2020-01-22 Nr. AB-1549-3-62-3-01204-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-23-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01204-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės mero 2016 m. spalio 28 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo žodinį skundą, susijusį su Socialinės paramos skyriaus darbuotojų veiksmais, dėl pareiškėjui priklausančių socialinių pašalpų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių išmokėti pareiškėjui socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. imtinai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 14 d. žodžiu kreipėsi į Alytaus miesto merą dėl socialinių išmokų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., tačiau meras skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą. Pareiškėjo nuomone, jam nepagrįstai nepripažįstama teisė į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jo pateikti dokumentai (taip pat ir dokumentai patvirtinantys jo neįgalumą) patvirtina pareiškėjo subjektinę teisę gauti pinigines išmokas minėtu laikotarpiu, be to, tokį faktą pripažino ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, kurie dar 2010 m. liepos 28 d. buvo priėmę sprendimą dėl socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensuoti.

4. Atsakovai Alytaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) bei Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Nurodė, kad pareiškėjas A. V. su prašymais dėl finansinės paramos skyrimo, kompensacijos, dėl registravimo priėmimui pas merą, į Administraciją yra kreipęsis keletą kartų. Buvo prašoma informacija dėl 2007-2010 m. laikotarpio socialinių išmokų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą ir sunaudotą šaltą bei karštą vandenį laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Į visus pareiškėjo prašymus jam buvo atsakyta analogiškai kaip ir dabar teismui skundžiamame rašte.

6. Atsiliepimuose atsakovai paaiškino, kad pagal pareiškėjo pateiktą prašymą 2010 m. liepos 28 d. Administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu Nr. 23139 pareiškėjui buvo skirta ir sumokėta socialinė pašalpa po 315 Lt (91,48 Eur) už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, tačiau A. V. 2010 m. rugsėjo 3 d. nutraukus registraciją darbo biržoje, pareiškėjas prarado teisę gauti socialinę pašalpą ir teisinio pagrindo skirti jam dabar reikalaujamą socialinę pašalpą nėra. Atsakovai nurodo, kad atmestini pareiškėjo skunde nurodyti motyvai ir argumentai, jog jis neprivalėjo būti registruotas darbo biržoje, kadangi jam nustatytas neįgalumas, nes iš teismui pridėtų dokumentų matyti, jog darbingumo lygis 35 proc. pareiškėjui nustatytas tik nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. balandžio 26 d.

7. Atsakovai dėl įpareigojimo Savivaldybės Socialinės paramos skyrių išmokėti pareiškėjui socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį nurodė, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius pareiškėją ne kartą savo raštuose informavo, jog laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. jis pats nesikreipė dėl kompensacijų už būsto šildymą ir sunaudotą šaltą bei karštą vandenį, be to toks reikalavimas nepagrįstais jokiais teisės aktais. Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme (tiek redakcijoje galiojusioje iki 2008 m. birželio 30 d., tiek nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) nustatyta, jeigu asmuo atitinka įstatyme nurodytas sąlygas, jis turi pateikti prašymą, prie prašymo reikalingus dokumentus dėl turimo turto, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat paskutinio mėnesio sąskaitą-pranešimą apie komunalinių paslaugų mokėjimą konkrečiame bute, dėl kurio prašo kompensacijos už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį, taip pat, jeigu yra skolų, sutarties dėl įsiskolinimo padengimo ir kitus dokumentus, kurie įrodo teisę tokią kompensaciją pareiškėjui gauti. Pagal tuo metu galiojusią minėto įstatymo redakciją, gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu atitinka tam tikrus reikalavimus. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima ar vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo paraiškos pateikimo mėnesio, jei šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi metu ir laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. Socialinės paramos skyriuje nėra užregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškėjo prašymas išmokėti pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį minėtu laikotarpiu atmestinas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 14 d. žodžiu kreipėsi į Alytaus miesto merą dėl socialinių išmokų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą ir karštą vandenį skyrimo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. Alytaus miesto savivaldybės meras 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. SD-10815(6.27) atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. žodinį skundą ir nurodė, kad A. V. teisę gauti socialinę pašalpą įgijo 2010 metų liepos mėnesį, nes darbo biržoje įsiregistravo 2010 m. sausio 21 d. Skundžiamame Sprendime taip pat nurodyta, kad 2010 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 23139 A. V. buvo paskirta socialinė pašalpa už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, tačiau 2010 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui nutraukus registraciją darbo biržoje, jis prarado teisę gauti socialinę pašalpą. Taip pat skundžiamame Sprendime nurodyta, kad 2007-2010 metais dėl būsto šildymo, geriamojo karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijos pareiškėjas į Administracijos Socialinės paramos skyrių nesikreipė.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo, t. y. dėl pareiškėjo teisės į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklauso socialinės išmokos ir piniginės kompensacijos už būsto šildymą, sunaudotą šaltą ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., kadangi jis buvo nedarbingas, jam nustatytas 65 procentų netektas darbingumas.

11. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) nuostatomis. Nurodė, kad iš byloje esančios Alytaus teritorinės darbo biržos 2015 m. vasario 12 d. pažymos Nr. S-240 (1.8) matyti, kad A. V. Alytaus teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruotas nuo 2010 m. sausio 21 d., darbo paieška nutraukta 2010 m. rugsėjo 23 d., bei buvo įregistruotas darbo biržoje nuo 2007 m. birželio 28 d., darbo paieška nutraukta 2007 m. liepos 5 d. Ginčo laikotarpiu Administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu Nr. 23139 pareiškėjui buvo skirta ir sumokėta socialinė pašalpa po 315 Lt už 2010 metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (pažyma apie pajamas Nr. 24595). Pareiškėjui 2010 m. rugsėjo 23 d. nutraukus registraciją darbo biržoje, A. V. prarado teisę į socialinę pašalpą ir kompensacijas, nes neatitiko Socialinės paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų reikalavimų.

12. Teismas sprendė, kad Alytaus miesto meras skundžiamu Sprendimu visiškai pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. žodinį skundą dėl socialinių išmokų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą ir karštą vandenį skyrimo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. Pareiškėjo motyvą, kad jis buvo nedarbingas (nustatytas 65 procentų netektas darbingumas), todėl neprivalėjo būti registruotas darbo biržoje, teismas vertino kaip nepagrįstą, nes A. V. darbingumo lygis 35 proc. buvo nustatytas tik nuo 2011 m. balandžio 27 d., t. y. ginčo laikotarpiu (nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.) pareiškėjui darbingumo lygis nebuvo nustatytas.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. būtų kreipęsis į atsakovą dėl kompensacijų už būsto šildymą ir sunaudotą šaltą bei karštą vandenį skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į atsakovą dėl kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams, akivaizdu, jog šis prašymas negalėjo būti tenkintas (Socialinės paramos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).

14. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo Alytaus miesto savivaldybės mero 2016 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo žodinį skundą, susijusį su Socialinės paramos skyriaus darbuotojų veiksmais dėl pareiškėjui priklausančių socialinių pašalpų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį skyrimo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, juo išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teismas vertino, kad ginčijamame Sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas konstatavo, kad skundžiamas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to jį naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių atmetė ir pareiškėjo reikalavimą, susijusį su įpareigojimų davimu.

III. 15. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog nepasitiki Kauno rūmų teisėjais, buvo pareiškęs nušalinimą, tačiau jis nebuvo patenkintas.

17. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra antikonstitucinis, diskriminacinis, todėl visiškai neteisėtas. Sprendime nurodytos išvados yra absurdiškos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą nebuvo išsamiai išaiškintos visos turinčios reikšmę bylos aplinkybės, kurios turėjo lemti visapusišką, pilnutinį, objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą, tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Skundžiamas sprendimas naikintinas dėl šiurkščių proceso, materialiųjų teisės normų pažeidimų ir neteisingo aiškinimo, nes dėl to buvo neteisingai išspręsta ši byla bei priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti. Be to, pirmosios instancijos teismas buvo neteisėtos sudėties, todėl skundžiamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis. Teismas ignoravo teismų praktiką dėl sprendimų motyvavimo ir pagrindimo. Be to, ši administracinė byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje, nors pareiškėjas prašė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, nes nagrinėjimo metu buvo atskleisti duomenys apie pareiškėjo sveikatą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas atmetė jo argumentus ir pateiktus įrodymus dėl sirgimo (duomenys neskelbtini) liga, kuri jam buvo nustatyta dar 2005 m. rugsėjo 16 d., nors neįgalumas dėl sirgimo (duomenys neskelbtini) liga nustatytas tik 2011 m. balandžio 27 d. Be to jis neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje, nes 2018 m. vasario 1 d. buvo sulaikytas korumpuotos policijos pareigūnų, negalėjo teismo raštinės informuoti apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Teismas neišsiaiškino jo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant. Buvo sistemingai blokuojama prieiga prie teisinės informacijos, todėl negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui papildomų įrodymų, t. y. minėtą 2005 m. rugsėjo 16 d. GKK išvadą bei kitų dokumentų nuorašus (kopijas), kurie patvirtina, kad jis buvo registruotas darbo biržoje dar anksčiau, t. y. 2007 m. Pažymi, kad buvo atimtos vairuotojo teisės dėl sirgimo (duomenys neskelbtini) liga. Profilaktinio sveikatos tikrinimo metu buvo pateikta minėta išvada, kad dėl sirgimo (duomenys neskelbtini) liga jis negali dirbti su mechanizmais, nors neįgalumas buvo nustatytas tik nuo 2011 m. balandžio 27 d. Dėl sirgimo (duomenys neskelbtini) liga ir nustatyto 60 proc. neįgalumo pareiškėjas neprivalo būti registruotas darbo biržoje. Nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 27 d. negavo jokių piniginių pajamų. Ginčas dėl neįgalumo nustatymo nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. teismuose nėra išnagrinėtas, byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme ( administracinė byla Nr. I-219-789/2018).

19. Paaiškina, kad šiuo skundu pareiškėjas siekia labai aiškių teisinių pasekmių, t. y., kad skundžiamas sprendimas būtų pripažintas neteisėtu ir būtų pripažinta teisė, o atsakovas būtų įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, t., y. išmokėti priklaustančias pinigines išmokas ir teismui yra pateikti atitinkami įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina skunde nurodytas aplinkybes. Teisėjas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi priėmė nagrinėti du skundo reikalavimus, o dalį dėl teisių pripažinimo į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį atsisakė primti. Skundžiamas Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl Socialinės paramos skyriaus darbuotojų veiksmų pripažinimo neteisėtais, teisės į socialinių piniginių pašalpų ir piniginių kompensacijų už sunaudotą šaltą bei karštą vandenį ir būsto šildymą laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. pripažinimo, yra antikonstitucinis, diskriminacinis, akivaizdžiai bei absoliučiai neteisėtas.

20. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. spalio 18 d. Alytaus miesto merui V. G. pateikė 2016 m. balandžio 28 d. pažymą iš VSDFV Alytaus skyriaus apie valstybinį socialinį draudimą ir turėtas draudžiamąsias pajamas, nes Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos valdininkė 2016 m. balandžio 28 d. atsisakė priimti ir patvirtinti jo turto ir piniginių pajamų deklaraciją už minėtą laikotarpį. Taip pat pateikė 2011 m. gegužės 10 d. Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0523786 iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos Nr. 12628 nuorašą (kopiją), kuri patvirtina subjektinę teisę neprivalomai būti registruotam darbo biržoje, nes nustatytas net 65 proc. neįgalumas ir kitų dokumentų nuorašus (kopijas). Buvo pateikti ir pažymų nuorašai (kopijos) iš Alytaus miesto Migracijos tarnybos bei Gyventojų registro tarnybos apie deklaruotą gyvenamąją vietą: (duomenys neskelbtini). Visi minėti dokumentai neginčijamai patvirtina jo subjektinę teisę gauti pinigines išmokas minėtu laikotarpiu, tokį faktą pripažino ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, kurie dar 2010 m. liepos 28 d. buvo priėmę sprendimą dėl socialinės 315 Lt pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensuoti ir 2010 m. rugpjūčio 8 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. spalio 13 d. išmokėjo pareiškėjui po 315 litų pinigines socialines pašalpas, kurie buvo pervesti į jo sąskaitą.

21. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

22. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Administracija nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo apeliacinio skundo juridinio pagrindo, aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas, o apeliaciniame skunde dėsto su ginčo dalyku visiškai nesusijusias aplinkybes. Subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi.

24. Pažymi, kad teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo žodinį skundą, susijusį su Socialinės paramos skyriaus darbuotojų veiksmais, dėl pareiškėjui priklausančių pašalpų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. yra išsamus, laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino, kad ginčijamame Sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija.

25. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas remiantis Socialinės paramos įstatymu. Pareiškėjas pirmą kartą darbo biržoje buvo registruotas nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2007 m. liepos 5 d., todėl teisės į pašalpą neįgijo. Pakartotinai darbo biržoje pareiškėjas registravosi nuo 2010 m. sausio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 23 d., pagal pareiškėjo pateiktą prašymą Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2010 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 23139 pareiškėjui buvo skirta ir sumokėta socialinė pašalpa po 315 Lt (91, 48 Eur) už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, šį faktą įrodo Administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas Nr. 24595. Pažymi, kad A. V. 2010 m. rugsėjo 3 d. nutraukė registraciją darbo biržoje, todėl vėliau prarado teisę gauti socialinę pašalpą ir teisinio pagrindo skirti jam dabar reikalaujamą socialinę pašalpą nėra. Informaciniame lapelyje pareiškėjui buvo nurodyta, kad dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų mokėjimo pratęsimo kreiptis spalio mėn. (10 mėn.). Darant prielaidą, jeigu pareiškėjas kreipėsi, toks prašymas nebuvo priimtas, kadangi jis 2010 m. rugsėjo 23 d. nutraukė registraciją darbo biržoje ir neatitiko imperatyvių Socialinės paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, apie visą tai pareiškėjas buvo informuotas žodžiu Socialinės paramos skyriaus darbuotojų, todėl kitų registruotų pareiškėjo prašymų dėl piniginės socialinės paramos skyrimo nėra. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas Alytaus miesto savivaldybės 2010 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. SD-6588 (6.1). Todėl atmestini apeliaciniame skunde nurodyti motyvai ir argumentai, kad jis neprivalėjo būti registruotinas darbo biržoje, kadangi jam nustatytas neįgalumas. Iš teismui pridėtų dokumentų matyti, kad darbingumo lygis 35 proc. nustatytas nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. Pažymi, kad Socialinės paramos įstatymo (tuo metu galiojusioje redakcijoje) 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti formoje, įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

26. Pažymi, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius pareiškėją ne kartą savo raštuose informavo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. jis pats nesikreipė dėl kompensacijų už būsto šildymą ir sunaudotą šaltą bei karštą vandenį, be to toks reikalavimas nepagrįstas jokiais teisės aktais. Socialinės paramos įstatyme nurodyta, jeigu asmuo atitinka įstatyme nurodytas sąlygas, jis turi pateikti prašymą, prie prašymo reikalingus dokumentus dėl turimo turto, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat paskutinio mėn. sąskaitų-pranešimą apie komunalinių paslaugų mokėjimą konkrečiame bute, dėl kurio prašo kompensacijos už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį, taip pat, jeigu yra skolų sutarties dėl įsiskolinimo padengimo ir kitus dokumentus, kurie įrodo teisę tokią kompensaciją pareiškėjui gauti. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima ar vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo paraiškos pateikimo mėnesio, jei šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi metu ir laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensacijas. Pareiškėjo prašymas išmokėti pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. netenkintinas, kadangi tuo laikotarpiu nėra Socialinės paramos skyriuje užregistruotų pareiškėjo prašymų.

27. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktomis aplinkybėmis ir jų interpretacijomis. Skunde nenurodytas jo teisinis pagrindas, jame dėstomos su ginču nesusijusios aplinkybės.

