3ef768f9-0518-4e54-b915-b9bcd7cfdb2e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-1154/2012                    Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.1;                    44.5.2.1; 114.5; 114.11; 121.18 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

P. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13-656/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį atsakovui R. P. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, uždaroji akcinė bendrovė „Macrofinance Insolvency Solutions“, T. L.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovo BUAB „Dormeka“ bankroto administratorius prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo, buvusio UAB „Dormeka“ direktoriaus R.

P. B., 168 420,10 Lt turtinės žalos atlyginimÄ bei 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio atsakovui T. L. (teismas priėmė atsisakymÄ ieÅ¡kinio T. L., paliekant jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu). Bankroto administratorius nurodė, kad teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . UAB „Dormeka“ veikla iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo pavojingų ir kitų atliekų tvarkymas (rinkimas, rÅ«Å¡iavimas ir utilizavimas).

PrieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvęs UAB „Dormeka“ direktorius ir akcininkas atsakovas R. P. B. sudarė ir 2007 m. spalio 18 d. patvirtino UAB „Dormeka“ Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planÄ (toliau tekste – Planas). Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad Planas neatitiko tikrovės. Bankroto administratorius nustatė, kad UAB „Dormeka“ gamybinėse patalpose ir teritorijoje, adresu Ežero g. 4, Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., sukaupti dideli kiekiai pavojingų ir kitų atliekų, kurios nebuvo apskaitomos perduotuose UAB „Dormeka“ buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Administratoriui taip pat buvo perduoti UAB „Dormeka“ sukauptų atliekų apskaitos žurnalai, pildyti buvusių valdymo organų, pagal kuriuos paskaičiuotas atliekų kiekio likutis po bankroto bylos iškėlimo buvo 632,18 tonos. UAB „Dormeka“ 2007 m. spalio 18 d. patvirtintame Plane pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie atliekų utilizavimo išlaidas, lyginant jas su kitų atliekas utilizuojančių įmonių taikomomis kainomis, nėra sutarčių su atliekas tvarkančiomis įmonėmis, kuriose būtų numatyti atitinkami darbai ir įkainiai.

Planas suderintas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau tekste – AAD) direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d., t.y. dienÄ po to, kai atsakovas jau buvo padavęs ieÅ¡kinį teismui dėl bankroto bylos UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlimo. Lyginant atliekų tvarkymo kainas, nurodytas UAB „Dormeka“ patvirtintame Plane, su vienintelės UAB „Ūrus ir Ko“, paskelbus konkursÄ pareiÅ¡kusios norÄ tvarkyti BUAB „Dormeka“ atliekas pirmame etape, taikytomis kainomis, jos žymiai skiriasi.

Neatitiko UAB „Dormeka“ parengtame Plane nurodytas ir realiai saugomas atliekų kiekis, kuris smarkiai virÅ¡ijo numatytÄ jį Plane. Plane numatytas maksimalus saugotinas atliekų kiekis sudarė 481,69 tonÄ , o pagal Vilniaus regiono AAD pateiktas ataskaitas saugotinas atliekų kiekis sudarė 632,18 tonas. Sandėliuojamų atliekų kiekis 150,45 tonų virÅ¡ijo Plane numatytÄ saugoti kiekį, pagal kurį jos buvo apdraustos. Buvo rasta ir užfiksuota daugiau atliekų, kurios buvo paslėptos ir neapskaitytos.

Pagal PlanÄ UAB „Dormeka“ įsipareigojimų vykdymas draudiko UAB „BTA DRAUDIMAS“ buvo apdraustas 190 000 Lt suma, tačiau Å¡ios sumos užteko tik daliai sukauptų atliekų sutvarkyti. Likusio atliekų kiekio, virÅ¡ijusio Plane numatytÄ kiekį, taip pat teritorijos sutvarkymas BUAB „Dormeka“ kainavo 168 420,10 Lt, kurie galėjo bÅ«ti panaudoti įmonės bankroto procese patenkinant dalį kreditorinių reikalavimų ir dengiant administravimo iÅ¡laidas. Atsakovas R. P. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Tretieji asmenys UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ (buvusi UAB „Mikola“ – ankstesnis BUAB „Dormeka‘ bankroto administratorius) bei Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono AAD prašė ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo T. L. aiškios pozicijos dėl ieškinio neišreiškė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovo BUAB „Dormeka“ ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo R.

P. B. 168 420,10 Lt turtinės žalos atlyginimÄ bei 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismo sprendime nurodoma, kad atsakovas buvo ieÅ¡kovo UAB „Dormeka“ vadovas nuo 1998 metų iki 2007 m. gruodžio 20 d., taip pat 90 procentų bendrovės akcijų savininkas, galėjęs vienasmeniÅ¡kai nulemti sprendimus visais bendrovės veiklos klausimais. 2007 m. spalio 18 d. atsakovo vardu pasiraÅ¡ytas ir Vilniaus regiono AAD suderinti pateiktas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodyti duomenys apie saugomų atliekų kiekį ir veiklos nutraukimo sÄ mata turėjo atitikti tikrovę.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ nustatyta, kad atliekų kiekis buvo žymiai didesnis, o veiklos nutraukimo sÄ matoje nurodytos kainos nepagrįstos konkrečiomis sutartimis. 2007 m. lapkričio mėnesį atsakovas pasirašė ir pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlimo. Atsakovas nuo 2007 m. gruodžio 20 d. buvo atleistas iÅ¡ ieÅ¡kovo vadovo pareigų, į Å¡ias pareigas paskirtas trečiasis asmuo T. L., kuris vadovo pareigas vykdė iki 2008 m. sausio 2 d. T. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutikdamas tapti UAB „Dormeka“ vadovu nežinojo realios įmonės padėties, jam faktiÅ¡kai nebuvo perduotas bendrovės turtas ir neatlikta turto inventorizacija.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-53/2011, konstatuota, kad atsakovas, inicijuodamas bankroto bylÄ UAB „Dormeka“ bei sudarydamas darbo sutartį su trečiuoju asmeniu T. L. dėl Å¡io paskyrimo UAB „Dormeka“ vadovu likus vos trims dienoms iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, turėdamas tikslÄ neperduoti viso ieÅ¡kovo turto arba iÅ¡vengti atsakomybės dėl jo praradimo. Atsakovas, padavęs teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, apie tai neinformavo trečiojo asmens Vilniaus regiono AAD ir nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų nutraukta ieÅ¡kovo atliekų tvarkymo veikla, kad nebÅ«tų priimamos naujos atliekos.

Å iais veiksmais atsakovas pažeidė Aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau tekste – Plano rengimo tvarkos) 22 punkto reikalavimus. Atsakovas, pateikęs teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neinformavo apie tai UAB „Dormeka“ darbuotojų ir nesustabdė įmonės veiklos. IeÅ¡kovui teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo įteikta 2007 m. gruodžio 22 d., tačiau bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų sustabdytas atliekų priėmimas.

Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo į įmonę iki 2008 m. sausio 2 d. toliau buvo vežamos atliekos (virÅ¡ 20 tonų). Atliekų vežėjas buvo UAB „Atva“, kurios akcininku iki 2007 m. rugsėjo 7 d. buvo atsakovas, o nuo 2006 m. spalio 13 d. direktorės pareigas ėjo R. K. , iki 2007 m. gruodžio 19 d. ėjusi UAB „Dormeka“ direktoriaus pavaduotojos pareigas. 2007 m. gruodžio 22 d. bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo perėmė iÅ¡ trečiojo asmens T. L. UAB „Dormeka“ antspaudÄ .

T. L. perdavė administratoriui tik vienÄ Ä¯monės antspaudÄ , o nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2008 m. sausio 2 d. ieÅ¡kovo darbuotojai priiminėjo atliekas naudodami kitÄ T. L. neperduotÄ administratoriui įmonės antspaudÄ . Ä®monėje apskaita buvo vedama netiksliai, atliekos saugomos netvarkingai, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ neatlikta jų inventorizacija. Atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas, nes savo noru laiku neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų.

Administratoriaus praÅ¡ymu Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 13 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl priverstinio turto ir dokumentų perėmimo. Administratorius neturėjo objektyvių galimybių operatyviai inventorizuoti atliekas ir nustatyti, ar UAB „Dormeka“ virÅ¡ija Plane nustatytÄ didžiausiÄ leidžiamÄ saugoti atliekų kiekį ir dėl to negali priimti iÅ¡ kitų įmonių atliekų tvarkymui. Å i aplinkybė konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N-62-2854-10.

IeÅ¡kovas 2008 m. sausio 2 d. su UAB „Stilstata“ sudarė teritorijos priežiÅ«ros sutartį, kuri, kaip parodė liudytojas J. M., apėmė ir apsaugos paslaugas, todėl po 2008 m. sausio 2 d. papildomai atvežti atliekų nebuvo galimybės. IÅ¡ ieÅ¡kovo sukauptų atliekų tvarkymo sÄ matos prie 2008 m. birželio 18 d. rangos sutarties ir UAB „Ūrus ir Ko“ pagal Å¡iÄ sutartį atliktų darbų akto bei pažymos apie darbų vertę matyti, kad skirtingų atliekų faktiÅ¡kai rasti kiekiai ir didžiausi leistini kiekiai pagal PlanÄ Å¾ymiai skiriasi, be to, tvarkant atliekas buvo rasta atliekų, kurios iÅ¡ viso nebuvo įtrauktos į metinę ataskaitÄ .

Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo skaičiavimų teisingumo. Ieškovas sukauptų ir išvežtų atliekų kiekį įrodinėjo UAB „Ūrus ir Ko“ bei kitų vežėjų surašytais krovinių važtaraščiais bei pavojingų atliekų lydraščiais. 2008 m. gegužės 27 d. gyvsidabrio atliekų radimo aktas pasirašytas administratoriaus įgalioto asmens bei trijų UAB „Ūrus ir Ko“ administracijos darbuotojų. Atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus dėl neteisingo atliekų kiekio, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti atliekų pervežimo dokumentuose nurodytų kiekių teisingumu, todėl atliekų kiekis įrodytas. IeÅ¡kovo įstatų 5.2 punkte numatyta, jog bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Ä®statų 5.34 punkto 7 ir 8 papunkčiuose nurodyta, jog įmonės vadovas sprendžia bendrovės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, tikrina buhalterinę-finansinę apskaitÄ ir bendrovės dokumentus. Plano pasiraÅ¡ymo metu atsakovas ėjo UAB „Dormeka“ vadovo pareigas.

Plano rengimo tvarkos 7 ir 21 punktuose nurodyta, kad už plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ ir jų sÄ matÄ yra atsakingas įmonės vadovas. Teismo įsitikinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, bÅ«damas atsakingas už įmonės veiklÄ , nekontroliavo kaupiamo atliekų kiekio, neužtikrino tvarkingos atliekų tvarkymo apskaitos, suderinęs PlanÄ ir pateikęs teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesustabdė įmonės veiklos ir neįspėjo darbuotojų apie keliamÄ bankroto bylÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių įmonėje buvo sukauptas atliekų kiekis, virÅ¡ijantis Plane numatytus kiekius, be to, Plane nurodytos atliekų sutvarkymo kainos neatitiko rinkos kainų. Dėl tokių atsakovo veiksmų UAB „Dormeka“ patyrė žalÄ , nes atliekoms sutvarkyti teko skirti papildomas lėšas, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismo teigimu, tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, dėl atsakovo veiksmų žala atsirado tiesiogiai.

Buvusio bendrovės vadovo kaltė preziumuojama. Administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , todėl jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal teisės aktų reikalavimus. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovo R. P. B. atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas taip pat praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas, įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso normas, rungimosi ir dispozityvumo principus. Teismas ieÅ¡kinį patenkino:

a) nesant nustatytoms visoms bÅ«tinoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms;

b) nesant atsakomybės sÄ lygų galimÄ atsiradimÄ patvirtinančių įrodymų;

c) netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus dėl atsakomybės sÄ lygų buvimo;

d) netinkamai taikant atliekų tvarkymÄ reglamentuojančius teisės aktus;

e) atsakovo civilinę atsakomybę pagrindžiant tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje, taip pat kurios objektyviai nėra susijusios su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir Å¡iai bylai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos. Daug sprendimo iÅ¡vadų yra abstrakčios ir nemotyvuotos, tuo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktų reikalavimai. Teismo padaryti pažeidimai nulėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .Teismas nepagrįstai nusprendė, kad iÅ¡kėlus UAB „Dormeka“ bankroto bylÄ , esÄ buvo nustatyta, jog atliekų kiekis buvo žymiai didesnis nei Plane numatytas maksimalus saugotinas atliekų kiekis.

Teismas nemotyvavo tokios iÅ¡vados. Byloje nėra ir ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti daroma iÅ¡vada apie tai, kad bendrovėje saugomas atliekų kiekis iÅ¡ tiesų virÅ¡ijo Plane nurodytÄ maksimalų saugotinÄ atliekų kiekį. Pagal Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, UAB „Dormeka“ (kaip atliekas tvarkančioje įmonėje) turėjo bÅ«ti ir buvo vedami bei pildomi pirminės atliekų apskaitos žurnalai, jų duomenų pagrindu rengiamos atliekų apskaitos ataskaitos, taip pat vedami ir pildomi pavojingų atliekų naudojimo ar Å¡alinimo darbo žurnalai.

BÅ«tent pirminės atliekų apskaitos žurnaluose, atliekų apskaitos ataskaitose bei pavojingų atliekų naudojimo ar Å¡alinimo darbo žurnaluose yra ir turi bÅ«ti fiksuojamos (registruojamos) tiek į atliekas tvarkančiÄ Ä¯monę įvežamos, tiek joje saugojamos, tiek iÅ¡ jos iÅ¡vežamos konkrečios atliekos bei jų konkretÅ«s kiekiai. Å ie apskaitos dokumentai, kurių vedimas yra privalomas, yra oficialÅ«s dokumentai, galintys paneigti ar patvirtinti atliekų ir konkrečių jų kiekių įvežimÄ , iÅ¡vežimÄ bei saugojimÄ Ä¯monėje.

Visas įmonėje esantis atliekų kiekis turi bÅ«ti fiksuotas minėtuose dokumentuose. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ nei pirminės atliekų apskaitos žurnalų, nei atliekų apskaitos ataskaitų, nei pavojingų atliekų naudojimo ar Å¡alinimo darbo žurnalų, todėl neįrodė konkretaus įmonėje buvusio atliekų kiekio bei tariamo jo virÅ¡ijimo, o teismas iÅ¡vadÄ Å¡iuo klausimu padarė be tokiÄ aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Po bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo turėjo bÅ«ti organizuojamas pas ieÅ¡kovÄ faktiÅ¡kai esančių visų atliekų utilizavimas (iÅ¡vežimas/perdavimas kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms).

IeÅ¡kovui teigiant, kad įmonėje faktinis atliekų kiekis virÅ¡ijo Plane nurodytÄ maksimalų saugotinÄ atliekų kiekį, bÅ«tent tokį atliekų kiekį ieÅ¡kovas ir turėjo iÅ¡vežti/perduoti kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms. Kitaip tariant, visų atliekų iÅ¡vežimas (iÅ¡vežimo metu fiksuojant konkretų jų kiekį) turi parodyti, koks faktinis atliekų kiekis iÅ¡ tiesų buvo saugomas įmonėje. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ pirminius visų atliekų iÅ¡vežimÄ /perdavimÄ kitoms įmonėms pagrindžiančius dokumentus – krovinių važtaraščius, pavojingų atliekų lydraščius, priėmimo ir perdavimo aktus.

IÅ¡ jų matyti, jog iÅ¡ UAB „Dormeka“ buvo iÅ¡vežta iÅ¡ viso 389,582 tonos atliekų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog faktiÅ¡kai bendrovėje buvo saugoma tik 389,582 tonos atliekų, vadinasi, jais paneigiamas ieÅ¡kovo teiginys, kad bendrovėje esÄ faktiÅ¡kai buvo sukaupta net 632,180 tonų atliekų. Å ie dokumentai patvirtina, jog įmonėje saugotų atliekų kiekis nevirÅ¡ijo Plane numatyto maksimalaus saugotino atliekų kiekio, t.y. 481,694 tonų.Atsakovo civilinės atsakomybės taikymui turėjo bÅ«ti įrodyta aplinkybė, jog bendrovėje faktiÅ¡kai saugomas atliekų kiekis virÅ¡ijo Plane numatytÄ maksimalų saugotinÄ atliekų kiekį atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, t. y. iki 2007 m. gruodžio 17 d., kuomet nauju bendrovės vadovu buvo paskirtas T.

L.. IeÅ¡kovas neįrodinėjo ir teismas nenustatė, jog atliekų kiekio virÅ¡ijimas bÅ«tų susidaręs laikotarpiu iki 2007 m. gruodžio 17 d. IeÅ¡kovui nepateikus nei pirminės atliekų apskaitos žurnalų, nei atliekų apskaitos ataskaitų, nei pavojingų atliekų naudojimo ar Å¡alinimo darbo žurnalų, apskritai nėra tokiÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Aukščiau paminėtas faktas, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ savo teritorijos iÅ¡vežė iÅ¡ viso 389,582 tonų atliekų, tik patvirtina, jog atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu atliekų kiekis nevirÅ¡ijo Plane numatyto maksimalaus jų kiekio.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Plano rengimo tvarkos 22 punktÄ . Atsakovas nepažeidė Å¡io punkto nuostatų, kadangi jomis nėra įtvirtintas reikalavimas stabdyti įmonės veiklÄ (atliekų priėmimÄ ) ir apie tai informuoti Vilniaus regiono AAD iÅ¡ karto po to, kai yra paduodamas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Plano rengimo tvarkos 22 punktas numato, jog Å¡ios tvarkos 3 punkte nurodytu atveju įmonė turi nedelsdama raÅ¡tu informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentÄ apie suderintame Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžiÄ ir pabaigÄ , o tvarkos 3 punktas numato, jog Plane numatytos priemonės taikomos įmonės bankroto atveju.

Taigi pagal Plano rengimo tvarkos 22 punktÄ pareiga informuoti Vilniaus regiono AAD apie suderintame plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžiÄ ir pabaigÄ , o tuo pačiu stabdyti (nutraukti) atliekų priėmimÄ Ä¯monei atsiranda po to, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ginčo atveju teismo nutartis dėl UAB „Dormeka“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 27 dienÄ , kada atsakovas jau nebuvo UAB „Dormeka“ vadovu (direktoriumi), todėl neturėjo ir negalėjo įvykdyti Plano rengimo tvarkos 22 punkte numatyto reikalavimo, taip pat užtikrinti atliekų priėmimo sustabdymÄ .

Nuo 2007 m. gruodžio 27 d. vadovavimÄ Ä¯monei perėmė teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Mikola“, kurio įgaliotas asmuo J. M. turėjo įvykdyti Plano rengimo tvarkos 22 punkte numatytÄ reikalavimÄ informuoti Vilniaus regiono AAD ir imtis priemonių, kad bÅ«tų nutraukta ieÅ¡kovo atliekų tvarkymo veikla ir jis nepriiminėtų naujų atliekų. Plano įgyvendinimo esmę sudaro atliekų tvarkymo veiklos nutraukimas, t. y. naujų atliekų priėmimo sustabdymas bei įmonėje susikaupusių atliekų utilizavimas.

Teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ bankrutuojanti įmonė privalo sustabdyti naujų atliekų priėmimÄ , todėl teismo paskirtas BUAB „Dormeka“ bankroto administratorius privalėjo užtikrinti, kad nuo 2007 m. gruodžio 27 d. į UAB „Dormeka“ nebÅ«tų įvežamos atliekos. Atsakovui R. P. B. negali kilti atsakomybė už tÄ atliekų kiekį, kuris į bankrutuojančiÄ Ä¯monę buvo įvežtas nuo 2007 m. gruodžio 27 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. sausio 2 d.

į UAB „Dormeka“ buvo įvežta mažiausiai 25,501 tonos atliekų. Tokiu bÅ«du, bent jau tokio atliekų kiekio sutvarkymui patirtos iÅ¡laidos nepriskirtinos atsakovo R. P. B. atsakomybei, nes tokių iÅ¡laidų susidarymo tiesioginė priežastis buvo ne atsakovo kokie nors veiksmai. Teismo nurodyta aplinkybė, kad „administratorius neturėjo objektyvių galimybių operatyviai inventorizuoti atliekas ir nustatyti, ar ieÅ¡kovas virÅ¡ija atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nustatytÄ didžiausiÄ leidžiamÄ saugoti atliekų kiekį ir dėl to negali priimti iÅ¡ kitų įmonių atliekų tvarkymui“, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kadangi ji nepaneigia bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir jo kaltės dėl nuo 2007 m. gruodžio 27 d.

į įmonę įvežtų atliekų kiekio. Tam, kad bankroto administratorius iÅ¡ karto sustabdytų naujų atliekų priėmimÄ , nebuvo bÅ«tinybės ir pagrindo aiÅ¡kintis, koks konkretus atliekų kiekis yra įmonėje, ar jis virÅ¡ija ar dar nevirÅ¡ija maksimalaus atliekų kiekio, numatyto Plane. Atliekų įvežimo po 2007 m. gruodžio 27 d. aplinkybė nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nebuvo tinkamai iÅ¡tirta ir nustatyta, o ieÅ¡kovas jos neįrodė. Byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. sausio 2 d.

į UAB „Dormeka“ buvo įvežta 25,501 t atliekų, tuo pačiu nepatvirtina ir neįrodo, jog Å¡iuo laikotarpiu į UAB „Dormeka“ nebuvo įvežta ir daugiau atliekų. IeÅ¡kovas, nepateikdamas į bylÄ pirminės atliekų apskaitos žurnalų, atliekų apskaitos ataskaitų, pavojingų atliekų naudojimo ar Å¡alinimo darbo žurnalų, neįrodė Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. į įmonę daugiau nebuvo įvežama naujų atliekų, kurių sutvarkymui (utilizavimui) patirtos iÅ¡laidos negalėtų bÅ«ti priskirtos atsakovo atsakomybei.

IeÅ¡kovui neįrodžius tokios aplinkybės, ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas, nesant įrodytai konkrečiai žalai, už kuriÄ galėtų bÅ«ti atsakingas atsakovas.Nepagrįstas teismo motyvas, jog atliekų apskaita įmonėje buvo vedama netiksliai. Teismas nenurodė Å¡ios iÅ¡vados motyvų, o byloje apskritai nėra tinkamų įrodymų, pagrindžiančių Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ . Nesant byloje pirminės atliekų apskaitos žurnalų, atliekų apskaitos ataskaitų bei pavojingų atliekų naudojimo ar Å¡alinimo darbo žurnalų, iÅ¡vada apie tariamus atliekų apskaitos netikslumus objektyviai negalėjo bÅ«ti padaryta, tuo labiau, jog byloje nėra įrodymų apie atitinkamu metu įmonėje buvusius faktinius atliekų kiekius, kuriuos bÅ«tų galima palyginti su dokumentuose fiksuotu kiekiu.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio negrindė tariamais atliekų apskaitos netikslumais bei neįrodinėjo, jog žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ sÄ lygojo atliekų apskaitos netikslumai. Tokiu bÅ«du, teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, pažeisdamas CPK 12 ir 13 straipsniuose numatytus rungimosi bei dispozityvumo principus. Tariamas atliekų apskaitos netikslumas net nebÅ«tų susijęs su civilinės atsakomybės taikymu atsakovui Å¡ioje byloje, nes tarp ieÅ¡kovo reikalaujamos žalos ir tariamo atliekų apskaitos netikslumo objektyviai neegzistuoja joks priežastinis ryÅ¡ys.

Nepriklausomai nuo to, ar apskaitoje bÅ«tų buvęs fiksuotas teisingas ar neteisingas atliekų kiekis, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodinėjo, esÄ Å¾alÄ Ä¯monė patyrė dėl konkretaus faktinio įmonėje buvusio atliekų kiekio utilizavimo.Teismas nepagrįstai nurodė, jog atliekos buvo saugomos netvarkingai. Teismas nenurodė Å¡ios iÅ¡vados motyvų. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu atliekos įmonėje buvo saugomos netvarkingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio negrindė tariamu atliekų saugojimo netvarkingumu bei neįrodinėjo, jog žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ sÄ lygojo atliekų saugojimo netvarkingumas. Tokiu bÅ«du, teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, tuo pažeisdamas CPK 12 ir 13 straipsniuose numatytus principus. Atliekų saugojimo netvarkingumas nebÅ«tų susijęs su civilinės atsakomybės taikymu atsakovui Å¡ioje byloje, nes tarp ieÅ¡kovo reikalaujamos žalos ir atliekų saugojimo netvarkingumo neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys.Teismo argumentas, jog prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ neatlikta atliekų inventorizacija, neteisėtas.

Teismas nenurodė konkretaus teisės akto, kuris įtvirtino atsakovo R. P. B. prievolę inventorizuoti atliekas prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Teisės aktai nenumato pareigos tokiu atveju atlikti atliekų inventorizacijÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio negrindė atliekų neinventorizavimu bei neįrodinėjo, jog žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ sÄ lygojo atliekų neinventorizavimas. Tokiu bÅ«du, teismas vėlgi išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Tarp ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje reikalaujamos žalos ir atliekų neinventorizavimo objektyviai neegzistuoja joks priežastinis ryÅ¡ys.

Teismo argumentas, kad atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas, nes savo noru laiku neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, yra nepagrįstas. Atsakovas neturėjo prievolės perdavinėti bankroto administratoriui įmonės dokumentų, kadangi nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ bendrovės vadovu buvo trečiasis asmuo T. L., kuris turėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus. Bankroto administratorius Å¡ioje byloje pripažino, jog bÅ«tent iÅ¡ T. L. jis ir gavo visus įmonės dokumentus.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio negrindė savalaikiu dokumentų neperdavimu bankroto administratoriui bei neįrodinėjo, jog žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ sÄ lygojo bÅ«tent savalaikis dokumentų neperdavimas. Tokiu bÅ«du, teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, be to, savalaikis dokumentų neperdavimas nėra susijęs su civilinės atsakomybės taikymu atsakovui Å¡ioje byloje, kadangi tarp ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje reikalaujamos žalos ir savalaikio dokumentų neperdavimo objektyviai neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys.Atsakovo civilinės atsakomybės taikymui turėjo bÅ«ti įrodyta aplinkybė, jog bankroto administratoriaus vadovavimo laikotarpiu bendrovės teritorija buvo saugoma, tuo užtikrinant, kad paÅ¡aliniai asmenys nevežtų į teritorijÄ atliekų.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. teritorija buvo saugoma, todėl papildomai atvežti atliekų nebuvo galimybės. Atsakovas nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, kadangi ji padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. IeÅ¡kovas neįrodė teritorijos saugojimo aplinkybės laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. IeÅ¡kovo į bylÄ pateikta 2008 m. sausio 2 d. sutartis, sudaryta tarp BUAB „Dormeka“ administratoriaus bei UAB „Stilstata“, neįrodo, jog UAB „Stilstata“ atliko teritorijos apsaugos funkcijas.

IeÅ¡kovas nepateikė nė vieno toje sutartyje paminėto priedo, tokiu bÅ«du neįrodydamas ne tik bylai reikÅ¡mingų aplinkybių dėl teritorijos apsaugos, bet ir apskritai neįrodydamas, dėl kokių konkrečių paslaugų teikimo administratorius susitarė su UAB „Stilstata“. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie tai, jog Å¡i sutartis iÅ¡ tiesų faktiÅ¡kai buvo vykdoma. Tai, jog pagal sutartį nebuvo susitarta dėl teritorijos apsaugos vykdymo ir iÅ¡ tiesų UAB „Dormeka“ teritorija nebuvo saugoma, patvirtina byloje esantis po sutarties sudarymo suraÅ¡ytas Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentÅ«ros 2008 m. sausio 15 d.

Patikrinimo aktas Nr.6, kuriame konstatuojama, jog teritorija, kur laikomos atliekos, yra nesaugoma ir prieinama paÅ¡aliniams žmonėms. Aplinkybę, jog į UAB „Dormeka“ teritorijÄ 2008 m. pavasarį vis dar buvo vežamos atliekos, patvirtino liudytoju byloje apklaustas B. K.. IÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, jog administratorius realiai neužtikrino bendrovės teritorijos apsaugos, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovo patirtas atliekų utilizavimo iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė 2008 m. gegužės 27 d. gyvsidabrio radimo aktÄ dėl 700 kg atliekų, turinčių gyvsidabrio, neįtrauktų į UAB „Dormeka“ pirminį atliekų apskaitos žurnalÄ bei atliekų apskaitos metinę ataskaitÄ .

Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su tuo, jog jam tenka atsakomybė už Å¡iame abejotino autentiÅ¡kumo akte nurodytų gyvsidabrio turinčių atliekų sutvarkymo iÅ¡laidas, kurių sutvarkymo dydis galėjo sudaryti net apie 100 000 Lt. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog tokios atliekos iÅ¡ tiesų nebuvo apskaitytos atliekų apskaitos dokumentuose, nes jis į bylÄ nepateikė tokių dokumentų. Nepateikdamas Å¡ių dokumentų, ieÅ¡kovas neįrodė kitų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, jog:

a) tokios atliekos nebuvo įvežtos į teritorijÄ po 2007 m. gruodžio 27 d.;

b) tokios atliekos po jų tariamo radimo buvo užregistruotos atliekų apskaitos dokumentuose;

c) tokios atliekos iÅ¡ tiesų buvo iÅ¡vežtos iÅ¡ UAB „Dormeka“. Bankroto administratoriaus vadovavimo laikotarpiu UAB „Dormeka“ teritorija nebuvo saugoma, todėl tokios atliekos į nesaugomÄ teritorijÄ paÅ¡alinių asmenų galėjo bÅ«ti atgabentos tada, kai įmonei vadovavo administratorius. Aplinkybę, jog Å¡ios gyvsidabrio turinčios medžiagos yra susidariusios ir pasilikusios nuo atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpio, paneigia 2008 m. sausio 15 d. atliktas Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentÅ«ros patikrinimas (Patikrinimo aktas Nr.6).

Jeigu bendrovėje faktiÅ¡kai susidarė gyvsidabrio radimo akte nurodytos atliekos, tai jos bendrovėje galėjo atsirasti tik laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2008 m. gegužės 27 d., už kÄ atsakovas nėra ir negali bÅ«ti atsakingas. Be to, iÅ¡ akto turinio negalima identifikuoti, kur konkrečiai buvo rastos gyvsidabrio turinčios atliekos, ar jos iÅ¡ tiesų buvo rastos UAB „Dormeka“ teritorijoje. Nesant konkrečių įrodymų, kad atliekos buvo rastos UAB „Dormeka“ naudojamoje teritorijoje, laikytina, jog administratorius neturėjo prievolės pripažinti tokias atliekas UAB „Dormeka“ atliekomis bei organizuoti jų tvarkymÄ .

Pasielgęs prieÅ¡ingai, administratorius savo veiksmais tiesiogiai nulėmė žalos įmonei atsiradimÄ bei yra už jÄ atsakingas. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, laikė įrodytÄ ieÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, kad Plane nurodytos atliekų sutvarkymo kainos esÄ neatitiko tikrovės. Motyvuota tuo, jog plane nurodytos atliekų veiklos nutraukimo sÄ matos kainos nėra pagrįstos konkrečiomis sutartimis. Apeliantas nesutinka su tokia iÅ¡vada. IeÅ¡kovas Plane nurodytų kainų neatitikimÄ tikrovei inter alia motyvavo ta aplinkybe, jog ieÅ¡kovo administratoriui laikraščiuose paskelbus skelbimÄ dėl organizuojamo atliekų tvarkymo konkurso, pageidavimÄ tvarkyti atliekas pareiÅ¡kė tik viena atliekų tvarkymo įmonė UAB „Ūrus ir Ko“, kurios pasiÅ«lytos atliekų sutvarkymo kainos buvo didesnės už numatytÄ sias Plane.

Toks faktas nepatvirtina ir neįrodo Plane numatytų kainų nepagrįstumo. IeÅ¡kovo administratorius galėjo sÄ moningai sukurti situacijÄ padaryti iÅ¡vadai, jog bÅ«tent UAB „Ūrus ir Ko“ pasiÅ«lytos kainos buvo nepagrįstai didelės. IeÅ¡kovo administratorius nesikreipė tiesiogiai raÅ¡tu į visÄ eilę atliekų tvarkymo įmonių, taip užtikrinant, jog apie pasiÅ«lymÄ tvarkyti atliekas sužinotų kuo daugiau įmonių. Administratoriaus veiksmai parodo, jog realiai jis nesiekė, jog konkurse sudalyvautų kuo didesnis įmonių skaičius, jog užtikrinus realiÄ Ä¯monių konkurencijÄ bÅ«tų nustatytos ir ieÅ¡kovui pasiÅ«lytos iÅ¡ tiesų pagrįstos kainos.

Plane numatytų kainų nepagrįstumÄ ieÅ¡kovas grindė ir ta aplinkybe, jog UAB „Dormeka“ neva tai nebuvo sudariusi sutarčių su Plane nurodytomis įmonėmis dėl atliekų sutvarkymo Plane nustatytomis kainomis. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, jog Å¡i aplinkybė yra pakankama konstatuoti visas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas Å¡ioje byloje. IÅ¡ tiesų UAB „Dormeka“ buvo sudariusi ir turėjo sutartis su Plane nurodytomis įmonėmis dėl atliekų sutvarkymo Plane nurodytomis kainomis.

Apeliantas pažymi, kad tokių sutarčių tariamo neperdavimo administratoriui aplinkybė nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ Å¡ioje byloje. BÅ«tinybė PlanÄ suderinti su įgaliota valstybine institucija parodo, jog Plane numatytų atliekų sutvarkymo kainų pagrįstumÄ tuo pačiu patikrina bei patvirtina ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, jei Plane nurodytos atliekų sutvarkymo kainos iÅ¡ tiesų bÅ«tų nepagrįstai mažos, valstybės įgaliota institucija tokio plano nederintų ir neleistų pradėti vykdyti atliekų tvarkymo nutraukimo veiklos.

Planas yra įmonei privalomas dokumentas, įmonė jį privalo vykdyti ir įgyvendinti. Ä®monės bankroto administratorius turėjo prievolę atliekas sutvarkyti bÅ«tent Plane numatytomis kainomis. Ä®monės administratoriaus veiksmai, kuomet jis jau 2008 m. sausio 16 d. vieÅ¡ai paskelbė apie organizuojamÄ atliekų tvarkymo konkursÄ , tik parodo, jog įmonės administratorius realiai ignoravo Plano privalomumÄ ir nesiekė jo realaus įgyvendinimo. Net ir neturėdamas sutarčių, įmonės administratorius, privalėdamas įgyvendinti PlanÄ , turėjo visų pirma kreiptis į konkrečias Plane nurodytas įmones dėl atliekų sutvarkymo Plane nurodytomis kainomis.

Tik gavęs neigiamus Plane nurodytų įmonių atsakymus, administratorius galėjo teisėtai ir pagrįstai atliekas sutvarkysiančių įmonių ieÅ¡koti kitais bÅ«dais. Ginčo atveju Plane numatytų kainų neteisingumÄ ieÅ¡kovas galėjo patvirtinti tik įrodęs, jog jis kreipėsi į Plane nurodytas įmones dėl atliekų sutvarkymo jame numatytomis kainomis, tačiau iÅ¡ jų gavo neigiamus atsakymus. Apeliantas pažymi, jog ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog Plane numatytos įmonės esÄ atsisakė tvarkyti atliekas, tačiau tokiÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Pagal byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmę ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, jog dalies atliekų sutvarkymui iÅ¡ tiesų buvo panaudota 190 000 Lt dydžio draudimo iÅ¡moka, tuo pačiu įrodant, kokios konkrečios atliekos, koks jų kiekis bei už kokias kainas buvo sutvarkytas. IeÅ¡kovas tokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atliekas tvarkiusiai UAB „Ūrus ir Ko“ buvo sumokėta 190 000 Lt. Be to, 2008 m. birželio 18 d. Rangos sutarties dėl atliekų tvarkymo Nr. 53, sudarytos tarp Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono AAD, UAB „BTA draudimas“, UAB „Ūrus ir Ko“ bei BUAB „Dormeka“, 2.1.4 punktas numatė, jog rangovas įsipareigoja atliekų tvarkymo sÄ matas sudaryti Å¡ios sutarties priede Nr. l patvirtintomis kainomis, o 2.1.5 punktas numatė, jog atliekų tvarkymo darbus galima pradėti tik tuomet, kai Å¡ios sutarties Å¡alys suderins atliekų tvarkymo sÄ matas, nurodytas Å¡ios sutarties 2.1.4 punkte.

IeÅ¡kovas į bylÄ taip pat nepateikė nei aptariamos sutarties Priedo Nr. l su atliekų tvarkymo kainomis, nei visų sutarties Å¡alių suderintų atliekų tvarkymo sÄ matų. Pasak apelianto, byloje nesant įrodytoms ir nustatytoms aplinkybėms dėl 190 000 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokos panaudojimo, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino nepagrįstai, nesant įrodytam ir nustatytam žalos faktui.IeÅ¡kovo UAB „Dormeka“ bankroto administratorius atsiliepime praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog atliekų kiekiai atitiko Plane nurodytÄ maksimalų saugotinÄ atliekų kiekį. Jau nuo 2008 m. sausio 2 d. atliekų priėmimas buvo nutrauktas bei sudaryta teritorijos tvarkymo sutartis su UAB „Stilstata“. Nesilaikydamas Plane numatytų veiklos nutraukimo procedÅ«rų ir pasirinkdamas atliekų tvarkytojÄ pagal vieÅ¡ai skelbtÄ konkursÄ bankroto administratorius veikė teisėtai. Trečiasis asmuo T. L. tik formaliai atliko vadovo funkcijas, todėl pagrįsta teismo nuomonė, jog už atliekų perviršį atsakingas buvęs vadovas atsakovas R.

P. B.. Trečiasis asmuo UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ atsiliepime praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , o Å¡is terminas nėra atnaujintas. Skundas yra priimtas teisėjo rezoliucija, tačiau darytina iÅ¡vada, kad rezoliucija atnaujinti praleistÄ apeliacinio skundo padavimo terminÄ teismas neturėjo teisės. Plane nurodomas ne tik bendras visų saugomų atsargų kiekis, tačiau ir atskirų atliekų rÅ«Å¡ių didžiausi įmonėje saugomi kiekiai, kurie Å¡iuo atveju buvo žymiai virÅ¡yti.

TÄ patvirtina BUAB „Dormeka“ sukauptų atliekų tvarkymo sÄ mata prie Rangos sutarties dėl atliekų sutvarkymo Nr. 53, atliktų darbų aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę. Už Plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ ir jų sÄ matÄ yra atsakingas įmonės vadovas. Po 2008 m. sausio 2 d. UAB „Dormeka“ teritorija buvo saugoma ir niekas negalėjo įvežti į jÄ atliekų. Bylos duomenų pagrindu teismas pagrįstai nusprendė, jog atliekų kiekio pervirÅ¡is susidarė bÅ«tent atsakovo vadovavimo įmonei metu.

FaktiÅ¡kai nemoki įmonė neturi galimybės perdirbti į jÄ vežamų atliekų, todėl teigti, jog įmonės savininkas neprivalo informuoti Vilniaus regiono AAD ir įmonės darbuotojų apie keliamÄ bankroto bylÄ , yra neteisinga. Atliekos į įmonę buvo vežamos ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankroto administratoriui apie tai nežinant. IeÅ¡kovui įrodžius aplinkybes, jog įmonėje faktiÅ¡kai rasti atskirų rÅ«Å¡ių atliekų kiekiai itin neatitiko Plane nurodytų kiekių, be to, įmonėje buvo rasta atliekų, kurios nebuvo įtrauktos į atliekų apskaitÄ , automatiÅ¡kai neatitinka tikrovės atsakovo pasiraÅ¡ytame Plane nurodytos atliekų tvarkymo sÄ matos dydis, nes skirtingų rÅ«Å¡ių atliekų tvarkymo kainos žymiai skiriasi.

Apelianto teiginiai dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo yra nepagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl žodinio bylos proceso apeliacinės instancijos teisme Apelianto (atsakovo) R. P. B. atstovas prašė bylÄ nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymÄ dėl žodinio proceso atstovas grindžia ginčo teisinių santykių specifiÅ¡kumu, įrodinėtinų faktinių aplinkybių gausa ir įvairove, taip pat reiÅ¡kia nuomonę, jog žodinis nagrinėjimas labiau užtikrins tinkamÄ ir objektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ kiti bylos dalyviai praÅ¡ymui dėl žodinio bylos proceso prieÅ¡taravo arba nuomonės Å¡iuo klausimu neiÅ¡sakė. Dėl apelianto (atsakovo) atstovo praÅ¡ymo Å¡alis ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis iÅ¡klausyti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Dėl byloje sprendžiamo ginčo pagrindÄ sudarančių aplinkybių Byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmę sudarė iÅ¡dėstymas aplinkybių, jog buvęs ieÅ¡kovo BUAB „Dormeka“ vadovas ir akcininkas R.

P. B. 2007 m. spalio 18 d. patvirtino tikrovės neatitinkantį Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planÄ . Plano neatitikimas tikrovei (faktinei padėčiai), pasak ieÅ¡kovo, pasireiÅ¡kė tuo, kad:

a) bendrovėje realiai sukauptų saugoti atliekų kiekis žymiai virÅ¡ijo Plane numatytÄ didžiausiÄ (maksimalų) saugotinÄ atliekų kiekį;

b) Plane nurodytos saugomų atliekų utilizavimo sÄ naudos neatitiko atliekų tvarkymo (utilizavimo paslaugų ) tikrųjų kainų (įkainių). Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas turėjęs 168 420,10 Lt papildomų iÅ¡laidų faktiÅ¡kai buvusiam atliekų kiekiui sutvarkyti pagal konkursÄ laimėjusios ir atliekų utilizavimo darbus atlikusios bendrovės taikytas paslaugų kainas. IeÅ¡kovo teigimu, visų atliekų sutvarkymui nepakako 190 000 Lt draudimo sumos, kuria atliekų sutvarkymo kaÅ¡tai buvo apdrausti pagal atliekų sutvarkymo sÄ naudas, numatytas Plane.

Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005-08-13 iki 2008-07-05) 11 straipsnyje, reglamentuojančiame atliekų naudojimo ar Å¡alinimo veiklos nutraukimo sÄ lygas, nurodyta, kad atliekas naudojanti ar Å¡alinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar Å¡alinimo veiklÄ taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai (straipsnio 1 d.). Tuo tikslu atliekas naudojanti ar Å¡alinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtÄ atliekų naudojimo ar Å¡alinimo veiklos nutraukimo planÄ , kuriame, be kita ko, turi bÅ«ti numatytas didžiausias leidžiamas įmonėje saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir iÅ¡laidos (straipsnio 2 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 ( redakcija, galiojusi nuo 2003-10-23 iki 2008-05-16) patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos (tekste - Plano rengimo tvarkos) 7 punkte nustatyta, kad už Plane numatytų priemonių įgyvendinimo sÄ matÄ yra atsakingas įmonės vadovas. Ä®monės vadovas taip pat yra atsakingas už Plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ (Plano rengimo tvarkos 21 p.). Å ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmę, kaip jau minėta, sudaro nurodymas, kad buvęs UAB „Dormeka“ vadovas atsakovas R.

P. B. patvirtino Å¡ios įmonės parengtÄ PlanÄ , kuriame nurodytas didžiausias maksimalus saugoti leidžiamas atliekų kiekis iÅ¡ esmės neatitiko faktiÅ¡kai sukauptų įmonėje atliekų kiekio (faktinis kiekis buvo žymiai didesnis), o Plane nurodytoje atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sÄ matoje numatytos iÅ¡laidos atliekų sutvarkymui neatitiko realių atliekų sutvarkymo darbų kainų Å¡ios veiklos rinkoje.  Pagal Plane pateiktÄ ir atsakovo vardu pasiraÅ¡ytÄ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sÄ matÄ buvo numatyta, kad nutraukiant veiklÄ atliekų sutvarkymo sÄ naudos iÅ¡ viso sudarytų 128 581,75 Lt. Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavojingas atliekas naudojanti ar Å¡alinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar Å¡alinanti nepavojingas atliekas, turi bÅ«ti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantijÄ , užtikrinančiÄ atliekų naudojimo ar Å¡alinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimÄ Ä¯monės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar Å¡alinimo veiklÄ ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymÄ ar banko garantijos suteikimÄ , pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar Å¡alinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Teikiant regioniniam aplinkos apsaugos departamentui derinti UAB „Dormeka“ parengtÄ PlanÄ buvo pateiktas ir sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (1 T., b. l. 26), kuriuo 190 000 Lt draudimo suma buvo užtikrintas UAB „Dormeka“ Plane numatytų priemonių finansavimas Å¡ios įmonės bankroto ar kitu atveju, susijęs su draudėjo UAB „Dormeka“ prievolių neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu.

Taigi laidavimo draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma buvo užtikrintas daugiau nei pakankamas finansavimas tų iÅ¡laidų, kurios buvo numatytos Plane pateiktoje atliekų sutvarkymo darbų sÄ matoje UAB „Dormeka“ veiklos nutraukimo atveju. Kaip minėta, ieÅ¡kovas nurodė, kad Plane nurodyti atliekų kiekiai ir jų sutvarkymo iÅ¡laidų dydžiai neatitiko tikrovės (buvo neteisingi), todėl laidavimo draudimo pagrindu finansuojamos sumos užteko padengti tik dalį iÅ¡laidų realiai buvusioms atliekoms sutvarkyti, o bankrutuojanti įmonė buvo priversta savo lėšomis papildomai apmokėti 168 420,10 Lt atliekų sutvarkymo iÅ¡laidų.

Kadangi PlanÄ patvirtinęs R. P. B. pagal teisės aktų reikalavimus yra atsakingas už Plane numatytų priemonių (taip pat ir sÄ matoje numatytų iÅ¡laidų) teisingumÄ bei tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , ieÅ¡kovo teigimu, jis turi atlyginti BUAB „Dormeka“ patirtas atliekų sutvarkymo iÅ¡laidas, nes Plane nurodytas saugotinas atliekų kiekis ir jo sutvarkymo iÅ¡laidos neatitiko faktinės padėties, todėl BUAB „Dormeka“ atliekoms sutvarkyti patyrė 168 420,10 Lt iÅ¡laidų, kurių padengimui neužteko draudimo sumos. Šių iÅ¡laidų susidarymÄ ieÅ¡kovas kvalifikuoja kaip žalos BUAB „Dormeka“ padarymÄ , atsakomybę už tai taikant atsakovui, kuris eidamas BUAB „Dormeka“ vadovo pareigas neužtikrino, jog bÅ«tų parengtas ir patvirtintas teisingas Planas ir jo įgyvendinimo priemonės. Taigi byloje esminę reikÅ¡mę turi nustatymas aplinkybių, ar atsakovo vadovavimo UAB „Dormeka“ laikotarpio pabaigoje faktiÅ¡kai įmonėje buvęs atliekų kiekis iÅ¡ esmės virÅ¡ijo Plane numatytÄ maksimalų saugotinÄ atliekų kiekį ir ar Plane numatyto saugoti atliekų kiekio sutvarkymo iÅ¡laidų dydžiai buvo ekonomiÅ¡kai pagrįsti.

Å ių aplinkybių nustatymas lemia deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ . Dėl atsakovo veiksmų, susijusių su Plano rengimu, tvirtinimu ir įgyvendinimu, įvertinimo IÅ¡analizavusi bylos aplinkybes, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus teisinius ir faktinius argumentus, taip pat iÅ¡tyrusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginÄÄ pažeidė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.246-6.249 str.), įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reguliuojančias proceso teisės normas (CPK 176-185 str.), nes ieÅ¡kinį patenkino:

1) nesant ir byloje neįrodžius visų įstatyme numatytų bÅ«tinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų;

2) atsakovo civilinę atsakomybę grindžiant aplinkybėmis, nenurodytomis ieÅ¡kinyje, taip pat kurios nesusijusios su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir/arba Å¡iai bylai yra nereikÅ¡mingos. Atliekų saugojimo ir apskaitos tvarkÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2007-01-27 iki 2008-05-16). Taisyklėse nurodyti atliekų tvarkymu, saugojimu, perdirbimu besiverčiančių įmonių veiklos privalomieji apskaitos dokumentai – pirminės atliekų apskaitos žurnalai, atliekų apskaitos ataskaitos ir pavojingų atliekų naudojimo ar Å¡alinimo darbo žurnalai (Taisyklių 19.1 p., 20 p., 24 p., 30.1 p., 34 p., 69 p.), kuriuose fiksuojamos įvežamų, saugomų ar iÅ¡vežamų atliekų rÅ«Å¡ys ir kiekiai, yra tie oficialÅ«s dokumentai, galintys paneigti ar patvirtinti atliekų ir jų kiekių buvimÄ (susidarymÄ ), taip pat jų pasikeitimÄ per tam tikrÄ laikotarpį.

Å iuose dokumentuose daromų įrašų pagrindu turi bÅ«ti fiksuojami konkrečios rÅ«Å¡ies atliekų kiekiai tam tikru laikotarpiu. Tokių dokumentų ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė, todėl jo aiÅ¡kinimas, kad tiek Plano patvirtinimo metu (2007 m. spalio 18 d.), tiek atsakovo darbo santykių pas ieÅ¡kovÄ pasibaigimo dienÄ (2007 m. gruodžio 14 d.), tiek bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo momentu (2007 m. gruodžio 20 d.) įmonėje buvęs faktinis atliekų kiekis galėjo virÅ¡yti arba iÅ¡ tikrųjų virÅ¡ijo Plane numatytÄ maksimalų saugotinÄ atliekų kiekį, nėra patvirtintas esminę reikÅ¡mę turinčių raÅ¡ytinių dokumentų duomenimis.

IeÅ¡kovo 2009 m. spalio 12 d. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime, be kita ko, nurodyta, kad: „BUAB „Dormeka“ administratoriaus UAB „Mikola“ įgaliotas asmuo J. M., vadovaudamasis Ä®BÄ®, iÅ¡ UAB „Dormeka“ buvusio direktoriaus T. L. perėmė UAB „Dormeka“ dokumentus ir turtÄ . Atsakovas (T. L.) perdavė dokumentus ir turtÄ pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktus. Administratoriui taip pat buvo perduoti BUAB „Dormeka“ sukauptų atliekų apskaitos žurnalai“. Taip įvardintais apskaitos dokumentais remdamasis ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad pagal juos paskaičiuotas atliekų kiekio likutis po bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarė net 632,18 tonų.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Å¡iÄ aplinkybę esÄ patvirtina dokumento nuoraÅ¡as, pridedamas kaip ieÅ¡kinio priedas Nr.

8. Analizuojant prie ieškinio pridėtus dokumentus nustatyta, kad kaip ieškinio priedas Nr. 8 yra ne aukščiau nurodyti atliekų apskaitos pirminiai ar suvestiniai dokumentai, bet bankroto administratoriaus pateikta 2008 m. vasario 12 d. rašytinė informacija apie įmonėje saugomas atliekas (1 T., b. l. 36). Bankroto administratoriaus pasirašyta informacinė lentelė apie įmonėje saugomas atliekas ir jų kiekius neatstoja pirminiuose apskaitos žurnaluose ar jų pagrindų sudarytose suvestinėse ataskaitose esančių duomenų ir nepatvirtina jų tikrumo.

Tokia bankroto administratoriaus pateikta informacine lentele dėl faktiÅ¡kai esančio atliekų kiekio ir jo santykio su Plane nurodytu maksimaliu saugotinu atliekų kiekiu bÅ«tų galima remtis tik tuo atveju, jeigu dėl Å¡ioje informacijoje nurodytų duomenų nebÅ«tų ginčo, tačiau Å¡ioje byloje taip nėra. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus pateikta informacija apie faktinio atliekų kiekio neatitikimÄ Plane įraÅ¡ytam maksimaliam saugotinam atliekų kiekiui turėjo bÅ«ti pagrįsta Atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytų apskaitos dokumentų duomenimis, tačiau tokių duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų byloje nepateikta, nors kaip minėta aukščiau, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime pažymėta, kad tokie dokumentai administratoriui buvo perduoti.

Pastebėtina, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra grindžiamos tuo, jog bankroto administratoriui nebuvo parduoti atliekų saugojimo apskaitos dokumentai, jog atliekų apskaita nurodytuose dokumentuose būtų vedama netiksliai ar apgaulingai. Byloje esančiame Vilniaus regiono AAD 2008 m. vasario 12 d. rašte BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriui nurodyta, kad Atliekų apskaitos metinė ataskaita už 2007 metus buvo parengta, atliekant paskutinius duomenų taisymus 2008 m. vasario 8 d., kuriuos atliko R.

K., o 2008 m. vasario 11 d. pateikta IÅ¡duotų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimÄ (iÅ¡vežimÄ ) ataskaita už 2007 metus, pildyta 2008 m. vasario 1 d. ir patvirtinta T. L. (2 T., b. l. 101). RaÅ¡to autorius prašė paaiÅ¡kinimo, ar nurodytas ataskaitas pateikė įgalioti asmenys. Atsakydamas į šį paklausimÄ BUAB „Dormeka“ bankroto administratorius 2008 m. kovo 13 d. praneÅ¡ime (2 T., b. l. 102) atkreipė dėmesį į tai, kad ataskaitas pagal savo surinktus duomenis paruošė ir pateikė tie asmenys, kurie buvo atsakingi už atliekų tvarkymo ataskaitos parengimÄ , paskutiniai žinojo, kokia situacija buvo įmonėje tuo metu, kai dar nebuvo pradėtas bankroto procesas.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pas ieÅ¡kovÄ buvo arba turėjo bÅ«ti atliekų apskaitos pirminiai arba suvestiniai dokumentai, tačiau ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė apie faktinį įmonėje rastų atliekų kiekį neparemta Å¡iais arba kitais konkrečiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Å iuo atveju taip pat reikia pažymėti, jog pirmosios instancijos teismo itin lakoniÅ¡ka bendro pobÅ«džio iÅ¡vada apie tai, kad atliekų apskaita UAB „Dormeka“ buvo vedama netiksliai, o atliekos saugomos netvarkingai, neparemta jokiais jÄ patvirtinančiais įrodymais.

Nurodydamas, kad prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nebuvo atlikta atliekų inventorizacija, teismas remiasi byloje esančiu Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentÅ«ros 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo aktu, nors Å¡iame akte nėra nuorodos į tai, kad prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nebuvo atlikta atliekų inventorizacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės vadovo pareigos privalomai atlikti materialinių vertybių ir kito turto, o Å¡iuo atveju – atliekų likučių inventorizacijÄ inicijuojant bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ , nenumato nei Inventorizacijos taisyklės (patvirtintos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719), nei specialieji atliekų tvarkymo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esančių dokumentų analizė ir vertinimas neduoda objektyvaus pagrindo manyti, jog UAB „Dormeka“ parengtame Plane, patvirtintame 2007 m. spalio 18 d., esantys duomenys apie maksimalų saugotinÄ atliekų kiekį (byloje nebuvo ginčijama, kad bendras didžiausias saugotinas visų atliekų rÅ«Å¡ių kiekis pagal PlanÄ yra 481,69 tonos) neatitiko realiai sukaupto įmonėje atliekų kiekio Å¡io Plano rengimo ir tvirtinimo laikotarpiu. IeÅ¡kinyje, be kita ko, yra pažymima, kad:

„ nuo 2007 m. kovo mėnesio Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentÅ«ros pareigÅ«nai UAB „Dormeka“ atliekų tvarkymo veiklos teisėtumÄ ir tvarkÄ tikrino kiekvienÄ mėnesį, kartais kelis kartus per mėnesį. Tuo pagrindu buvo suraÅ¡yti patikrinimo aktai, kuriuose nepateikta konkreti informacija apie nustatytus pažeidimus, akcentuota tik, kas atliekama, kiek ir kokių yra atliekų, tačiau ar nustatyti ir kokie pažeidimai, nepažymėta.“ Toliau ieÅ¡kinyje raÅ¡oma, jog: „prieÅ¡paskutiniame 2007-10-03 Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentÅ«ros patikrinimo akte Nr. 153 jau užfiksuoti tam tikri atliekų tvarkymo pažeidimai, tačiau atliekų kiekis nevirÅ¡ijo Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatyto didžiausio planuojamo saugoti atliekų kiekio.

Bet po to įmonę suskubta patikrinti tik teisme jai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ â€“ 2008 m. sausio mėnesį...“. Taigi, prieÅ¡ pat UAB „Dormeka“ parengto Plano patvirtinimÄ atliekų tvarkymo veiklÄ kontroliuojančios institucijos buvo patikrinta faktinė situacija ir užfiksuota, jog faktiÅ¡kai nustatytas atliekų kiekis nevirÅ¡ija didžiausio planuojamo saugoti atliekų kiekio. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį nuo Plano patvirtinimo 2007 m. spalio 18 d. ir jo suderinimo regioniniame aplinkos apsaugos departamente 2007 m. lapkričio 22 d., iki atsakovo darbo santykių UAB „Dormeka“ pasibaigimo (2007 m. gruodžio 14 d) ar iki bankroto bylos UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlimo (2007 m. gruodžio 20 d).

įmonėje bÅ«tų papildomai sukaupta atliekų, kurių kiekis žymiai virÅ¡ytų Plane numatytÄ didžiausiÄ saugotinÄ kiekį. IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes galėtų patvirtinti aukščiau minėtų pirminių arba suvestinių atliekų apskaitos dokumentų (žurnalų, ataskaitų) duomenys, tačiau tokių duomenų pagrindÄ sudarančių įrodymų byloje nėra. Apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad atsakovo R. P. B. civilinės atsakomybės taikymui Å¡ioje byloje turi bÅ«ti įrodyta ir nustatyta, kad įmonėje faktiÅ¡kai esantis atliekų kiekis virÅ¡ijo Plane numatytÄ didžiausiÄ saugotinÄ atliekų kiekį atsakovo vadovavimo UAB „Dormeka“ laikotarpiu, kuris baigėsi 2007 m. gruodžio 14 d., kuomet nauju bendrovės vadovu buvo paskirtas T.

L. (1 T., b. l. 168). Kaip jau pažymėta Å¡iame apeliacinės instancijos teismo sprendime, byloje neįrodyta, kad atsakovo R. P. B. vadovavimo UAB „Dormeka“ laikotarpiu įmonėje sukauptų atliekų kiekis virÅ¡ijo Plane numatytÄ didžiausiÄ saugotinÄ atliekų kiekį. PrieÅ¡ingai, byloje yra duomenų, kad atliekos į UAB „Dormeka“ buvo nuolat vežamos bei priimamos ne tik po to, kai atsakovas nustojo vadovauti bendrovei, bet ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Dormeka“ ir netgi po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, pavyzdžiui, vien per laikotarpį nuo nutarties iÅ¡kelti UAB „Dormeka“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. sausio 2 d. į UAB „Dormeka“ buvo įvežta mažiausiai 25 tonos įvairių atliekų, nors tuo laikotarpiu atliekų įvežimas jau turėjo bÅ«ti sustabdytas dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (2 T., b. l. 47-96). Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat pažymėta aplinkybė apie tai, kad po bankroto bylos UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlimo į įmonę iki 2008 m. sausio 2 d. toliau buvo vežamos atliekos, tačiau neatskleidžiama, kodėl už tuo laikotarpiu priimtas atliekas turėtų bÅ«ti atsakingas tik iki 2007 m. gruodžio 14 d. jos vadovu buvęs atsakovas R.

P. B.. Teismo sprendime užsiminta, kad minėtu laikotarpiu atliekų į įmonę vežėjas buvo UAB „Atva“, kurios akcininkas iki 2007-09-07 buvo atsakovas. Å is teismo teiginys jokiu priežastiniu ryÅ¡iu nesusietas su ieÅ¡kinio pagrindÄ byloje sudarančiomis aplinkybėmis. Teismo sprendime nurodoma, kad 2007 m. gruodžio 22 d. BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo perėmė iÅ¡ trečiojo asmens T. L. (UAB „Dormeka“ direktoriaus) įmonės antspaudÄ . Trečiasis asmuo T.

L. perdavė administratoriui tik vienÄ Ä¯monės antspaudÄ , o nuo 2007-12-28 iki 2008-01-02 ieÅ¡kovo BUAB „Dormeka“ darbuotojai priiminėjo atliekas naudodami kitÄ T. L. neperduotÄ administratoriui įmonės antspaudÄ . Teismas nepaaiÅ¡kina, kokiu bÅ«du už nurodytus kitų asmenų veiksmus po bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo turėtų bÅ«ti atsakingas atsakovas R. P. B.. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo elgesį ir veiksmus prieÅ¡ bankroto bylos UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlimÄ , sprendime nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-53/2011, esÄ konstatuota, kad atsakovas R.

P. B., inicijuodamas bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimÄ bei sudarydamas darbo sutartį su trečiuoju asmeniu T. L. dėl Å¡io paskyrimo UAB „Dormeka“ vadovu likus trims dienoms iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, turėdamas tikslÄ neperduoti viso ieÅ¡kovo turto arba iÅ¡vengti atsakomybės dėl jo praradimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokia pirmosios instancijos teismo nurodyta paminėtos nutarties turinio interpretacija yra aiÅ¡kiai neteisinga, nes minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas savo nutarties motyvuose R.

P. B. nesÄ Å¾iningo elgesio aplinkybių nekonstatavo, o aplinkybės dėl R. P. B. elgesio ir veiksmų pobÅ«džio Å¡ioje nutartyje įraÅ¡ytos tik iÅ¡dėstant apeliacine tvarka peržiÅ«rimo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmę.  Byloje esančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartyje (1 T., b. l. 207-212) pažymėta, kad BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriui UAB „Mikola“ 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu paskyrus įgaliotÄ asmenį J.

M., nuo Å¡io įsakymo priėmimo, t. y. 2007 m. gruodžio 27 d. J. M. laikytinas juridiniu bei faktiniu BUAB „Dormeka“ vadovu, todėl jis buvo atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės veiklÄ , laikymÄ si. Å ioje administracinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad jau 2007 m. gruodžio 28 d. UAB „Dormeka“ direktoriui T. L. buvo įteikta 2007 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, 2007 m. gruodžio 27 d. administratoriumi paskirtos UAB „Mikola“ įsakymas Nr.2036/01, kuriuo įgaliotu asmeniu paskirtas J.

M., 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 0l, įgaliojimas, todėl nuo 2007 m. gruodžio 27 d. be administratoriaus žinios UAB „Dormeka“ negalėjo bÅ«ti atliekami jokie veiksmai, o J. M. tvirtina, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo jokių atliekų jis nepriėmė. Aukščiau nurodyti dokumentai apie faktinį atliekų priėmimÄ po 2007 m. gruodžio 27 d. patvirtina, kad atliekos į BUAB „Dormeka“ buvo vežamos ir jos darbuotojų priimamos net po to, kai įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo J.

M. tapo juridiniu bei faktiniu BUAB „Dormeka“ vadovu ir buvo atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės veiklÄ , laikymÄ si. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pripažįstama aplinkybė, kad ir po bankroto bylos UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlimo atliekos buvo priimamos su buvusių UAB „Dormeka“ atsakingų darbuotojų žinia, nes bankroto administratoriui apie tai nebuvo žinoma (1 T., b. l. 3, prieÅ¡paskutinė pastraipa). Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas, nes savo noru laiku neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, atliekų tvarkymo apskaitos dokumentų.

Teismas neatskleidė, ar turto bei dokumentų perdavimo BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriui pareigÄ turėjo atsakovas, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ buvo reikalaujama bÅ«tent iÅ¡ atsakovo, taip pat teismas nepaaiÅ¡kino, kaip tokios jo iÅ¡vados koreliuoja su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, jog „BUAB „Dormeka“ administratoriaus įgaliotas asmuo iÅ¡ UAB „Dormeka“ buvusio direktoriaus T. L. perėmė UAB „Dormeka“ dokumentus ir turtÄ , kurį Å¡is perdavė pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktus.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po bankroto bylos UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlimo patikrinus atliekų tvarkymo bÅ«klę įmonėje, Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentÅ«ros 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akte (1 T., b. l. 33-35 ir 174-186), be kita ko, buvo pažymėta, jog teritorija, kurioje saugomos atliekos, yra nesaugoma ir prieinama paÅ¡aliniams žmonėms (akto nustatomosios dalies 2 p.), kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ pavojingų atliekų priėmimas nenutrauktas (akto nustatomosios dalies 7 p.).

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikras atliekų kiekis, virÅ¡ijantis Plane numatytÄ didžiausiÄ saugotinÄ atliekų kiekį, ne tik galėjo bÅ«ti ir buvo faktiÅ¡kai sukauptas tuo laikotarpiu, kada atsakovas nebevadovavo UAB „Dormeka“, todėl jis negali bÅ«ti atsakingas už kitų asmenų galimus neteisėtus veiksmus, turinčius ryšį su atliekų priėmimu, tvarkymu, apskaita ir pan., įvykusius po atsakovo darbo santykių su UAB „Dormeka“ pasibaigimo.             Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus deklaruoto įmonėje faktiÅ¡kai sukauptų atliekų kiekio – 632,18 tonų, kuris esÄ Å¾ymiai virÅ¡ija atsakovo patvirtintame Plane nurodytÄ didžiausiÄ saugotinÄ atliekų kiekį (481,694 tonos), nepatvirtina tokio kiekio atliekų iÅ¡vežimo į kitas atliekų utilizavimo įmones dokumentai.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas nurodytÄ faktiÅ¡kai sukauptų ir iÅ¡vežtų atliekų kiekį (632,18 tonų) įrodinėjo UAB „Ūrus ir Ko“ bei kitų vežėjų suraÅ¡ytais krovinių važtaraščiais bei pavojingų atliekų lydraščiais (1 T., b. l. 38-135). IÅ¡analizavus Å¡ių atliekų iÅ¡vežimo dokumentų turinį, kyla klausimas, ar teismas iÅ¡ tikrųjų gilinosi, koks bendras iÅ¡vežtų iÅ¡ BUAB „Dormeka“ atliekų kiekis susidaro pagal įraÅ¡us minėtuose atliekų vežimo dokumentuose.

Atsakovo apeliaciniame skunde pagrįstai aiÅ¡kinama, kad ieÅ¡kovo patektuose pirminiuose visų atliekų iÅ¡vežimÄ /perdavimÄ kitoms įmonėms pagrindžiančiuose dokumentuose fiksuoti iÅ¡vežtų atliekų kiekiai, juos sudėjus neatitinka ieÅ¡kovo nurodyto bendro įmonėje sukauptų atliekų kiekio, kuris buvo nustatytas ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Byloje pateiktais dokumentais – krovinio važtaraščiais, pavojingų atliekų lydraščiais, priėmimo ir perdavimo aktais patvirtinta, kad 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo iÅ¡vežta/perduota 85,717 tonos atliekų (1 T., b. l. 42-78), 2009 m. balandžio – gegužės mėnesiais iÅ¡vežta/perduota 176,36 tonos atliekų (1 T., b. l. 86-103), 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo iÅ¡vežta/perduota 127,205 tonos atliekų (1 T., b. l. 108-135).

Sudėjus atliekų kiekius, nurodytus šiuose dokumentuose, gaunamas maždaug 390 tonų bendras išvežtų/perduotų atliekų kiekis. Dokumentų, kurie fiksuotų didesnį išvežtų/perduotų atliekų kiekį, byloje nepateikta, todėl aplinkybė apie tai, kad bankroto administratorius turėjo imtis veiksmų išvežti net 632,18 tonų sukauptų atliekų, yra neįrodyta. Atsakovo apeliaciniame skunde iš esmės pagrįstai teigiama, kad ieškovo pateikti pirminiai atliekų išvežimo/perdavimo dokumentai patvirtina, jog įmonėje buvo sukaupta ne 632,180 tonų atliekų, kaip nurodyta bankroto administratoriaus pateiktoje informacijoje (1 T., b. l. 36-37), bet ne daugiau kaip 390 tonų atliekų.

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo vadovavimo UAB „Dormeka“ metu įmonėje faktiÅ¡kai sukauptų atliekų kiekis virÅ¡ijo Plane numatytÄ didžiausiÄ saugotinÄ atliekų kiekį. Remiantis tuo, konstatuojama, jog ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė už faktinei padėčiai dėl atliekų kiekio neatitinkančio Plano parengimÄ ir patvirtinimÄ , yra nepagrįsti. Apskųstame teismo sprendime iÅ¡dėstyta iÅ¡vada, kad byloje pateiktais atliekų pervežimo dokumentais įrodytas ieÅ¡kovo deklaruotas įmonėje faktiÅ¡kai sukauptų atliekų kiekis, yra nepagrįsta, nes Å¡ių dokumentų turinys tokios iÅ¡vados nepatvirtina.

Byloje neįrodytos aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių tuo, kad UAB „Dormeka“ patyrė žalÄ dėl sukaupto per didelio atliekų kiekio, esÄ neatitikusio Plane numatyto saugoti atliekų kiekio, todėl reikalavimas Å¡iuo ieÅ¡kinio pagrindu taikyti atsakovui atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimÄ pripažįstamas nepagrįstu.Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose akcentuojama ir tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę per didelio atliekų kiekio įmonėje sukaupimÄ , pasireiÅ¡kė taip pat tuo, jog bÅ«damas atsakingas už įmonės veiklÄ atsakovas, pateikęs pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos jo vadovaujami įmonei iÅ¡kėlimo, nesustabdė įmonės veiklos ir neįspėjo darbuotojų apie keliamÄ bankroto bylÄ .

Pažymėtina, kad joks teisės aktas nenumato įmonės administracijos vadovo, inicijuojančio bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ , pareigos ar teisės sustabdyti įmonės veiklÄ , taip pat nenustato jo prievolės praneÅ¡ti apie pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavimÄ Ä¯monės darbuotojams. Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio įmonės vadovo (savininkų) pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavimo pagrindus ir sÄ lygas, 3 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui ir pateikiamų prie pareiÅ¡kimo priedų nuoraÅ¡us įmonės vadovas privalo pateikti savininkui, o kai pareiÅ¡kimÄ teismui teikia savininkas (savininkai), Å¡ioje dalyje nurodytus dokumentus jis (jie) turi pateikti įmonei.

Duomenų, kad buvęs UAB „Dormeka“ administracijos vadovas R. P. B. teikdamas pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo bÅ«tų pažeidęs Å¡iuos reikalavimus, byloje nėra.Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovui (UAB „Dormeka“) teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo įteikta 2007 m. gruodžio 22 d., tačiau bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų sustabdytas atliekų priėmimas. NeaiÅ¡ku, kaip Å¡iÄ aplinkybę galima susieti su atsakomybės už žalos padarymÄ taikymu atsakovui, kuris įmonės vadovo pareigų nurodytÄ dienÄ nėjo (kaip minėta, R.

P. B. įmonės administracijos vadovo pareigas ėjo iki 2007 m. gruodžio 14 d.).  Neteisėtais laikytini ir tie pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas R. P. B., 2007 m. lapkričio 21 d. padavęs teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlimo, neįvykdė pareigos apie tai informuoti Vilniaus regiono AAD, nesiėmė veiksmų nutraukti atliekų tvarkymo veiklos ir nebepriimti naujų atliekų, taip pažeisdamas Plano rengimo tvarkos 22 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad atsakovas nepažeidė Plano rengimo tvarkos 22 punkto ir kitų Å¡ioje tvarkoje nustatytų reikalavimų, nes joje nėra nustatyta atliekas tvarkančios įmonės vadovo pareiga apie pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos padavimÄ nedelsiant informuoti regioninę aplinkos apsaugos institucijÄ , taip pat nėra pareigos tuoj pat sustabdyti įmonės veiklÄ , nutraukti atliekų priėmimÄ ir pan.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintos Plano rengimo tvarkos (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2003-10-23 iki 2008-05-16) 22 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkymu besiverčianti įmonė turi nedelsdama raÅ¡tu informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentÄ apie suderintame Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžiÄ ir pabaigÄ Å¡ios Tvarkos 3 punkte nurodytu atveju. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad pagal Å¡iÄ tvarkÄ reglamentuojamas Plane numatytų priemonių taikymas įmonės bankroto atveju, taip pat kai panaikinamas arba sustabdomas pagal nustatytus reikalavimus įmonei iÅ¡duoto leidimo verstis atliekų tvarkymo veikla galiojimas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reorganizuojamai, restruktÅ«rizuojamai, likviduojamai įmonei ar kitais atvejais, kai įmonė netęsia ar negali tęsti atliekų tvarkymo veiklos.

Pastebėtina, kad UAB „Dormeka“ parengto Plano 7 dalyje taip pat buvo numatyta, kad UAB „Dormeka“ įsipareigoja Plano rengimo tvarkos 3 punkte numatytu atveju raÅ¡tu praneÅ¡ti Vilniaus regiono AAD apie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžiÄ ir pabaigÄ . Taigi sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Plano rengimo tvarkos 22 ir 3 punktų nuostatas laikytina, kad pareiga nedelsiant informuoti teritorinę aplinkos apsaugos institucijÄ apie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo (taikymo) pradžiÄ atsiranda ne anksčiau kaip nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo.

Bankroto byla UAB „Dormeka“ buvo iÅ¡kelta teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 27 d. Tuo metu UAB „Dormeka“ administracijos vadovo pareigas ėjo trečiasis asmuo T. L., o nuo 2007 m. gruodžio 27 d. faktiniu ir teisiniu bendrovės valdytoju tapo įmonės bankroto administratorius. Bet kokiu atveju Plano rengimo tvarkos 22 punkte numatytų įmonės veiksmų atlikimas dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo negali bÅ«ti priskirtas atsakovo R. P. B. pareigoms, nes iÅ¡keliant UAB „Dormeka“ bankroto bylÄ darbo santykiai su Å¡ia įmone atsakovo nesiejo. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nurodė, jog ieÅ¡kovui (UAB „Dormeka“) teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo įteikta 2007 m. gruodžio 22 d., tačiau bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų sustabdyti atliekų priėmimÄ .

Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareigas nurodytÄ dienÄ Ä—jo trečiasis asmuo T. L.. Byloje esančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartyje (1 T., b. l. 207-212) pažymėta, kad BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriui UAB „Mikola“ 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu paskyrus įgaliotÄ asmenį J. M., nuo Å¡io įsakymo priėmimo, t. y. 2007 m. gruodžio 27 d. J. M. tapo juridiniu bei faktiniu BUAB „Dormeka“ vadovu, atsakingu už teisės aktų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės veiklÄ , laikymÄ si.

Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 28 d. UAB „Dormeka“ direktoriui T. L. buvo įteikta 2007 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, 2007 m. gruodžio 27 d. administratoriumi paskirtos UAB „Mikola“ įsakymas, kuriuo įgaliotu asmeniu paskirtas J. M., todėl nuo 2007 m. gruodžio 27 d. be bankroto administratoriaus žinios UAB „Dormeka“ negalėjo būti atliekami jokie veiksmai. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ir po 2007 m. gruodžio 27 d. nebuvo atlikti Plano rengimo tvarkos 22 punkte nustatyti veiksmai, nenutraukta UAB „Dormeka“ veikla ir nesustabdytas naujų atliekų priėmimas.

Atsakingu už tokios situacijos susidarymÄ pripažinti atsakovÄ R. P. B. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. IeÅ¡kinys dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, priteisiant iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ , taip pat yra grindžiamas tuo, jog papildomas 168 420,10 Lt iÅ¡laidas atliekoms sutvarkyti lėmė ir ta aplinkybė, jog atsakovo patvirtinto Plano sÄ matoje buvo numatytos ekonomiÅ¡kai nepagrįstos (per mažos) atliekų sutvarkymo iÅ¡laidos, neatitinkančios utilizavimo paslaugas teikiančių įmonių taikomų kainų.

Dėl Å¡ios priežasties, ieÅ¡kovo teigimu, visoms atliekoms sutvarkyti nepakako Plane pateiktoje sÄ matoje numatytų iÅ¡laidų padengimÄ užtikrinančios draudimo sumos. Tenkindamas ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ , pasireiÅ¡kė ir tuo, jog Plane nurodytos atliekų sutvarkymo (utilizavimo) kainos buvo neatitinkančios Å¡ių darbų rinkos kainų. Tokia teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės neargumentuota ir nepagrįsta jÄ patvirtinančiais faktiniais duomenimis.

MinėtÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo tik tuo, kad iÅ¡kėlus UAB „Dormeka“ bankroto bylÄ paaiÅ¡kėjo, jog atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sÄ matoje nurodytos kainos nepagrįstos konkrečiomis sutartimis. Kodėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sÄ matoje nurodytos veiklos nutraukimo sÄ naudos (iÅ¡laidos) turėjo bÅ«ti pagrįstos konkrečiomis sutartimis su atliekų naudojimo ar Å¡alinimo (utilizavimo) įmonėmis, pirmosios instancijos teismas nepaaiÅ¡kino. Toks klausimas iÅ¡kyla jau todėl, kad Plane yra įraÅ¡yta, jog nutraukiant įmonės veiklÄ atliekų pagal konkrečias rÅ«Å¡is utilizavimo sutartys galėjo bÅ«ti sudaromos ne tik su Plane nurodytomis konkrečiomis atliekų utilizavimo įmonėmis, bet ir su kitais atliekų tvarkytojais (žr.

Plano 3 dalies 2 lentelės trečiÄ eilutę „Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo įmonės pavadinimas“ – 1 T., b. l. 12-21). Pirmosios instancijos teismo sprendime įraÅ¡ytas teiginys apie tai, kad atsakovo veiksmų neteisėtumÄ patvirtina ir tai, jog Plane nurodytos atliekų sutvarkymo kainos neatitiko rinkos kainų yra abstraktus, neparemtas kainų analize ir įvertinimu, nepagrįstas jį patvirtinančiais faktiniais duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinami Plane iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinimai dėl atliekų utilizavimo kainų ir atliekų sutvarkymo sÄ matoje pateiktų iÅ¡laidų dydžių, jie nebuvo analizuojami su kitais byloje esančiais dokumentais dėl faktiÅ¡kai patirtų atliekų sutvarkymo kaÅ¡tų.

Plano 3 dalyje nurodoma, kad nutraukiant veiklÄ sukauptas atliekas kitoms jas naudojančioms ar Å¡alinančioms įmonėms numatoma pervežti UAB „Dormeka“ transportu, taip pat nurodyta, kad visos atliekos priimamos pakuotėse arba supakuojamos jas priėmus, todėl jas iÅ¡vežant kitoms įmonėms nereikės papildomų iÅ¡laidų jų perpakavimui (1 T., b. l. 11). Plane nurodyta, kad atliekų transportavimo iÅ¡laidos „įtrauktos į kg kainÄ â€œ, todėl Plane pateiktoje 2 lentelėje atliekų transportavimo iÅ¡laidos neiÅ¡skiriamos (1 T., b. l. 12-22).

Plano 4 dalyje paaiškinama, kad apskaičiuojant išlaidų dydžius atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju įvertinta tai, jog: „... atliekų saugojimo vietų sutvarkymui specialių priemonių nereikia, išlaidų nebus; prieš perduodant atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, atliekų perpakuoti nereikia, išlaidų nebus; atliekų sutvarkymui naudojamos transporto priemonės, sandėlio įrenginiai parduodami iš varžytynių, jų sutvarkymui išlaidų nebus; atliekų saugojimo, naudojimo įrenginiai priežiūros po uždarymo nereikalauja, išlaidų nebus“ (1 T., b. l. 23).

Byloje nebuvo įrodinėjama, kad Plane nurodyti ir iÅ¡laidų dydžiui tiesioginę įtakÄ turintys atliekų sutvarkymo bÅ«dai, priemonės ir sÄ lygos yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad PlanÄ iÅ¡nagrinėjo bei jam pritarė regioninis aplinkos apsaugos departamentas, jis PlanÄ suderino antspaudu ir paraÅ¡u (Plano rengimo tvarkos 9 ir 11 p. nuostatos). Byloje pateiktų atliekų sutvarkymo dokumentų: krovinių važtaraščių, pavojingų atliekų lydraščių, priėmimo ir perdavimo aktų (1 T., b. l. 42-78, 86-103, 108-135), taip pat atliekų tvarkymo įmonės UAB „Ūrus ir Ko“ parengtos atliekų sutvarkymo sÄ matos bei Å¡ios įmonės pateikto atliktų darbų akto-pažymos apie darbų vertę (2 T., b. l. 112-113) turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po bankroto bylos UAB „Dormeka“ iÅ¡kėlimo įmonėje sukauptos atliekos buvo tvarkomos (iÅ¡vežamos kitoms įmonėms) kitomis nei Plane numatytos jų sutvarkymo sÄ lygomis, todėl natÅ«ralu, kad skyrėsi Plane numatyti ir faktiniai atliekų sutvarkymo kaÅ¡tai, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad Plane pateiktoje atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sÄ matoje nurodyti iÅ¡laidų dydžiai buvo nepagrįsti.       IeÅ¡kovas savo motyvus dėl Plane nurodytų atliekų sutvarkymo kaÅ¡tų grindė aplinkybe, kad paskelbus skelbimÄ dėl bankrutuojančios UAB „Dormeka“ atliekų sutvarkymo darbų atlikimo, Å¡ias darbų paslaugas pareiÅ¡kė galinti atlikti tik viena įmonė, kuri pasiÅ«lė paslaugų kainas, didesnes nei numatytos Plane.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokios ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina ir neįrodo Plane pateiktoje sÄ matoje nurodytų iÅ¡laidų dydžio (atliekų sutvarkymo kainų) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėdamas Plane nurodytų atliekų sutvarkymo kainų nepagrįstumÄ , ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog Plane nurodytos konkrečios atliekų tvarkymo įmonės (atskirų rÅ«Å¡ių atliekų utilizavimo įmonių pavadinimas Plane iÅ¡ esmės kartojasi) bÅ«tų pateikę neigiamus atsakymus dėl atliekų tvarkymo paslaugų suteikimo Plane nurodytomis ar joms artimomis kainomis.

Pastebėtina, jog procesiniuose dokumentuose užsiminęs apie tai, esÄ Plane nurodytos atliekų utilizavimo įmonės atsisakė tvarkyti atliekas, ieÅ¡kovas tokį teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė.        Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodytos ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo tvirtinant atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planÄ ir faktiÅ¡kai įgyvendinant atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo priemones.Juridinio asmens (įmonės, bendrovės) vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009; ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tos pačios faktinės bylos aplinkybės įgalina padaryti prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo konstatuotai iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyti neteisėti atsakovo R. P. B. veiksmai dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos fakto ir dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ t. y. neįrodė vienos iÅ¡ įstatyme įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atsakovui R.

P. B. atmetamas.Atmetant ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės taikymo sÄ lyga (CK 6.246 str. 1 d.), apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai dėl kitų atsakovo atsakomybės pagrindų nebuvimo bei kiti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai nebeturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.     Dėl procesinių klausimų Trečiojo asmens UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 30 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsiliepime akcentuojama, kad apeliantas neprašė atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ . Nesant praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ procesinį terminÄ , pirmosios instancijos teismo teisėjas termino atnaujinimo klausimo negalėjo iÅ¡spręsti rezoliucija. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka neiÅ¡sprendė apeliacinio skundo trÅ«kumo, susijusio su termino paduoti skundÄ praleidimu, todėl trečiojo asmens UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ nuomone, apeliacinis procesas pagal atsakovo apeliacinį skundÄ turėtų bÅ«ti nutrauktas.

Teisėjų kolegija trečiojo asmens argumentus dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2011 m. rugsėjo 9 d. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 str. 1 d.). Paskutinė termino diena procesiniam veiksmui atlikti – apeliaciniam skundui paduoti buvo 2011 m. spalio 9 d., sekmadienis. CPK 74 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kada paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

Tokiu bÅ«du paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2001 m. spalio 10 d., pirmadienis. Byloje esantis vokas patvirtina, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo siunčiamas per paÅ¡to pasiuntinių tarnybÄ (2 T., b. l. 212). Ant voko esantis spaudas liudija, kad vokas pasiuntinių tarnyboje gautas 2011 m. spalio 10 d., t. y. paskutinę termino apeliaciniam skundui paduoti dienÄ . CPK 74 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paÅ¡tui iki paskutinės termino dienos dvideÅ¡imt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

Sprendžiant dėl apeliacinio skundo priėmimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo analizuoti klausimo, susijusio su skundo padavimo terminu, nes Å¡is terminas nebuvo praleistas. Nutraukti apeliacinį procesÄ trečiojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais nėra procesinių sÄ lygų.  Pagal civilinio proceso įstatymÄ , įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, yra atleista nuo žyminio mokesčio, bet ne nuo visų su byla susijusių iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 88 str.). Priimant naujÄ sprendimÄ , kuriuo atmetamas bankrutavusios UAB „Dormeka“ ieÅ¡kinys, iÅ¡ jos priteisiamos į valstybės biudžetÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro procesinių dokumentų įteikimo Å¡ioje byloje iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Pagal byloje esančias pažymas (bylos pirmo bei trečio tomo pradžioje) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 47,60 Lt. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti apmokamos (iÅ¡ieÅ¡komos) ir BUAB „Dormeka“ administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų (Ä®monių bankroto įstatymo 36 str. 3 d.).Atsakovo apeliaciniame skunde praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal byloje esančius dokumentus atsakovas R. P. B. turėjo 1 500 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų už paduotÄ apeliacinį skundÄ (nuo kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimo jis buvo atleistas). Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis už Å¡ioje byloje paduotÄ apeliacinį skundÄ atsakovas neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį, todėl jo sumokėta Å¡io mokesčio dalis (1 500 Lt) jam grÄ Å¾intina (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.).

Apeliantas įrodymų apie kitas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė.              Atmetus ieÅ¡kinį, turi bÅ«ti panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ . Priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

P. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.Priteisti iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ (kodas 124426970) į valstybės biudžetÄ 47,60 Lt (keturiasdeÅ¡imt septynis litus ir 60 centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.GrÄ Å¾inti R. P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2011 m. spalio 10 d. mokėjimo kvitu, pateiktu Swedbank, AB.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – R.

P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio 168 420,10 Lt vertės turto areÅ¡tÄ .Sprendimo nuoraÅ¡Ä siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Teisėjai                                                                                                                                   ArtÅ«ras Driukas Gintaras Pečiulis Donatas Å ernas                          Â