2024-08-28 Nr. AB-12236-3-62-3-00760-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-544-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00760-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajam kalėjimui dėl sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) viršininkas 2024 m. balandžio 16 d. netenkino pareiškėjo prašymo, ir prašė priimti sprendimą tenkinti jo prašymą būti perkeltam į Šiaulių pusiaukelės namus.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 6 d. nutartyje atsisakė priimti pareiškėjo T. P. skundą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta privaloma ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo bausmei atlikti į Šiaulių pusiaukelės namus 2024 m. balandžio 16 d. išnagrinėjo Kalėjimo viršininkas. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą teismui. Taigi, pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teismas atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis skundą gali teikti Tarnybai.

III. Pareiškėjas T. P. atskirajame skunde (2024 m. liepos 4 d. patikslintame atskirajame skunde) prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad jam buvo suteikta galimybė Kalėjimo viršininko sprendimą apskųsti teismui ir jis pasinaudojo šia galimybe. Pareiškėjui neaišku, kodėl Kalėjimo viršininko sprendime buvo pateikta klaidinanti informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kurioje nuspręsta atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011). Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Nagrinėjamu atveju Kalėjimo viršininkas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Šiaulių kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą Pusiaukelės namus (užregistruota 2024 m. kovo 29 d., NPS-22-6236), 2024 m. balandžio 16 d. rašte Nr. SN-22-1064 įformino sprendimą netenkinti šio prašymo. Minėtame 2024 m. balandžio 16 d. rašte Nr. SN-22-1064 taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis BVK 100 straipsnio 1 dalimi, šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka Regionų administracinio teismo Kauno rūmams.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos teismo nutarties teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d., 151 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarką nustatančio BVK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. BVK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad kodeksas yra norminis teisės aktas, kurį sudaro sistemingas tam tikrą visuomeninių santykių sritį reguliuojančių teisės normų rinkinys, dėl ko, aiškinant jį sudarančių teisės normų nuostatas, taikytinas ne tik gramatinis teisės aiškinimo metodas, bet ir kiti teisės aiškinimo metodai, pavyzdžiui, sisteminis metodas. Aiškinant BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiose normose įtvirtinta ne tik laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų, bet ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Be to, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes vykdanti įstaiga yra Lietuvos probacijos tarnyba (BVK 17 ir 22 str.), o arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdanti įstaiga – laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 23 ir 30), kuria yra Lietuvos kalėjimų tarnyba (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatai).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, bausmių vykdymo sistemos įstaigos yra šios: 1) Lietuvos probacijos tarnyba, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant probaciją, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, baudžiamojo poveikio priemones (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos) ir auklėjamojo poveikio priemones (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą), atliekant asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą; 2) Lietuvos kalėjimų tarnyba, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą. Atsižvelgiant į Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 12 ir 15 straipsniuose vartojamas sąvokas, laikytina, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai yra Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai ir Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmių vykdymo sistemos įstaigų administracijos padaliniai gali būti kalėjimas, valdyba, skyrius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kalėjimas yra Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padalinys, vykdantis suėmimą, areštą, terminuotą laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kalėjimą sudaro ne mažiau kaip 2 skyriai. Taigi, Kalėjimas yra Tarnybos administracijos (struktūrinis) padalinys (taip pat žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“).

Taigi, pagal BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Lietuvos probacijos tarnybos direktoriui, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, o pastarųjų (t. y. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus) veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pabrėžtina, kad BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta tokių ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra privaloma (ABTĮ 26 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-624/2024).

Akcentuotina, kad tokia aptariamo pobūdžio administracinių sprendimų apskundimo tvarka yra išsamiau išdėstyta Tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos apraše. Pagal šio tvarkos aprašo 8 punktą, jeigu nutarimo projekto derinimo DVS (Dokumentų valdymo sistemos) priemonėmis metu pateiktas siūlymas neperkelti nuteistojo į kitą bausmės atlikimo vietą (kalėjimą), nutarimo projekto rengėjas perkėlimo procesą sustabdo. Tuo atveju, jei perkėlimo procesas buvo inicijuotas nuteistojo prašymu, nutarimo projekto rengėjas parengia atsakymą nuteistajam, kuriame pateikia atsisakymo perkelti į kitą bausmės atlikimo vietą motyvus, nurodo apskundimo tvarką: 8.1. jei siūlymui perkelti nuteistąjį nepritarė perkeliančiojo ar priimančiojo kalėjimo viršininkas arba kitas Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas, atsakymas yra skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui; 8.2. jei sprendimą neperkelti nuteistojo priėmė Lietuvos kalėjimo (manytina, kad šioje vietoje padarytas rašymo apsirikimas, omenyje turėta Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktorius, atsakymas skundžiamas atitinkamam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 16 d. rašto Nr. SN-22-1064 pateikė ne Tarnybos direktoriui, o tiesiogiai administraciniam teismui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį skundą, nes pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra nustatoma įstatyme. Ta aplinkybė, kad ginčijamame administraciniame sprendime yra neaiškiai ir / ar netiksliai (klaidingai) nurodyta jo apskundimo tvarka, nepašalina pareiškėjo pareigos laikytis skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo teismui tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų taisyklių. Nepasinaudojimas privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra esminė procesinė kliūtis, užkertanti kelią teismui priimti nagrinėti skundą (prašymą, pareiškimą), ir teisės aktuose nėra numatytos jokios išimtys iš šios taisyklės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisingai nustatė, kad BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėjas šiuo atveju nepasinaudojo, ir pagrįstai atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas