3efbbd5a-1c20-4eab-9e69-a082b163cfcd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-820-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-26029-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d.Vilnius      Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. Š., atsakovės atstovams A. G. ir L.

Ž., trečiojo asmens atstovui advokatui Andžej Čaikovski,       vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ ieÅ¡kinį atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl dalykinės reputacijos gynimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje – uždaroji akcinės bendrovė „DELFI“.    Teismas nustatė:

              patikslintu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ vieÅ¡ai paneigti paskleistÄ informacijÄ apie UAB „Paysera LT“ paneigimo tekstÄ pateikiant raÅ¡tu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei paskelbiant tokį tekstÄ visuomenės informavimo priemonėse. Paneigiant ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodytÄ informacijÄ apie UAB „Paysera LT“, kaip neatitinkančiÄ tikrovės, ieÅ¡kovė prašė paskelbti tokį tekstÄ :Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba 2016 m. savo iniciatyva pradėjo procedÅ«rÄ Â siekdama įvertinti galimybę Lietuvoje naudoti iÅ¡ anksto apmokėtas korteles vykdant pinigų plovimÄ ir teroristų finansavimÄ .

Kadangi Paysera LT platina Lietuvoje išankstinio mokėjimo korteles VISA, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos veiksmai prieš Paysera LT, prašant pateikti Paysera VISA mokėjimo kortelių turėtojų duomenis, buvo pradėti būtent šios procedūros pagrindu;Prašymas pateikti Paysera VISA mokėjimo kortelių turėtojų duomenis nebuvo tęstinė Lietuvos banko vykdyto patikrinimo dalis. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prašoma informacija apie Paysera sistemos klientų, VISA kortelių turėtojų duomenis nėra susijusi su Lietuvos banko vykdytais Paysera LT patikrinimais ir / ar nustatytais veiklos trūkumais;Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba duomenų apie Paysera LT paskleidimo metu nebuvo vykdžiusi sisteminio Paysera LT vykdomo klientų tapatybės nustatymo procedūrų patikrinimo, todėl neturi duomenų apie visus Paysera LT klientus ir jiems taikytas klientų tapatybės nustatymo procedūras, taigi teiginiai, kad Paysera LT nenustato klientų tapatybės, nėra tikslūs, patikrinti ir teisingi;Duomenų paskleidimo metu prieš Paysera LT darbuotojus buvo pradėtos dvi administracinio teisės pažeidimo bylos: vienoje byloje teismas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos keltus kaltinimus Paysera LT darbuotojams atmetė, o kitos teismas nebuvo išnagrinėjęs ir priėmęs galutinio sprendimo.

Bendrovei taip pat nebuvo taikyta administracinių sankcijų dėl netinkamo klientų tapatybės nustatymo. Iškeltos bylos yra susijusios su atskirais dviejų Paysera LT klientų tapatybės nustatymo atvejais ir tapatybės nustatymui taikytų procedūrų tinkamumu / netinkamumu; šios bylos nėra susijusios su sisteminiais kliento tapatybės nustatymo pažeidimais;Teiginys, kad Paysera LT yra vienintelė iš 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka pareigų, nustatytų įstatymuose, yra neteisingas, nes nėra nustatyta, kad Paysera LT visiškai nevykdytų visų įstatymuose nustatytų pareigų.

Be to, kitos elektroninių pinigų įstaigos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tuo metu nebuvo tikrintos, todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba negali palyginti skirtingų elektroninių pinigų įstaigų įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo tinkamumo. Be to, ir kitų elektroninių pinigų įstaigų veikloje Lietuvos bankas buvo nustatęs pažeidimų, kaip ir daugelyje kitų finansinių paslaugų rinkos dalyvių - bankų, kredito unijų. Elektroninių pinigų įstaigos nėra iÅ¡skirtinės teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo / nevykdymo prasme;Duomenų paskleidimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nebuvo tyrusi, kokios klientų tapatybės nustatymo procedÅ«ros taikomos Paysera LT klientams, kuriems parduodamos Paysera VISA kortelės, todėl nežino, ar iÅ¡duodant mokėjimo kortelę iÅ¡ jos savininko reikalaujama / nereikalaujama atskleisti tapatybės. Teiginys, kad Paysera LT mokėjimo korteles klientams parduoda nepareikalavusi atskleisti savo tapatybės yra neteisingas.      Taip pat prašė teismo sprendimo nevykdymo atveju skirti atsakovei FNTT baudÄ po 1 000 Eur už kiekvienÄ pažeidimo dienÄ Â ieÅ¡kovės UAB „Paysera LT“ naudai.

       Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Remiantis atsakovės argumentais apie tai, kad ieÅ¡kovė neturi teisės pareikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nutartimi nutarė nutraukti bylÄ . Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017-07-10 nutartimi apylinkės teismo 2016-12-02 nutartį panaikino ir atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos nutraukimo atmetė.        Atsakovė pateikė tokius nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus.

Nurodė, kad iÅ¡ pakvietimo į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau - STTK) 2016-06-29 posėdį turinio atsakovė FNTT suprato, jog į posėdį kviečiami tik teisėsaugos institucijų ir Lietuvos Banko atstovai. Tame posėdyje dalyvavo FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. ir Pinigų prevencijos valdybos virÅ¡ininkas S. Å . Å ie pareigÅ«nai pateikė aktualiÄ Seimo nariams informacijÄ apie 2016-05-18 raÅ¡to Nr. 25/6-1-3-9306 ir 2016-06-09 raÅ¡to Nr. 25/6-1-3-10714 (adresuotų ieÅ¡kovei) suraÅ¡ymo teisinį ir faktinį pagrindus.

PareigÅ«nai informacijÄ teikė manydami, kad STTK posėdis yra uždaras. Pagal atsakovę, informacijÄ visuomenės informavimo priemonėje „DELFI.lt“ vieÅ¡ai iÅ¡platino ieÅ¡kovės atstovė per UAB „DELFI“ žurnalistÄ . STKK posėdyje dalyvavę FNTT pareigÅ«nai V. G. ir S. Å . pateikė tik faktais ir teise pagrįstÄ informacijÄ atsakydami į Seimo narių klausimus, taip pat pateikė savo nuomonę, subjektyvų vertinimÄ dėl įtarimų ieÅ¡kovei ir prielaidas dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmės. Visi pareigÅ«nų teiginiai turi objektyvų arba pakankamÄ faktinį pagrindÄ , nėra melagingi ar iÅ¡galvoti, todėl neturi bÅ«ti vertinami kaip neatitinkančios tikrovės žinios ar faktai.

Atsakovės pareigÅ«nų pateikta Seimo nariams informacija atitinkÄ tikrovę, o ieÅ¡kovės nurodoma informacijos interpretacija yra tik pačios ieÅ¡kovės, kaip suinteresuoto asmens vertinimas ir gynybinė pozicija faktus interpretuojant sau naudinga linkme. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė nepateikė nei vieno objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad atsakovės iÅ¡sakytais teiginiais buvo sumenkinta ieÅ¡kovės gera reputacija. FNTT pareigÅ«nai teikė privalomus ir ne vieÅ¡o pobÅ«džio paaiÅ¡kinimus kontroliuojančiai institucijai, o teiginiai vieÅ¡ai buvo paskleisti tik žurnalistui per www.delfi.lt 2016-06-29 paraÅ¡ius straipsnį ir pacitavus kai kuriuos FNTT pareigÅ«nų teiginius, todėl STTK posėdyje informacija nebuvo vieÅ¡ai paskleista, STKK nėra visuomenės informavimo priemonė, todėl nėra jokio pagrindo paneigti teiginius STTK raÅ¡tu.

Pagal atsakovę, 2016-05-18 raÅ¡tas Nr. 25/6-1-3-9306 ir 2016-06-09 raÅ¡tas Nr. 25/6-1-3-10714 nėra susiję su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimais dėl ginčijamų teiginių paneigimo. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu skirti atsakovei baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ , nes teismo sprendimas dar nepriimtas, bet ir jo priėmimo atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo skirti atsakovei baudÄ .                              Trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB ) „DELFI“ atsiliepime nurodė, kad STTK 2016-06-29 posėdis nebuvo uždaras ir naujienų portalo DELFI žurnalistÄ asmeniÅ¡kai pakvietė Liberalų sÄ jÅ«džio frakcijos ryÅ¡iams su visuomene atstovas R.

M. UAB „DELFI“ žurnalistas 2016‑06‑29 straipsnyje „PaaiÅ¡kino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“ neiÅ¡kraipė FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G. iÅ¡sakytų teiginių. Žurnalistas straipsnyje pateikė ne vienÄ , o kelias nuomones, be iÅ¡ankstinių nuostatų ir savo vertinimo. Trečiojo asmens teigimu, Å¡iame ginče civilinio teisinio santykio dalyviai yra UAB „Paysera Lt“ ir FNTT, bet ne naujienų portalas DELFI. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl paskleistų teiginių realiai bÅ«tų pablogėjusi ieÅ¡kovės dalykinė reputacija.

Trečiojo asmens nuomone, teiginių paneigimo tekstas raÅ¡tu galėtų bÅ«ti pateiktas STTK, o paneigimui per visuomenės informavimo priemonę nėra pagrindo. Prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti trečiajam asmeniui atstovavimo iÅ¡laidas.             IeÅ¡kinys atmestinas      Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau - STTK) 2016‑06-29 posėdyje buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas „Dėl mokėjimų kortelių ir jų savininkų atliekamų operacijų“, kurio metu pasisakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau - FNTT) direktoriaus pavaduotojas V.

G. ir Pinigų prevencijos valdybos virÅ¡ininkas S. Å .       IeÅ¡kovė teigė, kad STTK 2016-06-29 posėdžio metu FNTT pareigÅ«nai V. G. ir S. Å . paskleidė melagingÄ , UAB „Paysera LT“ dalykinę reputacijÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ bei apie tokiÄ informacijÄ paskelbė naujienų portalas DELFI 2016-06-29 straipsnyje „PaaiÅ¡kino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“ skyriuje www.delfi.lt/verslas. Nors ieÅ¡kovė prašė paskelbti iÅ¡samesnį paneigimo tekstÄ , tačiau ieÅ¡kinyje nurodė tokius V.

G. iÅ¡sakytus, ieÅ¡kovės teigimu, neatitinkančius tikrovės teiginius :          1) FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. komiteto posėdyje informavo, kad veiksmų prieÅ¡ bendrovę „EVP International“ ėmėsi po to, kai Lietuvos bankas Å¡ios veikloje nustatė pažeidimų;       2) „Mes pagrįstai įtariame, kad subjektas nenustato klientų tapatybės, kÄ privalo daryti. Už tai bendrovė yra bausta ne vienÄ kartÄ . Taigi, jei bendrovė pati to neatlieka, FNTT turi atlikti pareigÄ , nustatytÄ Ä¯statyme“;

        3) „ši bendrovė yra vienintelė iÅ¡ 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka pareigų, nustatytų įstatymuose“;        4) FNTT atstovų teigimu, tokia spraga, kai mokėjimo kortelės savininko nereikalaujama atskleisti tapatybės, gali pasinaudoti teroristai ir pinigų plovėjai. V. G. taip pat informavo, kad FNTT su bendrove bylinėjasi teismuose. Dviem jos darbuotojams, tarp jų direktoriui, suraÅ¡yti administracinių pažeidimų protokolai.         Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str., reglamentuojančio asmens garbės ir orumo gynimÄ , 8 d. numato, kad Å¡io straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistÄ juridinio asmens dalykinę reputacijÄ .

Remiantis CK 2.24 str. 1 d. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumÄ â€“ 1) žinių paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ir 4) faktÄ , kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.         Dėl FNTT pareigÅ«nų teiginių 2016-06-29 STTK posėdyje turinio         Šiuo atveju atsakovė iÅ¡ esmės neneigė aplinkybės, kad STTK 2016-06-29 posėdžio metu FNTT pareigÅ«nas V. G. nors ir tiesiogiai nenurodė ieÅ¡kovės pavadinimo, tačiau pasakydamas ieÅ¡kovės ginčijamus teiginius kalbėjo bÅ«tent apie ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė savaip pateikė V.

G. STTK 2016-06-29 posėdyje iÅ¡sakytus teiginius. Teismo nuomone, Å¡iame ginče turi bÅ«ti vertinami FNTT pareigÅ«nų V. G. ir S. Å . pasakytų teiginių visuma, o ne atskiri, ieÅ¡kovės pasirinkti, teiginiai.      Remiantis STTK 2016-02-29 posėdžio stenograma V. G. savo praneÅ¡imo pradžioje nurodė, kad : „<...Å iuo metu su apie spaudoje apraÅ¡ytÄ Ä¯monę mes turim tris teisinius ginčus, du iÅ¡ jų yra teisme: vienas yra Aukščiausiajame Teisme - administracinė byla, o kitas yra Vilniaus apylinkės teisme, tai yra dėl administracinių teisės pažeidimų direktoriui ir vienam iÅ¡ įmonės specialistų, darbuotojų.

Trečias teisinis ginčas yra Å¡itas, kuris kilo ir kuris apraÅ¡ytas ir spaudoje, tai yra rezultatas to, kad laikome, kad juridinis subjektas - privatus juridinis asmuo, turintis elektroninių pinigų įstaigos statusÄ ir banko licencijÄ , yra vienas iÅ¡ požymių, kad jis yra sistemingas savo pareigų vykdymo pažeidėjas ir nevykdo įstatymu nustatytų pareigų - tiek Pinigų plovimo prevencijos įstatymo, tiek elektroninių pinigų įstaigas reguliuojančių įstatymų...> (1 psl. paskutinė pastraipa).      Tęsdamas kalbÄ V.

G. pasakė : „<...Visi Å¡iuo metu teisiniai ginčai, dėl ko suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolai kilo iÅ¡ to, kad pirma įstaiga, kuri Å¡itÄ privatų juridinį asmenį inspektavo ir patikrino, tai Lietuvos bankas, perdavė mums informacijÄ , tada mes ėmėmės savo patikrinimų. Patikrinę nustatėme daug pažeidimų. Visi susiję su tuo, kad privatus juridinis asmuo nesiima pareigos identifikuoti ir nustatyti naudos gavėjÄ , finansinių operacijų atlikėjÄ . Tai yra nesiima savo pareigos, kuri privaloma pagal pobÅ«dį finansų įstaigai, kam ji yra prilyginta, - finansų įstaigai, elektroninių pinigų įstaigai.“                  Pažymėtini V.

G. toliau išsakyti teiginiai“ „Taigi šituose ginčuose.... matant, kad subjektas nesiima pareigos, nevykdo sistemingai, ginčai kyla nuo 2014 metų. Pirmas teisinis ginčas, kuris yra Aukščiausiajame Teisme, yra 2015 metų rudens. Antras paskutinis ginčas yra daug Administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimų ir surašyti protokolai dviem darbuotojams, vienas iš jų direktorius, apylinkės teisme. Jie kyla iš to, kad subjektas nesiima pareigos, neatlieka įstatymo nustatytų savo pareigų.

IÅ¡ to kyla priemonės, kurių, jeigu subjektas neatlieka, tarnyba privalo imtis ir užtikrinti Pinigų plovimo prevencijos įstatymo galiojimÄ Lietuvos teritorijoje. Tam buvo paruoÅ¡ti kreipimaisi į įmonę. Vienas iÅ¡ esminių motyvų nebendradarbiauti su kontroliuojančia institucija - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba buvo tas, kad Å¡is privatus juridinis asmuo yra tiktai atstovas Didžiojoje Britanijoje veikiančio subjekto. Teisinis ginčas tęsiasi ir toliau, kuo jis baigsis, nežinau, nenoriu prognozuoti...>“ (2 psl., 1 ir II pastraipos).

     Toliau S. Å . papildė, kad : „<... Å iuo atveju tarnyba nieko iÅ¡skirtinio iÅ¡ tikrųjų nepadarė ir, žinoma, mums iÅ¡ tikrųjų yra keista matyti visÄ Å¡itÄ ažiotaÅ¾Ä . Bendradarbiaujame tuo pačiu mÅ«sų Pinigų plovimo įstatymo pagrindu ir su kitomis institucijomis, gauname informacijÄ , kurios praÅ¡ome. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į pasisakymus spaudoje dėl tos totalinės kontrolės, iÅ¡ tikrųjų nieko panaÅ¡aus nėra. Å iuo atveju buvo praÅ¡oma informacijos apie konkretaus subjekto konkretų verslo segmentÄ , kuris kelia rizikingumo tam tikrus faktorius.

Norėdami iÅ¡siaiÅ¡kinti visÄ situacijÄ , mes, kaip teisėsaugos institucija, prašėme tam tikros informacijos. Jeigu tai yra visiems kas nors naujo, tai noriu pasakyti, kad tokia analizė yra atliekama nuolat ir bendradarbiaujame su daugeliu institucijų nuolat. Nelabai matyčiau Å¡iuo atveju kokio nors iÅ¡skirtinumo...>“ (2 psl,. paskutinė pastraipa, 3 psl., I pastraipa).      Po to V. G. papildė : „Dar papildysiu pora sakinių, kad iÅ¡ 7 veikiančių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje ne su viena, o su visomis yra puikus bendradarbiavimas, nė vienai nėra nustatyta jokių veiklos pažeidimų, apie tai neturime informacijos iÅ¡ Lietuvos banko.

Čia yra vienintelė įstaiga, su kuria pas mus yra teisiniai procesai dėl mÅ«sų vykdomos veiklos ir mÅ«sų taikytų prievartos priemonių. Prievarta, kaip minėjau, yra labai paprasta - patikrinimai, jų metu nustatyti pažeidimai ir teisinis įvertinimas, po to suraÅ¡omi protokolai ir jie atsiduria teisme...>“ 3 psl., II pastraipa).      Vėliau S. Å . pažymėjo: „Kitos tokios (paslaugos) neteikia. Ta paslauga yra specifinė ir dominanti mÅ«sų tarnybÄ . Mes dėl to prašėme tos informacijos.

Ir jeigu atkreiptumėte dėmesį, kolegos, be abejo, iš tos įmonės net nesiteikė nė karto mums paskambinti ir pasikonsultuoti, ko gi mes vis dėlto norime. Kažkodėl viskas spaudoje labai greitai atsiduria, na, bet čia ne mano reikalai...>“ (3 psl, VI pastraipa).     V. G. papildė: „<...Pagrindiniai pažeidimai, kuriuos nustatė ir Lietuvos bankas, apie tai mus informavo ir, aišku, su įpareigojimu imtis atitinkamų priemonių, tai yra Elektroninių pinigų įstaigų įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas.

Kaip jÅ«s ir minėjote, visos tos pareigos, kÄ jÅ«s čia paminėjote, viena iÅ¡ kurių yra pagrindinė - kliento arba asmens identifikavimas. Å ituo klausimu kyla pagrindinis ginčas, kad subjektas, Å¡iuo atveju įmonė, nesiima priemonių, savo organizacinių priemonių, kurių privalo imtis pagal įstatymÄ , atlikti savo klientų kontrolės veiksmus, tai yra nustatyti naudos gavėjÄ arba konkretų asmenį, kas yra naudotojas kortelės, sÄ skaitos, pinigų pavedimų, gryninimo ir panaÅ¡iai.

