3ef4f4d7-b06e-4696-a9f9-ba95e91c5eff · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                           Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-851-606/2015                               Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03351-2015-3                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.5.; 3.26.1.(S)            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R I M A S             2015 m. gruodžio 29 d.          Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal L.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo L. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas, vadovaujantis ATPK 372 straipsniu, įpareigota iÅ¡klausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus,                                                         n u s t a t ė : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu L.

G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. 13 val., (duomenys neskelbtini), susitikimo su M. Å . metu, konfliktuodami tarpusavyje dukros akivaizdoje, panaudojo savo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai savo mažametės dukros V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), interesams. Apeliaciniu skundu nubaustoji L. G. praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jai nutraukti. Apeliantė nurodo, kad ATPK 9 straipsnis nustato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

BylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, iÅ¡aiÅ¡kina dalyvaujantiems nagrinėjant bylÄ asmenims jų teises ir pareigas. Po to, paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje iÅ¡sprendžiami praÅ¡ymai, iÅ¡klausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylÄ asmenys ir iÅ¡tiriami įrodymai (ATPK 283 straipsnio 2 dalis). Organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį teisės pažeidimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Ä®statymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiÅ¡kia, kad yra faktinis pagrindas kaltÄ asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę:

1) jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, 2) taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui („Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.;

„Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Netgi vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Taip pat teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008 ir kt.). PrieÅ¡ingu atveju negali bÅ«ti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtu gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009 ir kt.).Nubaustoji L.

G. tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole deklaratyviai nurodoma, jog 2015-08-01, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), susitikimo su M. Å . metu, konfliktuodami tarpusavyje dukros akivaizdoje, panaudojo savo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai savo mažametės dukros V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , interesams. Kaltinime nenurodoma, kokie bÅ«tent veiksmai buvo prieÅ¡ingi dukros interesams. Vien formuluotė, jog tarp tėvų įvyko konfliktas, neleidžia spręsti, kad buvo veikiama prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Apeliantė pažymi, kad, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktÄ sukėlė dukros tėvas M. Å ., dėl kurio netinkamų ir agresyvių veiksmų buvo patrauktas aplinkinių asmenų dėmesys. BÅ«tent jo agresyvus emocinis elgesys ir negatyvÅ«s veiksmai, akivaizdžiai nekoordinuoti judesiai, lėmė suvokimÄ , kad M. Å . buvo neblaivus. Be to, M. Å . sÄ moningai nuteikinėjo dukrÄ prieÅ¡ jÄ , dalino jai neįgyvendinamus pažadus, jog vesis jÄ Ä¯ restoranÄ , tačiau jis jų įvykdyti negalėjo.

Apeliantė pažymi, kad nors 2015-08-01 M. Å . atvyko į (duomenys neskelbtini) pavėlavęs visÄ valandÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ji dėl to jokių emocijų prie vaiko neparodė. PrieÅ¡ingai, M. Å . elgesys buvo neadekvatus ir agresyvus – autobusų stotelėje jis pradėjo jÄ stumdyti, dėl to ji nedelsdama kreipėsi pagalbos į policijÄ . Tačiau atvykus policijos pareigÅ«nams, M. Å ., siekdamas iÅ¡vengti galimos atsakomybės, sÄ moningai iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, ir tik po devynių dienų, tai yra 2015-08-10, kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatÄ , nurodydamas visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes, kad jam skirtÄ laikÄ nebuvo leista pasimatyti su dukra, nes L.

G. turėjo maitinti vaikÄ . Apeliantės teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip to reikalaujama, nebuvo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios jos aktyvius ar pasyvius veiksmus, kurios atspindėtų, jog buvo veikiama prieÅ¡ingai dukros interesams. Ä®statymas reikalauja, kad protokole bÅ«tų nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo esmė. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Atsakomybė taikyta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ tėvų valdžios naudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesais paprastai yra susijęs su tėvų aktyviais tyčiniais veiksmais, o kaltė dėl tėvų valdžios nepanaudojimo vaiko interesais pasireiÅ¡kia tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, neatlikimu arba netinkamu atlikimu.

