3efa279f-4c8c-4e94-91fb-e95794552456 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-8777-189/2015                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-02572-2015-7                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1., 3.21.                                                                                                                                                                                      (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             dalyvaujant pareiÅ¡kėjos AB „Senoji Baltija“ atstovui ArÅ«nui Maželiui ir advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,             atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovei Simonai KiÅ«dytei,             trečiojo suinteresuoto asmens Žuvininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui Tadui Bankauskui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos AB „Senoji Baltija“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Žuvininkystės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos).             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs byla, n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–12) praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 105450,09 Eur žalÄ .             PaaiÅ¡kindama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra privatus Å«kio subjektas turintis teisę žvejoti Baltijos jÅ«roje. Žuvų iÅ¡teklių naudotojams, žvejojantiems atviroje Baltijos jÅ«roje, 2013 metų metinės žvejybos kvotos buvo paskirstytos 2013-03-26 Žvejybos Baltijos jÅ«roje kvotų skyrimo komisijos posėdyje.

Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ Å½uvų iÅ¡teklių naudotojai galėjo sugauti tik tokį kiekį tam tikros rÅ«Å¡ies žuvies, kokio dydžio kvota jiems yra paskirta teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal galiojusias Žuvininkystės įstatymo nuostatas verslinės žvejybos jÅ«rų vandenyse tvarkÄ nustatė Ministerija. Kvotų skyrimo tvarkÄ ir kvotas paskirsto taip pat Ministerija, ar jos įgaliota institucija. Žuvininkystės įstatyme nebuvo nustatyta konkreti kvotų paskirstymo tvarka, todėl ji buvo nustatyta poįstatyminiais teisės aktais, konkrečiai 2013-03-15 Žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintose Žvejybos Baltijos jÅ«roje kvotų skyrimo taisyklėse (toliau – ir Kvotų skirstymo taisyklės).

Šių taisyklių pagrindu kvotų skyrimo komisija 2013-03-26 paskirstė 2013 m. žvejybines kvotas. Ministerijos direktoriaus 2013-03-25 įsakymu Nr. V1-28 buvo patvirtinti žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiai. Įsakymu UAB „Banginis“ buvo patvirtinta net 76,182709 procentų perleidžiamųjų žvejybos teisių, kai visoms kitoms įmonėms patvirtinta nuo 1 iki 6 procentų perleidžiamųjų žvejybos teisių, o trims įmonėms kvotos visai nesuteiktos.

PareiÅ¡kėjos teigimu, perleidžiamųjų žvejybos teisių apskaičiavimo metodika pagal teisės aktus įtvirtinta tokia, kuri yra naudinga tik UAB „Banginis“, nes ji be konkurencijos gautų beveik visÄ Å¡protų žvejybos kvotÄ , nes Å¡i įmonė 2007-2012 m. sugavo daugiausiai Å¡protų. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-492-4/2014, pripažino, kad Kvotų skirstymo taisyklių 19 punktas, tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007-2012 m. sugautÄ Å¡protų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas Å¡protų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007-2012 m. atviroje Baltijos jÅ«roje sugauto Å¡protų ir strimelių kiekio, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 punktui.

Teismas nurodė, kad kvotų skyrimas negalėjo būti nustatytas poįstatyminiu teisės aktu. Vadovaujantis padarytomis išvadomis, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-120-171/2014 panaikino Kvotų skyrimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“ buvo paskirta 1854 tonos strimelių ir 9521 tona šprotų, t. y. panaikino monopolinę UAB „Banginis“ padėtį rinkoje.

Panaikinus Å¡iÄ punkto dalį reiÅ¡kia, kad Kvotų skyrimo taisyklių 19 punkte nurodytu metodu apskaičiuotos perleidžiamosios žvejybos teisės buvo apskaičiuotos neteisėtai ir nepagrįstai. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad teismas panaikino UAB „Banginis“ skirtÄ Å¡protų kvotÄ , o tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei nebÅ«tų buvę atsakovės ir jos įgaliotų institucijų neteisėtų veiksmų skiriant kvotas, kvotos bÅ«tų skiriamos tarp visų žvejų, todėl atitinkamai žvejai bÅ«tų gavę didesnes kvotas, bÅ«tų sugavę daugiau žuvies, o jÄ pardavus bÅ«tų gavę didesnes pajamas.

             Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nurodė, kad jie pasireiškė tuo, kad Ministerijos 2013-03-15 įsakymu Nr. 3D-197 buvo patvirtintos Kvotų paskirstymo taisyklės, kurių 19 puntas prieštaravo VAĮ 3 str. 1 punktui ir todėl buvo panaikintas, kas atitinkamai pilnai įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus (vadinasi kvotos vadovaujantis Kvotų paskirstymo taisyklių 19 punktu negalėjo būti paskirstytos). Be to, toks kvotų paskirstymas, kuris vėliau buvo panaikintas, užtikrino tik vienos bendrovės teises ir interesus.

Patirtos žalos apskaičiavimÄ grindė Kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintų 2007-06-07 įsakymu Nr. 3D-291 (galiojusios prieÅ¡ 2013-03-15 įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintas taisykles) 34 punktu, pagal kurį kvota apskaičiuojama pagal sugautų Å¡protų kiekį per paskutinius trejus metus, atsižvelgiant į bendrÄ paskutinių trejų metų visų naudotojų sugautų Å¡protų kiekį per paskutinius trejus metus. PareiÅ¡kėjos apskaičiuota žalos sumÄ sudaro 105450,09 Eur, kuriÄ ir prašė priteisti.

Taip pat pažymėjo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes tik nuo atsakovės veiksmų priklausė, kokio dydžio kvotÄ pareiÅ¡kėjas gaus. Tuo tarpu bÅ«tent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės gaudyti daugiau Å¡protų, nes tai buvo draudžiama įstatymu ir todėl pareiÅ¡kėja patyrė nurodyto dydžio žalÄ .             Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija atsiliepimo (b. l. 93–101) argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

             Nurodė, kad Žuvininkystės tarnybos 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalies, kurioje UAB „Banginis“ paskirta 1854 tonas strimelių ir 9521 tonas Å¡protų žvejybos kvota, panaikinimas savaime negarantuoja, kad pareiÅ¡kėjai 2013 metais bÅ«tų buvusi skirta didesnė žvejybos kvota. Dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų nurodė, kad Ministerija patvirtindama Kvotų skyrimo taisykles vadovavosi Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas VAÄ® 3 str. 1 daliai prieÅ¡taraujančiu pripažino tik Å¡ių taisyklių 19 punktÄ ir tik todėl, kad Å¡iame punkte įtvirtintas perleidžiamųjų žvejybos teisių kriterijus turėtų bÅ«ti įtvirtintas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, o tai reiÅ¡kia, kad kriterijus nebuvo pripažintas neteisėtu iÅ¡ esmės. Dėl paskaičiuotos žalos nurodė, kad pareiÅ¡kėja patirtos žalos nepagrindė jokiais realiais įrodymais.

Kaip nurodė atsakovės atstovė, ankstesni sprendimai dėl kvotų skyrimo taip pat buvo nepagrįsti įstatymo nuostatomis ir galimai taip pat gali bÅ«ti neteisėti, todėl pareiÅ¡kėjai anksčiau skirtos kvotos galimai taip pat buvo skirtos neteisėtai. Todėl paskaičiuoti patirtos žalos praktiÅ¡kai yra neįmanoma. Atkreipė dėmesį, kad Žuvininkystės tarnybos 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalimi taip pat ir pareiÅ¡kėjai buvo paskirta kvota, o tuo tarpu Å¡iÄ nuostatÄ panaikinus, atitinkamai ir pareiÅ¡kėjai kvota 2013 metams taip pat buvo paskirta neteisėtai.

Taip pat prieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjos argumentams dėl bÅ«simų žuvies pardavimu. Å iuo aspektu nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kiek žuvies pareiÅ¡kėja bÅ«tų pagavusi (ar pvz. tam bÅ«tų palankios sÄ lygos), kad bÅ«tų pagautas norimas žuvies kiekis. Pabrėžė, kad tarp pareiÅ¡kėjos minimos žalos ir atsakovės veiksmų priežastinio ryÅ¡io nėra.              Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo (b. l. 88–92) argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Nurodė, kad pagal teismų praktika, atitinkamo teisės akto (nuostatos) pripažinimas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, savaime nėra pagrindas taikyti valstybei CK 6.271 str. nustatytÄ atsakomybę, nes Å¡ios atsakomybės taikymÄ lemia individualių aplinkybių visuma. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėja neatliko, atitinkamai pareiÅ¡kėja negalėjo patirti nurodomos žalos.             Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos valstybės pareigos pareiÅ¡kėjai atlyginti turtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, Ministerijos 2013-03-15 įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Kvotų skyrimo taisyklių 19 p. nuostatos pagrindu pareiÅ¡kėjai buvo apribota teisė gaudyti didesnį kiekį Å¡protų. Vėliau teismų Å¡iÄ poįstatyminio teisės akto nuostatÄ pripažinus prieÅ¡taraujančia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 dalies nuostatai ir Å¡iÄ taisyklių nuostatÄ panaikinus, pareiÅ¡kėjos manymu, ji, bÅ«tent dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų, prarado pelno dalį, kuriÄ ji bÅ«tų gavusi, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinus UAB „Banginis“ paskirtas kvotas (kvotos paskirtos taikant panaikintÄ Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktÄ ), UAB „Banginis“ panaikinta kvotų dalis bÅ«tų paskirstyta ir tarp kitų subjektų, kas atitinkamai reikÅ¡tų didesnės kvotų dalies skyrimÄ ir pareiÅ¡kėjai.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti turtinė žala – 105450,09 Eur.PareiÅ¡kėjos skundo pagrindas – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27 nutartimi Nr. I-492-4/2014 prieÅ¡taraujančiu VAÄ® 3 str. 1 punkto nuostatai pripažintas Ministerijos 2013-03-15 įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas (2013 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-197 redakcija), tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautÄ Å¡protų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas Å¡protų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jÅ«roje sugauto Å¡protų ir strimelių kiekio.

Žvejybos Baltijos jÅ«roje kvotų skyrimo komisija, vadovaujantis Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktu, 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punktu paskirstė 2013 metų metines žvejybos kvotas. Pagal Kvotų skyrimo taisyklių 19 punkto nuostatÄ paskirsčius Å¡protų žvejybos kvotas, UAB „Banginis“ atiteko didžiausias kvotų skaičius, nes Å¡i bendrovė 2007-2012 metais sugavo daugiausiai Å¡protų (Kvotų skyrimo taisyklių 19 punkte įtvirtintas esminis kriterijus į kurį atsižvelgtina skiriant kvotas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2014-05-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-120-171/2014, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27 nutarties iÅ¡vadas, panaikino Žvejybos Baltijos jÅ«roje kvotų skyrimo komisijos 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“, vadovaujantis Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktu, skirtos didžiausios strimelių ir Å¡protų kvotos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27 nutarties Nr. I-492-4/2014 argumentus ir priimtÄ iÅ¡vadÄ , Ministerija iÅ¡ esmės neturėjo teisės bÅ«tent poįstatyminiu teisės aktu (t.y.

Kvotų skyrimo taisyklių nuostatomis) nustatyti esminius Å«kinės (žvejybos) veiklos ribojimus, kurių pagrindu skirstomos kvotos žuvų iÅ¡teklių naudotojams. Teismas konstatavo, kad tokio pobÅ«džio ribojimai bei kvotų skyrimo sÄ lygos gali bÅ«ti nustatyti tik įstatymu. Tuo tarpu kvotų skyrimo kriterijus ir ribojimus nustačius poįstatyminiu teisės aktu (kaip Å¡iuo atveju Kvotų skyrimo taisyklėmis), toks Ministerijos veikimas teisėkÅ«ros srityje buvo pripažintas pažeidžiančiu VAÄ® 3 str. 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

PareiÅ¡kėja jai Ministerijos pareigÅ«nų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Nr. I-120-171/2014 panaikinus Žvejybos Baltijos jÅ«roje kvotų skyrimo komisijos 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“, vadovaujantis Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktu buvo paskirtos didžiausios strimelių ir Å¡protų kvotos, t. y. 2013 metams kvotų paskirstymÄ iÅ¡ esmės pripažinus neteisėtu, pareiÅ¡kėjai galimai bÅ«tų paskiriant didesnė Å¡protų kvota, nes, jei nebÅ«tų neteisėtų Ministerijos veiksmų, galimai bÅ«tų kitokia dalimi perskirstytos kvotos subjektams.PareiÅ¡kėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 213-03-15 patvirtintų Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu įstatymui ir panaikintas, todėl pareiÅ¡kėjos patirtos žalos dydis yra apskaičiuotinas vadovaujantis Ministerijos 2007-06-07 įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintomis Žvejybos Baltijos jÅ«roje kvotų skyrimo taisyklėmis, kurios nėra užginčytos ir galiojo skiriant Å¡protų žvejybos kvotas iki 2013 m.

Ministerijos 2007-06-07 įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintų Žvejybos Baltijos jÅ«roje kvotų skyrimo taisyklių 34 punkte buvo nustatyta, kad jeigu pagal naudotojų pateiktus praÅ¡ymus Å¡protų, strimelių, laÅ¡išų, Å¡lakių žvejybos atviroje Baltijos jÅ«roje kvotų neužtenka, visiems praÅ¡ymus pateikusiems naudotojams Å¡ių rÅ«Å¡ių žuvų žvejybos kvotos skiriamos pagal tai, kokiÄ dalį naudotojo sugautų minėtų rÅ«Å¡ių žuvų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausimai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus) sudarė bendro paskutinių trejų metų visų naudotojų tam tikrų rÅ«Å¡ių sugautų žuvų kiekio.

Kaip teigia pareiÅ¡kėja, ji paskutinius trejus metus Å¡protus gaudė, vadovaujantis 2007-06-07 įsakymu patvirtintų taiklių 34 punkto pagrindu, todėl turėjusi bÅ«ti skirta Å¡protų žvejybos kvota apskaičiuotina pagal pareiÅ¡kėjos sugautų Å¡protų kiekį per paskutinius trejus metus, atsižvelgiant į bendrÄ paskutinių trejų metų visų naudotojų sugautÄ Å¡protų kiekį. PareiÅ¡kėja 2010-2012 metais sugavo 3258 tonas Å¡protų, o tai sudaro 7,343 proc. Valstybei 2013 metais buvo skirta 12510 tonų Å¡protų kvota, todėl, skaičiuojant pagal nurodytÄ principÄ , pareiÅ¡kėjai bÅ«tų skirta 918 tonų kvota, tačiau pareiÅ¡kėjai buvo skirta tik 583 tonos, t. y. 335 tonomis mažiau.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos 2013 metais sugautų ir parduotų Å¡protų tonos kaina buvo 1086,86 Lt, todėl pareiÅ¡kėja už 335 tonas Å¡protų bÅ«tų gavusi 364098,10 Lt pajamų (arba 105450,09 Eur). PareiÅ¡kėja Å¡iÄ sumÄ Ä¯vardija kaip negautas pajamas, kurias bÅ«tų gavusi, jei nebÅ«tų neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja patirtus nuostolius skaičiuoja vadovaujantis negaliojančiomis teisės nuostatomis (2007-06-07 įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintomis taisyklėmis), be to, Å¡iose taisyklėse esminės Å«kinės veiklos sÄ lygos ir ribojimo kriterijus taip pat nebuvo nustatyti įstatymu, todėl ankstesni sprendimai dėl kvotų skyrimo, atitinkamai ir pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, galimai taip pat buvo neteisėti.

Taip pat pareiÅ¡kėjos paskaičiavimai niekaip nepatvirtina aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sugavusi bÅ«tent nurodomÄ Å¾uvies kiekį.             Asmens teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti žalÄ kildinama iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 str. 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTÄ® 22 str. 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi Å¡ios teisės nuostatos asmeniui iÅ¡ esmės garantuoja teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės, ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad nagrinėjant skundÄ privaloma nustatyti, kuo pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ir ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-906/2008).             Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės, kaip vieÅ¡ojo juridinio asmens atstovės, deliktinės atsakomybės klausimas.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sÄ lygas reglamentuoja CK 6.271 str., kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Å iame straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

Pažymėtina, jog valstybės institucijos, pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Todėl, atitinkamai, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.             Įstatymų leidėjas žalÄ apibrėžia kaip asmens turto netekimÄ arba sužalojimÄ , turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.).

Taigi turtinės žalos atlyginimo institutas turėtų bÅ«ti suprastinas, kaip siejantis žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, t. y., kitaip tariant, turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.             Pagal teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjas, kuris reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ , pirmiausia turi įrodyti patirtÄ Å¾alÄ ir, antra – jÄ sudarančius elementus bei jos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-02 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ , priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimÄ .

Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta“).Vertinant praÅ¡omos priteisti turtinės žalos galimybę nustatyta, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ priteisti žalÄ sieja su negautomis pajamomis, kurios iÅ¡ esmės bÅ«tų gautos, jei, kaip ji pati nurodo, nebÅ«tų konstatuotas vieÅ¡ojo administravimo institucijos veiksmų neteisėtumas. Nustatyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. kvotų skyrimas iÅ¡ esmės buvo panaikintas, pareiÅ¡kėja patirtÄ Å¾alÄ paskaičiavo vadovaujantis teismine tvarka nepanaikintomis iki 2013 metų galiojančiomis Kvotų skyrimo taisyklėmis, be kita ko paskaičiavusi, kad pagal sugautos žuvies kiekį per 2010-2012 metus, pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti skirta 335 tonomis didesnė kvota, nei buvo skirta Žvejybos Baltijos jÅ«roje kvotų skyrimo komisijos 2013-03-26 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-2(6.1) 2.12 punktu.