Å ituo pagrindu yra visas ginčas...>“ (4 psl., V pastraipa). <...Tai dabar Å¡ita įmonė... IÅ¡ esmės mÅ«sų pretenzija ir mÅ«sų nustatyti pažeidimai susiję bÅ«tent su identifikavimu ir pakankamų priemonių nesiėmimu identifikuoti naudos gavėjus, asmenis, vykdančius finansines operacijas, asmenis, vykdančius grynų pinigų operacijas, kurios virÅ¡ija įstatyme nustatytÄ minimumÄ , nuo kurio privaloma informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybÄ arba atskirais atvejais Valstybės saugumo departamentÄ ...> (4 psl., VI pastraipa).

Taip pat V. G. teigė, jog „<...Subjektas, įtaręs, kad vykdoma nesÄ Å¾ininga arba įtartina, arba galimai su kokiu nors pažeidimu finansinė operacija, privalėtų taip pat informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ . Jie to neatlieka ir niekada neatliko, nors mes tokių įtartinų operacijų esame nustatę. Taigi jie vėl nesiėmė pareigos, yra nustatyta. Be to, kiti subjektai, kurie buvo paminėti elektroninių pinigų įstaigose, tokius informavimus atlieka ir atliko. Tai mes iÅ¡ 7 Å¡itų subjektų matome vienintelį Å¡iuo metu subjektÄ , kuris nebendradarbiauja su kontroliuojančiomis institucijomis.

Dėl to turime administracinių pretenzijų. Pažeidimų yra įvairiausių, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso, bet iš esmės visi susiję su pagrindinės nuostatos identifikavimu ir naudos gavėjo nustatymu, grynųjų pinigų apyvarta, įtartinų operacijų... pranešimu apie įtartinas operacijas...>“ (4, 5 psl., paskutinė ir I pastraipa).       Vienas iš paskutinių V. G. su ieškove susijusių teiginių yra „<...Turime pagrindo teigti, kad įstaiga, privatus juridinis asmuo, nesiimdama prievolės po trijų patikrinimų...

Primenu, kad pirmÄ kartÄ atlikę patikrinimÄ 2014 metais mes juos įspėjome raÅ¡tu ir įstaiga, FNTT, nurodė imtis konkrečių organizacinių priemonių. Po to buvo suraÅ¡yti, po to, kai paaiÅ¡kėjo, dar kartÄ ir dar kartÄ , dar du kartai, kai nustatyti konkretÅ«s pažeidimai. Mes trečio karto nelaukdami, Å¡iuo metu matydami Lietuvos banko iniciatyvÄ , nes Lietuvos bankas atlieka patikrinimus, 2014 metais ir dabar, Å¡ių metų kovo mėnesį buvo vėl atliktas... Å iuo atveju, jeigu subjektas nesiima pats įvykdyti savo įstatyme nustatytų prievolių, tokias prevencines priemones privalo taikyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, t. y. atlikti faktiÅ¡kai jų darbÄ , kÄ jie privalėtų padaryti, tai yra nustatyti asmenybes, naudos gavėjus, iÅ¡siaiÅ¡kinti įtartinų operacijų kilmę ir panaÅ¡iai.

Å itie visi reikalavimai, Å¡itas reikalavimas, iÅ¡reikÅ¡tas dviejuose oficialiuose raÅ¡tuose, jisai įgyvendina prevencines priemones, kurių nesiėmė pats privatus juridinis asmuo...>“ (5 psl., 6 pastraipa). Kalbėdamas apie bÅ«tinumÄ stiprinti priemones kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu V. G. pasakė „<...Dėl pasiÅ«lymų dėl administracinės priežiÅ«ros efektyvumo, jeigu tokių bus, mes juos, be abejo, pateiksime ir per Vidaus reikalų ministerijÄ , ir tiesiogiai, o Å¡iuo metu galvojame, kad reikia pabaigti, tiesiog tęsti tai, kas mÅ«sų pradėta, nes mÅ«sų darbas yra gana sėkmingas.

Reikėtų priminti, kad tiek Europos Komisija, tiek Europos teisės aktai griežtina Å¡itos veiklos, konstatuojant, vykdant prevencijÄ , terorizmo finansavimo prevencijÄ , pinigų plovimo... yra vienas iÅ¡ prioritetų, ir mes turime taip pat naujus teisės aktus, kuriuos Lietuva įgyvendina. Turėjome vertinimÄ Å¡itos srities. Gavome apie aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt konkrečių kritinių pastabų, kurias įgyvendiname. Be kita ko, tai susiję ir su asmenų identifikavimu. Tai yra nemažai teisės aktų tiek Lietuvos, tiek tarptautinių, kurie privalo... ir mums yra privalomi.

Pagal nuostatus mes turime imtis neatidėliotinų priemonių...>“ (7 psl., I pastraipa).         Teismas FNTT pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų STTK posėdyje visumÄ vertina ne kaip tendencingos informacijos apie juridinį asmenį pateikimÄ , o kaip paaiÅ¡kinimus apie FNTT, kaip atsakingos už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijÄ institucijos veikloje kylančias problemas santykiuose su įstaigomis, kurias įtaiga turi kontroliuoti vykdydama įstatymo nustatytas FNTT funkcijas.         Dėl faktinių aplinkybių apie Lietuvos Banko patikrinimus ir teismuose nagrinėtas administracines bylas        Teismas vertina aplinkybes, ar FNTT pareigÅ«nai STTK posėdyje objektyviai pateikė duomenis apie ieÅ¡kovės veiklÄ .

Å iuo aspektu aktualu, ar Lietuvos bankas vykdė patikrinimus, ar ieÅ¡kovės vadovai arba darbuotojai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimų, susijusių su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų pažeidimais, ar administracinės bylos buvo nagrinėjamos teismuose ir kokie jų iÅ¡nagrinėjimo rezultatai.      Dėl Lietuvos Banko patikrinimų teismas nustatė, kad Lietuvos bankas 2014 m. atliko tikslinį ieÅ¡kovės, kurios pavadinimas anksčiau buvo UAB „EVP International“ inspektavimÄ .