29. Savivaldybė nurodo, kad palaiko Administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos papildomus dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodo, kad anksčiau pirmosios instancijos teismui jų pateikti negalėjo, kadangi būtinybė juos pateikti iškilo tik po sprendimo priėmimo, pareiškėjas nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

32. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką, pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl įrodymų prijungimo, pareiškėjo prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo netenkina.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 14 d. žodžiu kreipėsi į Alytaus miesto merą dėl socialinių išmokų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą ir karštą vandenį skyrimo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. Alytaus miesto savivaldybės meras skundžiamu 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. SD-10815(6.27) pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. žodinio skundo netenkino ir nurodė, kad A. V. teisę gauti socialinę pašalpą įgijo 2010 metų liepos mėnesį, nes darbo biržoje įsiregistravo 2010 m. sausio 21 d. A. V. 2010 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 23139 buvo paskirta socialinė pašalpa liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tačiau 2010 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui nutraukus registraciją darbo biržoje, jis prarado teisę gauti socialinę pašalpą. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad A. V. 2007-2010 metais dėl būsto šildymo, geriamojo karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijos į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių nesikreipė.

36. Byloje taip pat nustatyta, kad A. V. Alytaus teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruotas nuo 2007 m. birželio 28 d., darbo paieška nutraukta 2007 m. liepos 5 d., taip pat nuo 2010 m. sausio 21 d., darbo paieška nutraukta 2010 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėjui nuo 2011 m. balandžio 27 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu Nr. 23139 pareiškėjui buvo skirta 315 Lt socialinė pašalpa 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

37. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (redakcijos, galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu) 2 dalies 7 punktas nustatė, kad nepasiturinti šeima arba vienas gyvenantis asmuo - šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Socialinės paramos įstatymo 3 straipsnio, nustatančio piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims (toliau – piniginė socialinė parama) rūšis, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos). Šio įstatymo 5 ir 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, prašantys socialinės pašalpos ir kompensacijos. Socialinės paramos įstatymo 7 straipsnio, nustatančio sąlygas, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą, 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisę į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir kompensacijas) turi asmenys, ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Šio įstatymo 18 straipnsio 1 dalyje nustatyta, kad piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvena, administracija. Socialinės paramos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jei šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi metu ir laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensacijas.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui 2010 m. rugsėjo 23 d. nutraukus registraciją darbo biržoje, jis prarado teisę į socialinę pašalpą ir kompensacijas, kadangi neatitiko Socialinės paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų reikalavimų. A. V. darbingumo lygis 35 procentai buvo nustatytas tik nuo 2011 m. balandžio 27 d., t. y. ginčo laikotarpiu (nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.) pareiškėjui darbingumo lygis nebuvo nustatytas, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. dėl kompensacijų už būsto šildymą ir sunaudotą šaltą bei karštą vandenį skyrimo į atsakovą nesikreipė, atitinkamai atsakovas skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo žodinį skundą dėl socialinių išmokų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą ir karštą vandenį skyrimo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Socialinės paramos įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, taip pat pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas į atsakovą dėl kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams, todėl šis prašymas ir dėl to negalėjo būti tenkintas.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą. Asmens teisė į bylos nagrinėjimą nešališko teismo įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatyme (44 ir 45 straipsniai straipsniai). Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Šis principas perkeltas į ABTĮ 7 straipsnį, kuris įtvirtina pagrindines teisėjų ir teismų nepriklausomumo administracinėse bylose nuostatas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normose įtvirtintas teisėjo nusišalinimo ir jo nušalinimo institutas. ABTĮ bylos proceso dalyviams suteikia teisę pareikšti teisėjui motyvuotą nušalinimą, jei turi pagrindą manyti, kad yra aplinkybių dėl kurių jis negali nagrinėti bylą (ABTĮ 45 straipsnio 1, 5, 6 dalys)

41. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt v. Denmark). Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli and Santangelo v. Italy). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., pvz., EŽTT 1996 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Pullar v. United Kingdom).

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo teisėjams G. Čekanauskui, A. Grauželiui, A. Markevičiui, J. Medvedevienei ir A. Urbonienei buvo pareiškęs nušalinimą, tačiau pareiškimas buvo atmestas (I t., b. l. 17–19). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, esą teismas buvo šališkas neobjektyvus, nepagrįstas jokiais argumentais, kurie atitiktų pirmiau minėto objektyviojo testo kriterijus. Minėtas pareiškėjo argumentas iš esmės siejamas su teismo priimtu pareiškėjui nepalankiu procesiniu sprendimu bei nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą.

43. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

45. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju su keliamu ginču nesusiję ir yra nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius