3ef9f7de-2cff-483b-8a02-a654d489890b · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr                               Administracinė byla Nr.1-1850-423/2017                                                                                                            Proceso Nr. 3-62-3-00861-2017-9                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S)                               KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2017 m. rugsėjo 14 d.                                                                     Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjui R.

S., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. S. skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 5-6).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis nuo 2015-04-24 iki 2015-04-29 buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – ir areÅ¡tinė, Alytaus AVPK areÅ¡tinė), kurioje laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kamerose trÅ«ko gyvenamojo ploto, tvyrojo nemalonus kvapas iÅ¡ sanitarinio mazgo, elektros instaliacija buvo netvarkinga, neįrengtas veidrodis, tualeto reikmenų spintelė, buvo netinkamas apÅ¡vietimas ir vėdinimas. AreÅ¡tinės patalpose veisėsi buitiniai parazitai, sienų ir lubų dažai atsilupę, kameros įrenginiai surÅ«diję, nebuvo iÅ¡duodamas valymo inventorius.

Dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala, pasireiÅ¡kusi dideliais nepatogumais, orumo pažeminimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, depresija, todėl praÅ¡oma priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-14) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas areÅ¡tinėje nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28 kameroje Nr. 12 drauge su trimis asmenimis. Minimalaus ploto pažeidimas truko itin neilgÄ laikotarpį ir buvo nežymus.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei dviems metams nuo paskutinio jo teises neva pažeidžiančio veiksmo, todėl manytina, kad padaryta skriauda nėra tokia didelė. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820, 20 punktas numatė, kad policijos areÅ¡tinės kamerose turėjo bÅ«ti įrengti sanitariniai mazgai, kurie turėjo bÅ«ti atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto pertvaromis, o ne įrengti atskiroje patalpoje.

Kamerose įrengti veidrodžiai bei spintelės, apÅ¡vietimui naudojamos liuminescencinės lempos, langai skaidraus stiklo, patalpos vėdinamos per langus, taip pat įrengta paduodamoji ventiliacija, patalpos reguliariai valomos. Buitinių parazitų veisimosi neužfiksuota, elektros instaliacija tvarkinga. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra užfiksuota jokių higienos normos pažeidimų. PareiÅ¡kėjas patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmės apibÅ«dina tik bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, jų nepagrindžia jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, nepateikia jokių duomenų apie savo fizinę ar psichinę sveikatos bÅ«klę, kitas fizinės ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl patirtų nepatogumų ar neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus AVPK areÅ¡tinėje. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1             PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad areÅ¡tinės kamerose jam trÅ«ko gyvenamojo ploto.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ nustato Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės, patvirtintos 2007-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės), kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į LVAT formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti vadovaujamasi AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų areÅ¡tinės kameros plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas) (2016-01-18 nutartis byloje Nr. A2538-624/2015, 2015 -12-31 nutartis byloje Nr. A2250-662/2015).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Alytaus AVPK areÅ¡tinėje nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28, kameroje Nr. 12, drauge su dar trimis asmenimis (b. l. 17). Kameros plotas – 14,9 kv. m., todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,7 kv. m. ploto. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui kalint areÅ¡tinėje minėtu laikotarpiu (iÅ¡ viso 6 dienas) buvo pažeistas AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas, neužtikrinant minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios patalpos, vėdinimas buvo prastas, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas.AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ reglamentuoja jau minėtos AreÅ¡tinių veiklos taisyklės bei ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01) (toliau – ir higienos norma).Pagal higienos normos 20 punktÄ , sanitarinis mazgas turi bÅ«ti atitvertas nuo gyvenamosios patalpos 120-130 cm aukščio pertvara.

PareiÅ¡kėjas skunde neteigė, kad sanitarinį mazgÄ skiriančios pertvaros buvo neįrengtos. Savo argumentus Å¡ioje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas siejo su tuo, jog kameroje tvyrojo nemalonus kvapas iÅ¡ sanitarinio mazgo. Atsakovo atstovo pateiktame ginčo laikotarpiui artimu metu atlikto patikrinimo akte (b. l.

22) užfiksuota, jog areÅ¡tinės kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija, be to, patalpos vėdinamos per atdarus langus. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai iÅ¡vėdinti patalpÄ per atidarytÄ langÄ , pats pareiÅ¡kėjas tokios aplinkybės nenurodė. Savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, skundo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi, jog elektros instaliacija kamerose buvo netvarkinga, neįrengtas veidrodis, tualeto reikmenų spintelė, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, sienų ir lubų dažai atsilupę, kameros įrenginiai surÅ«diję, nebuvo iÅ¡duodamas valymo inventorius, veisėsi buitiniai parazitai.Higienos normos HN 37:2009 20 punkte numatyta, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ .

Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 p.). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 p.). Areštinių veikos taisyklių 81 punkte numatyta, kad kameroje įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė.

Atsakovas pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Alytaus AVPK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 26-28), pagal kuriÄ Ä¯staigoje reguliariai atliekami deratizacijos, dezinsekcijos darbai. Savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai paneigia deklaratyvius pareiÅ¡kėjo teiginius dėl buitinių parazitų veisimosi gyvenamosiose patalpose.IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto patikrinimo akto (b. l. 21-23) taip pat matyti, jog areÅ¡tinės kamerose įrengti veidrodžiai ir spintelės, grindys dažytos, visose kamerose pakeisti langai, patalpos apÅ¡viečiamos liuminescencinėmis lempomis, nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, vedamas patalpų valymo žurnalas.

Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, jog minėtas patikrinimo aktas suraÅ¡ytas 2015-06-10, t.y. ne ginčo laikotarpiu, tačiau jam artimu metu (praėjus kiek daugiau, nei vienam mėnesiui nuo paskutinės pareiÅ¡kėjo kalinimo dienos). Teismo vertinimu, minėtos akte užfiksuotos aplinkybės, tokios, kaip patalpų apÅ¡vietimas, dezinfekcija, sienų, lubų, įrenginių bÅ«klė, baldų įrengimas, negalėjo iÅ¡ esmės pasikeisti per tokį trumpÄ laikotarpį. Be to, LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ ar Alytaus AVPK pareigÅ«nus su nusiskundimais dėl kalinimo sÄ lygų ar praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog kamerose trÅ«ko inventoriaus, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, atsilupę sienų dažai ir kt., kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Nors pareiÅ¡kėjas teigė, jog dėl prasto apÅ¡vietimo jam pablogėjo regėjimas, byloje nėra Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių duomenų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad Alytaus AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama minimalų kameros ploto reikalavimÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad bendrÄ jį gyvenamÄ jį plotÄ mažino joje esantis sanitarinis mazgas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl Å¡ių netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Vis dėlto, LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad minimalaus ploto normos pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu truko itin trumpÄ laikotarpį (6 paras), o pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo minėto pažeidimo, kuris, pareiÅ¡kėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).

Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba dvejus metus nuo paskutinio neigiamus iÅ¡gyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma.Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi įstaigos administracijai bÅ«tent dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų.

Be to, byloje nenustatyta, jog Alytaus AVPK bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, nenustatyta ir byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu dėl jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų bÅ«tų kilusios sveikatos problemos ir jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Atsižvelgiant į Å¡ioje administracinėje byloje nustatytus neteisėtus veiksmus, trukusius itin trumpÄ laikotarpį bei pareiÅ¡kėjo delsimÄ pasinaudoti teisine gynyba, į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo bÅ«tų kilę pasekmės pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai ar sutrikdyta jo psichologinė bÅ«sena, kad jam bÅ«tų prireikę specialistų pagalbos, įvertinus tai, kad administracinėje byloje nėra pateikta pareiÅ¡kėjo skundų, praÅ¡ymų, kuriais bÅ«tų praÅ¡oma užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas, nenustačius, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų rašęs skundus, teikęs nusiskundimus dėl kalinimo sÄ lygų, nenustačius kitų skunde minimų pažeidimų, spręstina pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista 2015-04-23 – 2015-04-28 laikotarpiu, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo vertinimu, remiantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti (CK 6.250 str.). Tokia iÅ¡vada atitinka LVAT formuojamÄ praktikÄ administracinėje byloje Nr. A-2892-492/2016.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista R.

S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2015-04-28.ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                         Asta  Urbonienė                                                                                                                     Â