Banko 2014‑05-15 Tikslinio inspektavimo atskaitoje nurodyta, kad Ä®staigoje (UAB „EVP International“), nustatant ir tikrinant klientų tapatybę, atskirais atvejais nesilaikoma pinigų plovimo prevencijÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ataskaitoje pažymėta, kad įstaiga ne visais atvejais laikėsi kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, kaip tÄ numato Vyriausybės 2008-09-24 nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 4, 7, 8, 11, 12, 13 p. ir Lietuvos banko valdybos 2008-05-15 nutarimu Nr. 82 patvirtintų Kredito įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti keliÄ pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, reikalavimų 13.2, 13.4 ir 13.5 p.p. nuostatos.

Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2015-08-10 sprendimu Nr. 241-139 UAB „EVP International“ už PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2014-07-29 sprendimu Nr. 241-120 nustatytų nurodymų nevykdymÄ buvo skirta 0,1 proc. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio – 11 674 Eur bauda. 2015-08-10 sprendime Nr. 241-139 nurodyta, kad UAB „EVP International“ nevykdė PriežiÅ«ros tarnybos nurodymo tinkamai įgyvendinti pažinimo ir dalykinių santykių stebėsenos reikalavimus, dėl ko nebuvo užtikrintas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 7 ir 9 d. ir Lietuvos banko valdybos 2015-02-12 nutarimu Nr. 03-17 patvirtintų Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti keliÄ pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, 31.1. p.p. reikalavimų laikymasis.

PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus sprendime nurodyta, kad peržiÅ«rėjus 50 didelę apyvartÄ turėjusių ir (arba) daug operacijų atlikusių asmenų (UAB „EVP International“ klientų) kliento pažinimo informacijos surinkimo trÅ«kumų nustatyta tiek fizinių, tiek juridinių asmenų klientų pažinimo bylose, neiÅ¡skiriant tik juridinių asmenų. Banko priežiÅ«ros tarnyba dėl 13 klientų įtartinos veiklos (daugiau kaip penktadalis iÅ¡ visų peržiÅ«rėtų klientų pažinimo bylų) pateikė praneÅ¡imus FNTT.

Taip pat sprendime pažymėta, kad UAB „EVP International“ ne visais atvejais vykdė Banko priežiÅ«ros tarnybos nurodymo tinkamai nustatyti kliento ir naudos gavėjos tapatybes, ne visada gaudavo indentifikacinius duomenis, kaip ta numato Vyriausybės 2008-09-24 nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 4,7,8,11,12,13 p.                       Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2016-02-03 raÅ¡tu Nr. S 2016 (21.12-2101)-12-473 persiuntė FNTT suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ apie galimÄ sukčiavimÄ , kai pasinaudojant to asmens vardu buvo paimtas kreditas.

Asmens pareiÅ¡kime nurodyta, kad Vokietijoje gyvenantis asmuo atidarė sÄ skaitÄ â€žPaysera“ internetinėje bankininkystėje ir paimdamas 2 850 Eur kreditÄ nurodė ne savo asmens duomenis.        IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Lietuvos bankas jÄ inspektavo 2014 m. ir 2015 m. pavasarį ir Lietuvos bankas nerado sisteminių klientų tapatybės nustatymo problemų bei nekonstatavo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ viso nenustatinėja klientų tapatybės. Vėliau ieÅ¡kovė sukÅ«rė naujÄ , rizikos vertinimų pagrįstÄ kliento tapatybės nustatymo metodikÄ , kuri buvo įgyvendinta 2015 m. rugpjūčio mėn. Todėl ieÅ¡kovė teigė, kad FNTT, 2016 m. reikalaudama iÅ¡ ieÅ¡kovės visų VISA kortelių turėtojų duomenų, turėjo pagrįsti savo reikalavimÄ nurodydama teisinį pagrindÄ .

TokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ patvirtinÄ Â UAB „EVP International“ Finansinių nusikaltimų prevencijos specialisto 2016-06-23 raÅ¡tas Nr. 645/20156, adresuotas FNTT ir UAB „EVP International“ generalinio direktoriaus 2016-06-23 raÅ¡tas Nr. 644/2016, adresuotas Generalinei prokuratÅ«rai, kuriuose ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės ginčijo FNTT teisę gauti reikalingÄ informacijÄ pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 7 str. nuostatas. Pažymėtina, kad remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 3 str.

FNTT priskirta prie atsakingų už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijÄ institucijų, o pagal minėto įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. FNTT turi įstatymo priskirtÄ teisę gauti savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius. Ä®statymas nereglamentuoja, kokius duomenis turi teisę gauti FNTT vykdydama jai įstatymo deleguotas funkcijas, todėl ieÅ¡kovė, nusprendusi neteikti praÅ¡omų duomenų (arba reikalaudama, kad institucija paaiÅ¡kintų savo reikalavimo pagrįstumÄ ), teismo nuomone, iÅ¡ esmės nevykdė teisėto teisėsaugos institucijos reikalavimo.

Pagal tokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovei teigiant apie 2015 m. įdiegtÄ naujÄ kliento tapatybės nustatymo metodikÄ ieÅ¡kovė vėliau – 2016 m. nebendradarbiavo su FNTT, neteikė praÅ¡omų pateikti duomenų, kas nesudaro pagrindo manyti, jog po Lietuvos banko atliktų patikrinimų ieÅ¡kovė ėmėsi visų bÅ«tinų ir pakankamų priemonių, kurios sudarytų sÄ lygas tinkamai indentifikuoti klientÄ bei tinkamai įvertinti jo veiksmus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų laikymosi prasme.

Teiginys, kad FNTT ėmėsi veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu po Lietuvos banko atliktų patikrinimų iÅ¡ esmės yra teisingas, nes FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. STTK posėdyje nedetalizavo, kada tiksliai Lietuvos Bankas atliko patikrinimus. Be to 2016-01-14 teiktas Lietuvos Bankui praneÅ¡imas apie sÄ skaitos Paysera internetinėje bankininkystėje atidarymÄ ir kredito paėmimÄ svetimo asmens vardu leidžia manyti, kad ieÅ¡kovės veikloje buvo pažeidimų ir 2016 m.       Pagal Liteko duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.8-407-817/2016 UAB „EVP International“ finansinių nusikaltimų prevencijos specialistui T.

B. už ATPK 172 14 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ buvo skirta 100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkÄ . Vilniaus apygardos teismas 2016-06-02 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimÄ panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-30 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-30 nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad UAB „EVP International“ dalykinius santykius su klientu vykdė tinkamai nenustačius kliento tapatybės bei jų neidentifikavo teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimu K. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 17214 str. 2 d., teisena buvo nutraukta ne dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo, bet dėl senaties ir apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kad yra suėjusi K.

N. ir T. B. patraukimo administracinėn atsakomybės senatis, laikė pagrįsta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.8-7710-827/2016 K. N. pagal ATPK 172 14 str. 1 d. buvo skirta 2316 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „EVP International“ generaliniu direktoriumi nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 nutarimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2016-12-22 nutartį paliko nepakeistus.            Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2017-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-546-552/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-12 sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas UAB „EVP International“ skundas dėl Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2015-08-10 sprendimo skirti baudÄ UAB „EVP International“, paliko nepakeistÄ .

Be kita ko Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas savo nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ paÅ¡alinti iÅ¡ Lietuvos banko tinklapio informacijÄ apie pareiÅ¡kėjui skirtÄ poveikio priemonę. Apeliantas nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, kad tokios informacijos vieÅ¡inimas turės neigiamÄ Ä¯takÄ elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo arba elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui.

Vien pareiÅ¡kėjo noras saugoti savo reputacijÄ tokiu bÅ«du nėra pakankamas pagrindas tenkinti jo reikalavimÄ , juolab, kad tokia priežiÅ«ros institucijos teisė yra tiesiogiai numatyta Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 36 str., ja siekiama informuoti visuomenę apie nustatytus veiklos trÅ«kumus ir teisės aktų pažeidimus tokioje ekonomiÅ¡kai ir socialiai jautrioje srityje kaip mokėjimo paslaugos.      Be to Lietuvos Vyriausiajame Administraciniame Teisme dar neiÅ¡nagrinėtas UAB „EVP International“ skundas (administracinė byla Nr. eA-384-502/2018) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-13 sprendimo, kuriuo buvo atmestas UAB „EVP International“ skundas dėl Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2014-07-29 sprendimo 241-120 dalies panaikinimo.       Teismų minėtose bylose padarytos iÅ¡vados leidžia teigti, kad FNTT direktoriaus pavaduotojas V.

G. ir Pinigų prevencijos valdybos virÅ¡ininkas S. Å . turėjo pakankamÄ pagrindÄ pateikti informacijÄ taip, kaip jie jÄ pateikė STTK 2016-06-29 posėdyje, t.y. teismai pripažino ieÅ¡kovės UAB „EVP International“ vadovo ir finansinių nusikaltimų prevencijos specialisto padarytus pažeidimus, tarp kurių yra ir pažeidimai susiję su klientų tapatybės nustatymu.          Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės raÅ¡tų, adresuotų FNTT, ieÅ¡kovė nebuvo linkusi bendradarbiauti su institucija, kuri pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymÄ yra atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimÄ .

IeÅ¡kovė rėmėsi argumentu, kad FNTT nepasitikslino, kokias tapatybės nustatymo procedÅ«ras vykdo įstaiga ir be pagrindo vieÅ¡ai paskelbė informacijÄ , jog ieÅ¡kovė klientų tapatybės nenustatinėja. Teismo nuomone, ieÅ¡kovės atsisakymas bendradarbiauti (FNTT dominančių duomenų nepateikimas) leido FNTT pareigÅ«nams pareikÅ¡ti STTK posėdyje savo nuomonę apie FNTT įtarimus dėl ieÅ¡kovės pažeidimų, susijusių su klientų tapatybės nustatymu. Teismo nuomone, FNTT pareigÅ«nai pateikė iÅ¡ esmės teisingÄ informacijÄ apie administracinius procesus, susijusius su ieÅ¡kovę bei teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovė vengė bendradarbiauti su FNTT.        Apibendrintai pasisakant dėl FNTT pareigÅ«nų STTK 2016-06-29 posėdyje pateiktos informacijos teismas akcentuoja, kad FNTT pareigÅ«nai V.

G. ir S. Å . pateikė informacijÄ ne vieÅ¡oje erdvėje, o STTK posėdyje, į kurį jie buvo pakviesti STTK biuro padėjėjos 2016-06-28 kvietimu, siųstu elektroniniu paÅ¡tu. FNTT pareigÅ«nai į 2016-06-29 STTK posėdį buvo pakviesti vykdant parlamentinę kontrolę remiantis Seimo statuto 49 str. 1 d. 5 p., kuriame pagal Statuto 49 str. 2 d. nuostatÄ pareigÅ«nai iÅ¡ esmės privalėjo dalyvauti. PareigÅ«nai, atsakinėdami į Seimo komiteto narių klausimus neturėjo labai tiksliai rinkti žodžius situacijai apibÅ«dinti ir teigtina, kad FNTT pareigÅ«nai neturėjo jokio tikslo kaip nors pažeminti ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , kÄ patvirtina ir aplinkybė, jog FNTT pareigÅ«nai STTK 2016-06-29 posėdyje nei karto nepaminėjo UAB „EVP International“ pavadinimo.

InformacijÄ Seimo komiteto nariams FNTT pareigÅ«nai pateikė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimo, susidarančių problemų jas įgyvendinant ir galimo teisinio reglamentavimo tobulinimo kontekste. Todėl teismas, įvertinęs V. G. ir S. Å . STTK 2016-06-29 posėdyje pasisakymų (visos apimties) turinį, neturi jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad FNTT pareigÅ«nai savo veiksmais paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ bei kaip nors pažeidė UAB „Paysera LT“ reputacijÄ .

Pripažintina, kad ieÅ¡kinyje nurodytas, V. G. iÅ¡sakytas 1-as teiginys, kad FNTT ieÅ¡kovės UAB „EVP International“ atžvilgiu ėmėsi veiksmų, kai Lietuvos bankas nustatė pažeidimų ieÅ¡kovės veikloje, atitinka tikrovę. Be to FNTT reikalavimas įstaigai, pateiktas laikantis įstatymo nuostatų, pateikti teisėsaugos institucijai reikalingÄ informacijÄ neturi bÅ«ti suprantamas kaip iÅ¡ankstinis įstaigos padarytų pažeidimų patvirtinimas. 2-as teiginys, kad FNTT įtaria, jog subjektas nenustato tapatybės, už kÄ bendrovė yra bausta ne vienÄ kartÄ ir neatlieka įstatyme numatytų pareigų, atitinka tikrovę, nes UAB „EVP International“ atsakingi asmenys buvo kelis kartus bausti administracine tvarka.

Tai, kad FNNT pareigÅ«nas paminėjo galimus įtarimus apie ieÅ¡kovės pareigos nevykdymÄ nustatyti kliento tapatybę vertinama viso V. G. pasisakymo kontekste, nes V. G. ir S. Å . nurodė apie ieÅ¡kovės nebendradarbiavimÄ bei apie pačios ieÅ¡kovės, kaip finansų įstaigos pareigÄ teikti praneÅ¡imus FNTT apie įtartinus klientus bei jų sandorius. Dėl 3-io teiginio, kad ieÅ¡kovė yra vienintelė iÅ¡ 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka įstatymuose numatytų pareigų teigtina, kad teismų nutarimais ir nutartimis pripažinta, jog ieÅ¡kovė yra pažeidusi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytus kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus.

Nenustatyta, kad iki 2016-06-29 STTK posėdžio FNTT turėjo duomenų apie kitų panaÅ¡iÄ veiklÄ vykdančių subjektų analogiÅ¡kus pažeidimus. Dėl 4 – teiginio pažymėtina, jog tiksliai tokios frazės apie spragÄ , kai mokėjimo kortelės savininko nereikalaujama atskleisti tapatybės, kuo gali pasinaudoti teroristai ar pinigų plovėjai, 2016-06-29 STTK posėdyje V. G. nesakė. Teismas pripažįsta, kad V. G. apibendrintai iÅ¡sakė nuomonę apie bÅ«tinumÄ stiprinti kovos su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu priemones, tačiau apibendrinti teiginiai su ieÅ¡kove nesietini. 4 - to ginčijamo teiginio dalis dėl FNTT bylinėjimosi su bendrove (ieÅ¡kove) ir dėl ieÅ¡kovės dviejų darbuotojų nubaudimo administracine tvarka, kaip minėta, atitinka tikrovę ir tai patvirtina atitinkami teismų nutarimai ir nutartys.

                              Dėl FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G. STTK 2016-06-29 pateiktos informacijos paskelbimo naujienų portale DELFI                                       Trečiasis asmuo UAB „DELFI“ pateikė įrodymÄ , kad į Liberalų sÄ jÅ«džio frakcijos atstovas ryÅ¡iams su visuomene į STTK 2016-06-29 posėdį pakvietė naujienų svetainės DELFI žurnalistÄ M.

Ž. Kvietime žurnalistui Liberalų sÄ jÅ«džio frakcijos referentas nurodė: „Mačiau, rašėte straipsnį apie mokėjimo kortelių duomenų teikimÄ tarnyboms „Yla iÅ¡ maiÅ¡o: sekami visi mokėjimo kortelių savininkai“. Liberalų sÄ jÅ«džio frakcijos atstovas kvietime nurodė, kad STTK 2016-06-29 posėdyje klausimo „Dėl mokėjimų kortelių ir jų savininkų atliekamų operacijų“ svarstymo vienas iÅ¡ iniciatorių yra Seimo narys liberalas V. G., todėl ir buvo pakviestas ta tema besidomintis žurnalistas.          Po STTK 2016-06-29 posėdžių naujienų portale DELFI, skyriuje www.delfi.lt/verslas 2016‑06-29 buvo paskelbtas žurnalisto M.

Ž. straipsnis „PaaiÅ¡kino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“. IÅ¡ straipsnio turinio yra akivaizdu, kad žurnalistas paskelbė dalį informacijos, kuriÄ STTK 2016-06-29 posėdyje Seimo nariams pateikė FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. Nors straipsnyje nurodyta, kad V. G. Seimo komiteto narius informavo, kad veiksmų prieÅ¡ bendrovę UAB „EVP International“, tačiau iÅ¡ STTK 2016-02-29 posėdžio stenogramos spręstina, kad nei V. G., nei S. Å . nei karto nenurodė UAB „EVP International“ pavadinimo.

Straipsnyje yra ieškovės ginčijami teiginiai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad juos naujienų svetainėje paskelbė ne FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G., o atrinko ir paskelbė DELFI žurnalistas. Pažymėtina, kad straipsnyje nurodyto „FNTT atstovų teigimu, tokia spraga, kai mokėjimo kortelės savininko nereikalaujama atskleisti tapatybės, gali pasinaudoti teroristai ir pinigų plovėjai“, V. G. STTK posėdyje taip suformuluoto teiginio nesakė.                      Straipsnyje pateiktas ieškovės vadovo K.

N. paaiÅ¡kinimas apie tai, kad FNTT manipuliuoja administracinėmis bylomis, kurios straipsnyje įvardintos kaip FNTT praloÅ¡tos. V. N. nurodė, kad Lietuvos bankas bendrovę tikrino 2015 m. pavasarį, o korteles UAB „EVP International“ iÅ¡leido vėliau, todėl kortelės negali bÅ«ti susiję su klientų atpažinimo sistemos pažeidimais ir galioja nauja, suderinta su Lietuvos banku sistema. V. N. nurodė, kad „tai yra totalus melas ir jis galvoja, jog už tokį Å¡meižtÄ juos (FNTT) reikės paduoti į teismÄ .

Straipsnio pabaigoje nurodyta, jog UAB „EVP International“ gavo FNTT raÅ¡tÄ pateikti duomenis apie visus klientus, kuriems buvo iÅ¡duotos „Paysera Visa“ kortelės.       Pripažintina, kad pakviesti į STTK posėdį FNTT pareigÅ«nai V. G. ir S. Å . turėjo pagrindÄ manyti, kad Seimo komiteto posėdis yra uždaras. Ginčijami teiginiai DELFI naujienų svetainėje buvo paskelbti be FNTT, be STTK posėdyje dalyvavusių V. G. ir S. Å . žinios. Todėl negalima teigti, kad V. G. ir S. Å . bÅ«tų turėję bent kokį tikslÄ vieÅ¡ai paskleisti ieÅ¡kovės vardÄ be pagrindo žeminančiÄ informacijÄ , tuo labiau neatitinkančiÄ tikrovės.             Į bylÄ su 2016-08-12 atsiliepimu į pirminį ieÅ¡kinį buvo pateiktas DELFI žurnalisto M.

Ž. 2016‑06-27 straipsnis „Yla iÅ¡ maiÅ¡o: sekami visi mokėjimo kortelių savininkai“. Jame UAB „EVP International“ atstovė iÅ¡reiÅ¡kė nuostabÄ dėl FNTT reikalavimo bendrovei pateikti visų „Visa“ kortelių savininkų duomenis – apie transakcijas, pinigų iÅ¡gryninimÄ , atsiskaitymus. Taip pat žurnalistas klausė kelių bankų atstovų, kokius duomenis apie tų bankų klientus praÅ¡o pateikti FNTT. Teismo nuomone, STTK 2016-02-29 posėdyje V. G. ir S. Å . pateiktų paaiÅ¡kinimų turinys leidžia teigti, kad Seimo komiteto posėdyje norėta gauti FNTT pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimÄ apie tai, kokiais atvejais ir kokiais pagrindais FNTT praÅ¡o pateikti informacijÄ , ir kad klausimas Seimo komiteto posėdyje buvo suplanuotas po pačios ieÅ¡kovės UAB „EVP International“ atstovų vieÅ¡ai iÅ¡reikÅ¡to nepasitenkinimo dėl FNTT reikalavimo pateikti informacijÄ .

       Dėl paskleistos informacijos įtakos ieÅ¡kovės dalykinei reputacijai     IeÅ¡kovė teigė, kad dėl paskleistos informacijos nukentėjo įstaigos įvaizdis, sumažėjo esamų ir potencialių klientų bei partnerių pasitikėjimas ieÅ¡kove, kaip finansinių paslaugų teikėja. Atsakovė FNTT į bylÄ pateikė įvairius straipsnius apie ieÅ¡kovę UAB „Paysera LT“, kurių turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė veiklÄ vykdo sėkmingai.

Tarp tų viešai publikuotų straipsnių yra išspausdinti 2016 m. liepos – rugsėjo mėn., iš kurių antraščių turinio spręstina, jog ieškovės dalykinei reputacijai neturėjo įtakos 2016-06-29 STTK posėdyje svarstytas klausimas, posėdyje dalyvavusių FNTT pareigūnų pasisakymai ir DELFI išspausdintas straipsnis. Ieškovė įrodymų, kad dėl Seimo komiteto posėdyje FNTT pareigūnų paaiškinimų realiai būtų pakenkta UAB „Paysera LT“ dalykinei reputacijai, nepateikė.

Kaip minėta, FNTT pareigÅ«nai 2016-06-29 posėdyje vykdant parlamentinę kontrolę pateikė paaiÅ¡kinimus ir, atsakė į Seimo narių klausimus ir į STKK posėdį pakviesti FNTT pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ manyti, jog klausimas svarstomas ne vieÅ¡ai, o pareigÅ«nai tik turėjo paaiÅ¡kinti situacijÄ . Ä®vertinęs 2016-06-27 DELFI straipsnio turinį „Yla iÅ¡ maiÅ¡o: sekami visi mokėjimo kortelių savininkai“ teismas pripažįsta, kad pirmiausia problemÄ dėl FNTT pareikalautų duomenų iÅ¡ ieÅ¡kovės (ieÅ¡kovės atstovės teigimu, be pagrindo ar per didelio kiekio) vieÅ¡ai iÅ¡kėlė pačios ieÅ¡kovės atstovai ir 2016-06-29 STTK posėdyje teikdami paaiÅ¡kinimus FNTT pareigÅ«nai tÄ Å¾inojo.

TÄ patvirtina FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G. pasakytos frazės: „<...Å iuo metu su apie spaudoje apraÅ¡ytÄ Ä¯monę...>, <...Trečias teisinis ginčas yra Å¡itas, kuris kilo ir kuris apraÅ¡ytas ir spaudoje...>“ ir FNTT Pinigų prevencijos valdybos virÅ¡ininko S. Å . 2016-06-29 STTK posėdyje iÅ¡sakyti teiginiai: „<...pasisakymus spaudoje dėl totalinės kontrolės...>, <...kažkodėl viskas spaudoje labai greitai atsiduria...>“. Todėl pripažintina, kad informacijos apie ieÅ¡kovę pavieÅ¡inimÄ visuomenės informavimo priemonėje (DELFI) lėmė pačios ieÅ¡kovės atstovų veiksmai, kurių nesant 2016-06-29 STTK posėdyje svarstyto klausimo „Dėl mokėjimų kortelių ir jų savininkų atliekamų operacijų“ detalės iÅ¡ viso nebÅ«tų pavieÅ¡intos, o klausimo nagrinėjimas vien STTK posėdyje ieÅ¡kovės pažeidimų, pareigos teikti informacijÄ teisėsaugos institucijai apsvarstymo ir teisės aktų tobulinimo aspektu nebÅ«tų sudarę ir prielaidų kelti klausimÄ dėl dalykinės reputacijos galimo pažeidimo.

        Civilinei atsakomybei kilti yra bÅ«tina nustatyti asmens neteisėtus veiksmus, kaltę, kilusias neigiamas pasekmes ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių (CK 6.246 – 6.248 str.). Nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kinys netenkintinas. Netenkinus reikalavimo dėl teiginių paneigimo, netenkinamas ir reikalavimas dėl baudos atsakovei skyrimo.                         Trečiojo asmens UAB „DELFI“ atstovas advokatas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pralaimėjusios bylÄ Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidas.

TokiÄ trečiojo asmens teisę numato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 str. 2 d. Trečiasis asmuo buvo įtrauktas teismo iniciatyva, nes ieÅ¡kovės ginčijami teiginiai buvo paskelbti DELFI naujienų svetainėje ir ieÅ¡kovė paneigimo tekstÄ reikalavo ne tik pateikti STTK, bet iÅ¡spausdinti visuomenės informavimo priemonėje. IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad neatitinkančiÄ tikrovės informacijÄ paskleidė ir ieÅ¡kovės dalykinei reputacijai pakenkė bÅ«tent atsakovė (jos pareigÅ«nai), tačiau teismas pripažino ieÅ¡kinį neįrodytu.

Todėl, atmetant ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos trečiajam asmeniui atstovavimo iÅ¡laidos, kurias sudaro 849,55 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ (CPK 93 str. 2, 4 d., 98 str. 1 d.). Pažymėtina, kad trečiojo asmens atstovas dalyvavo ir teikė paaiÅ¡kinimus bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje.                                                                                                      Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais, nusprendžia:

         IeÅ¡kinį atmesti.                 Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“, į.k., 300060819, 849,55 Eur atstovavimo iÅ¡laidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „DELFI“, į.k. 125483974 , naudai.         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

        Teisėjas                                                                                          Gintaras Pašvenskas