2023-02-01 Nr. AB-2843-3-64-3-02084-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-27-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02084-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. 31SD-4942-(14.31.137E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, pardavimo aukciono būdu“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių pakartotinai išnagrinėti Administracijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. S-3141 „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, pardavimo aukcione“ (toliau – ir Prašymas) ir jame nurodytas pardavimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – ir Žemės sklypas), aukciono sąlygas.

Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Prašymu kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas nustatyta tvarka organizuoti 0,5246 ha ploto Žemės sklypo pardavimą aukciono būdu. Pareiškėjas prašė atsakovo į parduodamo Žemės sklypo aukciono sąlygas įrašyti jo nurodytas sąlygas, tačiau NŽT nurodė, jog negalės įrašyti prašomų sąlygų į sklypo pardavimo aukciono būdu sąlygas, nesant tam teisinio pagrindo. Atsakovas Rašte nurodė, kad pareiškėjo nurodytos siūlomos sąlygos nebus įrašomos, nes NŽT Šiaulių skyriaus vedėjui nėra suteikti įgaliojimai į valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis įrašyti sąlygų, kurių laikymasis nėra priskirtas kontroliuoti NŽT kompetencijai.

Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ginčas tarp šalių kilo organizuojant valstybinės žemės sklypo pardavimo aukcioną dėl pareiškėjo siūlomų sąlygų įrašymo į parduodamo Žemės sklypo aukciono sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjo keliamų reikalavimų esmę sudaro tai, jog jis siekia, kad į parduodamo Žemės sklypo aukciono būdu sąlygas būtų įrašytos jo siūlomos sąlygos. Ginčo šalys, siekdamos nustatyta tvarka parduoti žemės sklypą ir tuo tikslu rengdamos aukciono, kuris šiuo atveju yra vienas iš būsimo valstybinės žemės pardavimo etapų, sąlygas, nors ir yra viešojo administravimo subjektai, tačiau veikia civilinių teisinių, bet ne administracinių teisinių santykių pagrindu. Teismas darė išvadą, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

II. Pareiškėjas Administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti prašymą arba perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymi, kad atsakovo atsisakymo argumentais, nurodytais Rašte, pažeidžiamas ne tik viešasis interesas, bet ir atsakovo pareiga priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus, nes teisės aktai leidžia valstybinės žemės sklypo pardavėjui nustatyti papildomus reikalavimus, kurie bus privalomi aukciono laimėtojui. Šių papildomų reikalavimų vykdymo kontrolę, pirkimo–pardavimo sutartyje nustatydamas tokios kontrolės ir atsakomybės sąlygas, atsakovas yra įgaliotas atlikti pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą, numatantį, kad NŽT organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, numatančią, jog nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje (sutartyse) turi būti nustatytos teisinės pasekmės už sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.16 punktą, numatantį, kad NŽT turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės pirkėjai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyse, pagrindais, bei kaip viena iš pirkimo–pardavimo sutarties šalių.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino visų prašomų įtraukti sąlygų ir Raštą priėmė nesilaikydamas imperatyvių teisės normų, numatančių galimybę įtraukti papildomas sąlygas į aukciono pardavimo sąlygas, bei neatsižvelgdama į siektiną tikslą dėl visuomenės intereso. Pareiškėjas nurodo, kad prašyme teismui išdėstytos aplinkybės, ginčo klausimą reglamentuojantys teisės aktai rodo, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, nes Raštas neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų, neatitinka imperatyvių teisės normų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčas kyla ne dėl konkurso procedūrų ir rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo, kad pareiškėjas nėra aukciono dalyvis, su kuriuo valstybinės žemės patikėtinis pasirašytų pirkimo–pardavimo sutartį, neįvertino tos aplinkybės, jog ginčo šalys tarpusavio civilinių sandorių nesudarinės, todėl ginčas tarp šalių kyla ne privatinės teisės pagrindu, o priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes ginčas kyla dėl atsakovo viešojo administravimo funkcijų netinkamo vykdymo, atsakovui motyvuojant, jog pareiškėjo Prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrindė Rašto teisiniais argumentais, jog žemės sklypo savininkui nustatyti papildomus įpareigojimus yra uždrausta teisės aktais bei kad atsakovas neturi pareigos vykdyti valstybės žemės kontrolę žemės sklypuose pagal nustatytas sąlygas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ginčijamoje nutartyje teismas, nustatydamas, kad ginčas nagrinėtinas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, neteisingai taikė teismingumo taisykles, nes net ir nustačius, jog byloje vyrauja privatinės, o ne viešosios teisės normos, bylos dėl civilinių viešojo konkurso teisinių santykių yra nagrinėjamos apygardų teismuose, kaip pirmosios instancijos teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo priimto skundžiamo Rašto, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. S-3141 suformuotus prašymus į parduodamo Žemės sklypo aukciono sąlygas įrašyti pareiškėjo Prašyme nurodytas sąlygas. Administracinis teismas, sprendžiantis prašymo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi.

Tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-629/2022).

Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas į parduodamo Žemės sklypo aukciono sąlygas įrašyti jo nurodytas sąlygas, tačiau NŽT Šiaulių skyrius Rašte nurodė, jog pareiškėjo siūlomos sąlygos nebus įrašomos.

Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-576-552/2017).

Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1014/2014).

Nors ginčijamas Raštas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau tai nekeičia teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, pobūdžio. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl valstybinės žemės pardavimo aukciono būdu, t. y. iš civilinių teisinių santykių. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-8-629/2023).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo prašyme keliamo ginčo pobūdį, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė