3ef077e2-7242-42f0-8b1f-e614597046fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1601/2013

Procesinio sprendimo kategorija 92.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5094-781/2012 pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai ir Teisėjų tarybai dėl atleidimo iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas A. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai ir Teisėjų tarybai, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimÄ Nr.

13P-70-(7.1.2) ,,Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti A. L. iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo

poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ â€œ; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. gegužės 15 d. dekretÄ Nr. IK-1064 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo A. L. atleidimo“, kuriuo A. L. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 ir 7 dalimis bei Teisėjų tarybai patarus, buvo atleistas iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė, bÅ«dama galimai suklaidinta, dekretu Nr. IK-1054 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo       A. L. atleidimo“, atleido jį iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 13P-70-(7.1.2) nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies

5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgiant į STT 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-312, kuris leidžia teigti, kad Kauno miesto apylinkės

teismo teisėjas A. L. : 1) darė poveikį administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A2.6-4471-456/2011 nagrinėjusiam Kauno m. apylinkės teismo teisėjui R. B. , siekdamas paveikti Å¡ios bylos eigÄ ir baigtį; 2) toleravo ir nesiėmė priemonių nutraukti Kauno m. apylinkės teismo teisėjos V. R. neteisėtÄ paÅ¡alinę įtakÄ , kuri galėjo paveikti sprendimo priėmimÄ teisėjo A. L. nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4586-226-2011; 3) toleravo ir nesiėmė priemonių nutraukti Kauno m. apylinkės teismo teisėjo G.

V. neteisėtÄ paÅ¡alinę įtakÄ , kuri galėjo paveikti sprendimo priėmimÄ teisėjo A. L. nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4602-226-2011; 4) UAB „Avia Catering“ direktoriaus naudai ir interesais, bendraudamas su pažįstamais Kauno teritorinės muitinės pareigÅ«nais, siekė paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus jos atliekamame tyrime dėl UAB „Avia Catering“ prekių (trÄ Å¡Å³) sulaikymo procedÅ«ros, bei taip nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, nepriklausomumo, sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo bei pareigingumo principų ir Å¡iais veiksmais pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 7 punkte, 9 straipsnio 2, 3 punktuose, 12 straipsnio 2 punkte ir 15 straipsnio 3 punkte įtvirtintus reikalavimus.

IeÅ¡kovas nurodė, kad STT 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡te nurodyti keturi atvejai, kai galimai buvo nesilaikyta Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų principų ir taip galimai pažeisti Teisėjų etikos kodekso reikalavimai, tačiau, anot jo, kokiais konkrečiais veiksmais koks pažeidimas pasireiÅ¡kė, nenurodyta. Pasak ieÅ¡kovo, informacija PrezidentÅ«rai ir Teisėjų tarybai pateikta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnį, pateikta parinktinai, vienpusiÅ¡kai ir neobjektyviai, o STT pareigÅ«nai faktines aplinkybes interpretavo iÅ¡kreiptai, siekdami pateisinti galimai neteisėtai pradėtÄ ir nerezultatyviai atliktÄ operatyvinį tyrimÄ bei operatyvinės bylos iÅ¡kėlimÄ . Tyrimo metu nebuvo gauti paaiÅ¡kinimai dėl įvykių esmės, netikrinta operatyvinė informacija.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nors LR Generalinės prokuratÅ«ros 2012 m. sausio 27 d. raÅ¡te           Nr. 172-2413 nurodyta, jog prokurorų teikimai ir teismo nutartys dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo sudaro tarnybos paslaptį, jam buvo pateiktos septynios Å iaulių apygardos teismo nutartys, kuriomis buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai. Nors Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 punktas, 24 punktas, 7 straipsnio 4 punktas, 10 straipsnis, 11 straipsnis įsakmiai reikalauja, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į patalpas gali bÅ«ti vykdomi tik sankcionavus apygardų teismams motyvuotomis nutartimis, visose septyniose nutartyse operatyvinių veiksmų naudojimo motyvai nenurodyti, penkių nutarčių rezoliucinėse dalyse sankcionuojant visiÅ¡kai kitų operatyvinių veiksmų naudojimÄ .

Å iaulių apygardos teismo nutartyje Nr. 719 KF yra nurodytos dvi nutarties priėmimo datos: 2011 m. spalio 24 d. ir 2011 m. spalio 25 d., todėl, ieÅ¡kovo nuomone, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad operatyvinių veiksmų atlikimas sankcionuotas galimai atgaline data. Å iaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi            Nr. 565 KF slapta naudojamų telefono abonentų Nr. 8-698-10216 <...>, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas sankcionuoti nuo 2011 m. gegužės          22 d. iki 2011 m. liepos 22 d., t. y. atgaline data - pusę metų iki nutarties priėmimo.

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartyse Nr. 566 KF ir 567 KF nurodyta, kad „Nuo 2011 m. vasario 21 d. tiriamojo atžvilgiu yra taikomas sankcionuotų techninių priemonių naudojimas specialia tvarka“, tačiau daugiau operatyvinės medžiagos išslaptinti atsisakyta LR Generalinės prokuratūros 2012 m. sausio 27 d. raštu, nenurodant pagrindų ir motyvų, tik formaliai teigiant, kad tai „sudaro tarnybos paslaptį“, todėl, ieškovo vertinimu, nėra aišku, kodėl neišslaptintos analogiškos nutartys, jeigu tokios buvo, priešingu atveju operatyviniai veiksmai nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 22 d. ir nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. spalio 24 d., t. y. daugiau kaip pusę metų buvo atliekami neteisėtai.

Todėl, ieškovo nuomone, septynios Šiaulių apygardos teismo nutartys yra niekinės, o operatyviniai veiksmai buvo atliekami galimai neteisėtai, o jų metu gauta informacija neturi įrodomosios reikšmės įrodymų leistinumo prasme.

Ieškovas taip pat nurodė, kad nors Teismų tarybai pateiktame Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 7963 nurodyta, kad nutarties 2011 m. spalio 24 d. Nr.

719 ir 2011 m. liepos 11 d. nutarties Nr. 565 KF išrašuose buvo padarytos techninės klaidos, tačiau šis raštas, anot ieškovo, yra neabejotina klastotė, nes Teisėjų tarybai ir ieškovui buvo pateikti ne tie nutarčių išrašai, o Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirkininkės I.

I. spaudais ir parašais patvirtintos nutarčių kopijos. Anot ieškovo, šių nutarčių vykdymas, net esant techninėms klaidoms, yra neabejotinai neteisėtas.

IeÅ¡kovas teigė, kad 2011 m. liepos mėn. netoli jo gyvenantis V. K. papasakojo, kad jo sÅ«naus draugė (L. N. ) netyčia kliudė greta stovėjusį automobilį ir, to nepajutusi, nuvažiavo, už kÄ jai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir prašė dėl Å¡io įvykio pasiaiÅ¡kinti, nes draugė, jo žodžiais, automobilių kontakto nepajuto. Pasiteiravęs pas kolegÄ teisėjÄ R. B. , ieÅ¡kovas sužinojo, kad L. N. buvo nustatytas truputį normÄ virÅ¡ijantis girtumas. Diskutuojant apie Å¡iÄ bylÄ , kolegos ieÅ¡kovas paklausęs, ar yra įrodymų, jog L. N. apie kito automobilio sužalojimÄ Å¾inojo, ir ar nereikės bylÄ perkvalifikuoti dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos nebuvimo. Teisėjas R. B. atsakė, kad sužalojimas nemenkas,

bet viskas spręsis posėdžio metu. Anot ieškovo, tokiais veiksmais R. B. joks neteisėtas poveikis nebuvo daromas, perkvalifikuoti

pažeidimo, kaip nurodyta STT pažymoje, ieÅ¡kovas neprašė, turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai nesiekė, kÄ patvirtina ir STT pateiktas 2011 m. liepos 14 d. pokalbio, kuriame apie minėtÄ bylÄ pasakytos vos kelios frazės, turinys. Be to, jis R. B. jokio poveikio ir negalėjęs padaryti, nes jam, kaip teismo pirmininko pavaduotojui, buvo pavaldus. Su L. N. telefonu kalbėjo tik jai paskambinus 2011 m. liepos 25 d., ir davė suprasti, kad į bylÄ nesikiÅ¡a ir konsultacijų neteikia, darbe su pastarÄ ja buvo susitikęs vienÄ kartÄ â€“ 2011 m. liepos 25 d. prie lifto, tačiau L. N. atvyko neblaivi, pradėjo kažko praÅ¡yti, todėl jis pasiÅ¡alino ir pokalbis neįvyko.

IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A-4586-226/2011, pradėtÄ pagal LR ATPK 413 straipsnio l dalį R. D. atžvilgiu, 2011 m. liepos 26 d. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties todėl, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas jos eilinių atostogų metu, t. y. suraÅ¡ytas netinkamam asmeniui. Anot jo, tai buvo teisingas

ir teisėtas sprendimas, todėl teisėjos V. R. prašymas R. D. griežtai nebausti, jokios įtakos bylos eigai ir

baigčiai neturėjo. Sprendimo Darbo inspekcijos Kauno skyrius neskundė ir 2011 m. liepos 26 d. nutarimas yra įsiteisėjęs. Teisėjos V. R. vizito ir prašymo ieškovas neinicijavęs ir negalėjęs inicijuoti, nes R.

D. nepažįsta, todėl kaltinti jį kaip nors pažeidus Teisėjų etikos kodekso reikalavimus nėra pagrindo.

IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A-4602-226/2011, pradėtÄ pagal ATPK 413 straipsnio l dalį Z. G. atžvilgiu, baigė 2011 m. liepos 26 d. nutarimu, esant įstatymo numatytoms sÄ lygoms: pažeidėja kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, pateikė visÄ eilę jai už gerÄ darbÄ pareikÅ¡tų padėkų, dėl ko buvo pritaikytas ATPK 301 straipsnis ir

paskirta mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teisėjo G. V. apsilankymas ir jo prašymas Z. G. griežtai

nebausti, jokios įtakos bylos eigai ir baigčiai neturėjo, nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Teisėjo G. V. vizito bei prašymo ieškovas neinicijavęs ir negalėjęs inicijuoti, nes Z.

G. nepažįstÄ s, G. V. dėl jo praÅ¡ymo nieko nežadėjęs.

IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad 2011 m. rugpjūčio - lapkričio mėn. UAB „Avia Catering“ darė jo namo remontÄ . Minėtos bendrovės direktorius V. F. 2011 m. spalio 10 d. pasiskundė, kad Kauno muitinė 2011 m. liepos mėn. sulaikė jo bendrovės reeksportuojamas į LenkijÄ trÄ Å¡as, o sulaikymo priežasčių nenurodė. Norėdamas sužinoti trÄ Å¡Å³ sulaikymo priežastis, ieÅ¡kovas skambino buvusiems savo bendradarbiams - draugams, su kuriais bendrauja iki Å¡iol, tačiau jokio poveikio nebandė jiems daryti, o ir negalėjo. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad pažįsta Kauno muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojus D. J. , K. R. ir kt., tačiau jiems neskambino ir jokio poveikio nedarė. Draugams S. P. , A. L. skambino ne kaip teisėjas, o kaip eilinis fizinis asmuo, pažįstamas, retoriÅ¡kai sakydamas: „arba, arba“, t. y. arba konfiskuokit, arba ne. Be to, ieÅ¡kovui, kaip teisėjui, pasidomėti galimai neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais galiojantys norminiai aktai nedraudžia. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2012 m. vasario

15 d., t. y. įslaptintų dokumentų iÅ¡slaptinimo: 2012 m. sausio 23 d., 27 d., 2012 m. sausio 28 d., 31 d., 2012 m. vasario 2 d., 3 d., ir kt. Lietuvos žiniasklaida (www.delfi.lt, Lietuvos rytas, Kauno diena ir kt.) citavo STT kontroliuotų įslaptintų telefoninių pokalbių turinius, o tai, anot ieÅ¡kovo, rodo, kad STT pareigÅ«nai, nutekindami slaptÄ informacijÄ , žiniasklaidos pagalba siekė suformuoti visuomenės ir atsakingų asmenų, kurie priims sprendimus ieÅ¡kovo atžvilgiu, nuomonę ir daryti jiems tiesioginį poveikį.

IeÅ¡kovo nuomone, STT 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡tas, kurio pagrindu priimtas 2012 m. gegužės 14 d. Teisėjų tarybos nutarimas Nr. 13P-70-(7.1.2), yra deklaratyvus, Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus ir teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes suraÅ¡ytas pasirinktinai iÅ¡imant iÅ¡ konteksto cituojamas pokalbių dalis ir, jomis manipuliuojant, iÅ¡kreipiama tikroji įvykio esmė. STT nurodytame raÅ¡te konstatavo, kad: „...buvo surinkti duomenys apie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų veikas, turinčias korupcinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų požymius“, tačiau tai yra netiesa, kadangi            LR Generalinė prokuratÅ«ra 2011 m. spalio 26 d. nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl minėto įvykio. IÅ¡ LR Generalinės prokuratÅ«ros 2012 m. sausio 27 d. raÅ¡to Nr. 17.2-2413 matyti, kad LR Generalinė prokuratÅ«ra, įvertinusi STT pateiktÄ medžiagÄ , ikiteisminio tyrimo nepradėjo, o apie Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimus neužsiminta.

Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. neeiliniame posėdyje (Teisėjų tarybos posėdžio protokole nurodyta 2012 m. gegužės 29 d. data, kuri yra vėlesnė nei Prezidentės dekreto priėmimo) buvo sprendžiamas klausimas dėl patarimo Respublikos Prezidentei atleisti A. L. iÅ¡ pareigų. IeÅ¡kovas, bÅ«damas prieÅ¡insultinėje bÅ«klėje, parašė sutikimÄ , kad atleidimo klausimas bÅ«tų svarstomas jam nedalyvaujant, bet sutikimo, kad Å¡iuo klausimu bÅ«tų priimtas galutinis sprendimas, jis nedavė. Teisėjų taryba, priimdama 2012 m. gegužės 14

d. nutarimÄ , ir LR Prezidentė, priimdama 2012 m. gegužės 15 d. dekretÄ , A. L. bÅ«nant nedarbingam, pažeidė jo konstitucines teises,

nesilaikė teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principų, skubotai apkaltinant, buvo formuojama iÅ¡ankstinė nuomonė pagal medžiagÄ , kurioje apie ieÅ¡kovo veiklÄ pateikti tendencingai neigiami, neiÅ¡tirti pagal įstatymo reikalavimus duomenys.

IeÅ¡kovo teigimu, Teisėjų tarybos nutarimas neatitinka Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡e III skyriuje nustatytų teisėjų veiklos vertinimo kriterijų, nes teisėjo jurisdikcinė ir nejurisdikcinė veikla vertinama griežtai laikantis teisėjų nepriklausomumo principo, naudojant statistinius, su teisingumo vykdymu susijusius duomenis, bet ne tikrinant atskirų procesinių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡o 6 punktas).

Nesutikdamas su LR Prezidentės 2012 m. sausio 27 d. dekretu Nr. 1K-940, 2012 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovas pateikė Teisėjų tarybai paaiÅ¡kinimus dėl STT 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡to. 2012 m. gegužės 29 d. Teisėjų tarybos posėdžio metu LR Prezidentės patarėjas E. R. Å¡iuos paaiÅ¡kinimus Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai ir teisiÅ¡kai nepagrįstai interpretavo, kaip įrodančius               A. L. galimÄ kaltę, iÅ¡kreipdamas

tikrÄ jÄ Ä¯vykių esmę. Teisėjų taryboje, iÅ¡skyrus pagrįstÄ jos nario Z. P. pastabÄ , jokių diskusijų nebuvo, LR Prezidentės patarėjas

E. R. nepagrįstai ir iÅ¡kreiptai ieÅ¡kovÄ sulygino su galimai kyšį paėmusiu R. S. , taigi, taryba priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ , ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis LR Konstitucijos ir kitų teisės aktų suteiktomis teisėmis į gynybÄ .

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko M. Å . nuomone, įvertinus ieÅ¡kovÄ teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos kriterijų 8.3 punkto pagrindu, jis buvo įvertintas 18 balų, 1. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininko A. S. nuomone, - 20 balų, o Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisija 2010 m. birželio 8 d. iÅ¡vadoje Nr. 48P-106-(7.8.4) nurodė, kad A. L. atitinka teisėjui keliamus profesinio bei dalykinio pasirengimo reikalavimus.

IeÅ¡kovo teigimu, jo darbo patikros procedÅ«ra buvo neteisėta, nes nebuvo laikomasi įstatymų ir jo, kaip teisėjo, veiklos įvertinimas buvo nepagrįstas, nes nebuvo pakankamai nustatytų (iÅ¡aiÅ¡kintų) objektyvaus pobÅ«džio faktų, kuriems esant bÅ«tų galima konstatuoti, kad jis pažemino teisėjo vardÄ , o Teisėjų tarybos patarimas atleisti jį iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , nebuvo argumentuotas ir motyvai, dėl kurių buvo patarta atleisti jį iÅ¡ teisėjo pareigų, nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti.

IeÅ¡kovo nuomone, atleidimas iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra drausminė nuobauda. Teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai yra įtvirtinti Teismų įstatyme, kurio 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka trimis atvejais: už teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį, už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimÄ ir už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, nepatraukus baudžiamojon atsakomybėn ir teismui nepriėmus nuosprendžio, jis yra prilygintas padaręs nusikaltimÄ , t. y. neaiÅ¡ku kokiu pagrindu pripažintas kaltu padarius Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimus.

IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad per visÄ savo darbinės veiklos laikÄ jokių nuobaudų neturėjo, drausminių bylų iÅ¡kelta nebuvo, visuomet buvo charakterizuojamas teigiamai ir tai, kad ieÅ¡kovo veiksmai nesukėlė jokių viešųjų ir privačių interesų konfliktų, nepaveikė nagrinėjamų bylų eigos, sudaro pagrindÄ teigti, jog paskirta jam nuobauda yra per griežta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovo A. L. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. L. 35,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2011 m. liepos 15 d. ieškovo pažystamas V.

K. su jo pažystama L. N. , siekdami jai palankaus

teismo sprendimo, ne kartÄ bendravo su Kauno miesto apylinkės teismo teisėju A. L. , 2011 m. liepos 18 d.,  9 val. teisėjas R. B. , vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, priėmė

nutarimÄ L. N. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ 4000 Lt baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. 2011 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas nutarė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarimÄ pakeisti, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams. Teismas pažymėjo, kad Å¡ių faktinių aplinkybių ieÅ¡kovas A.

L. neneigė nei ieškininiame pareiškime, nei teismo posėdžio metu, priešingai, pripažino, kad diskutavo su teisėju R. B. apie

Å¡iÄ bylÄ . Todėl teismas sprendė, jog pagrįsta iÅ¡vada, kad teisėjas A. L. darė poveikį administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr.

A2.6-4471-456/2011 nagrinėjančiam Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui R. B. , siekdamas paveikti Å¡ios bylos eigÄ ir tuo pažemino

teisėjo vardÄ

Teismas, vertindamas ieškovo

veiksmus, nagrinėjant administracinę bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr.

A-4586-226/2011 dėl R. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnyje, nustatė, kad ieÅ¡kovui 2011 m. liepos 12 d. buvo perduota nagrinėti Å¡i administracinė byla, ir jis, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ , 2011 m. liepos 26 d. nutarimu jÄ nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Operatyvinių veiksmų protokolo Nr. S6-07–93 iÅ¡raÅ¡o pagrindu teismas nustatė, kad iki Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutarimo, o bÅ«tent – 2011 m. liepos 14 d., 10 val. 39 min., buvusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėja V. R. prašė ieÅ¡kovo padėti R. D. . IeÅ¡kovas A. L. neneigė aplinkybių, kad V. R. buvo jo kabinete, kalbėjo bÅ«tent apie R. D. administracinę bylÄ ir prašė R.

D. „griežtai nebausti“. Teismas pažymėjo, kad sprendimo nutraukti procesÄ galimybę ieÅ¡kovui pasiÅ«lė teisėja V. R. , bei padarė iÅ¡vadÄ , jog apie protokolo suraÅ¡ymÄ ,,atostogų metu“ ieÅ¡kovas nusprendė ne vienas pats nagrinėdamas bylÄ ar teismo posėdžio metu iÅ¡girdęs proceso dalyvių pasisakymus, o dėmesį į tai atkreipė V. R. , ne procesine

tvarka praÅ¡ydama griežtai nebausti bei pasiÅ«lydama ir Å¡iÄ aplinkybę „dadėti“ sprendime,

todėl pasidavimas pašalinei įtakai ir jos toleravimas, teismo vertinimu, yra akivaizdus. Teismas, atsižvelgęs į Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 2, 4 punktų, 9 straipsnio 2 punkto, 15 straipsnio 5 punktu nuostatas, sprendė, jog pagrįsta išvada, kad A. L. toleravo ir nesiėmė priemonių nutraukti buvusios kolegės Kauno m. apylinkės teismo teisėjos V.

R. neteisėtÄ paÅ¡alinę įtakÄ ir Å¡iuo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ .Â

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A-4602-226-2011 dėl Z. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sprendė, jog pagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad A. L. toleravo ir nesiėmė priemonių nutraukti kolegos Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo G. V. neteisėtÄ paÅ¡alinę įtakÄ ir Å¡iuo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, nustatęs, kad dėl Å¡ios bylos pas ieÅ¡kovÄ A. L. buvęs kolega teisėjas G. V. buvo apsilankęs jo kabinete ir prašė griežtai nebausti Z. G. . Be to, po G.

V. pasiteiravimo, kada numatomas Z. G. bylos

nagrinėjimas ir kada apie tai priminti, abipusiai sutarė, kad dienÄ prieÅ¡ G. V. paskambins ieÅ¡kovui telefonu, paÅ¡nekės „apie orÄ â€œ ir

tokiu bÅ«du primins apie Å¡iÄ bylÄ , kas, anot teismo, leidžia teigti, kad ieÅ¡kovas ne tik nesiėmė priemonių nutraukti kito asmens įtakÄ dėl jo nagrinėjamos bylos, bet ir jÄ toleravo, jai pritarė bei pasidavė. Taip pat teismas nustatė, kad apie bylos nagrinėjimÄ G. V. ieÅ¡kovui papildomai priminė dienÄ prieÅ¡ sprendimo priėmimÄ .

Teismas pripažino, kad ieškovas A. L. nuo 2011 m. spalio 10 d., veikdamas UAB ,,Avia Catering“ direktoriaus V. F. naudai, siekė paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus atliekamame tyrime dėl

UAB ,,Avia Catering“ įvežtų prekių į Lietuvos RespublikÄ , tai yra teisėjas A. L. nuo 2011 m. spalio 10 d. bendravo su minėtos muitinės

pareigÅ«nais, siekdamas nutraukti UAB ,,Avia Catering“ prekių (trÄ Å¡Å³) sulaikymo procedÅ«rÄ , tam, kad bendrovė jas galėtų iÅ¡vežti į Lenkijos RespublikÄ . Anot teismo, Å¡iuos duomenis patvirtina byloje esančios pokalbių iÅ¡klotinės su Kauno teritorinės muitinės pareigÅ«nais. Teismo vertinimu, A. L. ieÅ¡kojo bÅ«dų padaryti įtakÄ tiems asmenims, kuriems jautė galintis daryti įtakÄ , ir

neskambino tiems asmenims, kurių bijojo negalintis paveikti. Teismo vertinimu, A. L. , veikdamas UAB ,,Avia Catering“ direktoriaus naudai ir

interesais, bendraudamas su asmeniÅ¡kai pažįstamais Kauno teritorinės muitinės pareigÅ«nais, siekė paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus jos atliekamame tyrime dėl UAB ,,Avia Catering“ prekių (trÄ Å¡Å³) sulaikymo procedÅ«ros, ir tuo pažemino teisėjo vardÄ .

Vertindamas skundžiamo Teisėjų tarybos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas pažymėjo, kad nutarime aiÅ¡kiai įvardinti ieÅ¡kovo poelgiai, kurie buvo įvertinti kaip pažeminę teisėjo vardÄ , todėl, Teisėjų taryba 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu pagrįstai patarė LR Prezidentei atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Teismo vertinimu, toks elgesys yra nesuderinamas su teisėjo garbe, neatitinka Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, kenkia teismo autoritetui, žemina teisėjo vardÄ . Ä®vertinęs Teisėjų tarybos patarimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, teismas sprendė nesant pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis ginčijamas                LR Prezidentės dekretas, kuriuo jis atleistas iÅ¡ teisėjo pareigų, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime ir 2006 m. gruodžio 17 d. nutarime apteiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymėjo, kad teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , nėra susietas su bÅ«tinybe taikyti drausminės atsakomybės procedÅ«rÄ , teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis yra savarankiÅ¡kas teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas.

Teismas pažymėjo, kad nei 2012 m. balandžio 25 d. savo paaiÅ¡kinimuose Teisėjų tarybai, nei Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčijo Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 13P-70-(7.1.2) nurodytų faktinių aplinkybių, apsiribodamas, jo nuomone, egzistuojančiomis procedÅ«rinėmis kliÅ«timis jo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimui spręsti bei įrodymų, pagrindžiančių ginčijamÄ Teisėjų tarybos sprendimÄ , leistinumu ir pakankamumu. IeÅ¡kovo argumentus, kad ginčijamame Teisėjų tarybos nutarime nebuvo įvardinti konkretÅ«s faktai, kaip ieÅ¡kovas pažemino teisėjo vardÄ , teismas pripažino nepagrįstais ir neįrodytais.

Atsižvelgęs į Teisėjų tarybos darbo reglamento, patvirtinto Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 13P-206-(7.1.2), 39 punktÄ , teismas atmetė ieÅ¡kovo teiginį, kad      2012 m. gegužės 14 d. vykusio Teisėjų tarybos posėdžio protokolas yra niekinis, nes jo suraÅ¡ymo data yra 2012 m. gegužės 29 d. Teismas pažymėjo, kad protokole nurodyta data yra jo suraÅ¡ymo data, o ne data, kada įvyko posėdis, be to, Teisėjų tarybos posėdžio protokolas jokių teisinių padarinių ieÅ¡kovui nesukėlė.

Pasak teismo, Konstitucijoje nurodytas pasekmes – patarimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â LR

Prezidentei atleisti A. L. iÅ¡ teisėjo pareigų pažeminus teisėjo vardÄ â€“ sukėlė Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas, kuris turi visus administracinio akto rekvizitus ir yra pilnavertis teisinis aktas.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad Teisėjų taryba, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ , ieÅ¡kovui bÅ«nant nedarbingam, pažeidė jo konstitucines teises. Teismas pažymėjo, kad tokį sutikimÄ davė pats ieÅ¡kovas savo 2012 m. gegužės 14 d. praÅ¡yme Teisėjų tarybai, be to, jis Teisėjų tarybai nepranešė, kad turi nedarbingumo pažymėjimÄ , o pridėjo tik iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų. Teisėjų tarybos darbo reglamento, patvirtinto Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimu    Nr. 13P-206-(7.1.2), 30 punkto redakcija numatė, jog esant motyvuotam teisėjo praÅ¡ymui, Teisėjų tarybai nėra draudimo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ svarstyti teisėjui nedalyvaujant. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors teisėjo atleidimui iÅ¡ pareigų ir netaikomos DK normos, tačiau, net ir asmeniui, kuriam pagal jo statusÄ taikomos DK normos, Å¡iuo atveju pažeidimo nebÅ«tų galima konstatuoti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011, iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

Teismas nustatė, kad STT 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡to Nr. 4-01-312 pagrindu LR Prezidento kanceliarija kreipėsi į LR Generalinę prokuratÅ«rÄ , siekdama įvertinti jame nurodytas aplinkybes.        LR Generalinio prokuroro pavaduotojas 2012 m. sausio 27 d. raÅ¡tu patvirtino, kad STT tarnybos surinkti ir Å¡alies vadovei pateikti duomenys yra surinkti esant faktiniam ir teisiniam tokių veiksmų atlikimo pagrindui, ir prokurorui kontroliuojant operatyvinių veiksmų teisėtumÄ . Tik po to, kai buvo gautas atitinkamas patvirtinimas, LR Prezidentė pasirašė 2012 m. sausio 27 d. dekretÄ Nr. 1K-940, kuriuo inicijavo ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Teisėjų taryba dar iki klausimo svarstymo iÅ¡ esmės, prašė pateikti oficialius dokumentus, galinčius patvirtinti 2012 m. sausio 27 d. LR Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡te Nr. 17.2–2413 nurodytus duomenis apie operatyvinių veiksmų teisėtumÄ . Po Å¡io kreipimosi buvo atlikta Å iaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis sankcionuoti operatyviniai veiksmai, iÅ¡slaptinimo procedÅ«ra, padaryti minėtų nutarčių iÅ¡raÅ¡ai, kurie 2012 m. vasario

22 d. LR Generalinės prokuratūros raštu                        Nr. 17.2-4289

buvo pateikti Nacionalinei teismų administracijai ir pridėti prie Teisėjų tarybos posėdžių medžiagos, svarstant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų. Anot teismo, Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu Nr. 7963 paÅ¡alinamos abejonės tiek dėl Å iaulių apygardos teismo nutarties Nr. 719KF priėmimo datos („tiksli nutarties data yra 2011-10-24“), tiek dėl 2010 m. liepos 11 d. nutarties Nr. 565 KF rezoliucinėje dalyje nurodyto laikotarpio, kuriam buvo sankcionuota elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas („Teisingas, 2011 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. 565 KF nurodytas laikotarpis yra nuo 2011-07-22 iki 2011-10-22.“).

Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, kurie siejami su Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadomis, ginčo nagrinėjimui tiesioginės reikšmės neturi, kadangi 2010 m.

birželio 8 d. Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvada dėl A. L. veiklos vertinimo priimta nežinant duomenų, kuriuos STT nustatė ir pateikė jau po vertinimo procedūros. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas

sprendė, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neįrodė jo atleidimo iš pareigų neteisėtumo (CPK 178 str.), todėl ieškovo ieškinį atmetė.

        Â

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. prašo:

1) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka;

2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis, kuriuose nėra numatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismÄ principui, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis, kurioje numatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ , neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi;

4) siekiant patikrinti STT pateiktÄ operatyvinę medžiagÄ ir nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojus (pagal pateikiamÄ sÄ raÅ¡Ä );

5) įpareigoti E.

R. pateikti teismui išslaptintas, esančias operatyvinėje byloje, Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuriomis leista taikyti operatyvines priemones A. L. , L. N. ir V. K. atžvilgiu;

6) įpareigoti I.

I. pateikti teismui Å iaulių apygardos teismo Specialiosios ekspertų komisijos įkÅ«rimo ir veiklÄ reglamentuojančius dokumentus, 2012 m. vasario 17 d. posėdžio Nr. 4 protokolÄ ir jai pateiktus dokumentus: visas iÅ¡slaptintas (neiÅ¡slaptintas – iÅ¡slaptinti, jei dokumentai nebus iÅ¡slaptinti, surengti uždarÄ teismo posėdį), Å iaulių apygardos teismo nutartis, kuriomis leista taikyti operatyvines priemones A. L. , L.

N. ir V. K. atžvilgiu (originalus, kopijas ir išrašus).

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, o teismo sprendimas

grindžiamas prieÅ¡taringais argumentais, be to, visiÅ¡kai netirta                      Â

LR Specialiųjų tyrimų tarnybos nepilnai, pasirinktinai pateikta operatyvinė medžiaga.

2. Byla buvo iÅ¡nagrinėta skubotai, nesigilinus ir nepagrįstai bei nemotyvuotai atmetus ieÅ¡kovo, o vėliau ir jo atstovės pateiktus praÅ¡ymus apklausti liudytojus, galinčius paaiÅ¡kinti labai svarbias, esmines bylos aplinkybes bei iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinę medžiagÄ , patvirtinančiÄ galimai neteisėtus STT pareigÅ«nų veiksmus.

3. Teismo nurodyti motyvai yra atsiliepimų ir triplikų atkartojimai.

4. Skundžiamame sprendime vienur kalbama, kad ieškovas tik „galimai“ padarė etikos pažeidimus, kitur, jog šie jo pažeidimai „įrodyti“.

5. Sprendime nėra motyvų, kokių duomenų pagrindu teismas

padarė išvadas, jog              V. K. ir L. N. bendravo su ieškovu, siekdami pastarajai palankaus

sprendimo, ir kuo pasireiškė ieškovo įtaka ar poveikis teisėjui R.

B. , priimant procesinį sprendimÄ administracinėje byloje Nr.

A2.6-4471-456/2011. IeÅ¡kinyje ir dublike nurodyta, kad ieÅ¡kovas su teisėju R. B. apie L. N. bylÄ diskutavo dėl veikos

kvalifikacijos, bet kolegos jis nieko neprašė ir jokios įtakos jam nedarė, be to, jam ieÅ¡kovas greičiausiai net neįvardino L. N. pavardės, nes jos tuomet tikriausiai nežinojo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas kaltę pripažino, neneigdamas susitikimų su minėtais asmenimis ir kad diskutavo su R. B. apie nurodytÄ Ä¯vykį.

5. Teismo teiginiai, kad ieÅ¡kovui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas                Nr. A-4586-226/2011 ir Nr. A-4602-226/2011, jam buvo padaryta paÅ¡alinė įtaka, kuriÄ jis toleravo, skatino ir kuriai pasidavė, nesuvokdamas pagrindinių Teisėjų etikos kodekso reikalavimų bei fundamentalių teisėjo veiklos principų, yra nepagrįsti ir nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis. Teismas pats pripažino, kad nutarimai, priimti administracinio teisės pažeidimo

bylose                       Nr. A-4586-226/2011 ir Nr. A-4602-226/2011,

nebuvo skundžiami ir yra įsiteisėję, t. y. kad jų neteisėtumas nebuvo konstatuotas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nagrinėtose bylose priėmė faktiškai vienintelius galimus sprendimus šiose bylose. Nutarimus ieškovas priėmė savarankiškai, nesant kitų teisėjų įtakos, vadovaudamasis tik įstatymu.

6. Faktiniais duomenimis nepagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas, veikdamas UAB „Avia Catering“ direktoriaus naudai ir interesais, bendraudamas su asmeniÅ¡kai pažįstamais Kauno teritorinės muitinės pareigÅ«nais, siekė paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus jos atliekamame tyrime dėl UAB „Avia Catering“ prekių (trÄ Å¡Å³) sulaikymo procedÅ«ros, ir tokiu bÅ«du pažemino teisėjo vardÄ . Jokio poveikio muitinės pareigÅ«nams ieÅ¡kovas nedaręs ir negalėjęs padaryti, nes su negalinčiais jokių sprendimų dėl sulaikytų krovinių priimti Kauno muitinės pareigÅ«nais bendravęs tik siekdamas gauti informacijÄ , norėdamas sužinoti reeksportui atgabentų UAB „Avia Catering“ trÄ Å¡Å³ sulaikymo priežastis. Sprendimo motyvas, kad tokius duomenis patvirtina didelis skaičius intensyvių telefoninių pokalbių ne su vienu Kauno teritorinės muitinės pareigÅ«nu, yra netyrus aplinkybių nuraÅ¡ytas iÅ¡ prezidentÅ«ros atstovės atsiliepimo. Realiai buvo klausiama, ar bÅ«tų galima šį klausimÄ iÅ¡spręsti greičiau, o apie siekimÄ nutraukti sulaikymo procedÅ«rÄ pokalbiuose nėra net užuominos.

7. Teisėjų taryba, priimdama nutarimÄ dėl patarimo LR Prezidentui atliesti teisėjÄ iÅ¡ pareigų, pažeminus teisėjo vardÄ , tokį nutarimÄ turi argumentuoti, t. y. ne tik konstatuoti konkretaus poelgio faktÄ , bet ir, iÅ¡tyrusi visas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti, ar Å¡is poelgis gali bÅ«ti laikomas žeminančiu teisėjų vardÄ . Apelianto teigimu, bÅ«tent tai, priimant Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimÄ , nebuvo padaryta, nes remtasi vien pasirinktinai STT pateikta, visiÅ¡kai netirta medžiaga ir jos pagrindu suraÅ¡yta pažyma, argumentuota niekuo nepagrįstais iÅ¡mÄ stymais.

8. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Vilniaus apygardos teismas netyrė ir neįvertino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje, dublike ir teismo posėdyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei motyvų dėl kiekvieno jam „inkriminuojamo“ epizodo, kuriuos teismas formaliai atmetė.

9. Nepagrįstai teismas nurodė, jog teisėjų tarybos posėdžio protokolas jokių teisinių padarinių ieškovui nesukėlė.

10. Nepagrįstas teismo teiginys, jog ieÅ¡kovas nepranešė Teisėjų tarybai apie tai, kad jis turi nedarbingumÄ , nes medicinos dokumentus jo žmona tarybai buvo iÅ¡siuntusi el. paÅ¡tu tÄ pačiÄ dienÄ , o nedarbingumo pažymėjimÄ , kaip ir visais atvejais, jis gavo iÅ¡vykdamas iÅ¡ KMUK ambulatoriniam gydymui.

11. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad teisėjo atleidimui iÅ¡ pareigų netaikomos DK normos, tačiau net ir asmeniui, kuriam pagal jo statusÄ taikomos DK normos, Å¡iuo atveju pažeidimo nebÅ«tų galima konstatuoti, nes ieÅ¡kovas (bÅ«damas prieÅ¡insultinėje bÅ«klėje) elgėsi nesÄ Å¾iningai.

12. Teismo posėdyje buvo bÅ«tina iÅ¡tirti tarybos posėdžio protokolo garso įraÅ¡Ä , tačiau teisėja ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymus pagarsinti posėdžio garso įraÅ¡us nemotyvuotai atmetė.

13. IeÅ¡kovo darbo patikros procedÅ«ra buvo neteisėta, nes nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir jo, kaip teisėjo, veiklos įvertinimas buvo nepagrįstas, nes nebuvo pakankamai nustatytų (iÅ¡aiÅ¡kintų) objektyvaus pobÅ«džio faktų, kuriems esant bÅ«tų galima konstatuoti, kad ieÅ¡kovas dėl Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nesilaikymo pažemino teisėjo vardÄ , o Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , nebuvo argumentuotas ir motyvai, dėl kurių buvo patarta Prezidentei atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ teisėjo pareigų, nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti.

14. Apelianto teigimu, STT 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡te yra pateikti niekuo nepagrįsti pamÄ stymai ir prielaidos apie paklausytų pokalbių pasirinktas iÅ¡traukas. STT ir Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡tuose pateikti duomenys yra prieÅ¡taringi. Tai, anot apelianto, patvirtina Å¡ių institucijų pateikti duomenys apie ikiteisminio tyrimo nepradėjimÄ - neaiÅ¡ku, kodėl jis buvo nepradėtas ir koks dokumentas Å¡iuo klausimu buvo priimtas. Nei Teisėjų taryboje, nei prezidentÅ«roje, nei teisme Å¡iuo klausimu niekas nesidomėjo.

15. Teismui neiÅ¡reikalavus ieÅ¡kovo 2012 m. spalio 11 d. praÅ¡yme nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų, nėra galimybės spręsti apie vykdytų operatyvinių priemonių teisėtumÄ , todėl nepaneigti jo ieÅ¡kinio teiginiai, kad:

1) STT 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡tas, kurio pagrindu priimtas Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 13P-70-(7.1.2), yra deklaratyvus, Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus ir teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes suraÅ¡ytas pasirinktinai iÅ¡imant iÅ¡ konteksto cituojamas pokalbių dalis ir iÅ¡kreipiama tikroji įvykio esmė. IÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2012 m. sausio 27 d. raÅ¡to Nr. 17.2-2413 matyti, kad įvertinusi STT pateiktÄ medžiagÄ , Generalinė prokuratÅ«ra ikiteisminio tyrimo nepradėjo, o apie Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimus net neužsiminta;

2) PrezidentÅ«rai ir Teisėjų tarybai informacija pateikta, pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnį, pateikta parinktinai, vienpusiÅ¡kai ir neobjektyviai, o STT pareigÅ«nai faktines aplinkybes interpretavo iÅ¡kreiptai, siekdami pateisinti galimai neteisėtai pradėtÄ ir nerezultatyviai atliktÄ operatyvinį tyrimÄ bei operatyvinės bylos iÅ¡kėlimÄ ;

3) Å iaulių apygardos teismo teisėjo nutartys dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo ieÅ¡kovo atžvilgiu yra nemotyvuotos, penkių nutarčių rezoliucinėse dalyse sankcionuojant visiÅ¡kai kitų operatyvinių veiksmų naudojimÄ ;

4) Å iaulių apygardos teismo nutartyje Nr. 719 KF yra nurodytos dvi jos priėmimo datos: 2011 m. spalio 24 d. ir 2011 m. spalio 25 d., todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad operatyvinių veiksmų atlikimas sankcionuotas galimai atgaline data;

5) Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi Nr. 565 KF slapta naudojamų telefono abonentų Nr.8-698-10216 <...>, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas sankcionuoti atgaline data - pusę metų iki nutarties priėmimo;

6) Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartyse Nr. 566 KF ir 567 KF nurodyta, kad „Nuo 2011-02-21 tiriamojo atžvilgiu yra taikomas sankcionuotų techninių priemonių naudojimas specialia tvarka“, tačiau nėra aišku, kodėl buvo atsisakyta daugiau išslaptinti operatyvinės medžiagos, todėl yra pagrindas manyti, jog operatyviniai veiksmai ieškovo atžvilgiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 22 d. ir nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. spalio 24 d., t. y. daugiau kaip pusę metų, buvo atliekami neteisėtai;

7) Dėl šių priežasčių nurodytos septynios Šiaulių apygardos teismo nutartys laikytinos niekinėmis, operatyviniai veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo atliekami galimai neteisėtai, o jų metu gauta informacija neturi įrodomosios reikšmės įrodymų leistinumo prasme;

8) Teismų tarybai pateiktame Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 7963 nurodyta, kad nutarties 2011 m. spalio 24 d. Nr. 719 ir 2011 m. liepos 11 d. nutarties Nr. 565 KF išrašuose buvo padarytos techninės klaidos, tačiau šis raštas yra klastotė, nes Teisėjų tarybai ir ieškovui buvo pateikti ne nutarčių išrašai, o Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės spaudais ir parašais patvirtintos nutarčių kopijos. Šių nutarčių vykdymas, net esant techninėms klaidoms, yra neabejotinai neteisėtas.

16. Teismui buvo pateikta ieÅ¡kovÄ charakterizuojanti medžiaga, tačiau jis nepagrįstai sprendė, kad Å¡i medžiaga ginčo nagrinėjimui reikÅ¡mės neturi, o tokia iÅ¡vada kelia abejonių teismo objektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu.

17. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ir jo atstovės praÅ¡ymus apklausti liudytojus, iÅ¡reikalauti medžiagÄ , iÅ¡klausyti Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. posėdžio garso įraÅ¡Ä , nenurodė motyvų, todėl pažeidė CPK 290 straipsnio reikalavimus, CPK 2, 17 straipsnius, nes nesant reikalaujamų įrodymų, ieÅ¡kovas negalėjo jais remtis, įrodinėdamas savo ieÅ¡kinio reikalavimus. Apelianto teigimu, tokiais veiksmais teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalį, 176 straipsnį, 177 straipsnio 2 dalį, 179 straipsnio

1 ir 2 dalis, 181 straipsnį, 183 straipsnio 2 ir 3 dalis, 186 straipsnio 4 dalį, 227 straipsnio 2 ir 4 dalis.

18. Teismas, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovas buvo teisėtai atleistas iÅ¡ teisėjo pareigų, grubiai pažeidė Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur įsakmiai nurodyta, kad draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimÄ ir atleisti iÅ¡ darbo darbuotojÄ laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Å iuo atveju įstatymas jokių iÅ¡imčių nenumato, todėl nebuvo galima svarstyti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ .

19. Teisėja, nagrinėdama bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka bei priklausoma nuo abiejų atsakovų. Å iÄ aplinkybę, anot ieÅ¡kovo, patvirtina tai, kad: 1) teisėja yra visiÅ¡kai priklausoma profesinės karjeros prasme nuo atsakovės Lietuvos Respublikos Prezidentės; 2) Teisėjų taryba turi teisę spręsti tiek teisėjos karjeros klausimus, tiek jos iÅ¡rinkimo į Teisėjų savivaldos organų narius, drausminės atsakomybės klausimus bei atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų klausimus; toks teisėjas negali objektyviai ir sÄ Å¾iningai iÅ¡nagrinėti tokios bylos ir priimti byloje teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ ; 3) teisėja yra priklausoma ir nuo Teisėjų tarybos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, kuris dar      2012 m. sausio mėnesio pabaigoje ir vėliau, net prieÅ¡ STT operatyvinės medžiagos iÅ¡slaptinimÄ Å¾iniasklaidoje keletÄ kartų iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ neigiamÄ nuomonę dėl ieÅ¡kovo veiksmų.

20. Tai, kad teisėja buvo šališka, patvirtina

ir Å¡ios aplinkybės: 2012 m. lapkričio 21 d. teisėja                J. V. priėmė protokolinę nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ nutartį,

kuria atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus, tokiu bÅ«du suvaržydama ieÅ¡kovo ir jo atstovės teises. Joks teisėjas, kurį iÅ¡ pareigų gali atleisti Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretu, vadovaudamasis savo diskrecijos teise, nėra pajėgus visiÅ¡kai laisvai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ dėl kito teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu.

21. Teisės aktai nenumato Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 13P-70-(7.1.2) apskundimo tvarkos ir tai apriboja jo konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ . Todėl yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismÄ principui.

22. Atleidimas iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra drausminė nuobauda, ypač atsižvelgiant į tokio atleidimo padarinius (praradimas teisės į socoalines garantijas, terminuotas draudimas dirbti valstybės tarnyboje ir kt.). Todėl turėtų bÅ«ti taikomi visi drausminės nuobaudos skyrimÄ reglamentuojantys norminiai aktai. Tačiau jei teisėjas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, vadovaujantis vien diskrecijos teise ir tai nelaikoma drausmine nuobauda, lieka neaiÅ¡ku, koks tai yra teisinis veiksmas ir kokie norminiai aktai tai reguliuoja, iÅ¡skyrus Konstitucijoje įtvirtintÄ Prezidento diskrecijos teisę, kuri, ieÅ¡kovo manymu, neturėtų bÅ«ti absoliuti. Praktikoje buvo pasitaikę atvejų, kai Prezidentė savo diskrecijos teise atskirų asmenų atžvilgiu naudojasi labai nevienodai. Todėl tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis, kurioje numatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ , neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Teisėjų taryba, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos, praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o A. L. apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:

1. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieÅ¡kovas neneigia jo atleidimÄ iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , pagrindžiančių faktinių aplinkybių, prieÅ¡ingai, netgi pripažįsta, kad diskutavo su R. B. apie administracinio teisės pažeidimo

bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. A2.6-4471- 456/2011, neneigia, kad

teisėja V. R. buvo jo kabinete, kalbėjo bÅ«tent apie R. D. administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A-4586-226/2011 ir prašė R. D. griežtai nebausti, pripažįsta, kad buvęs teisėjas G. V. buvo apsilankęs jo kabinete ir prašė griežtai nebausti

Z. G. bei teigia, kad toks jo prašymas jokios įtakos neturėjo, jis vadovavosi teismų sprendimais analogiškose bylose, neneigia, kad

bendravo su Kauno teritorinės muitinės pareigÅ«nais dėl UAB „Avia Catering“ prekių (trÄ Å¡Å³)

sulaikymo procedūros.

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo pakankamai nustatytų (iÅ¡aiÅ¡kintų) objektyvaus pobÅ«džio faktų, kuriems esant bÅ«tų galima konstatuoti, jog dėl Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nesilaikymo buvo pažemintas teisėjo vardas. Teisėjų taryba analizavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-312, pateiktus A. L. 2012 m. balandžio 25 d. paaiÅ¡kinimus dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. sausio 27 d. dekreto Nr. 1K-940. IÅ¡analizavusi Å¡iÄ medžiagÄ , Teisėjų taryba nusprendė, jog apelianto padaryti pareiginiai nusižengimai kvalifikuotini kaip teisėjo vardÄ Å¾eminantys poelgiai, sudarantys teisinį pagrindÄ atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja yra tiesiogiai priklausoma nuo atsakovų. Apeliantas nepagrįstai praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis

neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai. Konstitucinis Teismas dar 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime

pasisakė dėl to, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies nuostata „teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę <...> kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ â€œ neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, kurioje yra įtvirtinti teismo nepriklausomumo ir jo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimai, bei teisinės valstybės principui. Å iuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad nuostata ,,teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę <...>

kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ â€œ neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Be to, Konstitucinis Teismas pasisakė, jog vien tai, kad

Respublikos Prezidentas sprendžia ar dalyvauja sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjų karjera, nėra pagrindas abejoti teismų ir teisėjų nepriklausomumu, nagrinėjant teisėjo atleidimo iš pareigų bylas teisme, kurio teisėjus skiria Respublikos Prezidentė.

4. Apelianto teiginys, jog patenkinus ieÅ¡kinį, Respublikos Prezidentė bÅ«tų atleidusi bylÄ nagrinėjusį teisėjÄ iÅ¡ pareigų, yra jokiais argumentais nepagrįstas apelianto samprotavimas. Tiek Respublikos Prezidento, tiek Teisėjų tarybos įgaliojimus, susijusius su teisėjų atleidimu iÅ¡ pareigų, apibrėžia Konstitucija ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Konstitucijoje įtvirtintas teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų (įgaliojimų nutrÅ«kimo) pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti iÅ¡plėstas įstatymais ar kitais teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas).

5. Teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas nepagrįstai sieja su tariamu jo procesinių teisių suvaržymu,

teisėjos elgesiu posėdžio metu ir ieškovo reikštų procesinių prašymų sprendimu. Ieškovo prašymas iškviesti ir apklausti 13 liudytojų galėjo

bÅ«ti pateiktas anksčiau, nes Å¡ioje civilinėje byloje pasirengimas bylÄ nagrinėti teisme vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Taigi, apeliantas,

teikdamas praÅ¡ymÄ , neturintį reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, siekė vilkinti bylÄ . Be to, nesutikimas su bylÄ nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais

veiksmais ar priimtais sprendimais a priori negali būti vertinamas kaip teisėjo nešališkumo įrodymas.

6. Nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl kreipimosi į

Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis neprieÅ¡tarauja

Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl savo pažeistos teisės gynimo į teismÄ . Teisėjui nesutinkant su atleidimu iÅ¡ pareigų, ginčijamas ne tik Respublikos Prezidento dekretas, bet ir atitinkamas Teisėjų tarybos nutarimas dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad konstitucinė apelianto teisė kreiptis į teismÄ kokiu nors bÅ«du bÅ«tų varžoma ar juo labiau paneigiama.

7. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės kartoja tuos pačius nesutikimo su jo atleidimu iÅ¡ teisėjo pareigų motyvus, kurie iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose jo procesiniuose dokumentuose ir pasisakymuose teismo posėdžio metu. Nėra jokių kliūčių apeliacinės instancijos teismui bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos Respublikos Prezidentė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. AtsiliepimÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais

pačiais argumentais, kokius nurodo atsakovas Teisėjų taryba, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos,

savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Taip pat nurodo papildomus argumentais:

1. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisėjų

institucijÄ , kad Å¡i patartų dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu,

minėta speciali teisėjų institucija privalo ne tik įsitikinti, kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo, bet ir įvertinti, ar jis šiuo poelgiu (veika)

tikrai pažemino teisėjo vardÄ (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas). Jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ ,

Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų.

2. Nėra pagrindo teigti, jog klausimo svarstymo Teisėjų taryboje metu kokiu nors bÅ«du buvo apribotos ar ignoruojamos ieÅ¡kovo teisės. Tiek svarstant šį klausimÄ Teisėjų taryboje, tiek pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovui buvo suteiktos visos teisinio proceso garantijos.

3. Teisėjų tarybos posėdis buvo atidėtas net keturis kartus, prašant pačiam A. L. ,

o Teisėjų tarybos nutarimas dėl patarimo Respublikos Prezidentei priimtas A. L. sutinkant šį klausimÄ spręsti jam nedalyvaujant,

atsižvelgiant į jo raÅ¡tu pateiktÄ praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovas neinformavo Respublikos

Prezidentės apie laikinÄ nedarbingumÄ ir priimant 2012 m. gegužės 15 d. dekretÄ Nr. IK-1064, apie ieÅ¡kovo laikinÄ

nedarbingumÄ nebuvo žinoma, nes nei 2012 m. gegužės 14 d., nei 2012 m. gegužės 15 d. nedarbingumo

pažymėjimas nebuvo pateiktas. Kartu su prašymu ieškovas pateikė tik 2012 m. gegužės 14 d. išrašus iš

medicininių dokumentų ir ankstesnės ligos istorijos. Tačiau tai nėra dokumentai, kurie patvirtintų asmens laikino nedarbingumo faktÄ . Tinkamu šį faktÄ patvirtinančiu įrodymu yra laikytinas praneÅ¡imas apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ , kurį ieÅ¡kovas pateikė tik Vilniaus apygardos teismui kartu su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu.

4. Teisėjo atleidimui iš pareigų nėra taikomos DK normos, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad Respublikos Prezidentė, 2012 m. gegužės 15 d. priimdama

ginčijamÄ dekretÄ , jam bÅ«nant nedarbingam, pažeidė jo konstitucines teises. Pažeidimo Å¡iuo atveju nebÅ«tų pagrindo konstatuoti net ir asmens,

kuriam pagal jo statusÄ bÅ«tų taikytinos DK normos, atžvilgiu.

5. Pagal Konstitucijos straipsnio punktÄ teisėjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo

nuosprendis įsiteisėja (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas). Ginčijamame Respublikos Prezidentės dekrete yra aiškiai

suformuluotas teisinis ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų pagrindas - Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas (kai savo

poelgiu pažemino teisėjo vardÄ ). Teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų, pažeminus teisėjo vardÄ , nėra saistomas su bÅ«tinybe spręsti jo drausminės atsakomybės klausimÄ Teismų įstatymo 83 straipsnio pagrindu, iÅ¡kelti drausmės bylÄ . TokiÄ pat iÅ¡vadÄ pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

6. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos raÅ¡tas buvo neobjektyvus, jame iÅ¡kreiptai interpretuojamos faktinės aplinkybės. Minėtame raÅ¡te Specialiųjų tyrimų tarnyba atskirais epizodais nurodė objektyviai egzistuojančias aplinkybes, teismuose nagrinėtas bylas, procesinius sprendimus tose bylose ir pan., pridėjo operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis bei jų analizę pagal kiekvienÄ atskirÄ epizodÄ . Respublikos Prezidentė, kreipdamasi patarimo į Teisėjų tarybÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, rėmėsi ne Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktu faktų vertinimu, kaip teigia apeliantas, o operatyvinio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, kurie buvo pridėti prie minėto Specialiųjų tyrimų tarnybos raÅ¡to.

7. Apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl Šiaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis sankcionuoti operatyviniai veiksmai, neteisėtumo ieškovas pažodžiui jau buvo

nurodęs tiek Teisėjų tarybai, tiek Respublikos Prezidentei 2012 m. balandžio 24 d. raštuose „Dėl

Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. sausio 27 d. dekreto Nr. 1K-940“, tiek ieÅ¡kinyje. Å ie argumentai buvo analizuojami ir vertinami tiek 2012 m. gegužės 14 d. Teisėjų tarybos posėdyje, kuriame pats ieÅ¡kovas nedalyvavo, bet prašė jo atleidimo klausimÄ

svartyti jam nedalyvaujant, tiek Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu 2012 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos

teismo 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 7963 pašalintos

bet kokios abejonės tiek dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties         Nr. 719KF priėmimo

datos, tiek dėl 2010 m. liepos 11 d. nutarties Nr. 565 KF rezoliucinėje dalyje nurodyto laikotarpio, kuriam buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas.

8. Teisėjų tarybos svarstyta medžiaga patvirtina, kad visi minėti duomenys, t. y. telefoniniai pokalbiai, įvykiai teisėjo A. L. kabinete, operatyvinis sekimas, užfiksuoti ir surinkti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Visi

pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, kad: 1) teisėjas A. L. darė poveikį administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A2.6-4471-456/2011

nagrinėjančiam Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui R. B. , siekdamas

paveikti Å¡ios bylos eigÄ ir baigtį; 2) Å¡iuo poelgiu A. L. pažemino teisėjo vardÄ . Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ

patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu.

9. Teisėjų tarybai pateikta medžiaga patvirtina, kad V. R. pokalbis su ieškovu užfiksuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Visi pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, kad: 1) A. L. toleravo ir nesiėmė

priemonių nutraukti buvusios kolegės Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos V. R. neteisėtÄ paÅ¡alinę įtakÄ ; ir 2) Å¡iuo poelgiu

pažemino teisėjo vardÄ . Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu.

10. Teisėjų tarybai pateikta medžiaga patvirtina, kad G. V. pokalbiai su ieškovu užfiksuoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Visi pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, kad 1) A. L. toleravo ir nesiėmė

priemonių nutraukti kolegos Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo G. V. neteisėtÄ paÅ¡alinę įtakÄ dar 2011 m. liepos 14 d., prieÅ¡ingai su

tuo taikstėsi ir netgi paprašė priminti apie tai „26 dienÄ â€œ, kai buvo nagrinėjama byla, kÄ ir padarė G. V. ; 2) Å¡iuo poelgiu taip pat pažemintas teisėjo vardas. Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu. Å iuo atveju ieÅ¡kovas taip pat galėjo pasirinkti ne vienÄ elgesio variantÄ , kuriuo bÅ«tų nutrauktas bet koks kito teisėjo pokalbis apie konkrečias bylas, o esant tokiai įtakai aiÅ¡kiai tÄ deklaruoti, apie tai informuojant teisėjo elgesį kompetentingus vertinti subjektus.

11. Teisėjų tarybai pateikta medžiaga patvirtina, kad visi telefoniniai pokalbiai, kur ieškovas kalba su muitinės pareigūnais, yra užfiksuoti ir surinkti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Todėl akivaizdu, kad 1) A.

L. , veikdamas UAB „Avia Catering“ direktoriaus naudai ir interesais, bendraudamas su asmeniÅ¡kai pažįstamais Kauno teritorinės muitinės pareigÅ«nais, siekė paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus jos atliekamame tyrime dėl UAB „Avia Catering“ prekių (trÄ Å¡Å³) sulaikymo procedÅ«ros; ir 2) tuo pažemino teisėjo vardÄ . Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu.

12. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teisės aktai nenumato Teisėjų tarybos nutarimo apskundimo tvarkos ir tai apriboja jo konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ . Teisėjui nesutinkant su atleidimu iÅ¡ pareigų ir įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis dėl atleidimo iÅ¡ pareigų pripažinimo neteisėtu, ginčijamas ne tik Respublikos Prezidento dekretas, bet ir atitinkamas Teisėjų tarybos nutarimas dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieÅ¡kovas turi teisę pateikti apeliacinį skundÄ ir Å¡ia teise naudojasi. Â

13. Nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos

109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime pasisakė, kad Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinti teismo nepriklausomumo ir jo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimai bei teisinės valstybės principui. Å iuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad nuostata „teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę <...> kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ â€œ neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

14. J. V. buvo tik pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Teisėjų tarybai dėl atleidimo iÅ¡ pareigų pripažinimo neteisėtu. Ji neatliko jokių kitų funkcijų ieÅ¡kovo atžvilgiu atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų procedÅ«roje.

15. Apelianto praÅ¡ymai dėl liudytojų apklausos ir raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo tik dubliuotų byloje esančius įrodymus ir prieÅ¡tarautų reikalavimui bylÄ iÅ¡nagrinėti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis uždeda pareigÄ valstybėms užtikrinti, kad bylos Å¡alis turėtų teisę į žodinį bylos

nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme (Lundevall v. Sweden, no. 38629/97, 12 November 2002, paras. 37-39). Å i teisė buvo

tinkamai užtikrinta vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos teismo posėdyje 2012 m. lapkričio 21 d.

16. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės kartoja tuos pačius nesutikimo su jo atleidimu iÅ¡ teisėjo pareigų motyvus, kurie iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose jo procesiniuose dokumentuose ir jo bei jo atstovo pasisakymuose teismo posėdžių metu, todėl nėra jokių kliūčių apeliacinės instancijos teismui bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .

17. Prie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 19 d. rašto taip pat buvo pateikti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų išrašai, kuriuose pateikiami ir apelianto prašyme minimų asmenų (V. R. , G. V. , R. B. , V. K. , L. N. , V. F. ,

S. P. , A. L. ) pokalbiai. Generalinio prokuroro pavaduotojo 2012 m. sausio 27 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-2413 patvirtinta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkti ir Respublikos Prezidentei pateikti duomenys yra surinkti esant faktiniam ir teisiniam veiksmų atlikimo pagrindui ir prokurorui kontroliuojant operatyvinį veiksmų teisėtumÄ . Todėl faktiniai duomenys surinkti teisėtai ir apklausti minimų asmenų bei pareigÅ«no E. R. , įforminusio operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis, nėra pagrindo.

18. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 7963 pašalintos bet kokios abejonės tiek dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties Nr. 719KF priėmimo datos, tiek dėl 2010 m. liepos 11 d. nutarties Nr. 565 KF rezoliucinėje dalyje nurodyto laikotarpio, kuriam buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas. Todėl nėra pagrindo papildomai prašyti Šiaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis sankcionuoti operatyviniai veiksmai.

19. Teisėjų tarybos posėdyje 2012 m. gegužės 14 d. buvo priimtas motyvuotas Teisėjų tarybos nutarimas Nr. 13P-70-(7.1.2), įformintas po teisėtai įvykusio Teisėjų tarybos posėdžio, todėl papildomai apklausti E.

L. , J. K. ir E. R. nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl buvusio Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo A. L. atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Teisėjų taryba 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 13P-70-(7.1.2) patarė Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti A. L. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Prezidentė 2012 m.

gegužės 15 d. dekretu Nr. IK-1054 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo A. L. atleidimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 ir 7 dalimis, atleido A. L. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

Vilniaus apygardos

teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kovas ginčijo jo atleidimÄ iÅ¡ teisėjo

pareigų, praÅ¡ydamas minėtus aktus pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, ieÅ¡kinį atmetė, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka neįrodė jo atleidimo iÅ¡ pareigų neteisėtumo.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieÅ¡kovas savo apeliaciniu skundu, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, savo sprendimÄ pagrindė prieÅ¡taringais argumentais ir visiÅ¡kai netyrė LR Specialiųjų tyrimų tarnybos nepilnai, pasirinktinai pateiktos operatyvinės medžiagos, bylÄ iÅ¡nagrinėjo skubotai, nesigilinęs ir nepagrįstai bei nemotyvuotai atmetęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymus apklausti liudytojus, galinčius paaiÅ¡kinti, jo nuomone, labai svarbias, esmines bylos aplinkybes bei iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinę medžiagÄ , patvirtinančiÄ galimai neteisėtus STT pareigÅ«nų veiksmus. Tai, kad teisėja, nagrinėdama bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka, apelianto teigimu, patvirtina ir aplinkybės, kad ji yra priklausoma profesinės karjeros prasme nuo atsakovės Lietuvos Respublikos Prezidentės, o atsakovas Teisėjų taryba turi teisę spręsti tiek jos karjeros klausimus, tiek jos iÅ¡rinkimo į Teisėjų savivaldos organų narius, drausminės atsakomybės klausimus bei atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų klausimus.

  Atsižvelgdama į Å¡iuos ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies nuostatÄ , teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2006 m. lapkričio   27 d. nutarime yra pažymėjęs, kad pagal KonstitucijÄ teisėjas, kaip ir kiekvienas kitas asmuo, manantis, jog buvo nepagrįstai, neteisėtai atleistas iÅ¡ pareigų, turi teisę dėl savo pažeistos teisės gynimo kreiptis į teismÄ .

Å i jo teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti arba paneigti. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi diskrecijÄ , laikydamasis konstitucinio teisinės valstybės principo, nustatyti, į kokį teismÄ , inter alia bendrosios kompetencijos, ir kokia tvarka teisėjas, manantis, jog buvo nepagrįstai, neteisėtai atleistas iÅ¡ pareigų, gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo. Å iuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies nuostata ,,teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę <...> kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ â€œ neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Å iame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu bÅ«tų sutikta su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog tai, kad apygardų teismų teisėjus skiria ir atleidžia, jų profesinės karjeros klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas, yra pagrindas abejoti apygardos teismo nepriklausomumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu, kai Å¡io teismo nagrinėjamos bylos Å¡alis yra Respublikos Prezidentas, reikėtų konstatuoti, kad Lietuvoje nėra nė vieno teismo, kuris yra nepriklausomas ir kuris gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , kurios Å¡alis yra Respublikos Prezidentas.

Taigi, aplinkybė, kad Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja profesinės karjeros prasme priklausoma nuo atsakovės Lietuvos Respublikos Prezidentės, o atsakovas Teisėjų taryba turi teisę spręsti teisėjos karjeros klausimus, jos iÅ¡rinkimo į Teisėjų savivaldos organų narius, drausminės atsakomybės klausimus bei atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų klausimus, nesudaro pagrindo teigti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes civilinių bylų pagal ieÅ¡kinius, kuriais ginčijamas teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų teisėtumas bei pagrįstumas, teismingumas Vilniaus apygardos teismui yra nustatytas įstatymo ir Å¡i įstatymo nuostata nėra pripažinta prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o prieÅ¡ingai, jos konstitucingumas įatatymo nustatyta tvarka yra patikrintas ir patvirtintas Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimu.

Dėl tos pačios priežasties nėra pagrįstas ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis, kurioje numatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ , neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi  Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas prieÅ¡taringais argumentais ir visiÅ¡kai netirta LR Specialiųjų tyrimų tarnybos nepilnai, pasirinktinai pateikta operatyvinė medžiaga, o byla buvo iÅ¡nagrinėta skubotai, nesigilinus.  Savo iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovo veiksmus, kurie buvo įvertinti kaip pažeminę teisėjo vardÄ , pirmosios instancijos teismas pagrindė byloje pateiktų Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų iÅ¡raÅ¡uose esančiais duomenimis, o taip pat paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimuose nurodytais duomenimis, kurie vienas kitam iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio akivaizdu, kad teismas tyrė minėto protokolo išrašo duomenis, juos vertino, taip pat atsižvelgė į ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir padarė šiais duomenimis pagrįstas išvadas. Todėl teigti, kad sprendimas pagrįstas prieštaringais argumentais ir visiškai netirta LR Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta operatyvinė medžiaga, nėra pagrindo.

Nepaneigus operatyvinių duomenų apie ieÅ¡kovo ir kitų asmenų pokalbius surinkimo teisėtumo, aplinkybė, kad Å¡ių asmenų pirmosios instancijos teismas nekvietė į teismo posėdį ir neapklausė liudytojais, nesudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, sudarančių teismui pagrindÄ spręsti apie ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų aplinkybes ir atleidimo teisėtumÄ .   IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio akivaizdu, jog iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas darė poveikį administracinio teisės pažeidimo bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. A2.6-4471-456/2011 nagrinėjančiam Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui R.

B. , siekdamas paveikti Å¡ios bylos eigÄ ir tuo pažemino teisėjo vardÄ , pirmosios instancijos teismas padarė, iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis apie jo bei V. K. ir R. B. pokalbius bei faktÄ , kad teisėjo R. L. N. paskirta administracinė nuobauda vėliau buvo pakeista į griežtesnę, o taip pat paties ieÅ¡kovo pripažinimÄ , kad apie L. N. administracinę bylÄ jis kalbėjo su teisėju R. B. . Å ie duomenys yra pakankami tokiai iÅ¡vadai padaryti, ir teigti, kad sprendime nėra motyvų, kokių duomenų pagrindu teismas padarė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nėra pagrindo.

Atitinkamai, analogiškais faktiniais duomenimis, t. y. išrašuose iš Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų esančiais duomenimis, pagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad    A. L. toleravo ir nesiėmė priemonių

nutraukti Kauno m. apylinkės teismo teisėjų V. R. ir G. V. neteisėtÄ paÅ¡alinę įtakÄ ir Å¡iuo poelgiu pažemino

teisėjo vardÄ , o taip pat siekė paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus jos atliekamame tyrime dėl UAB ,,Avia Catering“ prekių (trÄ Å¡Å³) sulaikymo procedÅ«ros. Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad aplinkybė, jog nutarimai, priimti administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. A-4586-226/2011 ir Nr. A-4602-226/2011, nebuvo skundžiami ir yra įsiteisėję, t. y. kad jų neteisėtumas nebuvo konstatuotas, minėtų iÅ¡vadų nepaneigia.

Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 13P-70-(7.1.2), kuriuo buvo nutarta patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti A. L. iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra nurodyta, kad šį nutarimÄ Teisėjų taryba priėmė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į STT 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡tÄ Nr.

4-01-312, kuris leidžia teigti, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A. L. : 1) darė poveikį administracinio teisės pažeidimo

bylÄ Nr. A2.6-4471-456/2011 nagrinėjusiam Kauno m. apylinkės teismo teisėjui R. B. , siekdamas paveikti Å¡ios bylos eigÄ ir baigtį; 2)

toleravo ir nesiėmė priemonių nutraukti Kauno m. apylinkės teismo teisėjos V. R. neteisėtÄ paÅ¡alinę įtakÄ , kuri galėjo paveikti

sprendimo priėmimÄ teisėjo A. L. nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4586-226-2011; 3) toleravo ir nesiėmė priemonių nutraukti Kauno m. apylinkės teismo teisėjo G.

V. neteisėtÄ paÅ¡alinę įtakÄ , kuri galėjo paveikti sprendimo priėmimÄ teisėjo A. L. nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4602-226-2011; 4) UAB „Avia Catering“ direktoriaus naudai ir interesais, bendraudamas su pažįstamais Kauno teritorinės muitinės pareigÅ«nais, siekė paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus jos atliekamame tyrime dėl UAB „Avia Catering“ prekių (trÄ Å¡Å³) sulaikymo procedÅ«ros, bei taip nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, nepriklausomumo, sÄ Å¾iningumo ir nesavanaudiÅ¡kumo bei pareigingumo principų ir Å¡iais veiksmais pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 7 punkte, 9 straipsnio 2, 3 punktuose, 12 straipsnio 2 punkte ir 15 straipsnio 3 punkte įtvirtintus reikalavimus. Taigi, Teisėjų taryba, priimdama nutarimÄ patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , ne tik įsitikino, kad ieÅ¡kovo konkretÅ«s poelgiai (veika) buvo, bet ir įvertino, ar jis šiais poelgiais (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas) ir Å¡iuos poelgius pakankamai iÅ¡samiai aprašė savo nutarime. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , nagrinėjo ir vertino byloje LR Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktus operatyvinių veiksmų metu surinktus ir atitinkamai įformintus duomenis, t. y. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų iÅ¡raÅ¡uose esančius duomenis, o ne tik Å¡ios tarnybos pateiktÄ 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡tÄ , ir minėtais duomenimis iÅ¡ esmės buvo patvirtinta 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡te pateikta informacija. Taigi, apelianto teiginiai, kad priimant Teisėjų

tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimÄ , buvo remtasi vien pasirinktinai STT pateikta, visiÅ¡kai netirta medžiaga ir jos pagrindu suraÅ¡yta pažyma, yra nepagrįsti ir iÅ¡

esmės paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.

 Apeliantas teigia, kad STT ir Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡tuose pateikti duomenys yra prieÅ¡taringi, tai, anot jo, patvirtina Å¡ių institucijų pateikti duomenys apie ikiteisminio tyrimo nepradėjimÄ - neaiÅ¡ku, kodėl jis buvo nepradėtas ir koks dokumentas Å¡iuo klausimu buvo priimtas. Nei Teisėjų taryboje, nei prezidentÅ«roje, nei teisme Å¡iuo klausimu niekas nesidomėjo. Tačiau toks teiginys faktinio pagrindo neturi.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2012 m. sausio 27 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-2413 yra pateikta informacija apie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų, tarp jų ir ieÅ¡kovo, atžvilgiu atliktų operatyvinių veiksmų faktÄ , Å¡ių veiksmų atlikimo pagrindÄ ir jų teisėtumo konotrolę bei apie tai, kad surinktos informacijos pagrindu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Su Generalinės prokuratÅ«ros 2012 m. vasario 22 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-4289 Nacionalinei teismų administracijai buvo persiųsti kai kurių operatyvinio tyrimo bylos dokumentų, tarp jų nutarimo pradėti operatyvinį tyrimÄ , Å iaulių apygardos teismo nutarčių, kopijos. Tuo tarpu LR Specialiųjų tyrimų tarnybos    2012 m. sausio 19 d. raÅ¡te yra pateikta informacija apie operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis, kuriuos, kaip jau minėta, patvirtina Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų iÅ¡raÅ¡uose esantys duomenys. Taigi, teigti, kad STT ir Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡tuose pateikti duomenys yra prieÅ¡taringi, nėra jokio pagrindo, o aplinkybė, kad dėl ieÅ¡kovo veiksmų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui neturi reikÅ¡mės ir Å¡i aplinkybė gali reikÅ¡ti tik tai, kad tokio tyrimo pradėjimui nebuvo surinkta pakankamai duomenų arba ieÅ¡kovo veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių.

Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato Teisėjų tarybos nutarimo apskundimo tvarkos, apriboja jo

konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ . Pažymėtina, kad teisėjui nesutinkant su atleidimu iÅ¡ pareigų ir įstatymo

nustatyta tvarka kreipiantis dėl atleidimo iÅ¡ pareigų pripažinimo neteisėtu, ginčijamas ne tik Respublikos Prezidento dekretas, bet ir atitinkamas Teisėjų tarybos nutarimas dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieÅ¡kovas turi teisę pateikti apeliacinį skundÄ . Å ios bylos duomenys kaip tik patvirtina, kad Å¡iomis savo teisėmis ieÅ¡kovas pasinaudojo. Taigi, vien aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatÄ dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba, bei Å¡io įstatymo 121 straipsnyje, reglamentuojančiame Teisėjų tarybos posėdžių tvarkÄ , nėra numatyta galimybė apskųsti Teisėjų tarybos nutarimus, nesudaro pagrindo teigti, kad teisės aktai užkerta keliÄ teisėjui kreiptis į teismÄ , ginčijant tokius Teisėjų tarybos nutarimus ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis bei 121 straipsnis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos

30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismÄ principui. Nors Å¡ios normos ir nenumato teisės apskųsti Teisėjų tarybos nutarimus ir nenustato tokio apskundimo tvarkos, tačiau jos tokios teisės niekaip neriboja, taigi abejoti jų konstitucingumu nėra jokio pagrindo.

Apelianto teigimu, atleidimas iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra drausminė nuobauda, ypač atsižvelgiant į tokio atleidimo padarinius (praradimas teisės į socialines garantijas, terminuotas draudimas dirbti valstybės tarnyboje ir kt.). Todėl turėtų bÅ«ti taikomi visi drausminės nuobaudos skyrimÄ reglamentuojantys norminiai aktai.

Atsižvelgdama į šį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡iaiÅ¡kinęs, kad nei Teismų įstatymo 90 straipsnyje, nei kituose Å¡io įstatymo straipsniuose nėra nustatyta, kad Respublikos Prezidentas atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų dėl to, kad teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , gali tik esant Teisėjų garbės teismo siÅ«lymui Respublikos Prezidentui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio    27 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų, pažeminus teisėjo vardÄ , nėra susietas su bÅ«tinybe taikyti drausminės atsakomybės procedÅ«rÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jo atleidimas iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , yra drausminė nuobauda ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tai yra savarankiÅ¡kas teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad jo atleidimui iÅ¡ teisėjo pareigų turėtų bÅ«ti taikomi visi drausminės nuobaudos skyrimÄ reglamentuojantys norminiai aktai. Â

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisėjo atleidimui iÅ¡ pareigų nėra taikomos DK normos. Todėl nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovas buvo teisėtai atleistas iÅ¡ teisėjo pareigų, grubiai pažeidė Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad Teisėjų taryboje klausimo dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ teisėjo pareigų nagrinėjimas paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo atidėtas ne vienÄ kartÄ , pradedant nuo jo įtraukimo į posėdžių darbotvarkę 2012 m. vasario 3 d., ir iÅ¡nagrinėtas tik 2012 m. gegužės 14 d. posėdyje (93-108 b. l., 1 t.), kai pats ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ Å¡Ä¯ klausimÄ spręsti jam nedalyvaujant (38 b. l., 2 t.), kartu su praÅ¡ymu pateikdamas iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, tačiau nepateikdamas duomenų apie savo nedarbingumÄ bei apie tai, kad jo sviekatos bÅ«klė yra kliÅ«tis dalyvauti tarybos posėdyje. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad ieÅ¡kovas turėjo pakankamai galimybių susipažinti su jam pateiktais kaltinimais dėl veiksmų, kurie vertinami kaip teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis, ir surinktais duomenimis apie Å¡iuos veiksmus bei pateikti savo paaiÅ¡kinimus, kÄ jis ir padarė, teigti, kad taikant atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų procedÅ«ras, buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, nėra pagrindo.  Â

IeÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismui neiÅ¡reikalavus jo ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų, nėra galimybės spręsti apie vykdytų operatyvinių priemonių teisėtumÄ , todėl nepaneigti jo ieÅ¡kinio teiginiai, kad STT 2012 m. sausio         19 d. raÅ¡tas, kurio pagrindu priimtas Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas                    Nr. 13P-70-(7.1.2), yra deklaratyvus, Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus ir teisiÅ¡kai nepagrįstas, informacija pateikta, pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnį, Å iaulių apygardos teismo teisėjo nutartys dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo ieÅ¡kovo atžvilgiu yra nemotyvuotos, penkių nutarčių rezoliucinėse dalyse sankcionuojant visiÅ¡kai kitų operatyvinių veiksmų naudojimÄ , operatyviniai veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 22 d. ir nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. spalio 24 d., t. y. daugiau kaip pusę metų, buvo atliekami neteisėtai.

Atsižvelgdama į Å¡iuos bei kitus ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, susijusius su vykdytų operatyvinių priemonių, kurių metu ir buvo surinkti duomenys apie ieÅ¡kovo veiksmus, įvertintus kaip žeminantis teisėjo vardÄ poelgis, tariamu neteisėtumu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius faktinius duomenis, taip pat ir duomenis, susijusius su faktiniu ir teisiniu operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindu, faktų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie tai, kad operatyviniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai, nenustatė. PrieÅ¡ingai, teismo įvertinti duomenys abejones dėl tokių veiksmų teisėtumo iÅ¡ esmės paÅ¡alina.

Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. sausio 19 d. raÅ¡te, kurio pagrindu buvo priimtas Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 13P-70-(7.1.2), pateikti duomenys yra pagrįsti operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktais ir atitinkamai įformintais duomenimis, t. y. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų iÅ¡raÅ¡uose esančiais duomenimis. Tai, kad operatyviniai veiksmai buvo atlikti, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, patvirtina Å¡ioje nutartyje jau minėtas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2012 m. sausio 27 d. raÅ¡tas Nr. 17.2-2413 bei byloje esantys Å iaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuotas operatyvinių priemonių prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ naudojimas, iÅ¡raÅ¡ai (17 b. l., 1 t., 7-12 b. l., 2 t.). Byloje yra pateikti minėtų teismo nutarčių iÅ¡raÅ¡ai, todėl teigti, kad Å iaulių apygardos teismo teisėjo nutartys dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo ieÅ¡kovo atžvilgiu yra nemotyvuotos, nėra pakankamo pagrindo. Abejones dėl teismo nutarties Nr. 719 KF (7 b. l., 2 t.) priėmimo datos iÅ¡sklaido Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. raÅ¡te Nr. 7963 pateikta informacija, o apelianto teiginys, kad Å¡is raÅ¡tas yra klastotė, nėra pagrįstas jokiais duomenimis ar įtikinamais argumentais. Taigi, ieÅ¡kovo teiginiai, susiję su vykdytų operatyvinių priemonių, kurių metu ir buvo surinkti duomenys apie jo veiksmus, įvertintus kaip žeminantis teisėjo vardÄ poelgis, tariamu neteisėtumu yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad jis iÅ¡ pareigų buvo atleistas teisėtai, nepaneigia.

Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo argumentai, kurie yra siejami su Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vadomis, ginčo nagrinėjimui tiesioginės reikÅ¡mės neturi. IeÅ¡kovas yra atleistas iÅ¡ teisėjo pareigų dėl veiksmų, kurie įvertinti kaip teisėjo vardÄ Å¾eminantis polegis ir kurie nebuvo Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos tyrimo objektas eilinės ieÅ¡kovo, kaip teisėjo, veiklos vertinimo metu. Pagrįstas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, kad minėta iÅ¡vada buvo pateikta, komisijai neturint duomenų, kurie buvo gauti STT atliktos operatyvinės veiklos metu: Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos iÅ¡vados pateiktos 2010 m. birželio 8 d., o operatyviniai veiksmai, kurių metu surinkti duomenys apie Å¡ioje byloje vertinamus ieÅ¡kovo veiksmus, buvo atlikti

2011 m. liepos - spalio mėnesiais. Teismui pateikta ieÅ¡kovÄ charakterizuojanti medžiaga nustatytų jo veiksmų, kurie įvertinti

kaip teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis, esmės negali pakeisti ir pagrindo Å¡iuos veiksmus vertinti kitaip nesudaro.

IÅ¡ esmės pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Teisėjų tarybos posėdžio protokolas jokių teisinių padarinių ieÅ¡kovui nesukėlė. Teisines pasekmes ieÅ¡kovui sukėlė pats Teisėjų tarybos nutarimas, kuris tapo pagrindu Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų ir kuris yra Å¡ios bylos nagrinėjimo objektas. Be to, abejoti Teisėjų tarybos posėdžio protokolo informatyvumu ir jame užfiksuotų duomenų tikslumu nėra jokio faktinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymai iÅ¡klausyti posėdžio Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. posėdžio garso įraÅ¡Ä bei apklausti liudytojais dalį posėdyje dalyvavusių Tarybos narių bei kitų posėdyje dalyvavusių asmenų, pateikti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui, yra nepagrįsti ir jų tenkinimas nepagrįstai užtęstų bylos nagrinėjimÄ ir nepateisinamai prailgintų procesÄ Å¡ioje byloje. Â

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties

negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus

negaliojimo pagrindas pagal CPK 329

straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti

pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje

byloje Nr. 3K-3-78/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, tinkamai nustatė faktines bylos

aplinkybes, tinkamai ir pakankamai argumentavo savo išvadas, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos

teismas netyrė ir neįvertino jo ieÅ¡kinyje, dublike ir teismo posėdyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei motyvų dėl kiekvieno jam „inkriminuojamo“ epizodo, juos formaliai atmetė, atmesdamas ieÅ¡kovo ir jo atstovės praÅ¡ymus apklausti liudytojus, iÅ¡reikalauti medžiagÄ , iÅ¡klausyti Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. posėdžio garso įraÅ¡Ä , nenurodydamas motyvų, taip pažeidė CPK normas, yra nepagrįsti, atmestini ir pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nesudaro. Esant pagrįstoms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl esminių, bylos baigčiai esminę reikÅ¡mę turinčių Å¡ios bylos aplinkybių, netenkinami ir jo praÅ¡ymai iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojus bei iÅ¡reikalauti naujus įrodymus, nes Å¡ie įrodymai bÅ«tų pertekliniai ir jų rinkimas bei iÅ¡tyrimas naujų esminių bylos aplinkybių atskleisti nepadėtų ir pagrindo kitaip vertinti jau nustatytas aplinkybes nesudarytų, ir, kaip jau minėta, jų tenkinimas nepagrįstai užtęstų bylos nagrinėjimÄ ir nepateisinamai prailgintų procesÄ Å¡ioje byloje.

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , t. y. ieÅ¡kinį dėl Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo ir Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. gegužės 15 d. dekreto Nr. IK-1064 pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais bei panaikinimo atmetė pagrįstai, ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nesudaro.

IeÅ¡kovas A. L. savo apeliaciniame skunde taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ

bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti

taip pat nėra. Apeliantas nenurodė svarių argumentų, kodėl bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad byla yra nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, neatima apeliantui galimybės pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei, jo nuomone, bÅ«tinus įrodymus iki civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir raÅ¡ytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas juos įvertino, ar ne.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                              Â

Danutė Milašienė

                Nijolė Piškinaitė

                                                                                                              Â

                 Donatas Å ernas     Â