tarnyba.

29. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su planuojama įrengti kuro kolonėle ir jos keliama tarša ateityje, teismas vadovavosi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad minėtas įstatymas leidžia statyti inžinerinę infrastruktūrą (šiuo atveju – kuro kolonėlę) telkinio eksploatavimui. Nustatęs, kad PAV ataskaitoje (24–25 psl.) išsamiai aptarta, kaip užtikrinama vandens apsauga nuo potencialiai galimo teršimo naftos produktais, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog nėra išspręstas taršos prevencijos klausimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimu Agentūra klausimų, susijusių su statinio saugumu, eksploatavimu, nesprendė, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalį išduodami leidimai turi atitikti PŪV mastą ir charakteristikas.

30. Teismas kaip atitinkantį aktualų teisinį reguliavimą vertino Sprendimo 10.8 punkto turinį ir atmetė pareiškėjo teiginius, kad vykdant PŪV, faktiškai bus viršijami PAV ataskaitoje nurodyti parametrai (pvz., oro ar aplinkos taršos, triukšmo). Teismas pabrėžė, jog Agentūros Sprendimas neatleidžia PŪV vykdysiančio subjekto nuo pareigos laikytis teisės aktų (pvz., higienos normos HN33:2011), taigi pareiškėjo, kaip turto šalia PŪV savininko, interesai (triukšmo, oro taršos ar aplinkos taršos aspektu) negalės būti pažeidinėjami.

31. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl PAV ataskaitos derinimo procedūros, teismas, visų pirma, pabrėžė, jog ginčo PAV procedūra pradėta 2019 metais, todėl jai taikytinas Vertinimo tvarkos aprašas.

32. Spręsdamas, ar Agentūra turėjo organizuoti susitikimą pagal PŪVPAVĮ 11 straipsnio 6 dalį, teismas nustatė, jog PAV dokumentų rengėjas GP Agentūrai 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 2019/12/17-1 pateikė PAV ataskaitą, Agentūra 2019 m. gruodžio 31 d. gavo pareiškėjo pastabas dėl PAV ataskaitos; šias pastabas kartu su 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-879 „Pastabos dėl Margio smėlio ir žvyro telkinio (I sklypo) dalies išteklių (gavybos) naudojimo planuojamos veiklos PAV ataskaitos“ pateikė GP, GP į pastabas atsakė 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2020/02/20-1. Agentūra Sprendimą priėmė 2020 m. kovo 27 d.

33. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas oro taršos ir triukšmo modeliavimo klausimus kėlė ir 2019 m. rugsėjo 4 d. viešame aptarime, ir 2019 m. rugsėjo 21 d. elektoriniame laiške Agentūrai ir kitiems PAV subjektams. Agentūra 2019 m. lapkričio 7 d. raštu 2019 m. rugsėjo 21 d. raštą persiuntė PAV dokumentų rengėjui, kuris atsakė pareiškėjui 2019 m. gruodžio 4 d. raštu, nurodydamas, kad papildomai atliko triukšmo ir oro taršos modeliavimą. Pareiškėjas pateikė pastabas 2019 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paštu. Iš šio rašto turinio buvo matyti, kad jame kritikuojamas iš PAV rengėjų gautas PAV ataskaitos komentaras (pagal kontekstą – GP 2019 m. gruodžio 4 d. raštas); nurodoma, kad PAV ataskaitos rengėjo svetainėje rado patikslintą PAV ataskaitą, tačiau joje neatsižvelgta į pareiškėjo pastabas. Šiame rašte pareiškėjas vėl teikė pastabas dėl netinkamo oro ir taršos modeliavimo, taip pat netinkamo kelio pločio. Teismas nustatė, kad Agentūra iki Sprendimo priėmimo susirinkimo nesurengė.

34. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė būti įtrauktam į PAV ataskaitos svarstymą ir ar toks pažeidimas buvo esminis, sutrukdęs institucijai priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo PAV procese, jo pastabas, pateiktas 2019 m. rugsėjo 21 d. laiške, įvertino PAV ataskaitos rengėjas GP ir pateikė atsakymą 2019 m. gruodžio 4 d. Po to, 2019 m. gruodžio 17 d., PAV ataskaita buvo pateikta Agentūrai. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. rašte teikė iš esmės tokias pačias pastabas, kurios buvo pateiktos ir jo 2019 m. rugsėjo 21 d. rašte (dėl oro taršos ir triukšmo netinkamo vertinimo). GP, persiuntus Agentūrai, 2020 m. vasario 20 d. rašte dar kartą įvertino šias pareiškėjo pastabas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, 2019 m. gruodžio 31 d. teikdamas pastabas, laikėsi pozicijos, kad nesutinka su PAV ataskaitoje ir jos prieduose pateiktais (įskaitant patikslintą variantą) vertinimais ir skaičiavimais. Agentūra dėl šių pastabų kreipėsi į PAV dokumentų rengėją, kuris taip pat įvertino šias pastabas ir Agentūrai pakako informacijos priimti Sprendimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas buvo susipažinęs su patikslinta PAV ataskaita (kaip nurodo, 2019 m. gruodžio 31 d. rašte), jo pastabos buvo įvertintos PAV dokumentų rengėjo, taip pat Agentūros Sprendimo 5 punkte aptartas poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai, 6 punkte aptartos priemonės poveikiui aplinkai sumažinti ar išvengti, 11.3 punkte remtasi tuo, kad triukšmo lygis neviršys higienos normoje HN33:2011nustatytų ribinių verčių.

35. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam PAV ataskaitos tvirtinimo Agentūroje procedūros metu nebuvo pažeista – pareiškėjas buvo informuotas apie 2020 m. vasario 20 d. GP rašto turinį, o nesutikdamas su PAV ataskaitos turiniu ir tuo, kaip buvo vertinamos jo pastabos, galėjo pasinaudoti teise pateikti skundą teismui, ką ir padarė. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio, teismas nenustatė pagrindo panaikinti Agentūros Sprendimą dėl to, kad nebuvo surengtas susirinkimas.

36. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Agentūra po to, kai paskelbė apie gautą PAV ataskaitą, jis negalėjo kreiptis į PAV ataskaitos rengėją dėl paaiškinimų ir pastabų įvertinimo, teismas pažymėjo, kad Agentūra, prieš priimdama sprendimą, gali, o jeigu yra poreikis – privalo kreiptis reikalingos informacijos. Kitoks aiškinimas prieštarautų gero administravimo principui. Nenustatyta pagrindo teigti, kad šiame etape PAV ataskaita negali būti tikslinama. Teismas nenustatė, kad PAV ataskaita būtų pasikeitusi iš esmės (to pareiškėjas ir neįrodinėjo), o nesant tokių pakeitimų, nebuvo pagrindo pradėti jos derinimo procedūrą iš naujo.

37. Pažymėjęs, kad PŪVPAVĮ 10 straipsnio 9 dalyje aiškiai numatyta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę pateikti pastabas po PAV ataskaitos pateikimo ir jos taip pat turi būti įvertintos, kad suinteresuotos visuomenės pastabų teikimo terminas (10 darbo dienų) yra nustatytas PŪVPAVĮ 10 straipsnio 9 dalyje, Informavimo tvarkos aprašas šiuo atveju netaikytinas, teismas atmetė pareiškėjo argumentus šiuo klausimu.

38. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis po savo 2019 m. rugsėjo 2 d. pastabų nebuvo gavęs atsakymų iš PAV ataskaitos rengėjo, taip pat patikslintos PAV ataskaitos, o į jo pastabas atsakyta tik formaliai, teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo pastabas (teiktas 2019 m. rugsėjo 4 d. viešame aptarime ir 2019 m. rugsėjo 21 d. rašte) buvo atliktas papildomas triukšmo ir taršos vertinimas; jam apie tai atsakė GP 2019 m. gruodžio 4 d. raštu. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo 2019 m. gruodžio 31 d. laiško buvo matyti, kad jis susipažinęs su patikslinta PAV ataskaita. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo susipažinti su patikslinta PAV ataskaita ir jame esančiu triukšmo ir taršos vertinimu, dėl kurio ir kėlė klausimus. Tai, kad Agentūra priėmė Sprendimą ne pagal pareiškėjo vertinimus, nereiškė, kad buvo pažeisti jo interesai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į PAV ataskaitos nagrinėjimą ir jo interesai teikiant informaciją nebuvo pažeisti.

39. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo paskelbta, kaip galima susipažinti su PAV ataskaita, kad Agentūra informaciją skelbė prie 2019 metais gautų ataskaitų, nepakankamai plačiai ir netinkamomis priemonėmis skelbta, kaip galima susipažinti su PAV ataskaita ir pan., teismas vadovavosi Vertinimo tvarkos aprašo 75 ir 77 punktais. Teismas nustatė, kad informacija apie PAV ataskaitos viešinimą pateikta PAV ataskaitos prieduose – apie PAV ataskaitą viešinta laikraštyje „Trakų žemė“, PŪV organizatoriaus interneto tinklalapyje, Trakų rajono savivaldybės tinklalapyje, Trakų seniūnijoje ir Senųjų Trakų Seniūnijoje. Teismas pažymėjo, jog pagal Vertinimo tvarkos aprašo 77.3 punktą aktuali PAV ataskaita pateikiama dokumentų rengėjo tinklapyje, o apie tokį paskelbimą 2020 m. vasario 20 d. rašte buvo nurodžiusi ir GP. Teismo vertinimu, pareiškėjas neginčijo, kad apie PAV ataskaitą buvo paskelbta aptartais būdais, kaip matosi iš jo 2019 m. gruodžio 31 d. elektorinio laiško, buvo susipažinęs su aktualia PAV ataskaitos versija PAV organizatoriaus svetainėje. Apie pateiktą PAV ataskaitą 2020 m. sausio 7 d. buvo paskelbta Agentūros tinklalapyje www.gamta.lt. Teismas sprendė, kad PAV ataskaitos viešinimas atitiko Vertinimo tvarkos aprašą, iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas 2 su PAV ataskaita ir jos keitimais buvo susipažinęs, taigi jo interesai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.

40. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimų dėl 2019 m. rugsėjo 4 d. viešo supažindinimo protokolo netikslumų, kadangi, šios aplinkybės, teismo vertinimu, nebuvo reikšmingos vertinant Agentūros Sprendimo teisėtumą, nes negalėjo lemti esminių procedūros pažeidimų, dėl kurių būtų priimtas nepagrįstas sprendimas.

41. Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, Agentūros kompetenciją, teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Agentūros 2020 m. kovo 27 d. Sprendimą, todėl pareiškėjų skundus atmetė.

42. Atmetęs pareiškėjų skundus, teismas netenkino pareiškėjų reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įvertinęs trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Vilniaus karjerai ir UAB „Geologijos projektai“ prašymą ir pateiktus įrodymus patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, faktiškai jų interesais atliktus procesinius veiksmus, atsižvelgęs į rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgęs į kitus reikšmingus kriterijus, teismas trečiųjų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Vilniaus karjerai“ ir UAB „Geologijos projektai“ naudai iš pareiškėjų UAB „Artimiausias talkininkas“ ir S. S. už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašomą priteisti sumą sumažino iki 3 200 Eur ir ją lygiomis dalimis priteisė UAB „Vilniaus karjerai“ iš kiekvieno pareiškėjo (po 1 600 Eur).

III. 43. Pareiškėjai UAB „Artimiausias talkininkas“ ir S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundus tenkinti. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Pareiškėjas UAB „Artimiausias talkininkas“ akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą motyvuodamas tuo, kad Bendrovės interesai Sprendimu nebuvo pažeisti, nepagrįstai apribojo pareiškėjo UAB „Artimiausias talkininkas“ teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

45. Akcentuodama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisminės gynybos principo universalumą ir atsižvelgdama į konstitucinę oficialiąją doktriną dėl teisės kreiptis į teismą garantijų, Bendrovė laikosi pozicijos, kad ji turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą ir ginčyti Agentūros Sprendimą ir pagal PŪVPAVĮ nuostatose pateikiamą suinteresuotos visuomenės (ar visuomenės) sąvokas, ir pagal bendrą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kurie šiuo atveju susiję su konstitucine sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija.

46. Bendrovės nuomone, PŪVPAVĮ 15 straipsnio 2 dalis nenumato, kad į teismą suinteresuota visuomenė gali kreiptis išimtinai tik dėl suinteresuotumo, grindžiamo aplinkos apsauga. Siaurinamasis minėtos PŪVPAVĮ nuostatos aiškinimas neatitinka ir šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatų, kurios numato du objektyvius visuomenės suinteresuotumo kriterijus: pirmas – suinteresuotumą, kai sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje daro arba gali daryti jai poveikį; antras – suinteresuotumą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procesu. Taigi minėto teisinio reguliavimo pagrindu galimybei (teisei pagal PŪVPAVĮ 15 straipsnio 2 dalį nuostatas) šio PŪVPAVĮ nustatyta tvarka ginti savo teises teisme pakanka vien suinteresuotumo pačiu poveikio aplinkai vertinimo procesu. Be to, PŪVPAVĮ numatytas teismine tvarka gintinas suinteresuotumas sprendimais, veiksmais ar neveikimu poveikio aplinkai vertinimo srityje, kuris daro arba gali daryti subjektui poveikį, PŪVPAVĮ taip pat nėra susiaurinamas vien iki aplinkosauginio poveikio.

47. Siaurinamasis teisės kreiptis į teismą aiškinimas taip pat nesuderinamas ir su PŪVPAVĮ 1 straipsnyje numatyta viena iš PŪVPAVĮ paskirčių, t. y. šio įstatymo paskirtimi reglamentuoti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių tarpusavio santykius. Iš pareiškėjo UAB „Artimiausias talkininkas“ skundo ir procesu metu teiktų rašytinių paaiškinimų akivaizdu, kad ginčo atveju PŪVPAVĮ nuostatos bei jų pagrindu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese priimti Trakų rajono savivaldybės administracijos tarybos sprendimai UAB „Vilniaus karjerai“ bei UAB „Artimiausias talkininkas“ (ir UAB „Žvyro karjerai“) atžvilgiu buvo taikomi skirtingai. Todėl pareiškėjo UAB „Artimiausias talkininkas“ skundu keliamas ginčas yra ir dėl suinteresuotumo sprendimais, veiksmais ar neveikimu poveikio aplinkai vertinimo srityje, kuris daro poveikį pareiškėjui dėl suinteresuotumo poveikio aplinkai vertinimo procesu (PŪVPAVĮ 2 str. 14 d.), ir dėl PŪVPAVĮ nuostatomis reglamentuojamo UAB „Vilniaus karjerai“ bei UAB „Artimiausias talkininkas“ tarpusavio santykių planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese.

48. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji turi vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais, be kita ko, įstatymo viršenybės, objektyvumo, lygiateisiškumo, skaidrumo. Agentūros priimamiems sprendimams taip pat taikytinas ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

49. Agentūra priimdama Sprendimą ne tik ignoravo PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalies pagrindu priimtus Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimus, kuriais Savivaldybės taryba nusprendė, kad naudingųjų iškasenų gavyba Margis I telkinyje yra negalima, nes yra nesuderinama su Savivaldybės tikslais išlaikyti bei apsaugoti Trakų rajono teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, gyventojų ir svečių teises į sveiką ir švarią aplinką, bet tuo pačiu atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems UAB „Vilniaus karjerai“ bei UAB „Artimiausias talkininkas“ nepagrįstai bei neteisėtai PŪVPAVĮ nuostatas bei nurodytus Savivaldybės tarybos sprendimus taikė skirtingai bei tokiu būdu šiems ūkio subjektams sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas.

50. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė dėl aplinkybės, kad PŪV leidimas suteiktas konkurentui nesikreipė į Konkurencijos tarybą, kadangi jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, kad ginčus dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo Konkurencijos taryba nagrinėja privaloma išankstine neteismine tvarka. Taigi pareiškėjas UAB „Artimiausias talkininkas“ neprivalėjo prieš kreipdamasis į teismą dėl Agentūros Sprendimo kreiptis į Konkurencijos tarnybą.

51. Bendrovė tvirtina, kad PŪV leidimo suteikimas UAB „Vilniaus karjerai“ reiškė privilegijų šiam subjektų suteikimui kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir pakartoja, jog ankstesni jos ir kitų subjektų kreipimaisi į Savivaldybę dėl žemės gelmių naudingų išteklių eksploatavimo Margis I telkinyje, buvo įvertinti neigiamai, argumentuojant, kad pats Margio I žemės gelmių naudingu iškasenų telkinio eksploatavimo faktas yra nesuderinamas su gamtos bei žmonių apsaugos tikslais. Dėl tokių Agentūros ir Savivaldybės sprendimų atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šiuo atveju skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu, kadangi Agentūra ir Savivaldybės taryba turėjo diskreciją pasirinkti tam tikrą elgesio modelį.

52. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, jog UAB „Artimiausias talkininkas“ materialinės teisės ir interesai skundžiamu Agentūros Sprendimu buvo pažeisti ir pareiškėjas UAB „Artimiausias talkininkas“ turėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

53. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimų kvalifikavimo individuliais administraciniais aktais. Pateikdami Lietuvos vyriausiojo administracinio suformuotą praktiką dėl norminio administracinio akto požymių, pareiškėjai tvirtina, kad šie sprendimai juos atitinka. Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimai atitinka visus aukščiau nurodytus norminiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra galiojantys ir, vadovaujantis PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalimi, jokios PAV procedūros dėl analogiškos ūkinės veiklos Margis I telkinyje negalėjo būti vykdomos. Remdamiesi lingvistine PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalies konstrukcija, pareiškėjai akcentuoja, kad savivaldybės taryba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, o ne dėl konkretaus subjekto planuojamos ūkinės veiklos ypatumų. Būtent dėl šios priežasties PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad toks Savivaldybės tarybos sprendimas turi būti priimtas iki PAV programos patvirtinimo, t. y. iki bet kokių individualaus pobūdžio planuojamos ūkinės veiklos aplinkybių nagrinėjimo.

54. Pabrėžiama, kad Savivaldybės taryba 2006 metų sprendimuose visiškai neanalizavo ir nevertino nei UAB „Artimiausias talkininkas“, nei UAB „Žvyro karjerai“ PAV programų ir jų turinio, bei priimdama šiuos sprendimu nesirėmė jokiomis šiuose dokumentuose (PAV programose) nurodytomis aplinkybėmis. Taigi šie Savivaldybės tarybos sprendimai buvo ir yra siejami ne su konkretaus subjekto (UAB „Artimiausias talkininkas“ ar UAB „Žvyro karjerai“) planuojama veikla ir jo parengta PAV programa, o su konkrečiu telkiniu ir galimybe jame vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą. Atitinkamai 2006 metų Savivaldybės tarybos sprendimai savo turiniu yra orientuoti ne į konkretų subjektą, o į konkretų naudingųjų iškasenų telkinį ir pagrįsti bendro pobūdžio – aplinkos bei kraštovaizdžio apsauga, gyventojų ir svečių teisės į sveiką ir švarią aplinką, o ne individualiomis su aplinkybėmis, todėl šie Savivaldybės tarybos sprendimai, atsižvelgiant į jų priėmimo pagrindą, aplinkybes bei turinį ir yra laikytini bendro, o ne individualaus pobūdžio. Jei 2006 metais Savivaldybės taryba net nenagrinėjusi pateiktų PAV projektų nusprendė, jog ši ūkinė veikla siekiant išlaikyti bei apsaugoti Trakų rajono teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, gyventojų ir svečių teises į sveiką ir švarią aplinką, nei UAB „Artimiausias talkininkui“ bei UAB „Žvyro karjerams“ yra negalima, kyla klausimas, kaip ši planuojama veikla tapo galima UAB „Vilniaus karjerai“ atveju, kai Savivaldybės taryba UAB „Vilniaus karjerai“ planuojamos naudingų iškasenų gavybos Margio I telkinyje veiklos klausimo išvis nenagrinėjo bei dėl jo nepasisakė.

55. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad jei PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis būtų taikytina konkretaus subjekto atžvilgiu, tokiu atveju Savivaldybės taryba privalėtų nagrinėti kiekvieno ūkio subjekto planuojamos ūkinės veiklos galimybės klausimą. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog Savivaldybės taryba būtų nagrinėjusi UAB „Vilniaus karjerai“ planuojamos ūkinės veiklos (naudingų iškasenų gavyba Margio I telkinyje) galimumo klausimą. Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimai yra orientuoti į ateitį ir taikytini visiems ūkio subjektams, ketinantiems eksploatuoti tą patį naudingųjų iškasenų Margio I telkinį, minėti sprendimai motyvuoti viešo intereso gynimu.

56. Nei Savivaldybės taryba 2006 metų sprendimuose, nei teismai, nagrinėję šių sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, nevertino jokių individualių, t. y. konkrečiai su UAB „Artimiausias talkininkas“ ir UAB „Žvyro karjerai“ planuojama veikla, susijusių aplinkybių. Teismai vertino tik Savivaldybės tarybos teisę bei diskreciją nuspręsti, kad konkrečiame telkinyje naudingųjų iškasenų gavybos veikla, kitų savivaldybės tikslų naudai (išlaikyti bei apsaugoti Trakų rajono teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, gyventojų ir svečių teises į sveiką ir švarią aplinką) yra negalima. Teismams nusprendus, jog Savivaldybė turi tokią teisę, teismai tuo pačiu konstatavo, kad šių prioritetų nustatymas atitinkamoje teritorijoje nesusijęs nei su konkrečiu subjektu, nei su jo planuojamos veiklos individualiais ypatumais.

57. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimai nėra skelbiami Teisės aktų registre, nekeičia šių sprendimų norminio pobūdžio. Savivaldybė nagrinėjamo PAV proceso metu negali nepaisyti savo pačios priimtų sprendimų. Vien dėl Savivaldybės darbuotojų aplaidumo teisės aktas negali prarasti savo galios ir norminio pobūdžio. Tokia situacija taip pat nesuteikia Savivaldybės administracijos direktoriui teisės keisti ar naikinti priimtų Savivaldybė tarybos sprendimų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog buvo priimti kiti, ginčo PAV procedūrai aktualūs individualaus pobūdžio administraciniai aktai, neturi reikšmės Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimų taikymui ir galiojimui. Šie sprendimai nustatyta tvarka nėra panaikinti ir nenustoję galioti. Kol galioja Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimai, jokios PAV procedūros dėl analogiškos ūkinės veiklos Margis I telkinyje negali būti vykdomos. Atitinkamai, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, šie Savivaldybės tarybos sprendimai buvo kliūtis vykdyti PAV procedūras ir Agentūrai priimti 2020 m. kovo 27 d. sprendimą.

58. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl PAV ataskaitos turinio. Apeliaciniame skunde pakartojami pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentai, jog PŪV metu gaminamos produkcijos pobūdis lemia tai, jog didžioji dalis žaliavos yra panaudojama produkcijos gamybai. Todėl laikomasi pozicijos, kad perdirbant visą žaliavos kiekį keičiasi veiklos parametrai ir atitinkamai oro taršos ir triukšmo kiekiai ir modeliavimo duomenys. Atitinkamai PAV ataskaita turėjo būti taisoma ir koreguojamos darbų apimtys, išmetimai ir atitinkamai įvestys oro ir triukšmo modeliavimuose.

59. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakydamas dėl mechanizmų darbo užimtumo neatsižvelgė į tai, jog PAV ataskaitoje visiškai neatspindėta, kur ir kiek laiko dirbs konkretus mechanizmas, kokį iškas gruntų kiekį, koks yra jo našumas ir kt., ir pateikiami netikslūs skaičiavimai, atlikti nesiremiant konkrečių mechanizmų našumo ir užimtumo rodikliais. Oro ir triukšmo sklaidos modeliavimų įvestyje naudoti netikslūs duomenys.

60. Jeigu, kaip minėta, gaminant smėlio ir žvyro produkciją didžioji dalis žaliavos yra panaudojama produkcijos gamybai, t. y. pagamintos produkcijos kiekis negali būti triskart mažesnis už iškastą žaliavos kiekį, todėl neteisingas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjo S. S. teiginiai dėl automobilių reisų kiekio yra prielaidos. PAV ataskaitoje apskritai nenurodyta, kuo remiantis nustatytas 70 sunkvežimių reisų per dieną skaičius.

61. Dėl triukšmo modeliavimo PAV ataskaitoje apeliantai laikosi pozicijos, kad pareiškėjas skunde konkrečiai išvardijo, kokį triukšmą skleidžia įvairūs mechanizmai, o minėtoje modeliavimai visiškai neatspindi realių triukšmo sklidimo dėsnių ir galimo realaus triukšmo poveikio gyventojų sveikatai. Neįmanoma, kad buldozerio ar krautuvo skleidžiamas triukšmo lygis, kuris visur (karjero viduje, ties jo riba ir kitur) yra 106 – 108 dB(A), vis tiek ties karjero riba neviršytų 55 dB(A). Įvertinus karjero darbo laiką (8 val.) ir mobilaus sijotuvo ir frontalinio krautuvo darbo laiką (16 val.), tai nebus trumpalaikis garsas.

62. Dėl kelių į PŪV objektą pareiškėjai pakartoja, kad siekiant vykdyti PŪV, neišvengiamai reikalingi įvažiavimo ir išvažiavimo į objektą keliai, kuriais vyks intensyvus sunkiasvorio transporto eismas. Pareiškėjų vertinimu, šiuo atveju leistinas maksimalus triukšmo lygis būtų viršijamas. Be to, tokio pločio kelias būtų labai nesaugus ir juo sunkvežimiai negalėtų judėti dvejomis kryptimis. Rengiant žemės gelmių naudojimo planą pats kelias savaime nepraplatėtų ir išliktų tokio paties pločio. Šios aplinkybės PAV ataskaitoje tinkamai neįvertintos, nors turės tiesioginę įtaką šalia kelio į objektą gyvenančių asmenų gyvenimo kokybei.

63. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl vykdant PŪV daromo didesnio poveikio aplinkai nei numatyta PAV ataskaitoje, pareiškėjai nurodo, jog du pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą, t. y. Agentūros Sprendimo 11.2 ir 11.3 punktai dėl teršalų koncentracijų aplinkos ore ir triukšmo taršos šaltinių keliamo triukšmo, yra neteisingi ir jais vadovaujantis negalėjo būti priimtas Sprendimas. Remiantis PAV ataskaitoje esančiais duomenimis, jei skaičiavimai būtų buvę atlikti tinkamai, būtų buvę nustatyta, jog vykdant veiklą pagal pateiktą PAV ataskaitą būtų viršijami higienos normose nustatyti leidžiami oro taršos ir triukšmo dydžiai, ir atitinkamai būtų buvę pripažinta, jog tokia veikla dėl poveikio aplinkai negalima. Taigi pagal PAV ataskaitos duomenis matyti, jog PŪV bus pažeidžiamos aplinkinių gyventojų teisės į sveiką ir švarią aplinką.

64. Pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės pripažįstama, jog Agentūra nesilaikė PŪVPAVĮ 11 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau nepagrįstai nepripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo S. S. teisė būtų išklausytam PAV ataskaitos tvirtinimo Agentūroje procedūroje. Teismo sprendime nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas S. S. buvo susipažinęs su patikslinta PAV ataskaita ir buvo informuotas apie UAB „Geologijos projektai“ 2020 m. vasario 20 d. rašto turinį, nekeičia fakto, jog pagal PŪVPAVĮ 11 straipsnio 6 dalį, gavus pareiškėjo S. S. pastabas Agentūra, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, privalėjo organizuoti susirinkimą svarstyti suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.

65. Be to, Agentūra privalo organizuoti susirinkimą ir tuomet, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai prieštarauja viena kitai ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvada dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Pagal byloje esančius įrodymus nors Savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. AP3E-336 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos nagrinėjimo“ pritarė PAV programai, tačiau vėlesniuose savo raštuose savo raštuose (2019 m. rugpjūčio mėn., Nr. AP3E-; 2019 m. spalio 11 d. Nr. AP3E-2490) PAV proceso metu Savivaldybės administracija patvirtino, jog Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimai nėra panaikinti ir jog PAV organizatorius ir rengėjas PAV ataskaitoje turėtų įvertinti teisinę aplinką ir konkrečias faktines aplinkybes. Galiausiai Savivaldybės administracijos pritarimas PAV ataskaitai taip ir nebuvo gautas, Savivaldybė per nustatytą terminą neišreiškė nei pritarimo, nei nepritarimo, 2020 m. sausio 2 d. rašte palikusi spręsti Agentūrai savo nuožiūra. Šiuo atveju Savivaldybės išvada dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai neatitiko PŪVPAVĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Esant tokiai situacijai, pagal PUVPAVĮ 11 straipsnio 6 dalį Agentūra privalėjo organizuoti susitikimą.

66. Pareiškėjų vertinimu, ir Agentūra, ir pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą. Atsižvelgiant į tai, kokio dydžio teritoriją apima PŪV, ir kiek aplinkinių gyventojų paveiks, visuomenės informavimas buvo nepakankamas. PAV rengėjas tik formaliai jį atliko, tikėtina, siekdamas, jog kuo mažiau žmonių galėtų apie tai sužinoti. Pakartodami skunde nurodytas aplinkybes, susijusias suvisuomenės supažindinimu dėl ginčo PŪV, pareiškėjai teigia, kad informacijos sklaida buvo nepakankama.

67. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į trečiųjų asmenų asociacijos „Viesų bendruomenė“ ir D. K. teismui pateiktus paaiškinimus, jog nors jie gyvena šalia planuojamos teritorijos, tačiau nieko nežinojo apie poveikio aplinkai vertinimą. Byloje buvo pateikti įrodymai, jog net penkiolika asmenų kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašydami sustabdyti UAB „Vilniaus karjerai“ planuojamą ūkinę veiklą, ir taip pat nurodydami, jog pareiškėjai nieko nežinojo apie PAV. Pabrėždami PŪV mąstą, įtaką aplinkai, pareiškėjai taip pat nurodo, kad Agentūra taip pat tinkamai neinformavo visuomenės apie PAV ataskaitą ir visuomenės galimybę teikti pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismas šių faktų nevertino.

68. UAB „Geologijos projektai“ 2020 m. vasario 20 d. rašte teigiama, jog juo pakartotinai teikiama papildyta ir patikslinta PAV ataskaita. Agentūra apie šią gautą papildytą ir patikslintą PAV ataskaitą viešai nepranešė. Agentūros tinklalapyje 2020 m. sausio 7 d. įraše apie gautą PAV ataskaitą pateikiama nuoroda į PŪV organizatoriaus UAB „Vilniaus karjerai“ tinklalapyje esančią neaktualią, pasenusią PAV dokumentaciją ir kitą informaciją.

69. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vilniaus karjerai“ ir UAB „Geologijos projektai“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime taip pat prašoma iš pareiškėjų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

70. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neturi materialinio suinteresuotumo skųsti Agentūros Sprendimą, o taip pat, kad Agentūros sprendimas jokių Bendrovės teisių ir interesų nepažeidžia.

71. PŪVPAVĮ 15 straipsnio 2 dalis nesuteikia Bendrovei teisės skųsti Agentūros Sprendimą, nes ji nelaikytina suinteresuota visuomene. Primindami, kokiomis aplinkybėmis Bendrovė grindė savo materialinį suinteresuotumą skunde, VK ir GP nurodo, jog Bendrovė savo skundu siekė panaikinti Agentūros Sprendimą, o tai neturi nieko bendro su Bendrovės samprotavimais apie 2006 metų Savivaldybės tarybos sprendimais Bendrovei padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad toks skundo padavimo pagrindas yra hipotetinis ir tiesiogiai nesusijęs su skundo reikalavimu (panaikinti Agentūros sprendimą). Bendrovė turi teisę, laikantis civilinei atsakomybei būdingų principų, realizuoti savo teisę į žalos atlyginimą, tačiau šioje byloje tokių reikalavimų nekelia. VK ir GP nuomone, iš PŪVPAVĮ nuostatų sisteminio vertinimo matyti, suinteresuota visuomenė yra ta, kurios suinteresuotumas (nepriklausomai nuo to, ar jis pasireiškia tuo, kad Agentūros Sprendimas gali daryti poveikį jai, ar ji suinteresuota pačiu PAV procesu) yra susijęs su švaria ir sveika aplinka. Tačiau Bendrovė savo suinteresuotumą grindė ne aplinkos apsauga, o tariamu konkurencinės aplinkos pasikeitimu, dėl ko pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ji neturi reikiamo materialinio suinteresuotumo Sprendimo ginčijimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat akcentuoja suinteresuotumą būtent aplinkos apsaugos srityje, administraciniame teisme buvo atsisakyta priimti UAB „Žvyro karjerai“ skundą dėl to paties Sprendimo panaikinimo, teismo nutartis įsiteisėjusi. Pareiškėjų nurodomas ABTĮ 5 straipsnis neįtvirtina absoliučios teisės kiekvienam asmeniui skųsti viešojo administravimo subjekto sprendimus. Nenustačius reikiamo Bendrovės suinteresuotumo Agentūros Sprendimo ginčijimui, Bendrovės skundo atmetimas nelaikytinas jos teisės į gynybą suvaržymu.

72. Pareiškėjai tariamą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą grindžia, visų pirma, Trakų rajono savivaldybės neva skirtingais sprendimais VK ir Bendrovės planuojamos veiklos atžvilgiu, tačiau jokių Trakų rajono savivaldybės veiksmų ar sprendimų, kaip prieštaraujančių Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Bendrovė neskundė, todėl pareiškėjų rėmimasis tariamu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimu nepatvirtina Bendrovės suinteresuotumo ginčyti Sprendimą.

73. VK ir GP pažymi, kad bet kokiu atveju pareiškėjai neįrodė, jog Agentūros Sprendimas prieštarauja Konkurencijos 4 straipsniui, todėl teismo sprendimu Bendrovės skundas atmestas visiškai pagrįstai. Patys pareiškėjai nurodė, kad tariamą konkurencinį pranašumą Vilniaus karjerams suteikė ne Agentūros Sprendimas, bet Trakų rajono savivaldybės sprendimai, tačiau jokie savivaldybės sprendimai šioje byloje nebuvo ginčijami. Agentūros sprendimu nebuvo sprendžiamos kitų ūkio subjektų galimybės vykdyti analogišką ūkinę veiklą ginčo Margio smėlio ir žvyro telkinyje (I sklypo), todėl net teoriškai Sprendimas pats savaime negalėjo sukurti skirtingų konkurencinių sąlygų skirtingiems ūkio subjektams. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jų minimi kiti ūkio subjektai būtų kreipęsi į Agentūrą 2019 metais su analogiškais prašymais ir jų analogiškai planuojamai ūkinei veiklai Agentūra būtų nepritarusi. Pareiškėjai tariamą VK privilegijavimą grindžia absoliučiai skirtingomis situacijomis, kai VK buvo leista vykdyti planuojamą ūkinę veiklą jau po Trakų rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano patvirtinimo 2009 m. gegužės 28 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-183 ir kai Bendrovės bei UAB „Žvyro karjerai“ planuojamai ūkinei veiklai 2006 metų Savivaldybės tarybos sprendimais nebuvo pritarta iki Bendrojo plano. Taigi dar 2009 metais Savivaldybės taryba, patvirtindama Bendrąjį planą, pakeitė savo poziciją dėl Margio I sklypo žvyro telkinio eksploatavimo galimybių ir bet kuris atitinkamus reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas, įskaitant pareiškėjų nurodytus ūkio subjektus, turėjo lygias galimybes pretenduoti į teisę eksploatuoti Margio I sklypo žvyro telkinį. Jokių priešingų įrodymų į bylą pareiškėjai nėra pateikę.

74. Bendrovė 2019 metais kreipėsi į Agentūrą dėl planuojamos ūkinės veiklos tame pačiame Margio I sklypo žvyro telkinyje, kas tik dar kartą paneigia Bendrovės samprotavimus apie tariamų privilegijų būtent UAB „Vilniaus karjerai“ suteikimą, nes ir Bendrovei po Bendrojo plano patvirtinimo nebuvo užkirstas kelias planuoti ūkinės veiklos Margio I sklypo žvyro telkinyje (Vilniaus karjerų ir Geologijos projektų atsiliepimo į pareiškėjo skundą 2 priedas). Taigi, byloje yra pateiktas įrodymas, akivaizdžiai patvirtinantis, kad Bendrovė 2019 m. niekaip nebuvo diskriminuojama Vilniaus karjerų atžvilgiu.

75. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad 2006 metų Savivaldybės tarybos sprendimai VK planuojamai ūkinei veiklai netaikytini, o kliūčių vykdyti planuojamą ūkinę veiklą nėra. VK ir GP pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, įtvirtintiems teismo sprendime ir kurių pareiškėjai nepaneigė. Pabrėžiama, kad Savivaldybės taryba 2006 m. Sprendimą 1 priėmė UAB „Žvyro karjerai“ inicijavus planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procedūras ir parengus PAV programą, o Savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimas 2 buvo priimtas Bendrovei atlikus analogiškus veiksmus, todėl akivaizdu, kad minėti sprendimai buvo priimti konkretiems subjektams įvertinus tuometinę situaciją ir nesukūrė abstrakčių ūkinės veiklos draudimų, taikomų į ateitį neapibrėžtam subjektų ratui. Atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant tuo metu PŪVPAVĮ 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, VK ir GP pabrėžia, kad dėl Savivaldybės tarybos 2006 m. Sprendimo 2 ginčas buvo išnagrinėtas administraciniame teisme kaip ginčas, kilęs dėl individualaus administracinio akto, minėti sprendimai nėra paskelbti Teisės aktų registre. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad 2006 m. Tarybos sprendimai laikytini individualiais teisės aktais, kurie negalėjo įtakoti galimybių Vilniaus karjerams Margio I sklypo žvyro telkinyje planuoti ir vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą.

76. Be to, pareiškėjai apeliaciniame skunde niekaip nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų apie nuo 2009 metų Bendrąjį planą, kuriame UAB „Vilniaus karjerai“ planuojama ūkinė veikla Margio I sklypo žvyro karjere yra leidžiama. Iš Bendrojo plano sprendinių akivaizdu, kad Savivaldybės taryba pakeitė savo poziciją ir nusprendė, jog Margio I sklypo žvyro telkinio eksploatavimas yra galimas. Šis Bendrojo plano sprendinys paneigia pareiškėjų teiginius dėl to, kad Margio I sklypo žvyro telkinio eksploatavimas yra draudžiamas.

77. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo 2006 metų Savivaldybės tarybos sprendimus ir jų poveikį galimybei vykdyti ginčo PAV procedūras, apeliaciniame skunde nėra teismo išvadas paneigiančių argumentų.

78. VK ir GP laikosi pozicijos, kad pareiškėjai niekaip nepaneigė PAV ataskaitoje nurodytų skaičiavimų bei teismo sprendime nurodytų argumentų dėl PAV ataskaitos pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo S. S. niekuo neparemtais samprotavimais ir pirmenybę teikė specialistų teiginiams, pagrįstiems skaičiavimais, atliktais naudojant specialias programas. Pažymima, kad pareiškėjo S. S. samprotavimai skunde apie PAV ataskaitoje neva padarytas klaidas nebuvo paremti jokiomis specialistų išvadomis, todėl negalėjo būti pagrindu kvestionuoti specialistų parengtos PAV ataskaitos turinį. Tokios išvados atitinka ir teismų praktiką, kurioje akcentuojama, kad, siekiant nuginčyti specialistų parengtoje ataskaitoje pateiktus duomenis, skaičiavimų rezultatus, būtina tai pagrįsti ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, skaičiavimais, tyrimais ir pan.

79. VK ir GP pažymi, kad apeliaciniame skunde pakartojami pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodyti argumentai. VK ir GP atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl jo argumentų, kuriais nesutinkama su PAV ataskaitos duomenimis dėl planuojamo išgauti produkcijos kiekio, dėl mechanizmų darbo užimtumo, dėl taršos kiekio iš automobilių, triukšmo modeliavimo, dėl kelių į planuojamos ūkinės veiklos objektą, dėl didesnio poveikio aplinkai nei numatyta PAV ataskaitoje sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir iš esmės pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs PAV ataskaitą bei šalių argumentus, sprendime padarė tinkamas išvadas dėl PAV ataskaitos turinio pagrįstumo, o pareiškėjai šių išvadų nepaneigė.

80. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo S. S. teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, VK ir GP pastebi, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, jog Agentūra privalėjo organizuoti susirinkimą prieš Agentūros sprendimo priėmimą, o to nepadariusi pažeidė PŪVPAVĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokios išvados teismo sprendime nėra – teismas tiesiog vertino visas su viešinimu susijusias faktines aplinkybes ir konstatavo, kad pareiškėjo S. S. teisė būti išklausytam PAV procese nebuvo pažeista. Atsiliepime, remiantis PŪVPAVĮ 11 straipsnio 6 dalimi akcentuojama, kad Agentūra turi organizuoti pasitarimą tik egzistuojant konkrečioms aiškiai apibrėžtoms aplinkybėms, t. y. kai: vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai; vertinimo subjektų išvados neatitinka PŪVPAVĮ 10 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų; Agentūra yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus būtent pagal PŪVPAVĮ 10 straipsnio 9 dalį. Be to, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados neprieštaravo viena kitai. VK ir GP atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų teiginiai apie tai, kad Savivaldybės administracija išvadoje neišreiškė nei nepritarimo, nei pritarimo, kaip skundo pagrindas pirmosios instancijos teismui iš viso nebuvo nurodytas. Bet kokiu atveju, išvada, kurioje Savivaldybės administracija neišreiškė nepritarimo PAV ataskaitai, reiškia, kad su tokios ataskaitos tvirtinimu minėta institucija sutinka, todėl nėra pagrindo teigti, jog išvada neatitiko PŪVPAVĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Agentūra negavo suinteresuotos visuomenės pastabų. Laikytina, kad PAV ataskaita buvo patvirtinta be jokių (net ir formalių) procedūrinių pažeidimų.

81. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo S. S. teisė būti išklausytam PAV ataskaitos rengimo ir tvirtinimo procese buvo tinkamai užtikrintam kadangi buvo nustatyta, jog šio asmens visos teiktos pastabos buvo įvertintos prieš tvirtinant PAV ataskaitą. Apeliaciniame skunde keliami PAV ataskaitos turinio ydingumo klausimai buvo kelti vykusio susirinkimo metu ir (ar) pareiškėjo pastabose, kas patvirtina, jog visas pastabas, dėl kurių dabar vyksta teisminis procesas, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti ir jas pateikė iki Agentūros Sprendimo priėmimo. Konstatavus, jog tokia pareiškėjo teisė nebuvo pažeista, nėra pagrindo naikinti Sprendimo, net jeigu būtų nustatyti kokie nors procedūriniai pažeidimai. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-28-492/2018; kt.).

82. Pareiškėjai apeliaciniame skunde niekaip nepagrindė, kodėl pareiškėjo S. S. teisė būti išklausytam buvo iš esmės pažeista. Todėl pareiškėjų argumentas dėl formalaus procedūrinio pažeidimo, kuris VK ir GP įsitikinimu, net neegzistuoja, nesudaro pagrindo atsakovo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

83. VK ir GP laikosi pozicijos, kad PAV ataskaitos viešinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, šiuo klausimu padarytos pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas.

84. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad PAV rengėjas pasirinko viešo paskelbimo priemones, užtikrinančias menką informavimo sklaidą, o pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad informavimo priemonės atitiko teisės aktų reikalavimus, neatsižvelgė į trečiųjų asmenų pateiktus paaiškinimus, jog jie nieko nežinojo apie vykdomą PAV procedūrą, taip pat kad Agentūra nepaskelbė apie patikslintą PAV ataskaitą, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, VK ir GP nurodo, jog pareiškėjai kvestionuoja ne PAV ataskaitos viešinimo neatitikimą teisės aktų reikalavimams (toks neatitikimas neegzistuoja), tačiau patį viešinimo teisinį reguliavimą, kaip neužtikrinantį pakankamos informacijos sklaidos. Tačiau toks argumentas nėra pagrindas panaikinti Sprendimą, o sprendžiant, ar buvo tinkamai atliktos viešinimo procedūros, visiškai neaktualios aplinkybės apie tai, ar tretieji asmenys faktiškai žinojo apie PAV procedūras. VK ir GP nurodo, kad šiuo atveju skelbti apie 2020 m. vasario 20 d., kadangi pakeitimai buvo neesminiai (techninių klaidų taisymas). Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniams skunde, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino ir pasisakė. PAV ataskaitos internetiniame puslapyje apie vykdomą PAV procedūrą informacija buvo nuolat atnaujinama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas S. S. 2019 m. gruodžio 31 d. buvo susipažinęs su patikslintos PAV ataskaitos turiniu, todėl akivaizdu, jog šio asmens teisė būti išklausytam nebuvo pažeista ir apie patikslintos PAV ataskaitos nepaskelbimą bet kokiu atveju nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 85. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundus atmetė.

86. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Bendrovės skundą ir motyvuodamas tuo, kad Bendrovės interesai Sprendimu nebuvo pažeisti, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pasak pareiškėjų, Agentūra priimdama Sprendimą ne tik ignoravo PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalies pagrindu priimtus Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimus, kuriais Savivaldybės taryba nusprendė, kad naudingųjų iškasenų gavyba Margis I telkinyje yra negalima, nes yra nesuderinama su Savivaldybės tikslais išlaikyti bei apsaugoti Trakų rajono teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, gyventojų ir svečių teises į sveiką ir švarią aplinką, bet tuo pačiu atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems UAB „Vilniaus karjerai“ bei UAB „Artimiausias talkininkas“ nepagrįstai bei neteisėtai PŪVPAVĮ nuostatas bei nurodytus Savivaldybės tarybos sprendimus taikė skirtingai bei tokiu būdu šiems ūkio subjektams sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimų kvalifikavimo individuliais administraciniais aktais; pateikdami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl norminio administracinio akto požymių, pareiškėjai tvirtina, kad šie sprendimai juos atitinka. Apeliaciniame skunde pareiškėjai taip pat nurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl PAV ataskaitos turinio argumentus, be kita ko, jog PŪV metu gaminamos produkcijos pobūdis lemia tai, jog didžioji dalis žaliavos yra panaudojama produkcijos gamybai, jog perdirbant visą žaliavos kiekį keičiasi veiklos parametrai ir atitinkamai oro taršos ir triukšmo kiekiai ir modeliavimo duomenys (atitinkamai PAV ataskaita turėjo būti taisoma ir koreguojamos darbų apimtys, išmetimai ir atitinkamai įvestys oro ir triukšmo modeliavimuose), jog PAV ataskaitoje visiškai neatspindėta, kur ir kiek laiko dirbs konkretus mechanizmas, kokį iškas gruntų kiekį, koks yra jo našumas ir kt., ir pateikiami netikslūs skaičiavimai, atlikti nesiremiant konkrečių mechanizmų našumo ir užimtumo rodikliais, PAV ataskaitoje apskritai nenurodyta, kuo remiantis nustatytas 70 sunkvežimių reisų per dieną skaičius, netinkamai apskaičiuotas triukšmas, netinkamai įvertinti keliai, Agentūros Sprendimo 11.2 ir 11.3 punktai dėl teršalų koncentracijų aplinkos ore ir triukšmo taršos šaltinių keliamo triukšmo yra neteisingi ir jais vadovaujantis negalėjo būti priimtas Sprendimas.

Apeliantai taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo S. S. teisė būtų išklausytam PAV ataskaitos tvirtinimo Agentūroje procedūroje. Pareiškėjų vertinimu, ir Agentūra, ir pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą.

87. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

88. Pagrindinis Bendrovės argumentas, kuriuo ji grindžia savo abejones Sprendimo nepagrįstumu ir neteisėtumu, yra tai, kad, pasak šio pareiškėjo, Sprendimo negalima buvo priimti, nes galioja 2006 m. priimti Sprendimas 1 ir Sprendimas 2, kurie yra ne individualūs administraciniai aktai, o norminiai administraciniai aktai ir kurie saistė atsakovą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu Bendrovės aiškinimu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra individualūs administraciniai aktai, kuriais individualizuotai priimti sprendimai dėl konkrečios planuojamos veiklos.

Tokį požiūrį ypač patvirtina Bendrovės ginčas dėl 2006 m. Sprendimo 2 panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir toliau LVAT, kuris vyko administracine teisena, taikytina individualaus pobūdžio aktams nagrinėti. Be to, akcentuotina, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė, kodėl atsakovas negalėjo priimti skundžiamo Sprendimo, galiojant Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2009 m. gegužės 28 d. Nr. S1-183 patvirtintam Bendrajam planui, pagal kurio sprendinius aptariamoje teritorijoje pagal žemės naudojimo ir reglamentų brėžinį galimas žemės ūkio paskirties su miškų ūkio ir kompleksiškai užstatomos kitos paskirties (gyvenamos) žemės naudojimas, nurodyta, kad šioje teritorijoje yra detaliai išžvalgytas neeksploatuojamas naudingųjų iškasenų telkinys, t. y. pagal Bendrojo plano sprendinius numatyta leisti baigti eksploatuoti naudojamus karjerus, įskaitant ir tuos, kurie yra gamtinio karkaso zonose, taip pat leisti naudingųjų iškasenų gavybą vienuolikoje naudojamų ir nenaudojamų telkinių, įskaitant ir telkiniuose Margis (I), Margis (II), uždrausti naudingųjų išteklių gavybą trijuose telkiniuose Ropėja (kodas 857 ir 858) ir Riežnyčia (kodas 538) (Bendrojo plano sprendinių 10 punkto 6 sprendinys, 10.1 ir 10.2 lentelės).

Paminėtina, kad Bendrasis planas buvo priimtas vėliau negu Sprendimas 1 ir Sprendimas 2; taigi, net pastariesiems turint norminį pobūdį, taikant chronologinę teisės normų kolizijos šalinimo taisyklę (apie chronologinę normų kolizijos (lot. collizio – susidūrimas) šalinimo taisyklę plačiau žr. G. L., R. L., J. M., D. M., A. S., D. V.. Teisės teorija. Vilniaus universiteto vadovėlis. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 170-171), turėtų būti taikomas Bendrasis planas, kuris, kaip minėta, leido naudingųjų iškasenų gavybą ginčo Telkinyje.

Pareiškėjai visiškai nepaneigė Bendrojo plano sprendiniuose nustatytų leidimų, todėl jų teiginiai apie Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 saistančią norminę galią nėra pagrįsti; juolab, kad Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 pobūdis tėra individualus. Taip pat papildomai paminėtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. AP3E-336 pritarė Programai, atsižvelgdama į 2009 metais patvirtintą Bendrąjį planą, o Agentūra 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (30.1)-A4-3900 patvirtino Programą. Taigi, po Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 priėmimo buvo priimti kiti, ginčo PAV procedūrai aktualūs individualaus pobūdžio administraciniai aktai, atitinkantys Bendrąjį planą.

89. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo vertinimams, Bendrovės argumentai, susiję su galima žala dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 metų sprendimų yra hipotetiniai ir tiesiogiai nesusiję su skundo reikalavimu (panaikinti Agentūros Sprendimą). Vien tai, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 buvo kitokio pobūdžio negu Bendrasis planas ir atitinkamai skundžiamas Sprendimas, savaime nereiškia, kad anuomet priimti Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 kaip nors neteisėtai paveikė Bendrovės teises; juolab, kad Bendrovės ginčas dėl 2006 m. Sprendimo 2 panaikinimo teismine tvarka buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir LVAT.

90. Apeliaciniame skunde Bendrovė nurodo, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems UAB „Vilniaus karjerai“ bei Bendrovei nepagrįstai bei neteisėtai PŪVPAVĮ nuostatas bei Savivaldybės tarybos sprendimus taikė skirtingai bei tokiu būdu šiems ūkio subjektams sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo argumentu. Bendrasis planas, kaip norminis administracinis aktas, leidžiantis naudingųjų iškasenų gavybą ginčo Telkinyje, turėjo ir galėjo būti žinomas tiek Bendrovei, tiek VK.

Ypač pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą žemės gelmių ištekliai gali būti naudojami tik turint leidimą (šio įstatymo 2 str. 13 d.). Leidimų, licencijų tvarkos yra specialios, kurios nustato tam tikrą reglamentavimą konkurencijos santykių srityje, būtent todėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas yra susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka.

Taigi, būtent Žemės gelmių įstatyme yra nustatyta speciali leidimų gavimo tvarka. Pagal Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 9 dalį leidimai išduodami be konkurso naudoti naudingųjų iškasenų, be kita ko, žvyro ir smėlio (išskyrus monomineralinį kvarcinį smėlį (šio įstatymo 16 str. 8 d. 2 p.) išteklius. Vadinasi, pagal įstatymų leidėjo tikslus žemės gelmių išteklius žvyrą ir smėlį, kaip išimtinę valstybės nuosavybę (Žemės gelmių įstatymo 3 str.), galima naudoti pagal leidimus, gautus be konkurso, o kadangi žemės gelmių ištekliai naudojami tik atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras (Žemės gelmių įstatymo 14 str. 5 d.), tai ir šias procedūras galima atlikti be konkurso.

Darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai, kad Bendrovei buvo sudarytos skirtingos sąlygos, nėra pagrindu pripažinti skundžiamą Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai tariamą VK privilegijavimą grindžia absoliučiai skirtingomis situacijomis, kai VK buvo leista vykdyti planuojamą ūkinę veiklą jau po Bendrojo plano patvirtinimo, o Bendrovės bei UAB „Žvyro karjerai“ planuojamai ūkinei veiklai 2006 metų Savivaldybės tarybos sprendimais nebuvo pritarta iki Bendrojo plano.

91. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat nurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl PAV ataskaitos turinio argumentus, be kita ko, jog PŪV metu gaminamos produkcijos pobūdis lemia tai, jog didžioji dalis žaliavos yra panaudojama produkcijos gamybai, jog perdirbant visą žaliavos kiekį keičiasi veiklos parametrai ir atitinkamai oro taršos ir triukšmo kiekiai ir modeliavimo duomenys (atitinkamai PAV ataskaita turėjo būti taisoma ir koreguojamos darbų apimtys, išmetimai ir atitinkamai įvestys oro ir triukšmo modeliavimuose), jog PAV ataskaitoje visiškai neatspindėta, kur ir kiek laiko dirbs konkretus mechanizmas, kokį iškas gruntų kiekį, koks yra jo našumas ir kt., ir pateikiami netikslūs skaičiavimai, atlikti nesiremiant konkrečių mechanizmų našumo ir užimtumo rodikliais, PAV ataskaitoje apskritai nenurodyta, kuo remiantis nustatytas 70 sunkvežimių reisų per dieną skaičius, netinkamai apskaičiuotas triukšmas, netinkamai įvertinti keliai, Agentūros Sprendimo 11.2 ir 11.3 punktai dėl teršalų koncentracijų aplinkos ore ir triukšmo taršos šaltinių keliamo triukšmo yra neteisingi ir jais vadovaujantis negalėjo būti priimtas Sprendimas.

92. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

93. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai niekaip nepaneigė PAV ataskaitoje nurodytų skaičiavimų bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų dėl PAV ataskaitos pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo S. S. niekuo neparemtais samprotavimais ir pirmenybę teikė specialistų teiginiams, pagrįstiems skaičiavimais, atliktais naudojant specialias programas. Pabrėžtina, kad siekiant nuginčyti specialistų parengtoje ataskaitoje pateiktus duomenis, skaičiavimų rezultatus, būtina tai pagrįsti ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, skaičiavimais, tyrimais ir pan. (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1745/2013). Vadinasi, pareiškėjai neįrodė, kad PAV ataskaitos turinys yra klaidingas, o pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, ir išsamiai išnagrinėjęs PAV ataskaitą bei šalių argumentus, sprendime padarė tinkamas išvadas dėl PAV ataskaitos turinio pagrįstumo.

94. Apeliantai taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo S. S. teisė būtų išklausytam PAV ataskaitos tvirtinimo Agentūroje procedūroje. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo S. S. teisė būti išklausytam PAV ataskaitos rengimo ir tvirtinimo procese buvo tinkamai užtikrinta, nes šioje byloje nustatyta, jog šio asmens visos teiktos pastabos buvo įvertintos prieš tvirtinant PAV ataskaitą. Apeliaciniame skunde keliami PAV ataskaitos turinio ydingumo klausimai buvo kelti vykusio susirinkimo metu ir (ar) pareiškėjo pastabose, o tai įrodo, jog visas pastabas, dėl kurių dabar vyksta teisminis procesas, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti ir jas pateikė iki Agentūros Sprendimo priėmimo. Konstatavus, jog tokia pareiškėjo teisė iš esmės nebuvo pažeista, nėra pagrindo naikinti Sprendimo, net jeigu būtų nustatyti kokie nors procedūriniai pažeidimai. Tokią poziciją patvirtina ir LVAT praktika (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-28-492/2018).

95. Pareiškėjų vertinimu, ir Agentūra, ir pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai kvestionuoja ne PAV ataskaitos viešinimo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nes tokio neatitikimo nėra, tačiau patį viešinimo teisinį reguliavimą, kaip neužtikrinantį pakankamos informacijos sklaidos. Tačiau toks argumentas nėra pagrindas panaikinti Sprendimą, o sprendžiant, ar buvo tinkamai atliktos viešinimo procedūros, visiškai neaktualios aplinkybės apie tai, ar tretieji asmenys faktiškai žinojo apie PAV procedūras. Pabrėžtina, jog PAV ataskaitos internetiniame puslapyje apie vykdomą PAV procedūrą informacija buvo nuolat atnaujinama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas S. S. 2019 m. gruodžio 31 d. buvo susipažinęs su patikslintos PAV ataskaitos turiniu, todėl akivaizdu, jog šio asmens teisė būti išklausytam nebuvo pažeista ir patikslintos PAV ataskaitos nepaskelbimas bet kokiu atveju nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.

96. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

97. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

98. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VK prašo priteisti iš pareiškėjų solidariai 2 156,22 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas (pagrindžia, be kita ko, 2021 m. balandžio 14 d. bankiniu patvirtinimu), patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo.

99. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, negu yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, kad VK teisinis interesas ginče buvo priešingas nei pareiškėjų, todėl netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, laikytina, kad VK teisės yra apgintos, o jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

100. Už advokato surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.). Atsiliepimas surašytas 2021 m. II ketvirtį, todėl taikomas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo 1 524,2 Eur. Vadinasi, gali būti priteista maksimali suma, t. y. 1 981,46 Eur (1 524,2 x 1, 3 ₌ 1981,46 Eur). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus, kad byloje iš esmės nebuvo sprendžiami nauji ar itin sudėtingi teisės taikymo klausimai, nebuvo formuojama nauja teismo praktika, taip pat tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės palaikė skundžiamą Agentūros sprendimą, darytina išvada, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus karjerai“ iš pareiškėjų UAB „Artimiausias talkininkas“ ir S. S. už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prašoma priteisti suma mažintina iki 1 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, priteisiant lygiomis dalimis iš kiekvieno pareiškėjo po 900 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Artimiausias talkininkas“ ir S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Artimiausias talkininkas“ ir pareiškėjo S. S. po 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus karjerai“ naudai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė