3ef3f899-7154-497f-96fa-8264e9d2e100 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-496-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00115-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.7. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3352-1137/2021 pagal pareiÅ¡kėjos V.

N. skundÄ , pareikÅ¡tÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, dėl prokuratÅ«ros nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja V. N. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama panaikinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros priimtÄ nutarimÄ ; įpareigoti prokuratÅ«rÄ iÅ¡analizuoti visus dokumentus, kurie suteikė teisę į žemę asmeniui, kuris niekada nevaldė žemės; įpareigoti prokuratÅ«rÄ kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo.

2. PareiÅ¡kėja savo skundÄ grindė tuo, kad prokuratÅ«ra iÅ¡ esmės keliamo klausimo netyrė, neatsakė kodėl teisinėje valstybėje gali galioti neteisėtas teisės aktas, todėl prokuratÅ«ros nutarimai naikintini. Teigė, kad prokurorai nenagrinėja kito asmens teisinio santykio su valstybe neteisėtumo. PaaiÅ¡kino, kad buvo gauti archyviniai dokumentai, kurie neabejotinai įrodo, kad K. U. žemės niekada nevaldė, jos nedirbo ir nepaveldėjo, dirbo pasienio policijoje ir gyveno kitoje vietoje, žemė buvo nacionalizuota iÅ¡ kito asmens. Dėl to manė, kad Panevėžio apskrities virÅ¡ininko sprendimas yra neteisėtas, o kiekvienas neteisėtas valstybės institucijos priimtas aktas turi bÅ«ti panaikintas – tai ir yra vieÅ¡asis interesas.

3. Pasak pareiÅ¡kėjos, prokuratÅ«ra klaidingai aiÅ¡kino vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ per pareiÅ¡kėjos asmenį, tačiau ji kelia klausimÄ apie neteisėto akto egzistavimÄ vieÅ¡ojoje erdvėje, kurio pagrindu buvo suteikta 10 ha žemės asmeniui, kuris niekada neturėjo žemės. Manė, kad dėl Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.21-62104-16638 panaikinimo teismo tvarka, kaip teisinėje valstybėje, turi, tiesiog privalo, kreiptis į teismÄ prokuroras, nes tai ir yra vieÅ¡asis interesas.

PareiÅ¡kėjos teigimu, nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymų nuostatas, buvo pažeistos Konstitucijos saugomos vertybės, buvo pažeistas ir vieÅ¡asis interesas 4. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pasak suinteresuoto asmens, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas – Generalinės prokuratÅ«ros prokurorės 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 13.12.-88 teisėtumas ir pagrįstumas.

PaaiÅ¡kino, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, neturi teisės spręsti, buvo ar ne galimai pažeistas vieÅ¡asis interesas ir pagrindas galimai pažeistam interesui ginti. AukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones gali bÅ«ti peržiÅ«rimas tik dėl procedÅ«rinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimÄ priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021 m. birželio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos V. N. skundÄ , pareikÅ¡tÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorės 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 13.12.-88 panaikinimo, atmetė, likusiÄ bylos dalį nutraukė, priteisė iÅ¡ V. N. 5,70 Eur teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

6. Visų pirma, teismas sprendė, kad jis nenagrinės pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ , priimtÄ 2020 m. spalio 16 d. Nr. 6-VI-2, kadangi Å¡is nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas aukÅ¡tesniajam prokurorui. Nors pareiÅ¡kėja skundu taip pat prašė įpareigoti prokuratÅ«rÄ iÅ¡analizuoti visus dokumentus, kurie suteikė teisę į žemę asmeniui, kuris niekada nevaldė žemės, įpareigoti prokuratÅ«rÄ kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo, teismas konstatavo, kad nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo, teismas prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, teismas bylÄ dėl minėtų pareiÅ¡kėjos reikalavimų nutraukė (CPK 293 str. 1 p.).

7. Teismas nustatė, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, be pareiÅ¡kėjos skunde suformuluotų reikalavimų, gali bÅ«ti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorės 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 13.12.-88 teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti.

8. Atsižvelgęs į šalių argumentus, teismas sprendė, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo (tiek Panevėžio apygardos prokuratūroje, tiek Generalinėje prokuratūroje) išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja ir neginčijo aplinkybių, kaip tokių, jog prokurorai, vis dėlto, atliko tam tikrus veiksmus – procedÅ«ras (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui ir skundui iÅ¡nagrinėti: a) kreipėsi į kompetentingas institucijas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjÄ , praÅ¡ydamas pateikti administracinę bylÄ Nr. eI-336-320/2017, kadangi prokuroro surinktais duomenimis pareiÅ¡kėja inicijavo administracinį ginÄÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų priimant apskrities virÅ¡ininko sprendimus; b) tyrė ir analizavo pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes bei naujai pateiktus ir iÅ¡reikalautus dokumentus; c) pateikė motyvuotas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, susijusių su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo objektu – Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 1999 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21-62104-16638 atkurti K.

U. nuosavybės teises į 10,56 ha žemės ir 1999 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21-62103-16637 atkurti P. U. nuosavybės teises į 1 ha žemės, prokurorams nurodant, kad šių aktų teisėtumas jau buvo patikrintas administracinių teismų, kad pareiškėjos keliami reikalavimai yra asmeninio (privataus) pobūdžio ir negali būti vertinami kaip viešasis interesas, taip pat ir senaties terminai yra suėję.

10. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja turi kitokiÄ subjektyviÄ nuomonę dėl jos kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos praÅ¡ymo bei skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatų, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Ä®vertinęs visas byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes teismas sprendė, kad priimant pareiÅ¡kėjos skundžiamÄ nutarimÄ nepažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja V. N. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 7 d. nutartį ir panaikinti prokuratÅ«ros nutarimÄ . 11.1. Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas faktines aplinkybes teisingai iÅ¡dėstė 2 punkto papunkčiuose, dėl to ginčo nėra, tačiau nei prokuroras, nei teismas nenagrinėja pirmo klausimo, todėl nutartis naikintina. Teigia, kad Å¡ioje byloje pirmas klausimas yra neteisėtas nekilnojamojo turto gavimas, o antras klausimas gali bÅ«ti keliamas tik iÅ¡sprendus pirmÄ jį.

PaaiÅ¡kina, kad antras klausimas yra pareiÅ¡kėjos tėvui teisėtai priklausęs, neteisėtai nusavintas tarybų valdžios ir nepriklausomos Lietuvos negražintas žemės sklypas. 11.2. Pasak apeliantės, byloje klaidingai teigiama, kad yra naikinamieji terminai, nes apie neteisėtai atiduotÄ Å¾emės sklypÄ asmeniui, kuris niekada neturėjo, nevaldė ir nedirbo, pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2019–2020 metais, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis terminas nepraleistas. 11.3.

PareiÅ¡kėja teigia, kad valstybės institucija Apskrities virÅ¡ininko administracija suteikė žemės sklypÄ tam asmeniui, kuris niekada neturėjo jokios žemės, todėl turi bÅ«ti konstatuota, kad žemės sklypas suteiktas neteisėtai, o tai, pasak apeliantės, yra ne kas kita, o vieÅ¡asis interesas. 11.4. Mano, kad Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 1999 m. spalio 13 d. sprendimas Nr.21-62104-16638 atkurti K. U. nuosavybės teises į 10,56 ha žemės ir 1999 m. spalio 13 d. sprendimas Nr.21-62103-16637 atkurti P. U. nuosavybės teises į 1 ha žemės yra neteisėti visa apimtimi, P. ir K. negalėjo susitarti dėl žemės pasidalinimo, nes K. niekada nepriklausė jokia dalis žemės. PasiraÅ¡ydami žemės pasidalinimo sutartį, jie pasirašė iÅ¡ esmės žemės perleidimo (padovanojimo, pardavimo) sutartį.

Pasidalinimo sandoris iÅ¡ esmės yra niekinis ir negaliojantis, nes žemės perleidimo sandoriai yra tik notarinės formos, teigia, kad taip pat kyla abejonių ir dėl paraÅ¡o tikrumo. Mano, kad tiek virÅ¡ininko sprendimai, tiek susitarimas prieÅ¡tarauja esantiems dokumentams, todėl prokuroras privalo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad galimai neteisėtai atiduotas 10,56 ha sklypas bÅ«tu gražintas valstybei. 11.5. Nurodo, kad atlikus Å¡iuos teisinius veiksmus, pareiÅ¡kėja kreipsis dėl žemės grÄ Å¾inimo teisėtam asmeniui.

Taip pat nurodo, kad anksčiau neturėjo dokumentų, kurie pateikti prokurorui ir Å¡iam teismui, Å¡ių dokumentų niekas neanalizuoja, todėl teismo praÅ¡o peržiÅ«rėti naujus dokumentus, kurie iÅ¡ esmės keičia bylos eigÄ .

12. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o atmesti V. N. atskirÄ jį skundÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . 12.1. Suinteresuotas asmuo teigia, kad atskirajame skunde nėra pateikiama jokių naujų argumentų, visi pareiÅ¡kėjos argumentai yra iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje, prokurorų nutarimuose pagal kompetencijÄ atsakyta į pareiÅ¡kėjos klausimus, teisiÅ¡kai bei argumentuotai nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu padarytos pagrįstos iÅ¡vados ir pateikti atsisakymo taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones motyvai.

Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad tirdami pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir skundÄ prokurorai atliko visus bÅ«tinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl nurodytų aplinkybių, procesiniuose sprendimuose vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo. 12.2. Mano, kad apeliantė siekia, jog teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, iÅ¡tirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratÅ«roje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

Tačiau tyrimÄ dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir bÅ«tent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas.

Teigia kad iÅ¡ esmės apeliantės bendro pobÅ«džio teiginiai dėl procesinių spendimų pagrįstumo yra susiję su galimais vieÅ¡ojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis į teismÄ , o tai nėra ir negali bÅ«ti bylos pagal asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nagrinėjimo dalyku. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų. Panevėžio apygardos teisme 2021 m. liepos 23 d. gautas pareiÅ¡kėjos atsiliepimas į atsiliepimÄ , nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka bÅ«do civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis, 335 straipsnis). Kadangi pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), o pareiÅ¡kėja, atsikirsdama į atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, iÅ¡ esmės siekia iÅ¡plėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais, pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (atsiliepimÄ Ä¯ atsiliepimÄ ) atsisakoma priimti.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiÅ¡kėjos skundo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, pareiÅ¡kėja neskundžia teismo nutarties dalies, kuria dalis bylos nutraukta, todėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų panaikinti žemesnio prokuroro nutarimÄ , įpareigoti prokuratÅ«rÄ iÅ¡analizuoti visus dokumentus, įpareigoti prokuratÅ«rÄ kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme nevertintinas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos priimti teisės aktai iÅ¡ esmės pažeidė teisę į nuosavybę, nes K. (K.) U. žemės nepaveldėjo, jos nedirbo, nemokėjo mokesčių, nebuvo jos savininkas, dirbo pasienio policininku, tačiau Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas jo dukrai L. V. neteisėtai grÄ Å¾ino 10,56 ha žemės. Taip pat teigė, kad įvertinus tai, jog papildomus dokumentus iÅ¡ archyvo pavyko surinkti tik 2016-2017 m., 2020 m., prokurorui yra visos galimybės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kreiptis į teismÄ dėl neteisėto akto (sprendimo) panaikinimo.

17. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra 2020 m. spalio 16 d. nutarimu atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nurodžiusi, kad pareiÅ¡kėjos keliamas ginčas yra ne dėl vieÅ¡ojo intereso, o dėl privačių jos interesų. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2020 m. spalio 16 d. nutarimÄ . Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra nurodė, kad pareiÅ¡kėjos keliami reikalavimai yra asmeninio (privataus) pobÅ«džio ir negali bÅ«ti vertinami kaip vieÅ¡asis interesas.

Generalinė prokuratÅ«ra taip pat nurodė, kad iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja vieÅ¡asis interesas, buvo padaryta nagrinėjant ir ankstesnius V. N. pareiÅ¡kimus, o naujų, iÅ¡ archyvo gautų, dokumentų apie K. U. darbÄ pasienyje teikimas Å¡ios iÅ¡vados negali pakeisti. Nutarime nurodoma, kad net jeigu ir bÅ«tų konstatuotas vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, prokuroras negalėtų kreiptis į teismÄ ginčydamas administracinį aktÄ , kadangi pasibaigę kreipimosi į teismÄ terminai bei nuo administracinio akto priėmimo praėjęs 21 metų terminas.

18. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu dėl prokuratÅ«ros nutarimo panaikinimo, kuriame nurodė, kad prokuratÅ«ra iÅ¡ esmės keliamo klausimo netyrė, savo nutarimuose prokurorai tik apraÅ¡o teismų nutartis, kuriose nagrinėjami pareiÅ¡kėjos ir valstybės arba pareiÅ¡kėjos ir kito fizinio asmens teisiniai klausimai, tačiau nenagrinėja to kito asmens teisinio santykio su valstybe neteisėtumo. Teigė, kad buvo gauti archyviniai dokumentai, kurie neabejotinai įrodo, kad K. U. gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), žemės niekada nevaldė, jos nedirbo ir nepaveldėjo. Taip pat teigė, kad prokuratÅ«ra klaidingai aiÅ¡kina vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ per pareiÅ¡kėjos asmenį, tačiau ji kelia klausimÄ apie neteisėto akto egzistavimÄ vieÅ¡ojoje erdvėje, kurio pagrindu buvo suteikta 10 ha žemės asmeniui, kuris niekada neturėjo žemės.

19. CPK 49 straipsnyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti. Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo (toliau – PÄ®) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir kreiptis su tokiu praÅ¡ymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikÅ¡mingÄ teisės aktų pažeidimÄ , kurio paÅ¡alinimas turėtų esminės reikÅ¡mės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ , ar ne, suteikia prokurorui (PĮ 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ yra konstatuota, jog ProkuratÅ«ros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

20. Visos Å¡ios teisės normos ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo teisingai nurodyti ir pritaikyti skundžiamoje nutartyje ir aptartas teisinis reguliavimas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratÅ«ros nutarimo revizija procedÅ«riniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiÅ¡kėjos skundo argumentų, kuriais pareiÅ¡kėja nesutinka su prokuratÅ«ros sprendime atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ nurodyta iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja vieÅ¡asis interesas ir jo pažeidimas.

21. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, nesutinkanti su aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedÅ«rų prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos skundÄ , nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedÅ«ros (teisės normos) buvo pažeistos. IÅ¡ atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėja, kas liečia prokuratÅ«ros priimto nutarimo procedÅ«rinį aspektÄ , nepateikia nei vieno teisinio argumento, atskirajame skunde nėra nurodoma kokias procedÅ«ras pažeidė ar kokių procedÅ«rų prokuratÅ«ra neatliko.

22. Visos pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su pareiÅ¡kėjos įrodinėjamo gintino vieÅ¡ojo intereso egzistavimu arba vieÅ¡ojo intereso pažeidimo aplinkybėmis. PareiÅ¡kėja teigia, kad nei prokuratÅ«ra, nei teismas nenagrinėjo neteisėto nekilnojamojo turto gavimo, kas, pasak pareiÅ¡kėjos, yra vieÅ¡asis interesas. Tačiau, kaip jau minėta, teismas tokios kategorijos bylose, kol prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra skundžiamame nutarime nurodė, jog ginčo teisiniame santykyje nėra vieÅ¡ojo intereso, kadangi pareiÅ¡kėjos praÅ¡omu panaikinti administraciniu aktu yra suinteresuota tik pati pareiÅ¡kėja – Å¡is aktas yra kliÅ«tis pareiÅ¡kėjai siekti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į visÄ K.

U. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę ir Å¡io sprendimo panaikinimu nėra suinteresuota didelė visuomenės dalis. Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos keliami reikalavimai yra asmeninio pobÅ«džio ir negali bÅ«ti vertinami kaip vieÅ¡asis interesas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros nutarime taip pat pažymėta, kad naujų, iÅ¡ archyvo gautų, dokumentų teikimas Å¡ios iÅ¡vados negali pakeisti.

23. Prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, turi vertinti kelių rÅ«Å¡ių aplinkybes:

1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai;

2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos;

3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis vieÅ¡asis interesas, kuris bÅ«tų pažeistas pateikiant ieÅ¡kinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ nei galimo pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaÅ¡tams, kokie bus tikrieji ieÅ¡kinio tenkinimo padariniai ir pan.). Galiausiai, ar vieÅ¡asis interesas iÅ¡ tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato teismas, nagrinėjantis bylÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

24. Ä®vertinus aukščiau nurodytus skundžiamo nutarimo motyvus, matyti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju prokuratÅ«ra tinkamai argumentavo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo, prokuratÅ«ra vertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl pagrindo kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, taip pat vertino ir pareiÅ¡kėjos naujai pateiktus įrodymus. IÅ¡ teisme esančios Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. 10.5.-23/2020 matyti, kad prokuratÅ«ra rinko tyrimui reikÅ¡mingus duomenis bei medžiagÄ , aiÅ¡kinosi faktines aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkÅ«rimu, tačiau priėjo iÅ¡vados, kad Å¡iuo konkrečiu atveju neegzistuoja gintinas vieÅ¡asis interesas.

Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, kad pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Kaip jau minėta, pareiškėjos tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nėra nurodoma, kokių procedūrų nesilaikė prokuratūra, ar kokios konkrečios Prokuratūros įstatyme ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytose Rekomendacijose nustatytos taisyklės buvo pažeistos.

25. Kiti pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su senaties terminų taikymu, su Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 1999 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.21-62104-16638 atkurti K. U. nuosavybės teises į 10,56 ha žemės ir 1999 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.21-62103-16637 atkurti P. U. nuosavybės teises į 1 ha žemės neteisėtumu, naujų įrodymų reikÅ¡mingumu, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teisėtumo.

26. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tik patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumÄ proceso normų pažeidimo aspektu, nepažeidžiant prokuroro diskrecijos ribų ir nenustatinėjant ar konkrečioje situacijoje buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jÄ remiantis pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Pranckienė