3ef3ecc3-544a-4e34-8176-9b7e7c19be69 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-13162-1004/2022 Teismo proceso Nr. 2-70-3-05496-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 4 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Vaidotas Narvidas raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos valstybės įmonės (toliau – VÄ®) (duomenys neskelbtini), kuri atstovauja Lietuvos RespublikÄ , pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), Z. D., K. D. ir (duomenys neskelbtini), dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – (duomenys neskelbtini).

2. Pažymėjo, jog nuosavybės teisės į minėtÄ turtÄ registruotos (duomenys neskelbtini) vardu, kuri Å¡iuo metu nebeegzistuoja. VÄ® Registrų centras atsiuntė (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ , patvirtinančiÄ (duomenys neskelbtini) Vykdomojo Komiteto Komisijos iÅ¡vadÄ apie teisių pripažinimÄ valstybinės nuosavybės teisėmis. Pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Å«kinis pastatas yra (duomenys neskelbtini) metų statybos.

3. Kaip paminėjo pareiÅ¡kėja, Å«kinis pastatas baigtas statyti (duomenys neskelbtini) metais kaip valstybės nuosavybė – jis buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukÅ«rimo iki Å¡io momento iÅ¡saugojo valstybės nuosavybės statusÄ . Å iuo atveju nėra duomenų apie Å«kinio pastato privatizavimÄ teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis liko valstybės nuosavybe.

4. Apibendrinant pažymėjo, jog Å¡iuo atveju Å«kinis pastatas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn. PareiÅ¡kėja įsitikinusi, jog minimas nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

5. Dėl Å¡ios priežasties Å«kinio pastato įregistravimas valstybės nuosavybe leistų VÄ® (duomenys neskelbtini) įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas. PareiÅ¡kėja įgyvendindama ikiteisminę procedÅ«rÄ 2022 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į VÄ® (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisės įregistravimo, tačiau pateiktas praÅ¡ymas buvo atmestas, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys praÅ¡omų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimÄ .

6. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ pareiÅ¡kėja tik kreipdamasi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo gali apginti savo teises. Teigia, jog nagrinėjamu atveju yra visos aukščiau minėtos įstatymo reikalaujamos aplinkybės praÅ¡omam juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti.

7. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimu sutiko su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, jog nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ , buvo papraÅ¡yta Å iaulių regioninio valstybės archyvo pateikti (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ , siekiant įsitikinti koks konkrečiai turtas buvo perleistas privatiems asmenims. Pagal (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedÄ nustatyta, kad privatiems asmenims buvo grÄ Å¾intas tik gyvenamasis namas, t. y. be Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (su istorija) (toliau – išrašas) nustatyta, kad ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai (išrašo 4.10. punktas), ir turto patikėjimo teise buvo perduotas Šiaulių miesto butų ūkio valdybai (išrašo 6.1. punktas). Šių įrašų įregistravimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ūkinis pastatas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, ir, kad suinteresuotas asmuo nerado/neturi kitų dokumentų įrodančių, kad ūkinis pastatas teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduotas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

9. Kiti suinteresuoti asmenys, kurie įtraukti į bylÄ teismo iniciatyva, nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.

10. Apie iÅ¡keltÄ bylÄ , bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ ir laikÄ 2022 m. spalio 11 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (b. l. 6 – 7). PareiÅ¡kimas tenkintinas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistÄ , tačiau oficialiai nepripažintÄ , nustatant įstatymo numatytus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Tokiu bÅ«du juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

13. PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, siekia įrodyti, kad Å«kinis pastatas (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė, tačiau nėra jokių, tai patvirtinančių dokumentų.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjos teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

15. Nors praÅ¡omas pripažinti valstybės nuosavybe Å«kinis pastatas yra teismo iniciatyva į bylÄ Ä¯trauktiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso Z. D. ir K. D., tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos visumos nustatyta, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos praÅ¡omo juridinio fakto nustatymui reikalingos sÄ lygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktÄ .

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (su istorija) nustatyta, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) (išrašo 4.10. punktas), ir turto patikėjimo teise buvo perduotas (duomenys neskelbtini) (išrašo 6.1. punktas). Šių įrašų įregistravimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Atsižvelgiant į pastato statybos metus ((duomenys neskelbtini) m.), užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre, vertintina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus Å¡is nekilnojamojo turto objektas buvo valstybės nuosavybė. Visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , laikytina, jog minėtas Å«kinis pastatas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl liko valstybės nuosavybe.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

18. Sutiktina su pareiÅ¡kėjos argumentu, jog pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Å ių įstatymų vykdymo tvarkÄ detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“.

Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasiraÅ¡ytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotÄ savivaldybių nuosavybėn valstybės turtÄ turi teisiÅ¡kai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

19. Be to, pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondÄ Ä¯eina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolÅ«kiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtÄ , pagrindinį miestų butų fondÄ ) savininkė. Tik atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

20. Kasacinis teismas konstatavo, kad visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Taigi, pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktikÄ , laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kuriÄ visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008).

21. Paminėtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui.

Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Ä®statymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotÄ valdymÄ Ä¯gyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas).

22. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodo aktualiÄ teismų praktikÄ , kada faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡kose bylose tenkinamas valstybės praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisės pripažinimo (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2021 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-23604-1144/2021; TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3483-1140/2022; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT- 18252-808/2022). 23. (duomenys neskelbtini) administracija nerado/neturi kitų dokumentų įrodančių, kad Å«kinis pastatas teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduotas (duomenys neskelbtini).

Å iaulių regioninio valstybės archyvas pateikė (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ . Pagal Å¡io potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedÄ nustatyta, kad privatiems asmenims buvo grÄ Å¾intas tik gyvenamasis namas, t. y. be Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) ir turto patikėjimo teise buvo perduotas (duomenys neskelbtini) (pagrindas (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taigi, byloje nėra jokių dokumentų, susijusių su Å«kinio pastato privatizavimo procedÅ«romis. Å ie duomenys leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtas nekilnojamasis turtas statytas valstybės lėšomis ir buvo valstybės nuosavybė. Kaip nustatyta iÅ¡ pateikto suinteresuoto asmens atsiliepimo ir byloje esančių duomenų, minėtas Å«kinis pastatas nebuvo įtrauktas į apskaitÄ valstybės ar savivaldybės institucijose, o pastato nuosavybės teisės yra registruotos (duomenys neskelbtini) vardu, kuri Å¡iuo metu nebeegzistuoja.

24. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad iÅ¡ bylos duomenų visumos yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog, nagrinėjamu atveju Å«kinis pastatas buvo sukurtas kaip (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), nors nuosavybės teisės ir yra registruotos (duomenys neskelbtini) vardu, kuri Å¡iuo metu nebeegzistuoja. Todėl teismas konstatuoja, kad minėtas nekilnojamasis turtas priklauso (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise.

25. PareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kiti suinteresuoti asmenys prieÅ¡ingų Å¡ioms aplinkybėms argumentų nenurodė. Todėl vertinant aktualiÄ teismų ir kasacinio teismo praktikÄ , pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 178, 185 straipsniai).

26. PareiÅ¡kėja yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , todėl žyminis mokestis ir bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei neskaičiuotinos ir nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)), yra (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu. Apie palikimo priėmimÄ praneÅ¡ti Centrinei hipotekos įstaigai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Vaidotas Narvidas