2022-04-13 Nr. AB-8862-3-62-3-03160-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2059-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03160-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. K. A. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. K. A. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. K. A. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas, panaikinti 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33955; 2) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 6K-1859 (toliau – Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atvyko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos. Bendra ir ekonominė padėtis (duomenys neskelbtini) yra labai bloga, nėra darbo. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to patyrė patyčias, žeminimus, nes gyveno rajone, kuriame dominavo (duomenys neskelbtini). 2019 m. du mėnesius dalyvavo demonstracijose, kurių daugumą dalyvių sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad laikosi atokiau nuo religinių reikalų, nesilanko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė nepriklausęs jokiai politinei partijai, o demonstracijose dalyvavo norėdamas, kad (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 23 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Atsakovo skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija (toliau – ir Komisija) pareiškėjo skundą 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu atmetė, pripažino Migracijos departamento sprendime padarytą išvadą teisinga ir pagrįsta. Nors pareiškėjas Komisijai nurodė, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašė sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, tačiau ji nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, politines priežastis, dėl kurių jam kyla pavojus gyvybei. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių priežasčių bei kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Komisija taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, iš esmės tik argumentavo, jog sprendimas teisėtas, nes pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Migracijos departamentas nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjui kilmės valstybėje kylančią grėsmę. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą bei jo profilį, atsakovas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo protesto akcijose ir dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje, t. y. jis nėra gerai žinomas politinis aktyvistas, neatliko reikšmingo vaidmens protestuose. Dėl to pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo dalyvavimo protesto akcijose yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas teigė išsamiai ir visapusiškai įvertinęs pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikęs jų teisinį įvertinimą, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

6. Tyrimo metu nebuvo nustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (duomenys neskelbtini) informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad nė vienoje pareiškėjo kilmės šalies provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Pareiškėjas skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog dėl rašytinio proceso skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo S. M. K. A. E. skundą tenkino iš dalies, pakeisti Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33955 rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; taip pat rezoliucinės dalies 4 punktą ir nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejus metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 6K-1859 dalį; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, jame nurodė, jog kilmės šalyje bloga ekonominė padėtis, nėra darbų, nuolat vyksta bombardavimai. 2021 m. spalio 19 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini); iki pat išvykimo iš (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) rajono nelegalioje gyvenvietėje (duomenys neskelbtini); pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to patirdavo patyčias, žeminimus, nes gyveno rajone, kuriame dominavo (duomenys neskelbtini). 2019 m. du mėnesius dalyvavo demonstracijose, kur daugumą dalyvių sudarė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė ir tai, kad laikosi atokiau nuo religinių reikalų, nesilanko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sakosi nepriklausąs jokiai politinei partijai, demonstracijose dalyvavo norėdamas, kad (duomenys neskelbtini).

10. Nesutikdamas su atsakovo sprendimu nesuteikti jam pabėgėlio statuso, pareiškėjas nurodė, jog prieglobstis jam turi būti suteiktas dėl sunkios ekonominės padėties ir bendros saugumo padėties (duomenys neskelbtini), taip pat dėl kilmės šalyje patiriamų dėl savo tikėjimo (duomenys neskelbtini) problemų. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui kokių nors objektyvų dokumentų, įrodančių realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai faktą. Pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktose fotonuotraukose matosi sumuštas veidas, tačiau jos neinformatyvios, iš jų negalima spręsti, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas patyrė smurtą. Ekonominio pobūdžio priežastys, materialiniai sunkumai neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), todėl pareiškėjo argumentai, jog jam sunku susirasti darbą, teismo atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė, kodėl būdamas jaunas, darbingo amžiaus vyras neieškojo būdų pasilikti kilmės valstybėje apsigyvendamas kitoje vietoje, nebando susirasti darbo kitur.

11. Teismas abstrakčiai ir objektyviais duomenimis nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kad jo gyvenamąją vietovę nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovo surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini). Nėra informacijos, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė taikytųsi į pavienius, atskirus (duomenys neskelbtini) piliečius, ypač į tokius, kurie neturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį bei nepagrindžiama tikimybė patirti persekiojimą, teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėjas nepagrindė šių prašymo argumentų suteikti prieglobstį.

12. Pareiškėjas teigė, kad būdamas (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. dalyvaudamas demonstracijose, patyrė (duomenys neskelbtini) smurtą. Atsakovo surinktais duomenimis, vien faktas, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), negali sukelti pagrįstos persekiojimo baimės. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

13. Pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau - EPPB) (duomenys neskelbtini) ataskaitą (duomenys neskelbtini) konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė. Per paskutinius keletą metų (duomenys neskelbtini) reguliariai vyko įvairaus dydžio politiniai protestai, (duomenys neskelbtini) prasidėjo masinis protestų judėjimas. Nors ir tikėtina, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti protesto akcijose, tačiau nenustatyta, kad jis buvo protestų organizatorius, žurnalistas ar viešai valdžią ar karines grupuotes kritikuojantis asmuo, kurie patektų į rizikos grupę; nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo protestuose buvo sulaikytas ar kad jam buvo pareikšti kaltinimai. Byloje nenustatyta, kad vien dėl dalyvavimo protesto akcijose arba dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje, t. y. jis nėra gerai žinomas politinis aktyvistas, neatliko reikšmingo vaidmens protestuose.

14. Migracijos departamentas vadovavosi EPPB pateiktu vertinimu, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Tyrimo metu nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios leistų daryti prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nors pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), byloje nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto prieš (duomenys neskelbtini), bei kad jis, būdamas darbingo amžiaus jaunas vyras, pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, negalėtų (duomenys neskelbtini) įsikurti ir saugiai gyventi.

15. Pareiškėjas jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas šiais duomenimis vadovavosi pagrįstai, jais remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, kt.). Nors atsakovas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, tačiau tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą iš esmės grindžia abstrakčiais subjektyvaus pobūdžio argumentais apie sunkią padėtį (duomenys neskelbtini), jo pasakojimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patiria realią grėsmę gyvybei ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl savo išpažįstamo tikėjimo. Byloje nenustatyta ir tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

17. Teismo vertinimu, Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, nekonkretizuotas, grindžiamas vien bendro pobūdžio teiginiais apie „blogą“ situaciją kilmės šalyje. Pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu ir neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

18. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas nesiekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos Respublikos sieną kirto nelegaliai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas, todėl tokį jo elgesį vertino kaip teisėtą, nerūpestingą.

19. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Komisijoje jo skundas privalėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

20. Teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nusprendė jį išsiųsti į kilmės šalį. Tačiau teismas nepritarė Migracijos departamento išvadai taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Migracijos departamento sprendime nepateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą; byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Dėl to teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunkčio nuostatą ir nustatė pareiškėjui dvejų metų draudimo atvykti terminą.

21. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra ir pagrindas pakeisti kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi termino nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes išnagrinėjęs bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Atitinkamai teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 23. Pareiškėjas S. M. K. A. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33955; Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 6K-1859, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; išreikalauti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo asmens bylą, užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje bei vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir nurodo, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), dalyvavo protestuose, (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų bent kiek susijusių su vakarų kultūra ir vertybėmis persekiojimą.

Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2003 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini); 2014 m. jis įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių; tas pats dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Protestus jėga malšino ir (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos, kitos pajėgos (duomenys neskelbtini).

Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. (duomenys neskelbtini) departamentas (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija. Protestus jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir (duomenys neskelbtini) remiamos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra karinė organizacija, sudaryta iš maždaug 40 skirtingų sukarintų grupuočių, kurių daugumą sudaro (duomenys neskelbtini) grupuotės, tačiau jų gretose taip pat yra (duomenys neskelbtini) grupuotės. Per 2019-2021 m. (duomenys neskelbtini) protestus (duomenys neskelbtini) pajėgos buvo apkaltintos daugybės protestuotojų ir aktyvistų nužudymu ir sužeidimu.

Šaltiniai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakingi už žmonių grobimus. Dėl to visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose ir parodytos tariamos nepagarbos (duomenys neskelbtini) kyla reali persekiojimo grėsmė, pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, aktyviai dalyvavo protestuose. Taigi pareiškėjas atitinka Įstatymo 87 straipsnio numatytus kriterijus, nes pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, todėl jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka minėtas įstatymo nuostatas.

26. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas, bet jos nėra privalomos. Be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., t. y. vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, jo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias jam gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių objektyvų dokumentų, įrodančių realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai faktą. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, kuriose matosi sumuštas veidas, yra neinformatyvios, iš jų negalima spręsti, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas patyrė smurtą. Pažymėta, kad pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl nesaugios situacijos jo šalyje, prastos bendros ir ekonominės jo padėties (duomenys neskelbtini), nes jame nėra darbo. Antrinės apklausos metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad jis 2019 m. dalyvavo demonstracijose ir (duomenys neskelbtini), o tai pamatę (duomenys neskelbtini) pradėjo jį mušti, sulaužė nosį. Tačiau pareiškėjo paaiškinimai dėl ekonominės situacijos nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pareiškėjas nenurodė, kodėl būdamas jaunas darbingo amžiaus vyras neieškojo būdų pasilikti kilmės valstybėje apsigyvenant kitoje vietoje. Pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosios vietovės nuolatinio bombardavimo laikytini abstrakčiais, objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais. Pagal atsakovo surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniai būtų pavieniai asmenys, nesusiję su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas šioje dalyje nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

29. Vien faktas, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), negali sukelti pagrįstos persekiojimo baimės. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas įvertino ir tai, kad pareiškėjas nebuvo demonstracijų organizatorius, pareiškėjas nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, nėra žurnalistas, viešai nekritikavo valdžios, nepatyrė realių persekiojimo veiksmų iš valstybės pareigūnų pusės. Taigi nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo baimę grįžti į kilmės valstybę, jo deklaruojama baimė negali būti pagrindas suteikti pabėgėlio statusą.

30. Nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų, Migracijos departamentas vertino, ar jis atitinka kriterijus papildomai apsaugai pagal Įstatymo 87 straipsnį gauti. Atsakovas šiuo atveju vertino pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją ir nenustatė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys, kad grįžus į kilmės šalį jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojamas. Nėra pagrįsta tikimybė, kad situacija kilmės šalyje lemtų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, priešingai, jis visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, savęs neidentifikuoja kaip išsiskiriančio kultūriniame šalies kontekste. Byloje nėra duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė.

31. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, surinkta informacija neatitiko aktualumo, yra nepagrįsti. Tai, kad departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, savaime nereiškia pareigos atsakovui rinkti informaciją pareiškėjo norimais aspektais. Pagal bylos medžiagą matyti, kad Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas jo išklausymas, o teismas galėtų įsitikinti pasakojimo nuoseklumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 35. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33955 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 6K-1859 teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai faktą; pareiškėjo argumentai dėl nuolatinės jo gyvenamosios vietos bombardavimo (duomenys neskelbtini) yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviais įrodymais; nei pareiškėjo nurodyta, nei kilmės valstybės informacija neleidžia identifikuoti tariamo persekiojimo, jo motyvų, nepatvirtina persekiojimo tikimybės. Be to, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėsė ar galėtų grėsti individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, savo išpažįstamos religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, kad patirtų kankinimus ar mirties grėsmę. Tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovo nustatytas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcinga priemonė, todėl šį terminą sutrumpino.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, daug kartų aktyviai dalyvavo protestuose. Kadangi kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šalyje didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, tai pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, todėl jam turi būti suteikta papildoma apsauga. Be to, atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. Atsakovas turėjo rinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

38. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1533-968/2022; kt.).

40. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

42. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) yra sunki ekonominė ir bendra saugumo padėtis, taip pat tuo, kad kilmės šalyje jis patiria problemų dėl savo tikėjimo (pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvavo 2019 m. protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir buvo sumuštas (duomenys neskelbtini).

43. Atsakovas, atlikęs išsamų tyrimą, nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė taikytųsi į pavienius (duomenys neskelbtini) piliečius, ypač į tuos, kurie neturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini). Nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį bei nepagrindžia rizikos patirti individualų persekiojimą, todėl atsakovas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Ekonominė bei bendra saugumo (duomenys neskelbtini) situacija taip pat negali nulemti tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, nes ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

44. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose ir dėl to kylančios individualios persekiojimo dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jo persekiojimo politiniais motyvais grindžiamas abstrakčiais teiginiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vien fakto, jog prieglobsčio prašytojas dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1241-968/2022; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1641-629/2022). Pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui objektyvių duomenų, įrodančių realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), kad protesto metu (duomenys neskelbtini). Atsakovas, remdamasis (duomenys neskelbtini) ataskaita, nustatė, kad pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini) reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai. (duomenys neskelbtini) prasidėjo masinis protestų judėjimas. Nors ir tikėtina, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti protesto akcijose, tačiau nenustatyta, jog jis buvo protestų organizatorius, žurnalistas ar viešai valdžią ar karines grupuotes kritikuojantis asmuo, kurie patektų į rizikos grupę. Atsakovas nenustatė ir aplinkybių, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo protestuose buvo sulaikytas ar jam pareikšti kaltinimai. Pareiškėjas tokių aplinkybių ir neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė atsakovo išvadai, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje vien dėl dalyvavimo protestuose arba dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, kuriose matosi sumuštas veidas, nėra informatyvios, nes iš jų negalima nuspręsti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kur pareiškėjas patyrė sumušimą.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl kurių jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taigi byloje nenustatyta pareiškėjo atitiktis Įstatymo 86 straipsnio kriterijams.

46. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo prašymą, siekdamas įvertinti pareiškėjo pasakojimą bei pagrindus dėl beatodairiškos grėsmės kilmės šalyje, rinko informaciją iš įvairių šaltinių (duomenys neskelbtini) ataskaita, (duomenys neskelbtini) pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) programą, informacija apie Europos valstybių ir kitų organizacijų teikiamą teisinę pagalbą, kt.), ją skundžiamame sprendime išsamiai vertino ir nurodė, kad įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje jis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini), kurio viename iš rajonų gyvena pareiškėjas, yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Tyrimo metu nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios leistų daryti prielaidą, jog sugrąžinus pareiškėją į jo gyvenamąją vietą vien dėl jo buvimo toje teritorijoje jam egzistuotų reali grėsmė patirti rimtą žalą. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), byloje nenustatyta, kad jis iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų patiria realią grėsmę gyvybei ir sveikatai dėl savo išpažįstamo tikėjimo, nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, nes tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia išvadą, jog asmuo gali grįžti į kilmės šalį ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame jis gyveno iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) bei kuriame gyvena jo artimieji.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl EPPB ataskaitos neprivalomumo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto „Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Tvarkos aprašas) (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius. Taigi tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis. Pažymėtina, kad šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2022 m. vasario 23 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022; kt.).

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. M. K. A. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Driukas

Milda Vainienė