3ef28302-414a-4b90-8eeb-e8898de48cda · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-154/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-0023-201-0Procesinio sprendimo kategorijos: 44 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Å erno, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Vitera“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios UAB „Vitera“ ieÅ¡kinį atsakovams M.

S. (M. S.), R. R. teisių perėmėjams V. R. ir G. R., V. E. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovų M. S. ir V. E. 2008 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Vitera“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. gruodžio 19 d. UAB „Vitera“ akcininko sprendimÄ atleisti iÅ¡ užimamų pareigų R. R. ir direktoriumi paskirti M.

S., 2008 m. gruodžio 19 d. kasos priėmimo–perdavimo aktÄ , 2008 m. gruodžio 18 d. inventorizacijos apraÅ¡Ä , 2008 m. gruodžio 19 d. UAB „Vitera“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktÄ ; solidariai priteisti ir atsakovų V. E. ir R. R. 179 680 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla. Å ioje teismo nutartyje UAB „Vitera“ valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Administratorius kreipėsi į M. S. praÅ¡ydamas įvykdyti teismo įpareigojimus, tačiau atsakovas į praneÅ¡imÄ neatsakė. Minėtos teismo nutarties nepavyko įvykdyti ir antstoliui, kuris užbaigė vykdomÄ jÄ bylÄ M. S. praÅ¡ymu, Å¡iam nurodant, kad dokumentų pateikti negali, nes liko be gyvenamosios vietos, dokumentus nežinia kur pametė. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad prieÅ¡ UAB „Vitera“ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvo surastas asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos, Å¡alys tik dėl akių, neketindamos sukurti teisinių pasekmių, sudarė akcijų perleidimo sandorį prieÅ¡taraujantį vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, bei niekinių, imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančių sandorių pagrindu paskyrė asmenį direktoriumi, siekdami iÅ¡vengti atsakomybės juridinio asmens vadovui ir jo dalyviui (akcininkui).

UAB „Vitera“ įsteigta 2007 m. rugsėjo 20 d., nuo įsteigimo iki ginčijamos 2009 m. sausio 14 d. akcijų perleidimo sutarties vieninteliu akcininku buvo V. E., kuris nuo įsteigimo iki 2007 m. spalio 29 d. vykdė ir direktoriaus pareigas. Nuo 2007m. spalio 29 d. iki 2009 m. sausio 14 d. direktoriaus pareigas vykdė R. R., o nuo 2009 m. sausio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo – M. S.. Nė vienas iš UAB „Vitera“ vadovų savo įsipareigojimų bendrovei tinkamai nevykdė, į siųstus pranešimus neatsakė.

Kadangi nė vienas iÅ¡ atsakovų nesudarė UAB „Vitera“ balanso pagal teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenis, galiojančiu ir atitinkančiu tikrovę laikytinas paskutinis balansas, sudarytas už 2007 metus, pagal jį bendrovė turėjo iÅ¡ viso 179 680 Lt vertės turto, Å¡i vertė ir sudaro ieÅ¡kiniu reikalaujamus atlyginti įmonės nuostolius.Atsiliepime atsakovas R. R. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad nėra 2008 m. rugpjūčio 3 d. akcijų perleidimo sandorio sutarties Å¡alis, nežino Å¡io sandorio sudarymo aplinkybių, taip pat atsakovas nebuvo UAB „Vitera“ dalyviu, ėjo samdomo darbuotojo – direktoriaus – pareigas.

UAB „Vitera“ vieninteliu akcininku buvo V. E., kuris kartu buvo ir įmonės administracijos darbuotojas, buvo atsakingas už kasÄ ir tvarkė kitus įmonės veiklos klausimus. Atsakovas nebematė perspektyvų darbe, todėl pareiÅ¡kė norÄ nutraukti darbo santykius, tai ir buvo teisėtai padaryta. Vietoje savęs atsakovas jokio vadovo neskyrė, nes tai akcininko kompetencija. M. S. skyrimas direktoriumi su atsakovo atleidimu iÅ¡ darbo niekaip nesusiję. Tikslo iÅ¡vengti atsakomybės atsakovas neturėjo, kadangi visi dokumentai atspindėjo realiÄ Ä¯monės veiklÄ , nes jÄ prižiÅ«rėjo pats įmonės administracijoje dirbantis akcininkas.

Atsakovas iÅ¡ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2008 m. gruodžio 19 d., o ne nuo 2009 m. sausio 14 d., kaip klaidingai ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovas. Naujas direktorius, t. y. M. S., turėjo praneÅ¡ti Juridinių asmenų registrui apie vadovo pasikeitimÄ , nes atsakovas, atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų, neteko įgaliojimų veikti įmonės vardu. 2008 m. gruodžio 19 d. kasos priėmimo–perdavimo aktas, 2008 m. gruodžio 18 d. inventorizacijos apraÅ¡as ir 2008 m. gruodžio 19 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktas buvo sudaryti atsakovui atsiskaitant su UAB „Vitera“, Å¡iuos veiksmus atsakovas privalėjo atlikti kaip buvęs įmonės vadovas, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Perduodant dokumentus dalyvavo ne tik M. S., bet ir V. E., pasirašęs kasos priėmimo–perdavimo aktÄ . M. S. 2010 m. kovo 16 d. praÅ¡yme antstoliui neneigia, kad dokumentus gavo. Atsakovas perdavė apskaitos dokumentus, įmonės turtÄ , kurį sudarė pinigai ir prekių atsargos, naujam įmonės vadovui, todėl negali bÅ«ti atsakingas už jų dingimÄ . Bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ atsakovas nebebuvo įmonės valdymo organu, todėl neturėjo Ä®monių bankroto įstatyme numatytų pareigų.

Atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų, nėra jo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kovės patirta žala. Taip pat ieÅ¡kovas neįrodo patirtos žalos dydžio. Pagal 2007 m. įmonės balansÄ , UAB „Vitera“ turtÄ sudaro 65 511 Lt vertės prekių atsargos, 1 800 Lt sumokėtas avansas, 12 710 Lt gautinos sumos ir 99 127 Lt įmonės sÄ skaitose ir kasoje. 2007 m. balanso duomenys negali atspindėti realios bendrovės turtinės padėties bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ , juo labiau, kad prekių atsargos ir pinigai pagal savo esmę yra labiausiai kintami balanso duomenys.

Tuo tarpu gautinos sumos (reikalavimo teisės) yra turtinės teisės, kurios yra atspindėtos dokumentuose, todėl faktiÅ¡kai ir perduodamos perduodant dokumentus.Atsakovai M. S. ir V. E. atsiliepimų į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2009 m. sausio 14 d. vieninteliu UAB „Vitera“ akcininku buvo atsakovas V.

E., kuris nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2007 m. spalio 29 d. ėjo ir įmonės direktoriaus pareigas. 2008 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu vieninteliu UAB „Vitera“ akcininku tapo atsakovas M. S.. Nuo 2007 m. spalio 29 d. direktoriaus pareigas ėjo atsakovas R. R., kuris iš direktoriaus pareigų buvo atleistas 2008 m. gruodžio 19 d. vienintelio akcininko M. S. sprendimu, kuris taip pat UAB „Vitera“ direktoriumi paskyrė save. Ieškovo 2009 m. birželio 25 d. pareiškimo pagrindu R.

R. ir M. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas 2010 m. lapkričio 30 d. buvo užbaigtas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu M. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 dalyje (Aplaidus apskaitos tvarkymas), ir nuteistas 8 MGL bauda. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu kaip tariamÄ , prieÅ¡taraujantį vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo normoms 2008 m. rugpjūčio 3 d. atsakovų M.

S. ir V. E. sudarytÄ UAB „Vitera“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį iÅ¡ esmės rėmėsi tik spėjimu, kad atsakovai R. R. ir V. E. siekė iÅ¡vengti atsakomybės ir M. S. 2010 m. kovo 16 d. antstoliui nurodytomis aplinkybėmis, jog jis negali pateikti dokumentų, kadangi juos nežinia kur pametė, be to, liko be gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismo nuomone, Å¡ių aplinkybių nepakanka niekinio sandorio faktui įrodyti. M. S. apklaustas baudžiamojoje byloje patvirtino, kad 2008 m. rugpjūčio 3 d. jis su V.

E. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ už įmonės akcijas V. E. jis grynaisiais sumokėjo 10 000 Lt. Pinigus jam davė pažįstamas asmuo R. M., su kuriuo M. S. ketino užsiimti verslu ir kurio namuose jis yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Visas iÅ¡laidas, susijusias su tvarkomais įmonės dokumentais, apmokėdavo R. M.. IeÅ¡kovas be sandorio tariamumo aplinkybės nepateikė savarankiÅ¡kų pagrindų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad ginčijamas sandoris taip pat prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei ar imperatyvioms įstatymo normoms – pastarieji ieÅ¡kovo teiginiai deklaratyvÅ«s. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti akcijų perleidimo sutartį negaliojančia atmetė kaip neįrodytÄ .Teismo nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimai panaikinti 2008 m. gruodžio 19 d.

UAB „Vitera“ akcininko sprendimÄ atleisti iÅ¡ užimamų pareigų R. R. ir direktoriumi paskirti M. S., 2008 m. gruodžio 19 d. kasos priėmimo–perdavimo aktÄ , 2008 m. gruodžio 18 d. inventorizacijos apraÅ¡Ä , 2008 m. gruodžio 19 d. UAB „Vitera“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktÄ iÅ¡ esmės yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ reikalavimo pripažinti negaliojančiÄ akcijų perleidimo sutartį, jokių savarankiÅ¡kų jų negaliojimo pagrindų ieÅ¡kovas nenurodo. Minėtame praÅ¡yme antstoliui M.

S. netiesiogiai patvirtino, kad jam UAB „Vitera“ įmonės dokumentai buvo perduoti. Baudžiamojoje byloje M. S. taip pat patvirtino priėmęs iÅ¡ R. R. įmonės dokumentus, tačiau dokumentų jis netikrino ir kokius bÅ«tent dokumentus gavo, pasakyti negali. Å ios aplinkybės patvirtina atsakovo R. R. atsikirtimus, kad visa įmonės dokumentacija ir turtas buvo perduoti naujam direktoriui M. S.. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti iÅ¡vardytus dokumentus negaliojančiais atmetė.IeÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovams R.

R. ir V. E. solidariai atlyginti UAB „Vitera“ nuostolius grindė atsakovų įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymu/pažeidimu, konkrečiai – CK 2.87 straipsniu, taip pat Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu. Atmetęs aukščiau nurodytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad R. R. atleistas iÅ¡ UAB „Vitera“ direktoriaus pareigų 2008 m. gruodžio 19 d. Atsakovas E. R. savo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ laikydamasis įstatymų nuostatų perdavė visÄ Ä¯monės dokumentacijÄ bei turtÄ naujam direktoriui, todėl jis nepažeidė įstatymuose nustatytų juridinio asmens organo nario pareigų ir nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė juridinio asmens organo nario pareigų pažeidimu grindžiamÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ir atsakovui V.

E., kadangi jis užėmė direktoriaus pareigas dar iki 2007 m. spalio 29 d. paskyrimo direktoriumi R. R.. UAB „Vitera“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o ieÅ¡kovas neįrodė įstatymo nustatytų pagrindų taikyti civilinę atsakomybę ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyviui. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas atmetė ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovų R. R. ir V. E. priteisti nuostolių atlyginimÄ (CPK 178, 185 str., CK 6.245–6.249 str.).Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl akcijų perleidimo sandorio ir dokumentų bei turto perdavimo paneigia ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje (CPK 182 str. 2 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliantas BUAB „Vitera“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, nenurodė argumentų, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia ieÅ¡kovo ir atsakovų valia buvo sudarant sandorius. IeÅ¡kovo ir atsakovų valia buvo sudaryti sandorius tik tam, kad bankroto byloje nebÅ«tų galima nustatyti tikrosios įmonės turtinės padėties ir turto.

Atsakovas M. S. yra asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos, keletÄ kartų teistas, įmonei paskirtas vadovauti prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , negavęs įmonės turto, todėl teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl Å¡ių faktinių aplinkybių. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė proceso normose nustatytas bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

2. Sprendime nėra argumentų, kuriais buvo atmesti ieškovo reikalavimai, kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl pirmo reikalavimo pripažinti negaliojančia akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o kitus reikalavimus įvertinano kaip išvestinius iš pirmojo.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinį ryšį Å¡ioje civilinėje byloje. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali bÅ«ti nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi.Atsakovas R. R. praÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kinys atsakovo atžvilgiu, atmesti, o dėl kitos sprendimo dalies - spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodo, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto norma, įpareigojanti įmonės valdymo organus perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , negali bÅ«ti taikoma atsakovo atžvilgiu, kadangi bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, atsakovas nebuvo UAB „Vitera“ direktoriumi.

Be to, atsakovas nebuvo UAB „Vitera“ dalyviu (akcininku), Å¡i veikla nebuvo atsakovo verslas, jis ėjo tik samdomo darbuotojo pareigas. Atleidžiant atsakovÄ iÅ¡ direktoriaus (vadovo) pareigų 2008 m. gruodžio 19 d. inventorizacijos apraÅ¡u atsakovas perdavė naujai paskirtam vadovui prekių atsargas, 2008 m. gruodžio 19 d. kasos priėmimo-perdavimo aktu perdavė buvusius pinigus kasoje ir 2008 m. gruodžio 19 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu turėtus dokumentus. Taigi, savo kaip buvusio vadovo pareigas, atsakovas įvykdė tinkamai, todėl jo veiksmuose nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų.

Dokumentai buvo perduodami UAB „Vitera“ ofise juos faktiÅ¡kai paliekant tose pačiose patalpose, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kur vėliau Å¡ie dokumentai buvo padėti ir kiek jų iÅ¡sivežė pats M. S.. Teismo iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta atsakovo kaltė, kas įrodo, kad visi jo veiksmai yra teisėti, taigi Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad teismo nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) LR CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje.

Atsakovas nuo 2008 m. gruodžio 19 d. neteko UAB „Vitera“ vadovo pareigų, todėl įmonės balanso už 2008 ir tuo labiau bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ neprivalėjo ir neturėjo teisės sudaryti. Tuo tarpu finansinės ataskaitos dokumentus už 2007 metus atsakovas sudarė ir pateikė įstatymuose numatytoms institucijoms, kÄ patvirtina paties ieÅ¡kovo pateiktas balansas, ir kuriuo remiantis BUAB „Vitera“ praÅ¡o priteisti nuostolius. Tačiau Å¡is balansas negali bÅ«ti pagrindas ir įrodymas 179 680 Lt nuostoliams priteisti.

Pažymėtina, kad prekių atsargos ir pinigai pagal savo esmę yra labiausiai kintantys balanso duomenys. Be to, prie bylos yra pridėtas teismo sprendimas, pagal kurį iš V. E. buvo priteisti nuostoliai dėl piniginių lėšų neperdavimo, taigi dėl šios ieškinio dalies jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tuo tarpu gautinos sumos (reikalavimo teisės) ir avansai yra turtinės teisės, kurios yra atspindėtos dokumentuose, todėl faktiškai ir perduodamos perduodant dokumentus.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovas R. R. pakeistas jo teisių perėmėjais V. R. ir G. R.. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Šioje apeliacijos yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, akcininkų sprendimo atleisti iš pareigų R. R. ir paskirti M. S., kasos priėmimo–perdavimo akto, inventorizacijos aprašo, dokumentų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių bei procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

IÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad BUAB „Vitera“ administratorius minėtus sandorius ginčija tam, kad galėtų reikalauti žalos iÅ¡ buvusių bendrovės vadovų ir akcininko. Administratorius nurodo, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris ir kiti minėti sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra tariami sandoriai, todėl turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. IeÅ¡kovas, reikalaudamas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl imperatyvių normų pažeidimo, savo skunde nenurodo, kokios imperatyvios normos yra pažeistos, todėl kolegija dėl Å¡io sandorio negaliojimo pagrindo plačiau nepasisako.Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir reikalavimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais atmetimÄ ginčija iÅ¡ esmės dėl to, kad Å¡ie sandoriai buvo tariami, kad, juos sudarius, buvę ieÅ¡kovo vadovai ir akcininkas siekė iÅ¡vengti civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ginčo Å¡alių argumentus bei prie Å¡ios civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagÄ , priėjo prie iÅ¡vados, kad nėra pagrindo pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu.

Kolegijos nuomone, Å¡io sandorio negalima laikyti tariamu (CK 1.86 straipsnis), nes iÅ¡ M. S. parodymų baudžiamojoje byloje matyti, kad už akcijas buvo atsiskaityta, jis nurodė gavęs 10 000 Lt iÅ¡ pažįstamo ir perdavęs jas akcijų savininkui V. E.. Vadinasi ginčo sandoris buvo įvykdytas, o įvykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).

Apeliantas taip pat reikalauja pripažinti negaliojančiu R. R. atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų ir M. S. paskyrimo ieÅ¡kovo direktoriumi. Teisėjų kolegija, įvertinusi tÄ faktÄ , kad iÅ¡ baudžiamojoje byloje duotų parodymų matyti, kad R. R. iÅ¡ pareigų buvo iÅ¡ tikrųjų atleistas, jo atleidimas nebuvo fiktyvus, byloje nėra duomenų, kad jis įmonėje ir toliau ėjo direktoriaus pareigas, neturi pagrindo šį sandorį laikyti fiktyviu, sudarytu tik dėl akių ir jį pripažinti negaliojančiu.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad reikalavimai pripažinti negaliojančiais kasos priėmimo–perdavimo aktÄ , inventorizacijos apraÅ¡Ä , dokumentų priėmimo–perdavimo aktÄ yra iÅ¡vestiniai.

Teisėjų kolegija pastebi, kad Å¡ie praÅ¡omi pripažinti negaliojančiais dokumentai yra susiję su tuometinio direktoriaus R. R. atleidimu iÅ¡ užimamų pareigų. IÅ¡ M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad dokumentai jam buvo perduoti. Jis tik neigė turto perdavimo faktÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti ir Å¡ių sandorių negaliojančiais.Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovo administratorius ieÅ¡kinį teisme yra pareiÅ¡kęs iÅ¡ esmės dėl to, kad bÅ«tų atlyginta bankrutuojančiai UAB „Vitera“ buvusio vadovo R.

R. ir vadovo bei akcininko V. E. veiksmais padaryta žala. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , iÅ¡ buvusių įmonės vadovų galima reikalauti žalos atlyginimo dėl turto neperdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013) net ir nesant nuginčytiems apelianto nurodytiems sandoriams.Nagrinėjamu atveju reikalaujama priteisti 179 680 Lt nuostolių iÅ¡ buvusio įmonės vadovo R. R. ir buvusio vadovo bei akcininko V. E.. Reikalavimas yra grindžiamas 2007 metų UAB „Vitera“ sudarytu balansu.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo, pastebi, kad V. E. UAB „Vitera“ vadovu buvo nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2007 m. spalio 29 d., R. R. nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2009 m. sausio 14 d., o nuo 2009 m. sausio 14 d. vadovu buvo M. S., kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteiktas už aplaidų apskaitos tvarkymÄ . V. E. įmonės akcininku buvo iki 2008 m. rugpjūčio 3 d., kuomet įmonės akcijas įsigijo M.

S.. UAB „Vitera“ bankroto byla yra iÅ¡kelta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi.Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti bankrutuojančiai įmonei padarytÄ Å¾alÄ ir šį savo reikalavimÄ grindžia 2007 metų UAB „Vitera“ balansu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonei padarytos žalos priteisimo iÅ¡ įmonės vadovų yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis.

Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali bÅ«ti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iÅ¡ jų visumos turi bÅ«ti sprendžiama, ar pasiraÅ¡ytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį (CPK 185 straipsnis).

Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų iÅ¡samumÄ , detalumÄ bei tikslumÄ bei darant iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobÅ«džio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamÄ Ä¯monės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamÄ Å¾alos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, Å«kinių operacijų dokumentų ir kt.).

Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trÅ«ksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neiÅ¡samÅ«s, ne visada sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje ir prijungtoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, UAB „Vitera“ paskutinis balansas buvo sudarytas už 2007 metus, tačiau įmonė veiklÄ vykdė ir 2008 metais. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esančio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos. Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ buvo nuteistas paskutinis bankrutuojančios įmonės vadovas M. S.. IÅ¡ byloje esančio 2007 metų įmonės balanso matyti, kad praÅ¡omÄ priteisti 179 680 Lt žalos sumÄ sudaro 65 511 Lt žaliavos ir komplektavimo gaminiai, 12 710 Lt gautinos sumos bei 99 127 Lt pinigai.

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, už piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „Vitera“ buvo atsakingas įmonės akcininkas ir kasininkas V. E., iÅ¡ kurio įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimu už akių buvo priteista 474 750 Lt nuostolių, kuriuos jis įmonei padarė be pateisinamųjų dokumentų išėmęs Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitų. IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1848-538/2010 esančių pažymų matyti, kad pinigai buvo iÅ¡imti laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų.

IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu bankrutuojančiai įmonei yra priteista neteisėtai panaudotų sÄ skaitose buvusių lėšų suma, todėl ieÅ¡kovas negali reikalauti Å¡ios sumos atlyginimo nagrinėjamoje byloje. IeÅ¡kovas, remdamasis 2007 metų balanso duomenimis reikalavo taip pat priteisti įmonės turėto, bet jai neperduoto turto vertę, įmonės kasoje buvusias lėšas bei įmonės gautinas sumas. Kaip jau buvo minėta, UAB „Vitera“ 2008 metais dar vykdė veiklÄ , tačiau finansinė apskaita už Å¡iuos metus nebuvo tinkamai sutvarkyta, nebuvo sudarytas įmonės balansas.

Byloje yra pateikti ieÅ¡kovo ginčijami dokumentai dėl kasos priėmimo–perdavimo ir materialinių vertybių perdavimo. IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad įmonės kasoje 2008 m. gruodžio 19 d. buvo 97,76 Lt, o byloje esantis inventorizacijos aktas susideda tik ir vieno lapo, nors iÅ¡ Å¡io dokumento turinio matyti, kad turėtų bÅ«ti pridėti dar 24 lapai. Taigi iÅ¡ byloje esančių dokumentų negalima nustatyti kiek lėšų kasoje ir kokį turtÄ Ä¯monė turėjo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi jai iÅ¡keliant bankroto bylÄ .

Byloje esantis balansas už 2007 metus negali bÅ«ti tinkamas ieÅ¡kovo nurodomos žalos įrodymas, nes iÅ¡ kitų esančių dokumentų ir paaiÅ¡kinimų matyti, kad įmonė 2008 metais vykdė veiklÄ , todėl kasoje turimos lėšos ir turtas per šį laikotarpį turėjo pasikeisti. Be to, galima sutikti su R. R. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad iÅ¡ 2007 metų balanso matyti, kad įmonės turtÄ iÅ¡ esmės sudarė lėšos bei žaliavos. Å iuo atveju įmonei vykdant veiklÄ Å¾aliavų kiekis bei kaina galėjo pasikeisti, todėl negalima sutikti su apeliantu, kad įmonei padarytos žalos dydį patvirtina 2007 metų balansas, kuriame užfiksuotos įmonės turėtos 65 511 Lt vertės žaliavos.

Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo nurodytas 2007 metų balansas nepatvirtina įmonei padarytos žalos dydžio ir nėra pagrindas priteisti iÅ¡ buvusių įmonės vadovų padarytÄ Å¾alÄ , nes kiti byloje esantys įrodymai ir nustatyti faktai patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis galėjo bÅ«ti pasikeitusi. Ä®monės sÄ skaitose buvusios ir neteisėtai panaudotos lėšos yra priteistos iÅ¡ V. E., todėl dalis įmonei padarytos žalos gali bÅ«ti kompensuota iÅ¡ieÅ¡kant priteistas sumas, o kitos su turto (žaliavų) neperdavimu ar kasoje buvusių lėšų neperdavimu patirtos žalos ieÅ¡kovas, remdamasis 2007 metų balanso duomenimis, neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines su Å¡iuo ginču susijusias aplinkybes, tai yra faktus, kad paskutinis UAB „Vitera“ vadovas yra nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , jis jokių dokumentų neiÅ¡saugojo ir BUAB „Vitera“ bankroto administratoriui neperdavė, Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi dokumentai nebuvo rasti ir baudžiamojoje byloje atliktų kratų metu, buvęs UAB „Vitera“ vadovas ir atsakovas R. R. Å¡ioje byloje yra miręs ir jo teises yra perėmę jo nepilnamečiai vaikai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra tikslinga naikinti Å¡ioje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui įpareigojant nustatyti, ar BUAB „Vitera“ buvo padaryta žala dėl žaliavų neperdavimo, o jeigu buvo, tai kokio dydžio.

IÅ¡ minėtų aplinkybių matyti, kad yra labai maža tikimybė, kad bus rasti papildomi įrodymai, pagrindžiantys padarytos ir dar nekompensuotos žalos dydžius.Atsižvelgdama į tai, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                          Danutė GasiÅ«nienė                 Danutė MilaÅ¡ienė                  Donatas Å ernas                                                                 Â