Pažymėtina, jog piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga ir ji nėra preziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos iÅ¡laidos arba turto sumažėjimas.

Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-735/2013). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos formÄ , realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodo, kad bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).Kaip jau nustatyta, byloje nėra ginčo, kad kvotos 2013 metams (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjos atžvilgiu) buvo patvirtintos vadovaujantis Kvotų skyrimo taisyklių 19 punkto nuostata, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27 nutartimi dalyje buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 punkto nuostatai.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja negautÄ pelnÄ apskaičiuodama pagal iki 2013 m. galiojusias Kvotų skyrimo taisyklių nuostatas (esamu momentu nebegaliojančias), Å¡iuo aspektu (padarytos žalos) dėstomus argumentus iÅ¡ esmės grindžia tik galimomis prielaidomis. PareiÅ¡kėjos teigimu, UAB „Banginis“ skirtÄ kvotos dydį panaikinus, panaikintos kvotos dalis galimai galėtų bÅ«ti skirta pareiÅ¡kėjai. Taigi pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti suma (žala) iÅ¡ esmės grindžiama galimai galėjusia bÅ«ti pareiÅ¡kėjai skirta didesne kvotų dalimi (918 tonų vietoje 583), tačiau, vien tik Å¡iuo pagrindu negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sugavusi 335 tonomis daugiau žuvies.

Atitinkamai sugauto didesnio kiekio pardavimas bei apskaičiuoto 105450,09 Eur pelno gavimas taip pat vertintini tik kaip prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjos minimos su pardavėjais sudarytos sutartys galimo žuvies pardavimo fakto taip pat nepatvirtina. Taigi, tiek Å¡iuo aspektu (patirtos žalos apskaičiavimas) nurodyti pareiÅ¡kėjos argumentai, tiek prie skundo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja realiai patyrė tokio dydžio turtinę žalÄ (nuostolius).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktÄ ir jos dydį, nuostoliai turi bÅ«ti realÅ«s, Å¡alims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad reali žala, kuriÄ pareiÅ¡kėja skundo argumentais įrodinėja patyrusi, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta. Minėta, kad prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, tuo tarpu nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, kaip Å¡iuo atveju žalos fakto, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Å iuo aspektu papildomai pažymėtina, kad, kaip akcentavo ir atsakovės atstovė, pareiÅ¡kėja apskaičiuodama patirtÄ Å¾alÄ vadovaujasi Ministerijos 2007-06-07 įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintomis ir esamu momentu negaliojančiomis Kvotų skyrimo taisyklių nuostatomis, kurių 19 punkte įtvirtinti esminiai Å«kinės veiklos sÄ lygas ribojantys kriterijai, kurie, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , taip pat nebuvo nustatyti įstatymu, todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės pati savo nuožiÅ«ra apsiskaičiuodama negautÄ kvotų dalį bei dėl to patirtÄ Å¾alÄ už 2013 metus, pagrįstai vadovaujasi Ministerijos 2007-06-07 įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintomis taisyklėmis.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja bÅ«tent Å¡ių negaliojančių taisyklių pagrindu hipotetiÅ¡kai apskaičiavo patirtÄ Å¾alÄ , kuriÄ ir praÅ¡o priteisti nagrinėjamoje byloje. Pabrėžtina, jog bendro žuvų sugavimo, ar tam tikrų rÅ«Å¡ių žuvų sugavimo limitÄ , kaip vienÄ iÅ¡ žvejybos reglamentavimo priemonių, taip pat žvejybos kvotų skyrimo tvarkÄ bei kvotas paskirstyti žuvų iÅ¡teklių naudotojams įstatymu priskirta tik Ministerijai (Žuvininkystės įstatymo 10 str. 4, 7 dalys), todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl žalos apskaičiavimo (papildomai priskaičiuojant kvotas) pagrindo laikytini nepagrįstais.Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo metu yra patyrusi tokiÄ Å¾alÄ , kokiÄ praÅ¡o priteisti.

Atitinkamai tuo pagrindu pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkintinas.Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali bÅ«ti tenkinamas reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (ABTÄ® 44 str.).             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 5 d., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjos UAB „Senoji Baltija“ skundÄ atmesti.                          Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                                     Bronius Januška