Kaip minėta, kad iÅ¡ protokolo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kaip pasireiÅ¡kė galbÅ«t jos (L. G.) neteisėta veika, nes protokole neatskleistas jos netinkamo elgesio turinys, nenurodyti konkretÅ«s ATPK 181 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ atitinkantys veiksmai.ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Ä®rodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas).Apeliantės nuomone, teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog įrodyta, kad L.

G., konfliktuodama su M. Å . vaiko akivaizdoje, sukėlė iÅ¡gÄ stį V. Å ., nesudarė saugios aplinkos ir tokiu bÅ«du panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams bei padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, įrodymus vertino nepakankamai įsigilinęs į bylos aplinkybes. Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio pažeidimo bylÄ , įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ ir negali bÅ«ti tapatinamas su vidine nuojauta ar intuicija. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiÅ¡kia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Å io reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimÄ administracinėje byloje nulemtų tik neabejotinai patikrinti ir teisėtais bÅ«dais gauti duomenys. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2013; administracinė byla Nr. N16-961/2006).Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma.

Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Administracinių teisės pažeidimų bylos yra susijusios su teisinių sankcijų (nuobaudų) taikymu. Å ios nuobaudos neretai prilygsta net bausmei, skiriamai teismo nuosprendžiu už nusikaltimÄ ar baudžiamai i nusižengimÄ .

Todėl, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, teismas negali likti vien tik pasyvus stebėtojas. Teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiÅ¡kai, objektyviai jas iÅ¡tirti. Taigi teismas, nagrinėdamas skundus dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi bÅ«ti aktyvus, imtis priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės.Nubaustosios L. G. nuomone, teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ji dukters ir M.

Å . pasimatymÄ sutrumpino dėl bÅ«tinybės maitinti kÅ«dikį. PrieÅ¡ingai, įvertinus M. Å . elgesį ir jo bÅ«klę, nebuvo pagrindo jam toliau leisti tęsti susitikimÄ su dukra, ir tai pagrindžia byloje esantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2015-08-06 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal 2015-08-01 jos pareiÅ¡kimÄ dėl M. Å . elgesio jai, matant dukrai V. Å .. Kita vertus, M. Å . prieÅ¡ susitikimÄ su dukra žinojo bei su juo buvo sutarta dėl laiko kÅ«dikio pamaitinimui.

Kartu buvo privalu laikytis dienos režimo ir V. Å ., tačiau tokie teiginiai teismo buvo panaudoti prieÅ¡ jÄ pačiÄ . Apeliantės teigimu, įstatyme nėra įtvirtinta, kaip turi bÅ«ti elgiamasi, kai vaiko tėvas, piktnaudžiaudamas suteiktomis teisėmis, tai yra nederamai provokuodamas jÄ , aktyviais veiksmais sudaro neigiamÄ situacijÄ bei sukuria agresyviÄ aplinkÄ matan vaikui, dėl to sukelia konfliktÄ , po to nuolat teikia teisėsaugos įstaigoms melagingus praneÅ¡imus. Byloje esantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2015-08-28 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl M.

Å . elgesio, dėl to, kad jis be teisėto pagrindo iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, neva dukra po susitikimo su juo buvo pagrobta nepažįstamo asmens, tačiau jam pareikÅ¡tas įspėjimas, patvirtina, jog M. Å . piktnaudžiauja jam teikiamomis teisėmis, sÄ moningai kelia konfliktus bei klaidinta kompetentingas įstaigas. Nubaustosios tvirtinimu, matydama, kad dukros tėvas elgiasi nederamai ir kelia konfliktÄ , ji paėmė dukrÄ iÅ¡ vaikų žaidimo aikÅ¡telės ir nusinešė jÄ Ä¯ autobusų stotelę.

Be to, dukrai yra tik 3 metai, todėl ji turėjo pavalgyti bei eiti pietų miego. M. Å . susitikimÄ filmavo, vaizdo įraÅ¡as buvo pateiktas specialistei, ji padarė iÅ¡vadÄ , jog buvo veikta prieÅ¡ingai dukros interesams. Tačiau teismas Å¡io vaizdo įraÅ¡o neperžiÅ«rėjo ir jo nevertino. Nors, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, teismas negali likti vien tik pasyvus stebėtojas. Teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiÅ¡kai, objektyviai jas iÅ¡tirti.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Apeliantė nurodo, kad į teismo posėdį teismas specialistės nekvietė bei nesiaiškino, ar specialistė I. J. tarnybiniame pranešime padarė pagrįstas ir objektyvias išvadas, kurių pagrindu konstatavo, kad buvo padarytas inkriminuojamas pažeidimas, numatytas ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

L. G. nuomone, vien tai, kad ji pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų reikalavimus neturi galimybės atvykti pas juos darbo metu, nes neturi kam iki 17.15 val. palikti kÅ«dikio, negali bÅ«ti vertinama, jog ignoruojamos specialistų pastangos padėti konstruktyviai spręsti tėvų tarpusavio santykius bendraujant su vaiku. Apeliantė pažymi ir tai, jog teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ viso nesigilino ir nevertino M. Å . asmenybės, jog jis sÄ moningai ir piktybiÅ¡kai vengia dirbti, yra ilgalaikis bedarbis, visiÅ¡kai neteikia iÅ¡laikymo dukrai, turi žymų įsiskolinimÄ už dukros iÅ¡laikymÄ , be to, nesigilino ir nevertino susitikimo su dukra metu jo paties elgesio prieÅ¡ jÄ .

Teismas nesiaiÅ¡kino, kas iÅ¡ tikrųjų buvo konflikto iniciatorius ir veikė prieÅ¡ingai dukros interesams, tai yra, ar bÅ«tent jos veiksmai buvo tokio pobÅ«džio, dėl ko teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Vien fakto, konstatuojant tokio pobÅ«džio pažeidimÄ jog dukra buvo vedama namo, kad nustatytu laiku pavalgytų ir/ar pamiegotų pietų miego ir dėl to verkė, nesudarė pagrindo teismui konstatuoti pažeidimÄ ir skirti papildomÄ nuobaudÄ , kas sÄ lygoja perteklinį įstatymo taikymÄ .

Be to, apeliantė pažymi, kad M. Å . nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam skirtÄ laikÄ bÅ«ti su dukra – Å¡eÅ¡tadieniais nuo 11 val. iki 17 val., yra buvęs tik vienintelį kartÄ , kitus kartus pabÅ«davo tik iki dviejų valandų, o po to, sÄ moningai iÅ¡kraipydamas objektyviÄ tiesÄ , kreipėsi į antstolę V. D., nurodydamas, kad jam buvo draudžiama paskirtÄ laikÄ bendrauti su dukra, nutylint, jog pats skiria tik tokį laiko tarpÄ . Aplinkybių, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, kaip to reikalauja antstolių įstatymas bei CPK nuostatos, antstolis nėra konstatavęs. Nubaustosios L.

G. įsitikinimu, jos veiksmai nebuvo tokio pobÅ«džio, kurie bÅ«tų peržengę įstatymo nustatytas riba vaikui. Ji kaip mama dukra rÅ«pinasi tinkamai ir atsakingai bei niekada neatliko tokių veiksmų, kurie bÅ«tų nukreipti vaiko prieÅ¡ingiems interesams.Apeliacinis skundas tenkintinas.Administracinis teisės pažeidimas yra prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.IÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu pripažino, kad L.

G. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad ji 2015 m. rugpjūčio 1 d. 13 val., (duomenys neskelbtini), susitikimo su M. Å . metu konfliktuodami tarpusavyje dukros akivaizdoje, panaudojo savo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai savo mažametės dukros V. Å . interesams, ir paskyrė įspėjimÄ bei, vadovaudamasis ATPK 372 straipsniu, įpareigojo iÅ¡klausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzÅ«riniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams.

NeigiamÄ poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį tėvų elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali bÅ«ti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. N575-739/2012 ir kt.).Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.

Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiÅ¡kimÄ vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimÄ . Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti iÅ¡vadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , kuriÄ sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaikui ir panaÅ¡iai.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iÅ¡ esmės neneigia, kad tarp jos ir dukros tėvo įvyko konfliktinė situacija, tačiau tvirtina, kad ji konflikto neprovokavo.

Kai ji turėjo važiuoti pamaitinti savo neseniai gimusį kÅ«dikį, o kartu ir dukrÄ V. Å ., kuriai taip pat yra nustatytas dienos režimas, M. Å . elgėsi netinkamai, pradėjo dukrÄ nuteikinėti prieÅ¡ jÄ , todėl jos veiksmai visiÅ¡kai neatitinka ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.L. G., tiek jai suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tiek ir vėliau, teisminio nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai neigė padariusi jai inkriminuojamÄ administracinės teisės pažeidimÄ , tvirtino, kad dukros tėvas M.

Å . atėjo į susitikimÄ su dukra pavėlavęs, bÅ«damas neblaivus, jis svirduliavo. Tačiau dar likus valandai laiko iki susitikimo su dukra pabaigos, ji leido tėvui su dukra pabÅ«ti. Dukros ir tėvo susitikimai vyksta tik jai dalyvaujant. Jai pasakius, kad ji turi eiti namo pamaitinti kÅ«dikį, jis iÅ¡provokavo konfliktinę situacijÄ vaiko akivaizdoje. M. Å . pradėjo dukrÄ nuteikinėti prieÅ¡ jÄ , sakė, jog jis su dukra gali nueiti dviese į restoranÄ . Jai paėmus dukrÄ ant rankų, akivaizdu, jog ji pradėjo spyriotis.

Tada M. Å . iÅ¡sitraukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir ėmė filmuoti. L. G. iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 3, 4–5, 21, 23–24).IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK specialistės V. T. 2015-08-06 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad 2015-08-01 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1 PK buvo gautas L. G. pareiÅ¡kimas dėl to, kad 2015-08-01, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) , prie (duomenys neskelbtini) stotelės, jÄ užsipuolė dukros tėvas M. Å .. 2015-08-01 buvo sutarta, kad vaiko V.

Å . ir tėvo M. Å . susitikimas įvyks (duomenys neskelbtini) . Ä® pasimatymÄ M. Å . atėjo 12 val., teisindamas, kad vėlai nuėjo miegoti, dėl to pramiegojo susitikimÄ . M. Å . į susitikimÄ su vaiku atėjo girtas, Å¡aukė, svirduliavo, įžeidinėjo. 13 val., kai baigėsi susitikimo laikas, M. Å . pradėjo filmuoti, kaip L. G. iÅ¡sineÅ¡a cypiantį vaikÄ . M. Å . visÄ laikÄ Ä—jo iÅ¡ paskos iki stotelės ir filmavo. L. G. pabandžius patraukti M. Å . telefonÄ , kuriuo buvo filmuojama, M.

Å . jėga pastÅ«mė L. G. nuo savęs. L. G. pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu su M. Å . susisiekti nepavyko. Minėtu nutarimu M. Å . pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 straipsnį atsisakyta, nurodyta, kad M. Å . veiksmuose gali bÅ«ti įžvelgiama nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal minėtÄ kaltinimÄ ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nuketėjusioji turi teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Vadovaujantis Policijos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, M.

Å . buvo pareikÅ¡tas oficialus įspėjimas (b. l. 21–22).IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Å iaurinės policijos nuovados specialistės I. J. 2015-08-28 tarnybinio praneÅ¡imo bei 2015-08-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad 2015-08-10 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK buvo gautas M. Å . praneÅ¡imas dėl to, kad pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ , jis buvo susitaręs su dukros motina L. G. dėl susitikimo su vaiku 2015-08-01.

Ä® susitikimÄ su vaiku jis atėjo 11.30 val. 12.30 val. dukros motina jam pasakė, kad ji turės vykti namo, tam, kad pamaitintų kitÄ savo vaikÄ . M. Å . pasakė jai, kad ji nenori laikytis teismo sprendimo ir toliau žaidė su vaiku. Praėjus kelioms minutėms, L. G. pradėjo kaltinti jį, jog Å¡is yra iÅ¡gėręs, per prievartÄ vaikÄ iÅ¡tempė iÅ¡ parko. M. Å . tuo metu viskÄ filmavo. L. G. pamačiusi, kad yra filmuojama, norėjo sudaužyti jo telefonÄ . Specialistė I. J. nustatė, kad L.

G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių, kadangi nėra objektyvių įrodymų dėl mažametės V. Å . patirto fizinio skausmo ar sveikatos sutrikdymo. L. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 245 straipsnyje, nes tyrimo metu nenustatyta, kad L. G. tam tikrais veiksmais nevykdytų teismo sprendimo. Specialistė I. J. taip pat nustatė, kad objektyvių duomenų, jog L. G. įžeidinėjo bei Å¡meižė savo dukros tėvÄ M. Å ., nėra. Pažymėjo, kad žodinis konfliktas tarp L.

G. ir M. Š. galėjo kilti susitikimo metu dėl bendravimo su dukra. Tarp M. Š. ir L. G. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau specialistė I. J. nustatė, kad V. Š. abu tėvai pažeidė ATPK 181 straipsnį (b. l. 4–5, 6–8).Atkreiptinas dėmesys, kad dėl to paties įvykio, t. y. 2015-08-01, buvo priimti du skirtingi – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK specialistės V. T. 2015-08-06 ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados specialistės I.

J. 2015-08-20 nutarimai, kuriuose L. G. ir M. Š. kaltė buvo traktuojama skirtingai. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK specialistės V. T. 2015-08-06 nutarime L. G. kaltės dėl jos elgesio 2015-08-01 susitikimo su M. Š. metu įžvelgta nebuvo visiškai, vadovaujantis Policijos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, M. Š. buvo pareikštas oficialus įspėjimas, o Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados specialistė I. J. 2015-08-20 nutarime nustatė, kad V.

Å . abu tėvai pažeidė ATPK 181 straipsnį.Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. Å . neneigė to, jog į susitikimÄ su dukra atėjo pavėlavęs. L. G. sakė jam, jog jis yra iÅ¡gėręs, kad jai reikia važiuoti pamaitinti vaikÄ , kad jų dukra V. Å . taip pat turi pamiegoti ir pavalgyti. Norėdama iÅ¡vesti iÅ¡ parko vaikÄ , M. Å . nuomone, ji nesilaikė teismo sprendimo. M. Å . tvirtinimu, L. G. vaikÄ iÅ¡tempė iÅ¡ parko per prievartÄ , vaikas verkė, o jis viskÄ filmavo. Norėjo turėti naujos medžiagos bylai pradėti.

Autobusų stotelėje L. G. norėjo atimti iÅ¡ jo telefonÄ (b. l. 35). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimu nustatyta M. Å . bendravimo su dukra V. Å . tvarka (M. Å . kartÄ per mėnesį pasirinktÄ darbo dienÄ nuo 17 val. iki 19 val. bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai ar jos nurodytam artimam asmeniui, vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri bÅ«tų vieÅ¡a, matant aplinkiniams, susitikimo vietÄ ir konkrečiÄ dienÄ Å¡alys suderina ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki susitikimo;

M. Å . kartÄ per mėnesį pasirinktÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 11 val. iki 17 val. bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai ar jos nurodytam artimam asmeniui, vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri bÅ«tų vieÅ¡a, matant aplinkiniams, susitikimo vietÄ ir konkretų Å¡eÅ¡tadienį Å¡alys suderina ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki susitikimo). Toks sprendimas buvo padarytas atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, t. y., kad M.

Å . nežino nepilnamečio vaiko poreikių, nežino kokį maistÄ , vaistus, vitaminus vartoja, kokių reikia rÅ«bų nepilnamečiui vaikui, kad tokio amžiaus vaikas negali pilnai iÅ¡reikÅ¡ti savo norų ir poreikių, jam yra reikalinga nuolatinė mamos priežiÅ«ra, nepilnametis vaikas gyvena su mama, todėl ji geriausiai žino vaiko poreikius. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, M. Å . apeliaciniame skunde prašė nustatyti jam tokiÄ bendravimo tvarkÄ su dukra, kad jis galėtų kas antrÄ savaitgalį pasiimti vaikÄ Ä¯ namus su nakvyne.IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties turinio matyti, kad M.

Å . ir L. G. santykiai yra ypatingai konfliktiÅ¡ki. Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡te konstatuota, jog tėvas dukrÄ per pusmetį matė 2–3 kartus, todėl rekomendavo Å¡alių dukrai adaptuotis prie M. Å .. Staigus įprastų gyvenimo sÄ lygų pakeitimas gali neigiamai paveikti mažametę dukrÄ , ji gali jaustis nesaugi, todėl Klaipėdos apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡alių dukteriai reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį ji priprastų prie tėvo, jų susitikimuose iÅ¡ pradžių dalyvautų vaiko motina, tam, kad duktė nesijaustų nesaugi, bei 2015 m. birželio 18 d. nutartimi M.

Å . apeliacinį skundÄ atmetė.Aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tarp L. G. ir M. Å . vyksta nuolatiniai konfliktai, 2015-08-01 tarp M. Å . ir L. G. įvyko konfliktas taip pat, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti Å¡io konflikto priežastis, įvertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , pažeidėjo veiksmų kryptingumÄ vaikui ir panaÅ¡iai.M. Å . neneigė aplinkybės, kad jis į susitikimÄ su dukra atvyko pavėlavęs, t. y., jo teigimu, pusę valandos, o L. G. teigimu, net valandÄ laiko, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu L.

G. bÅ«tų norėjusi neleisti M. Å . susitikti su vaiku, ji iÅ¡ esmės galėjo M. Å . ir nelaukti. Tačiau bylos duomenimis nepaneigta, kad L. G. geranoriÅ¡kai M. Å . sulaukė, jis atitinkamÄ laikÄ su vaiku buvo. Kai L. G. jam pasakė, jog jai reikia važiuoti namo, tam, kad pamaitintų kitÄ vaikÄ , kuris yra dar kÅ«dikis (teismo metu buvo apžiÅ«rėtas gimimo liudijimas (b. l. 24)), taip pat reikia pavalgyti ir pamiegoti jų dukrai, M. Å . prieÅ¡ tokį L. G. pareiÅ¡kimÄ buvo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties turinys patvirtina, kad tik vaiko motina L. G. žinojo, kas yra vaikui geriausia, žinojo jo poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. G. išėjo iÅ¡ parko, turėdama objektyviÄ priežastį, o ne dėl to, kad nutrauktų dukros susitikimÄ su tėvu, ir tai paneigia apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad kÅ«dikio maitinimas buvo tik pasirinkta L. G. gynybos pozicija. IÅ¡ teismo posėdyje duotų M. Å . parodymų matyti, kad jam buvo svarbiausia, kad L.

G., neatsižvelgdama net į jų dukros interesus, bet kokiu atveju turėjo laikytis teismo sprendimo. Tai parodo, kad M. Å . buvo svarbios jo paties ambicijos, o vaiko interesai nebuvo svarbÅ«s visiÅ¡kai. Tai patvirtina ir M. Å . 2015-08-10 pareiÅ¡kime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK nurodyta aplinkybė, kad jis į L. G. pasakymÄ , jog jai su dukra reikia eiti namo, nereagavo, su dukra žaidė toliau, nes L. G., jo tvirtinimu, privalėjo vykdyti teismo sprendimÄ . L. G. įspėjo, kad dukra bus vedama namo, to nepaneigė ir pats M.

Å ., tačiau M. Å ., toliau žaisdamas su vaiku, aiÅ¡kiai nuteikė dukrÄ prieÅ¡ motinÄ , kadangi akivaizdu, jog vaikas, bÅ«damas parke, iÅ¡ jo iÅ¡eiti galėjo ir nenorėti, todėl paimta ant rankų verkė. L. G. einant iÅ¡ parko, M. Å . taip pat nesiėmė veiksmų, kurie teigiamai įtakotų jų dukrÄ , o prieÅ¡ingai, mobiliuoju telefonu pradėjo jas filmuoti ir ėjo iÅ¡ paskos. Taip dar labiau leido vaikui patirti neigiamas emocijas. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju L. G. iÅ¡vengti susidariusios konfliktinės situacijos ir sudaryti vaikui saugios aplinkos niekaip negalėjo, tačiau tam, kad apsaugotų vaikÄ nuo susidariusios padėties, ji iÅ¡kvietė policijÄ .

Ir tik tada, kai buvo iÅ¡kviesta policija, M. Å . nuo L. G. ir savo dukros pasiÅ¡alino.Nėra pagrindo abejoti tuo, kad M. Å ., manydamas, jog jis yra teisus, o L. G. neva pažeidė teismo sprendimÄ â€“ iÅ¡vedė vaikÄ iÅ¡ parko, kai jis tuo metu turėjo su juo bendrauti, L. G. iÅ¡kvietus policijÄ , jis iÅ¡ įvykio vietos nebÅ«tų pasiÅ¡alinęs, jei nebÅ«tų turėjęs tam priežasčių. Å i aplinkybė nepaneigia to, kad M. Å . galbÅ«t buvo neblaivus. Pažymėtina, kad tarp L. G. ir M.

Å . buvo ypatingai konfliktiÅ¡ki santykiai ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. Å . buvo svarbu nufilmuoti susidariusiÄ situacijÄ , kai vaikas verkė, o ne apsaugoti vaiko interesus, kad Å¡is neiÅ¡gyventų neigiamų emocijų. Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pats M. Å ., tvirtindamas, kad jis nufilmavo situacijÄ , pamanęs, jog turės filmuotos medžiagos kitai bylai. M. Å . jausdamasis teisus, ne tik, kad nesulaukė, kol į įvykio vietÄ atvyks policija, įvykio dienÄ , t. y. 2015-08-01 į policijÄ nesikreipė ir pats.

M. Å . parašė pareiÅ¡kimÄ policijai tik 2015-08-10, t. y., kai jam buvo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK specialistės V. T. 2015-08-06 nutarimu pareikÅ¡tas oficialus įspėjimas bei konstatuota, kad M. Å . veiksmuose gali bÅ«ti įžvelgiama nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal minėtÄ kaltinimÄ ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nuketėjusioji turi teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.Atsižvelgus į susidariusios situacijos ir aptartų aplinkybių visumÄ , nepaneigta, kad L.

G. pasiėmė iÅ¡ parko dukrÄ ne dėl to, kad veiktų prieÅ¡ingai jos interesams, tačiau Å¡iuo atveju konfliktÄ nulėmė paties M. Å . netinkamas elgesys, jo veiksmai vaikui, kai L. G. prašė, kad Å¡is leistų eiti joms namo, tačiau jis į tai nereagavo, nes, jo tvirtinimu, L. G. privalėjo laikytis teismo sprendimo, vėliau jo filmavimas ir neleidimas ramiai pasiÅ¡alinti L. G. iÅ¡ parko, jų sekimas iki pat autobusų stotelės. Toks M. Å . elgesys parodo, kad jis provokuodamas L. G., neatsižvelgdamas į vaiko interesus, norėjo savo naudai surinkti negatyvių įrodymų prieÅ¡ jÄ .

Kad M. Å . sudaro konfliktines situacijas, kurios neigiamai įtakoja vaikÄ , nepaneigia ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Å iaurinės policijos nuovados specialistės V. T. 2015-08-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad M. Å . 2015-08-20 pranešė policijai, kad nepažįstamas vyras nori iÅ¡sivesti jo dukrÄ , nors aiÅ¡kiai žinojo, kad dukrÄ Ä¯ susitikimo vietÄ atvedė L. G. įgaliotas asmuo M. B., ir tai neprieÅ¡taravo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimu nustatytai bendravimo su dukra tvarkai. 2015-08-28 nutarime konstatuota, kad M.

Å . konfliktavo su M. B., nepagrįstai iÅ¡kvietė policijÄ , todėl sukėlė neigiamas emocijas savo dukrai (b. l. 20).Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, konstatuoti, kad L. G. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimas naikintinas, L. G. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja                             n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimÄ panaikinti.L. G. administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Nutarimas neskundžiamas. Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė